Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. L. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu M. L. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje padarymą skirta 300 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, už tai, kad ji 2018 m. spalio 28 d. 02.20 val. Kauno g., Veiverių mstl., Prienų r. sav., vairavo transporto priemonę MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas (1,33 promilės) neblaivumo laipsnis, šiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Skundą padavęs asmuo M. L. ir institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresnioji specialistė yra pateikusi prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 35). Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujat skundą padavusiam asmeniui ir institucijos atstovui.

Skundas netenkinamas.

Nusižengimo padarymo aplinkybės, už jį skirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas neginčijami, o skunde keliamas nuobaudos (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) individualizavimo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, teismui ar bylą nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) buvo numatyta galimybė, įvertinus pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, ar jos visai neskirti (ATPK 30¹ straipsnio nuostatos). Tačiau pagal iki 2017 m. sausio 1 d. suformuotą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, iš esmės perkeltomis į ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių aplinkybių, mažesnės nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės nusižengimo padarymą nuobaudos skyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Į tai, kad pareiškėja yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusi pilietė, aktyviai dalyvauja bendruomeninėje veikloje, viena augina ir išlaiko dvi nepilnametes dukteris, bei į tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiama administracinės nuobaudos skyrimo procese, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Institucija, priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir skyrė minimalią nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Tuo tarpu, kaip matyti, padarytas administracinis nusižengimas yra itin šiurkštus, pavojingas ir tyčinis.

M. L. siekis pateisinti savo itin neatsakingą elgesį nurodomomis aplinkybėmis, kad padarytas nusižengimas nėra toks pavojingas, nes administracinį nusižengimą ji padarė gyvenvietėje, gilios nakties metu, kai eismo dalyvių skaičius kelyje buvo minimalus, nustatyto greičio neviršijo, puikiai žino vietovės eismo sąlygas, patį kelią, be to, buvo įsijungusi šviesas, turėjo vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, drausta privalomuoju draudimu ir kt. – todėl tai jos reakcijos laiko papildomai nemažino, nelaikytinos aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės aptariamos situacijos vertinimui, nes ji pati žinojo, kad elgiasi nerūpestingai ir rizikavo savo bei aplinkinių sveikata ir gyvybe, todėl turėjo atsakingai elgtis prieš sėsdama už automobilio vairo. Būtina pažymėti, kad, tai, jog M. L. šį administracinį nusižengimą padarė gyvenvietėje, visai nemažina nusižengimo pavojingumo laipsnio, o netgi atvirkščiai - jį didina, kadangi gyvenvietė yra padidinto pavojingumo vieta, kurioje vairuotojas turi būti ypatingai atidus ir susikaupęs, gyvenvietės zona nakties metu netampa mažesnio pavojingumo, nes matomumas tampa apsunkintas ir dėl to yra kaip tik sudėtingiau išvengti netikėtai kelyje pasirodžiusios kliūties. Nepaisant to, M. L., turėdama ilgametę vairavimo patirtį, žinodama, kad yra išgėrusi, ir suprasdama tokio nerūpestingo savo elgesio galimas pasekmes, pati būdama teisininkė, šiuo metu advokatė, sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį ir neblaivi sėdo už vairo, teikdama prioritetinę reikšmę (svarbą) savo asmeniniams interesams, lengvabūdiškai sumenkindama visuomeninį interesą, šiuo atveju įstatymų saugomą nedalomą gėrybę (vertybę) – viešojo eismo saugumą ir jo svarbą.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, vaikų vežiojimui į polikliniką pas gydytojus, nuvykimui iki parduotuvių, teismų praktikoje nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti švelnesnes nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su darbine veikla, vaikų vežiojimu į polikliniką pas gydytojus, nuvykimui iki parduotuvių, M. L. buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jos nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar šeiminių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, todėl šie argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 d.

Taip pat nepagrįstas pareiškėjos prašymas įpareigoti ją dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje, kadangi, kaip buvo nurodyta ir institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atsiliepime, nėra galimybės už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymą skirti aukščiau nurodytą administracinio poveikio priemonę. Pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį, įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, ar kitose programose (kursuose) gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. ANK 422 straipsnyje tokia galimybė nenumatyta.

Nustatyta, kad M. L. padarė šiurkštų pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdama nors ir nustatyto lengvo girtumo laipsnio, tačiau visiškai artimo vidutiniam girtumo laipsniui (nustatyta 1,33 promilės), tokiu elgesiu sukeldama didelę grėsmę ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ar sveikatai. Atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra diferencijuojama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę, girtumo laipsnį – už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė administracinę atsakomybę, tuo tarpu už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamąją atsakomybę. Taigi, esant sunkesniam girtumui (iki kurio nagrinėjamu atveju nedaug trūko), M. L. būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, paskyrė per griežtą nuobaudą. Akivaizdu, kad apeliantės padarytas pažeidimas yra laikytinas šiurkščiu ir keliančiu realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų (2018 m. gegužės 11 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-212-383/2018).

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi ne tik su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, bet ir jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti šio asmens naudai, nes visas aplinkybes prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Laikytina, kad administracinio poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir jo šeimos nariams yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas jis pats. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sušvelninti specialiosios teisės atėmimo terminą ar tokios administracinio poveikio priemonės visai neskirti. M. L. nurodytos aplinkybės – vairavimo būtinybė darbinėms funkcijoms užtikrinti, vykimui į sveikatos įstaigas, parduotuves, vaikų nuvežimui į ugdymo įstaigas – jau egzistavo administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau jų prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus neįvertino pati M. L..

Įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, tiek jo pavojingumą visuomenei, tiek kitus atsakomybei individualizuoti reikšmingus duomenis bei juos sugretinus su asmenybę charakterizuojančiais požymiais, M. L. pagrįstai paskirta švelniausia ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam terminui. Byloje jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji savo kaltę pripažino ir dėl nusižengimo padarymo nuoširdžiai gailėjosi bei gailisi iki šiol, sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms, pažeidėjui pagrįstai skirta minimali piniginė bauda ir privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui, todėl nuobauda bei poveikio priemonė negali būti laikoma per griežta.

Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog sušvelninus administracinio poveikio priemonę ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar tokios administracinio poveikio priemonės visai neskyrus, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, todėl M. L. skundas netenkintinas, o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir M. L. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.