- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-24
- Bylos Nr.
- 1A-157-361-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Violeta Miliuvienė, Valentinas Janonis
- Nukentėjusysis
- I. L.
- Nuteistasis
- M. Z.
- Advokatai
- Algimantas Jucys
- Kategorijos
- 1.2.25.4.3Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Z. gynėjo advokato A. Jucio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 2 d. 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei, vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d., 68 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise, uždraudžiant dvejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Nuosprendžiu iš M. Z. nukentėjusiajai I. L. priteista 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
M. Z. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 29 d., apie 16.00 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trečia eismo juosta tiesiame kelio ruože, esant sausai kelio dangai, 300 m matomumui, pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 9 punktą – eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų saugumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui ir aplinkai, 37 punktą – artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų bet kuria jo važiavimo krypties eismo juosta ėjusį pėstįjį, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, dėl ko partrenkė nereguliuojama pėsčiųjų perėja iš dešinės pusės ėjusią nukentėjusiąją I. L., tuo nukentėjusiajai padarydamas sunkų kūno sužalojimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo M. Z. gynėjas advokatas A. Jucys prašo nuosprendį pakeisti ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 25000 Lt. Nurodo, kad teismas rėmėsi prielaidomis ir visiškai kitomis aplinkybėmis nei nurodytos civiliniame ieškinyje, nesivadovavo specialistų išvadomis, nukentėjusiosios atstovė nurodė faktines aplinkybes, susijusias su turtinės žalos padarymu, o ne susijusias su neturtinės žalos įvertinimo kriterijais, tačiau teismas šiuos argumentus pripažino svariais. Nesuprantama, ką teismas turėjo omeny užsimindamas apie M. Z. galimybę keistis teigiama linkme. Be to, teisminio nagrinėjimo metu pakeitus civilinio ieškinio pagrindimo kriterijus, buvo pažeistos proceso teisės normos, atimant galimybę gynybai pateikti priešpriešinius argumentus, paremtus įrodymais. Lietuvos apeliacinis teismas byloje Nr. 1A-53/2007 nurodė, kad pagal BPK 301 str. 1 d. teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o prielaidomis ir spėjimais jis negali būti grindžiamas, kiekviena išvada turi būti pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje Nr. 2K-153/2005 nurodė, kada baudžiamasis įstatymas yra pritaikytas netinkamai, kada padaromi esminiai BPK pažeidimai.
Gynėjo apeliaciniame skunde, vadovaujantis BPK, teigiama, kad nukentėjusysis turi teisę į žalos atlyginimą, nurodomi CK 6.250 str. numatyti neturtinės žalos nustatymo kriterijai, taip pat pažymima, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės bylos Nr. 2K-25/2005; 2K-805/2007), tačiau teismas šią pusiausvyrą ignoravo. Vertindamas M. Z. galimybę sumokėti neturtinę žalą, teismas atsižvelgė į visą M. Z. šeimos biudžetą, šeimos turtinę padėtį, o tai iš esmės pažeidžia kito asmens teises, nes šeimos narys neturi atsakyti už sutuoktinio padarytą žalą. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji gaudavo neįgalumo pašalpą, nevertino jos amžiaus. LAT ne kartą akcentavo, kad įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą (dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus). Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į šį kriterijų, turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji ir jos atstovė pagal įstatymą bei prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde neginčijama M. Z. kaltė, jo veikos kvalifikacija bei bausmė, tik prašoma sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiosios I. L. civilinis ieškinys buvo visiškai tenkintas ir iš M. Z. nukentėjusiajai I. L. priteista 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai motyvavo, kodėl mano, jog būtent toks žalos dydis yra pagrįstas.
CK 6.283 str. 1 dalyje įtvirtinto visiško žalos atlyginimo principo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kai jis nebuvo sužalotas. Be turtinės, atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 str. 2 d.). Atlyginant neturtinę žalą visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus. Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šią funkciją atliko tinkamai, nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį nustatė vadovaudamasis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.
CK 6.250 str. 2 d. numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nesirėmė specialistų išvadomis, vadovavosi prielaidomis, pažeidė kaltininko ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą. Priešingai, pirmosios instancijos teismas įvertino visus reikšmingus nukentėjusiajai I. L. padarytos neturtinės žalos nustatymo kriterijus: išsamiai aptarė kilusias pasekmes, paminėdamas fizinio pobūdžio sužalojimus, dėl to kilusius nepatogumus bei jų įtaką kasdieniam I. L. gyvenimui, liekamuosius reiškinius, taip pat atsižvelgė į M. Z. kaltę, analizavo jo turtinę padėtį, akcentavo, jog I. L. elgesys buvo tinkamas ir nepadarė įtakos kilusiems padariniams, o M. Z. elgesys, nors ir neatsargus, tačiau nusikalstamai nerūpestingas, lėmė itin įžūlų, piktybišką elementarių ir kartu svarbių eismo saugumo taisyklių pažeidimą, atsižvelgta ir į faktines bylos aplinkybes, kad įvykio metu oro sąlygos buvo geros, kelio danga sausa ir asfaltuota, nebuvo jokių kliūčių matomumui, pėsčiųjų perėja pažymėta kelio ženklais, pats M. Z. nukentėjusiąją matė, tačiau neužfiksuota automobilio stabdymo žymių, o automobilis aptiktas 12 metrų už perėjos. Įvertinęs reikšmingų kriterijų bei aplinkybių visumą, apylinkės teismas nustatė, kad 60000 Lt neturtinės žalos dydis yra logiškas, pagrįstas bei protingas. Su tokia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas bei papildomai pažymi, kad nukentėjusioji yra senyvo amžiaus moteris, taigi sveikatos būklę bent jau priartinti prie tos, kuri buvo iki eismo įvykio jau yra itin sunku, reikalauja didelių pastangų. Be to, apylinkės teismo nustatyta neturtinės žalos suma iš esmės atitinka šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose (kasacinės bylos Nr. 2K-228/2007, 2K-181/2010).
Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo pakeisti civilinio ieškinio pagrindimo kriterijai taip atimant galimybę gynybai pateikti priešpriešinius argumentus. Nukentėjusioji I. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 40000 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos (b. l. 52, t. 1), tačiau vėliau ieškinį patikslino ir prašė priteisti 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 55, t. 1), nurodė konkrečius motyvus, jos nuomone, pagrindžiančius jos reikalavimą, teisiamajame posėdyje kalbėjo apie visas dėl nusikaltimo jai kilusias pasekmes, taip pat paminėjo, jog turėjo ir išlaidų vaistams, slaugai, nurodė konkrečias sumas. Kaip matyti iš nuosprendžio, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovavosi CK 6.250 str. numatytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, kurie, be abejo, žinomi ir kaltinamąjį M. Z. gynusiam advokatui, tai matyti ir iš pateikto apeliacinio skundo, kuriame komentuojama CK 6.250 str. 2 d., todėl nėra pagrindo teigti, jog gynyba nebūtų galėjusi pateikti priešpriešinių argumentų, be to, už ieškinio ribų teismas neišėjo, priteisė ne daugiau, nei buvo prašoma, vertino tik tuos kriterijus, kurie reikšmingi neturtinei žalai nustatyti.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į M. Z. šeimos, o ne vien tik jo turtinę padėtį, tačiau tokie teiginiai netikslūs. Visų pirma, kaltininko turtinė padėtis yra tik vienas ir tikrai ne pats reikšmingiausias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kaip matyti iš nuosprendyje išdėstytų motyvų, apylinkės teismas analizavo ne kitų šeimos narių turtinę padėtį, o būtent M. Z., vien tai, jog užsiminta apie bendrą šeimos biudžetą, nereiškia, jog atsižvelgta į kitų šeimos narių turtinę padėtį, priešingai, teismas vertino būtent M. Z. pajamų dalį bendrame šeimos biudžete. Nuosprendyje nurodyta, jog M. Z. yra jaunas, darbingas ir dirbantis, išsilavinęs, reikšmingų sveikatos negalavimų neturintis asmuo, taigi teismas perspektyviai įvertino ir M. Z. finansines galimybes ateityje atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, didinti savo pajamas, su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Tačiau tai, jog iš M. Z. jo sužalotam asmeniui yra priteistas neturtinės žalos atlyginimas, vis dėlto padarys įtaką ir jo šeimos turtinei padėčiai, kadangi jis atitinkamai mažiau prisidės prie šeimos biudžeto, nepaisant to, ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas mažinti priteistos žalos dydį.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai užsimenama, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji gauna neįgalumo pašalpą, nes ne nukentėjusiojo, o kaltininko gaunamos pajamos yra reikšmingos nustatant neturtinės žalos dydį, todėl I. L. neįgalumo išmoka nėra pagrindas mažinti iš M. Z. priteistą neturtinę žalą. Teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą J. J. patvirtino, jog mamai I. L. neįgalumas buvo nustatytas dar iki eismo įvykio, taigi nekyla abejonių, jog I. L., kuri dar iki avarijos turėjo sveikatos problemų, po eismo įvykyje patirtų sužalojimų sveikti yra dar sunkiau.
Kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
nuteistojo M. Z. gynėjo advokato A. Jucio apeliacinį skundą atmesti.