Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro, nuteistųjų S. V. ir J. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir nubaustas 50 MGL (6250 Lt), bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2003-05-08 išbūtas laikas ir nustatyta 48 MGL (6000 litų) bauda.

S. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 1 d. ir 226 str. 2 d. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

J. Š. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d., ir nubaustas 150 MGL (18750 Lt) bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2003-05-05 iki 2003-06-13 (48 dienos) ir nustatyta 54 MGL (6750 litų) bauda.

R. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 199 str. 1 d. ir 228 str. 1 d. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 199 str. 1 d. ir 228 str. 1 d. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Šiuo nuosprendžiu A. Z. nuteistas pagal LR BK 199 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir išteisintas pagal LR BK 227 str. 2 d., 300 str. 1 d. ir 300 str. 2 d.; R. J. nuteistas pagal LR BK 199 str. ir išteisintas pagal LR BK 227 str. 2 d.; E. K. nuteistas pagal LR BK 225 str. 2 d. ir išteisintas pagal LR BK 199 str.1 d. Šių asmenų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. , buvo nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su J. Š. , A. U. , R. J. , E. K. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei bei kitaip šios kontrolės išvengė.

R. P. , A. K. buvo kaltinami, o J. Š. buvo nuteistas už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje su S. V. , A. U. , R. J. , E. K. padėjo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikti jų muitinės kontrolei bei kitaip šios kontrolės išvengti.

S. V. , A. U. pasinaudojus asmeniu, nežinančiu apie jo nusikalstamus kėslus – UAB (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi (duomenys neskelbtini), kurio prašymu Kinijos Liaudies Respublikos pil. H. F. 2003 m. sausio mėn. pabaigoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perdavusiu jam gabenamo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio, kiniškos kilmės prekių (10088 porų batų, kurių bendra muitinė vertė – 201659 Lt), krovinio dokumentus – prekių siuntėjo, Kinijos Liaudies Respublikos įmonės, WENZHOU OUHAI JINGLIANG SHOES CO., LTD sąskaitą (Invoice Nr.JL-200212025/2002-12-12), gabenamų prekių įpakavimo lapą (Packing list Nr.200212025/2002-12-12), pardavimų patvirtinimo lapą (Sales Confirmation Nr.JL-200212025/2002-12-12), Kinijos Liaudies Respublikos prekių kilmės sertifikatą (Certifikate of origin Nr.9998041) bei įmonės spaudą ir 14000 JAV dolerių, skirtų prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai įforminti, importo muitams ir mokesčiams sumokėti, po ko A. Z. suklastojo dokumentus, siekdamas vėliau juos panaudoti darant kontrabandą:

2003-02-12 UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atsiskaitydamas už krovinio jūriniame konteineryje Nr.CCLU 7543378 pristatymą iš Kinijos Liaudies Respublikos į Lietuvos Respubliką, A. Z. pasirašė kasos pajamų orderyje, serija LAD Nr. 6937844, prekių gavėjo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo „A. A. “ vardu, t.y. įrašė žinomai melagingus anketinius duomenis ir pasirašė bei 2003-02-13 UAB „duomenys neskelbtini “, patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, atsiskaitydamas už krovinio jūriniame konteineryje Nr.CCLU 7543378 pristatymą iš Klaipėdos į Vilnių, pasirašė kasos pajamų orderyje, serija SAC Nr.3149934, prekių gavėjo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo „vadybininko A. A. “ vardu, t.y. įrašė žinomai melagingus anketinius duomenis ir pasirašė. Be to, A. Z. laikotarpiu nuo 2003 m. sausio mėn. pabaigos iki 2003-02-14, tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, įrašė žinomai melagingus duomenis apie gabenamų prekių kiekį, vertę ir KPN kodus į krovinio dokumentus – sąskaitą (Invoice Nr.AG-20021209/2002-12-27), pardavimo patvirtinimo lapą (Sales Confirmation Nr.CAG-200212109/2002-12-27), prekių įpakavimo lapą (Packing list Nr.PL-200212109/2002-12-27), Kinijos Liaudies Respublikos prekių kilmės sertifikatą (Certifikate of Origin Nr.9998045) bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2003-02-14, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, adresu Perkėlos g. 8, Klaipėda, pateikė šiuos dokumentus muitinės tarpininko atstovei D. Š. , kuri remdamasi pateiktais dokumentais, užpildė muitinės importo deklaraciją reg. Nr.10000117737IS00326, po ko jis šioje deklaracijoje nurodė žinomai melagingus anketinius duomenis ir pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) atstovo H. K. vardu bei patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) spaudu importo deklaracijoje nurodytus, žinomai melagingus duomenis. 2003-02-15 banko „NORD/LB” Klaipėdos skyriuje, adresu Liepų g.10, Klaipėdoje, sumokėdamas už importuojamas prekes 7515 Lt muito ir 14951 Lt pridėtinės vertės mokesčius, nurodė žinomai melagingus anketinius duomenis ir pasirašė H. K. vardu mokėjimo kvite Nr.2595126.

Po to A. Z. , tęsdamas nusikalstamą veiką, 2003-02-15, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tyrimo nenustatytoje vietoje perdavė R. J. suklastotus krovinio dokumentus – importo deklaraciją, reg. Nr.I00001177371IS00328, užpildytą UAB (duomenys neskelbtini) atstovo H. K. vardu, sąskaitą (Invoice Nr.AG-200212109/2002-12-27), pardavimo patvirtinimo lapą (Sales Confirmation Nr.CAG-200212109/2002-12-27), Kinijos Liaudies Respublikos prekių kilmės sertifikatą (Certifikate of origin Nr.9998045), įpakavimo lapą (Packing list Nr.PL-200212109/2002-12-27), įgaliojimą Nr.03/02/15/2003-02-10 H. K. vardu, banko ,,Nord/LB“ mokėjimo kvitą Nr. 2595126/2003-02-15 ir 2 000 Lt, skirtų muitinės pareigūnui papirkti.

R. J. 2003-02-15, apie 20.00 val., adresu Perkėlos g. 8, Klaipėdoje, perdavė minėtus dokumentus ir 2000 Lt bei 100 Lt atlygį S. V. , o jis gavęs iš R. J. 100 Lt atlygį, 2003-02-15, apie 20.10 val., adresu Perkėlos g. 8, Klaipėdoje, pasinaudodamas savo pažintimi, pateikė Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto inspektoriui E. K. žinomai suklastotus dokumentus – importo deklaraciją, reg. Nr.I00001177371IS00328, užpildytą UAB (duomenys neskelbtini) atstovo H. K. vardu, sąskaitą (Invoice Nr.AG-200212109/2002-12-27), pardavimo patvirtinimo lapą (Sales Confirmation Nr.CAG-200212109/2002-12-27), Kinijos Liaudies Respublikos prekių kilmės sertifikatą (Certifikate of origin Nr.9998045), įpakavimo lapą (Packing list Nr.PL-200212109/2002-12-27), įgaliojimą Nr.03/02/15/2003-02-10 H. K. vardu, banko ,,Nord/LB“ mokėjimo kvitą Nr.2595126/2003-02-15 bei po muitinio prekių patikrinimo ir įforminimo šioms prekėms importo išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūros BAD Nr.3LU96400069 perdavė E. K. 2000 Lt kyšį už pastarojo neteisėtą veiką vykdant tarnybinius įgaliojimus.

2003-02-15, apie 20.10 val., Malkų įlankos Jūrų uosto posto Naujajame konteinerių terminale, adresu Perkėlos g. 8, Klaipėda, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto inspektorius E. K. paėmė iš S. V. suklastotus dokumentus – importo deklaraciją, reg. Nr. I00001177371IS00328, užpildytą UAB (duomenys neskelbtini) atstovo H. K. vardu, sąskaitą (Invoice Nr.AG-200212109/2002-12-27), pardavimo patvirtinimo lapą (Sales Confirmation Nr.CAG-200212109/2002-12-27), Kinijos Liaudies Respublikos prekių kilmės sertifikatą (Certifikate of origin Nr.9998045), įpakavimo lapą (Packing list Nr.PL-200212109/2002-12-27), įgaliojimą Nr.03/02/15/2003-02-10 H. K. vardu, banko „Nord/LB“ mokėjimo kvitą Nr.2595126/2003-02-15 bei remdamasis žinomai melagingais duomenimis apie gabenamų prekių kiekį, vertę, KPN kodus neatliko muitinio prekių patikrinimo, įformino šioms prekėms importo išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūrą BAD Nr.3LU96400069 ir už tai iš jo, t.y. S. V. , gavo 2000 Lt kyšį.

R. J. tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas pašalinti kliūtis pranešė J. Š. apie jūrinio konteinerio Nr. CCLU 7543378 su suklastotais dokumentais gabenimą per Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą. J. Š. , gavęs informaciją apie jūrinio konteinerio Nr. CCLU 7543378 su suklastotais dokumentais gabenimą per Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą 2003-02-15, laikotarpiu tarp 10.40 val. ir 15.06 val., 4 kartus telefonu iš anksto informavo Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus vyriausiąjį inspektorių A. K. apie jūrinio konteinerio Nr. CCLU 7543378 su suklastotais dokumentais gabenimą per Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą. A. K. , saugodamas ir pridengdamas kitus nusikalstamos veikos bendrininkus, pažadėjo pastarajam, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai neatliks pakartotinio kontrabandos būdu gabenamų prekių patikrinimo, tyčia nevykdė jam pavestų Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūno funkcijų, tokiu būdu šalindamas kliūtis ir padėdamas kitiems bendrininkams padaryti šią nusikalstamą veiką.

R. J. , tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas užtikrinti netrukdomą prekių išleidimą laisvai cirkuliuoti, išvengiant muitinės kontrolės, 2003-02-15, 18.02 val. telefonu pranešė J. Š. konteinerio Nr. CCLU 7543378 gabenimo per postą ir tikslų pateikimo muitinei laiką bei vietą.

J. Š. 2003-02-15, 18.57 val. ir 20.13 val. telefonu pažadėjęs R. J. pašalinti galimas kliūtis ir užtikrinti netrukdomą privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per muitinės postą, išvengiant Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnų pakartotinės muitinės kontrolės, 2003-02-15 18.38 val. vykusio telefoninio pokalbio metu informavo Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininką R. P. apie privalomų pateikti muitinei daiktų su suklastotais dokumentais gabenimą per Malkų įlankos jūrų uosto muitinės postą.

R. P. , piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, veikdamas priešingais tarnybai interesais, iš anksto žinodamas apie minėto konteinerio su privalomais pateikti muitinei daiktais gabenimą per Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą, saugodamas ir pridengdamas kitus nusikalstamos veikos bendrininkus, 2003-02-15, 18.38 val. telefonu pažadėjo, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai neatliks pakartotinio kontrabandos būdu gabenamų prekių patikrinimo, tyčia nevykdė jam pavestų Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūno funkcijų, tokiu būdu šalindamas kliūtis ir padėdamas kitiems bendrininkams padaryti šią nusikalstamą veiką.

Tokiu būdu S. V. , padedant J. Š. , R. P. ir A. K. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 10088 poras batų, kurių KPN kodas 640299960, vienos poros muitinė vertė 19,99 Lt, bendra vertė 201659 Lt, pateikė muitinės kontrolei tik dalį privalomų pateikti muitinei daiktų – suklastotuose dokumentuose klaidingai nurodant jų kiekį, vertę ir KPN kodą, o būtent, kad gabenamos 7566 poros batų, kurių vertė 75147 Lt, iš kurių 1380 poros batų, kurių KPN kodas 640299960, vienos poros vertė 19,99 Lt bei 6186 poros batų, kuriems nurodytas klaidingas KPN kodas 640199900, vienos poros vertė 7,70 Lt, nors jų muitinė vertė 19,99 Lt, o 2522 poras batų nepateikiant muitinės kontrolei, t.y. nenurodant jų dokumentuose. Tokiu būdu per muitinės postą buvo gabenama 2 522 poros batų, kurių muitinė vertė 50414,78 Lt, nepateikiant jų muitinės kontrolei bei 6 186 poros batų, su suklastotais dokumentais, kurių muitinė vertė 123658,14 Lt, kitaip šios kontrolės išvengiant. Viso kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo gabenama 8708 (6186 + 2522) poros batų, kurių muitinė vertė 174072,92 Lt.

Teismas nuosprendyje konstatavo, kad pasiklausymo metu nebuvo pažeisti senojo BPK 198² str. reikalavimai, kuriais remiantis neturintys reikšmės telefoninių pokalbių įrašai sunaikinami, surašant aktą. Tuo tarpu VSD darbuotojas L. J. sunaikino jo nuomone nereikšmingus pokalbius, tačiau akto nesurašė, tuo pažeisdamas įstatymo normą.

J. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006-07-14 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d., ir jį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo S. V. apeliaciniai skundai atmetami, o nuteistojo J. Š. apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl prokuroro skundo

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro skunde išdėstyta argumentacija.

Be to, apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia prokuroro dėmesį į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi, nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini ir kartu pakankami, kad juos nustačius pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o asmuo, padaręs tą veiką, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei asmens veikoje nėra bent vieno iš nusikaltimo sudėties požymių, tai nėra ir nusikalstamos veikos sudėties – vienintelio baudžiamosios atsakomybės pagrindo.

Tiek kaltinime, tiek ir prokuroro skunde teigiama tai, jog A. K. ir R. P. įvykdė jiems inkriminuotas veikas nusikalstamu neveikimu, tai yra jie, būdami pareigūnais nesiėmė jokių priemonių, kad būtų užkirstas kelias daromam nusikaltimui.

Kaip ir A. K. atveju, R. P. buvo nedarbingas, sirgo, taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, R. P. tokiomis aplinkybėmis negalėjo vykdyti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūno pareigų, negalėjo pats atlikti jokių tyrimo ar patikrinimo veiksmų, taigi ir prokuroro skunde minimo pakartotinio muitinio patikrinimo, negalėjo ir duoti nurodymų jam pavaldiems pareigūnams. Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo (patvirtinto Muitinės kriminalinės tarnybos direktoriaus 2002 m.birželio 24 d. įsakymu Nr. 90) 4 p. nurodyta, kad skyriaus viršininko pavaduotojo pareigybė reikalinga padėti vadovauti Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkui vykdyti savo funkcijas ir vadovauti Klaipėdos skyriui, nesant skyriaus viršininko, užtikrinant jo nuostatuose numatytų funkcijų vykdymą. R. P. sergant ir nesant darbe jį pavadavo pavaduotojas T. Š. . Teismo posėdžio metu liudytoja, posto pamainos viršininkė Alma Skurdauskienė parodė, jog ji skambino T. Š. ir jam pranešė apie pateiktą patikrinimui batų krovinį. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog klausimą ar atlikti pakartotinį muitinį patikrinimą turėjo spręsti tuo metu viršininko pareigas ėjęs T. Š. .

Taigi, šiuo atveju galima kalbėti tik apie pilietinę A. K. ir R. P. pareigą pranešti apie nusikaltimą kompetentingoms institucijoms. Tačiau toks nepranešimas apie nusikaltimą nėra A. K. ir R. P. inkriminuojamo pareiginio nusikaltimo – piktnaudžiavimo tarnyba sudėties požymis. Toks neveikimas negali būti pripažintas ir kliūčių šalinimu, taip bendrininkaujant ir padedant padaryti nusikalstamą veiką – kontrabandą, kuri jiems buvo inkriminuojama.

Tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija dar kartą pabrėžia, jog svarbiausia, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kad A. K. ir R. P. buvo informuoti ir žinojo apie neteisėtą krovinio gabenimo būdą, todėl apskritai negalima kalbėti apie pareigą pranešti apie nusikalstamą veiką, apie kurią jiems nebuvo žinoma.

Taigi, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog A. K. ir R. P. nevykdė jiems pavestų Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūno funkcijų, taip, nusikalstamu neveikimu padarydami nusikalstamą veiką (piktnaudžiavimą tarnyba) bei padėdami padaryti nusikalstamą veiką (kontrabandą).

Be to, apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus, sprendžia, jog tiek A. K. , tiek ir R. P. veiksmuose nėra ir vieno iš subjektyviosios pusės požymių – kaltės.

Šiuo atveju, tiek piktnaudžiavimas tarnyba, tiek ir bendrininkavimas padarant kontrabandą padaromi tik tiesiogine tyčia. Tai yra kaltininkas, pirmuoju atveju, turi suprasti, kad jis pažeidžia atitinkamus valstybės tarnybą ar jo, kaip pareigūno veiklą reglamentuojančius teisės aktus, suprasti, kad taip, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, veikia priešingai tarnybos interesams, numatyti, kad dėl tokios jo veikos neišvengiamai atsiras didelė žala valstybės interesams ir norėti tokių savo veikos pasekmių. Tačiau, kaip matyti iš byloje surinktų ir šioje nutartyje pirmiau aptartų įrodymų viseto, byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių, jog tiek A. K. , tiek ir R. P. būtų pažeidę atitinkamus valstybės tarnybą ar jų, kaip pareigūnų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, taigi nėra galimybės kalbėti ir apie jų veiksmų pavojingumo, priešingumo teisei ir žalingumo suvokimą.

Antruoju, kontrabandos atveju, analogiškai. Siekiant įrodyti, kad asmuo buvo kontrabandos bendrininkas (šiuo atveju padėjėjas), būtina įrodyti, kad jis suvokė, jog savo veiksmais (neveikimu) padeda kitiems bendrininkams neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti prekes, norėjo taip veikti ir veikė. Kaip pirmiau minėta, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė A. K. ir R. P. veiksmuose nusikalstamos veikos, kaip nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymio. Byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad A. K. ir R. P. savo neteisėtais veiksmais ar neveikimu būtų šalinę kliūtis ar kitaip padėję kontrabandą vykdžiusiems asmenims padaryti šį nusikaltimą. Taip pat byloje nepakanka duomenų, įrodančių ir tai, kad tarp A. K. , R. P. ir kontrabandą vykdžiusių (organizavusių) asmenų buvo toks susitarimas.

Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, jog R. P. , kaip tarnybos viršininkas, 2003-02-15 gavęs informaciją apie gabenamą krovinį, žodžiu nurodė muitininkui V. P. kaip veikti, t. y. patikrinti krovinį ir įforminti muitinės procedūrą. Šis prokuroro skundo teiginys neatitinka bylos duomenų.

Pirmosios instancijos teisme R. P. parodė, jog 2003 m. vasario 15 d. jam skambino muitinės vyr. inspektorius V. P. , kuris informavo, kad važiuoja konteineris, nurodė koks prekių kodas. R. P. V. P. pasakė, kad jis viską patikrintų. Šiuos R. P. parodymus patvirtino ir V. P. . Teisme jis parodė, jog 2003 m. vasario 15 d. paskambino muitinės kriminalinio skyriaus pareigūnui vienu iš rašte nurodytų telefonų (kaip nustatyta, šiame Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus rašte buvo nurodyti R. P. ir A. K. telefonai). Pareigūną V. P. informavo apie konteinerį, iš kur prekės, kas siuntėjas, iš kokios šalies. Pasak liudytojo V. P. , muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnas nurodė jam patikrinti krovinio dokumentų originalus, palyginti kainas. Taigi, apie muitinės procedūros įforminimą nei vienas iš apklaustųjų neužsiminė.

Todėl nepagrįstas ir prokuroro teiginys, jog taip R. P. davė suprasti V. P. , kad Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai neatliks pakartotinio kontrabandos būdu gabenamų prekių patikrinimo ir tokiais savo veiksmais, saugodamas ir pridengdamas kitus nusikalstamos veikos bendrininkus, tyčia nevykdė jam pavestų Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūno funkcijų, tuo padėdamas padaryti šią nusikalstamą veiką.

Be to, atkreiptinas prokuroro dėmesys į tai, kad, pasak paties V. P. , jis, išvykdamas tikrinti laivo, kaip vyresnysis, E. K. liepė atlikti krovinio patikrinimą. Toks krovinys tuo metu buvo padidintos rizikos, todėl turėjo būti tikrinamas griežčiau. Tačiau, kaip nustatyta bylos duomenimis, E. K. patikrino tik keletą dėžių, neiškojo prekių su antru kodu. Taigi, būtent E. K. , o ne R. P. , tyčia nevykdė jam pavestų pareigų detaliai patikrinti krovinį.

Prokuroro apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesį į tai, kad į Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus veiklos teritorijoje esančius muitinės postus buvo nusiųsti raštai, pagal kuriuos, vykdant bet kokias muitinės procedūras, susijusias su plataus vartojimo prekėmis iš trečiųjų šalių, turėjo būti informuoti šio skyriaus pareigūnai. Apeliantas taip pat akcentuoja tai, jog visuose muitinės postuose buvo palikti tik R. P. ir A. K. telefonų numeriai, kuriais apie tokių prekių gabenimą buvo būtina juos informuoti.

Tokiu būdu, pasak prokuroro, Klaipėdos skyriaus pareigūnai gaudavo visą informaciją apie minėtos kategorijos prekių gabenimą. R. P. , kaip tarnybos vadovas, ir vyr. inspektorius A. K. puikiai žinojo kur, kada ir ką veikia jų tarnybos pareigūnai bei, disponuodami tokia informacija, galėjo nusikalstamos veikos bendrininkams pažadėti, kad vienu ar kitu atveju vežamo krovinio neatvyks pakartotinai patikrinti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.

Šiuos apeliacinio skundo teiginius teisėjų kolegija vertina kaip bendro pobūdžio prielaidas, kurių nepagrindžia byloje surinkti įrodymai. Vadovaujantis tokia prokuroro skunde išdėstyta logika, galima būtų daryti ir tokią išvadą, jog apskritai tai, kad A. K. ir R. P. dirbo muitinės kriminalinėje tarnyboje, sudarė jiems galimybę daryti nusikaltimus. Tačiau, pagal BPK 301 str. 1 d. teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o prielaidomis ir spėjimais jis negali būti grindžiamas. Kiekviena išvada turi būti pagrįsta byloje surinktais įrodymais, ne­gin­či­ja­mai pa­tvir­ti­nan­čiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę padarius nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes, o svarbiausia, turi būti įrodyta, kad kaltininko veiksmuose yra jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis. To, kaip minėta, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas R. P. ir A. K. veiksuose nenustatė, todėl jie pagrįstai pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d. bei BK 228 str. 1 d. buvo išteisinti, nenustačius, kad dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Dėl S. V. apeliacinio skundo

Nuteistasis S. V. savo apeliaciniame skunde teigia, jog kaltinimai jam grindžiami tik kito bendrininko E. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie vėliau buvo argumentuotai paneigti. Šis apelianto teiginys nepagrįstas.

Iš tiesų, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, S. V. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 284 str. 1 d., grindžiama E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos protokolu (t.9, b.l. 12-13, 16-18). Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegijai šie E. K. parodymai, kaip S. V. kaltės įrodymai nei jų teisėtumo, nei leistinumo požiūriu abejonių nekelia ir yra pakankami pripažinti S. V. kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 284 str. 1 d.

E. K. , 2003-05-07 apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad 2003-02-15 jam dirbant Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos Jūrų uosto posto Naujajame konteinerių terminale, Perkėlos g. 8, Klaipėdoje, apie 20 val., į jį kreipėsi iš matymo pažįstamas UAB „Arijus“ ekspeditorius S. V. , kuris pateikė dokumentus prekių - avalynės, importo procedūrai įforminti. Prieš tikrindamas krovinį, jis atliko įprastą pateiktų dokumentų patikrinimą, kurie iš pažiūros buvo tvarkingi, kainos atitiko nurodytus prekių kodus. Apie krovinį ir dokumentų patikrinimo rezultatus informavo pamainos vyr. inspektorių, kuris informavo Klaipėdos muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnus apie pateiktas prekes. Posto vyr. inspektorius V. P. , kuris leido nuimti plombas ir atlikti krovinio patikrinimą. Jis kartu su S. V. nuėjo prie krovinio. Konteineris jau buvo pakrautas ant vilkiko puspriekabės. Konteinerio vidus nuo viršaus iki apačios buvo prikrautas kartoninėmis dėžėmis. Jis ištraukė dėžę, praplėšė ją ir ištraukė odinius batus. Nors žinodamas, kad muitinei buvo deklaruotos prekės su dviem skirtingais kodais, daugiau dėžių jis netikrino. Jis paklausė S. V. ar teisingai prekės deklaruotos. S. V. atsakė, kad teisingai. Tuo krovinio patikrinimas buvo baigtas, įforminęs importo procedūrą ir išleidęs prekes laisvai cirkuliuoti jis atidavė dokumentus S. V. , o pats sugrįžo į muitinės patalpas. Maždaug po 10 ar 15 min. pas jį užėjo S. V. , kuris perdavė jam į rankas 2000 litų, kurie visi buvo 50 litų banknotais. Nors S. V. konkrečiai ir neminėjo, už ką yra šie pinigai, jis suprato, kad tai už tai, kad netikrino viso krovinio, esančio konteineryje.

Vėliau, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, kaip nurodoma S. V. apeliaciniame skunde, E. K. šiuos parodymus ėmė neigti, teigdamas, jog jokių pinigų iš S. V. jis negavo. Šį savo parodymų pakeitimą E. K. aiškino Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų psicholiginiu smurtu ir grasinimais, baime būti suimtam ilgam laikui.

Pirmosios instancijos teismas kritiškai įvertino šią nuteistojo E. K. iškeltą versiją apie tai, jog iš jo ikiteisminio tyrimo metu parodymai buvo išgauti naudojant psichologinį spaudimą ir pagrįstai ją atmetė. Teisminio nagrinėjimo metu Klaipėdos apygardos teismas nenustatė įrodymų patvirtinančių šią E. K. versiją. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog E. K. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant advokatui ir kitiems proceso dalyviams. Šios apklausos metu E. K. nenurodė, kad parodymus duoda paveiktas psichologinio spaudimo, kad save apkalba. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir E. K. parodymus, kuriuose jis neigia priėmęs iš S. V. 2000 Lt kyšį, vertina, kaip pasirinktą jo gynybinę versiją, kuria jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir ją atmeta. E. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, vertintini kaip įrodymai, surinkti nepažeidžiant BPK normų, įrodantys tiek E. K. , tiek ir S. V. kaltę.

Apeliantas skunde taip pat akcentuoja, jog BPK 301 str. numato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Anot apelianto, teismas nesilaikė šio reikalavimo, nes kaltinimą jam pagrindė E. K. ikiteisminio tyrimo, o ne teisme duotais parodymais.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad BPK 276 str. yra numatyta galimybė tuo atveju, kai kaltinamasis duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme, balsu perskaityti kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme. Šiuo atveju, E. K. teisme duodant parodymus, kurie iš esmės skyrėsi nuo jo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų, pirmosios instancijos teismo teisėjas posėdyje balsu perskaitė E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Taigi, tokiu atveju laikytina, kad E. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kaip įrodymas, pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėti ir jais teismas pagrįstai rėmėsi priimdamas nuosprendį S. V. atžvilgiu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad tenkinti S. V. apeliacinio skundo jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl J. Š. skundo

J. Š. savo apeliaciniame skunde teigia, jog pagrindiniai įrodymai, kuriais grindžiama J. Š. kaltė, yra liudytojų parodymai ir telefoniniai pokalbiai tarp jo ir R. J. . Teismas, pasak apelianto, darydamas šių 2003-02-15 telefoninių išklotinių analizę, nepagrįstai konstatavo, kad jį R. J. informavo apie kontrabandinių prekių gabenimą ir jam buvo žinoma apie nusikalstamą veiką, o J. Š. savo veiksmais padėjo ją padaryti, nes pažadėjo pašalinti galimas kliūtis ir užtikrinti netrukdomą privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per muitinės postą, išvengiant Muitinės kriminalinės tarnybos skyriaus pareigūnų pakartotinės muitinės kontrolės. Tuo tarpu analizuodamas tos pačios dienos pokalbius tarp apelianto ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų R. P. ir A. K. , teismas padarė išvadą, kad muitinės pareigūnams nebuvo žinoma apie kontrabandos gabenimą ir juos išteisino.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, J. Š. kaltė grindžiama išimtinai telefoninių pokalbių tarp jo ir R. J. analize. Nuosprendyje nurodoma, jog 2003-04-30 telefoninių pokalbių klausymosi protokolo pokalbių turinys, pokalbių stenogramos, bei teismo posėdžio metu išklausyti telefoniniai pokalbiai įrodo, kad kaltinamieji A. Z. , R. J. ir J. Š. yra susiję su avalynės kontrabandos gabenimu 2003-02-15 per Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos Jūrų uosto postą. Toliau pateikiama R. J. ir J. Š. telefoninių pokalbių analizė:

2003-02-15 telefoninio pokalbio 10.40 val. metu R. J. užsiminė J. Š. , kad apie pirmą valandą dienos bus ,,degantis konteineris”, ir prašė, kad J. Š. pasirūpintų, kad nebūtų problemų su krovinio išmuitinimu. 13.49 val. R. J. paskambino J. Š. ir perklausė, ar J. Š. ,,skambino dėl tų kur kraunasi”. J. Š. atsakė teigiamai, tuomet R. J. telefoninio pokalbio metu pradėjo skųstis, kad niekas atvažiavęs nebuvo, o muitininkai patys nori lįsti ir tikrinti prekes, ir vėl paprašė, kad prie konteinerio nuvažiuotų ,,savas žmogus”, kad ,,muitininkai nelįstų”, kad ,,tą ar aną rankenėlę pasuktų”. R. Šiaudvytis ir vėl pažadėjo tuo pasirūpinti. R. J. 18.02 val. paskambino J. Š. ir dar kartą pastarajam pranešė, kad ,,svarbu man, kad vakare dar galėčiau normaliai išlįst, (keiksmažodis), dėl vakaro, (keiksmažodis), nes čia matai, kas, šūdas dedasi, nu”. J. Š. paklausia ,,gerai, kelintą, devintą?”. 18.57 val. J. Š. paskambino R. J. ir perklausė, kada bus krovinys. R. J. į tai atsakė ,,nu, sakiau, po aštuonių biškiuką, nu”. J. Š. į tai atsakė ,,nu aš sakiau devintą, nu gerai, tvarkoj tada, labai gerai”. R. J. paklausia ,,nu tai, kuriuo skambint? Tuo 46, kažkokiu tai ne?” J. Š. atsako ,,nu, jo aštunkės keturios, ketveriukės ir aštunkės, (keiksmažodis)”. R. J. prašo ,,nu žiūrėk, dėde, (keiksmažodis), nepavesk nors dabar, (keiksmažodis). Vieną kliurką dėjom, dabar, kad antros nebūtų labai norėčiau, (keiksmažodis)”.

Po to teismas nuosprendyje konstatuoja, jog būtent šios pokalbių stenogramos patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju apie kontrabandinių krovinių gabenimą R. J. tarėsi su J. Š. . Teigiama, jog teisiamojo posėdžio metu išklausytų telefoninių pokalbių analizė įrodo, kad vien tik veikos padarymo dieną – vasario 15 d. R. J. kontrabandinių batų gabenimo klausimu J. Š. skambino net 19 kartų.

Remdamasis šiais pirmiau išdėstytais motyvais pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatuoja, jog J. Š. 2003-02-15, 18.57 val. ir 20.13 val. telefonu pažadėjo R. J. pašalinti galimas kliūtis ir užtikrinti netrukdomą privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per muitinės postą, išvengiant Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnų pakartotinės muitinės kontrolės.

Visų pirma, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančias pokalbių stenogramas, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė klaidų nuosprendyje cituodamas šiose stenogramose užfiksuotus pokalbius. Antai teismas nurodo, jog 2003-02-15, 10.40 val. vykusio telefoninio pokalbio metu R. J. užsiminė J. Š. , kad apie pirmą valandą dienos bus ,,degantis konteineris”. Tačiau teismo cituojamoje stenogramoje Nr. 3 (t. 5, b. l. 28-29), apie jokį „konteinerį“ nekalbama. R. J. J. Š. sako: „...iš to seno, žinai, ten iš tų, iš tų degančių, vieną tą susidės, tą labai tą sunkų...“. Taigi, darytina išvada, jog teismas pats nepagrįstai įrašė žodį „konteineris“, kaip minimą šiame pokalbyje.

Teismas nuosprendyje cituoja ir 13.49 val. tarp R. J. ir J. Š. įvykusį pokalbį, nurodydamas, jog R. J. telefoninio pokalbio metu pradėjo skųstis, kad niekas atvažiavęs nebuvo, o muitininkai patys nori lįsti ir tikrinti prekes, ir vėl paprašė, kad prie konteinerio nuvažiuotų „savas žmogus”, kad „muitininkai nelįstų”, kad „tą ar aną rankenėlę pasuktų”. Tačiau, kaip matyti iš stenogramos Nr. 5 (t. 5, b. l. 33), kurioje užfiksuotas minimas pokalbis, R. J. nesako žodžių „tą ar aną rankenėlę pasuktų”. Jis sako: „... tegu būna koks nors atstovas, tegu tą, ar tą, ar rankelę tą nusiunčia...“.

Be to, apeliacinio teismo teisėjų kolegija, sutikdama su J. Š. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog teismas, pagrįstamas apelianto kaltę, iš dalies rėmėsi netinkamais įrodymais. Iš tiesų, kaip matyti iš byloje esančių stenogramų Nr. 5, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 13, jose kalbama apie „maišus“, „maikes Adidas“, „firminius daiktus“. Žinant, jog batų krovinys, už kurio gabenimą kontrabandos būdu (padėjimą) buvo nuteistas J. Š. , buvo sudarytas iš Kinijoje pagamintų batų, sudėtų į dėžes, galima daryti išvadą, jog šiose stenogramose kalbama iš tiesų ne apie batų krovinį, bet apie intelektinės nuosavybės prekes. Tai iš dalies patvirtina ir liudytojų M. K. ir L. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje duoti parodymai apie tai, jog buvo informacijos, kad tą dieną (2003-03-15) bus vežami keli kroviniai. Taigi, šių stenogramų teismas negalėjo pripažinti įrodymais šioje byloje ir neturėjo jais remtis, grįsdamas J. Š. kaltę.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakydamas apie pirmiau minėtų pokalbių tarp J. Š. ir R. J. teisėtumą, konstatavo, jog telefoninių pokalbių buvo klausomasi nepažeidžiant 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 198² str. reikalavimų. Šie duomenys surinkti teisėtai, nepažeidžiant nusikaltimo darymo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl pripažintini įrodymais baudžiamojoje byloje. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su šia išvada, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl pokalbių įrašų, kaip pagrindinio ir, praktiškai, vienintelio tiek J. Š. , tiek ir A. K. bei R. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodymų šaltinio nuoseklumo, vientisumo.

Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, joje buvo pateikti ne visi minėtų asmenų pokalbių įrašai. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu VSD darbuotojas L. J. parodė, jog nereikšmingus pokalbius jis ištrynė, nes juos saugoti buvo netikslinga. Darant pokalbių įrašus galiojusio BPK 198² str. 9 d. iš tiesų buvo numatytas reikalavimas bylai nereikšmingų pokalbių prie bylos nepridėti ir juos sunakinti. Tačiau, nors pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas L. J. parodė, jog tuo metu nebuvo reikalaujama surašyti pokalbių sunaikinimo akto, tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais liudytojo teiginiais, kadangi pirmiau minėtame pokalbių įrašų darymo metu galiojusiame BPK 198² str. buvo vienareikšmiškai nurodyta, jog telefoninių pokalbių ir kitos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos įrašai, neturintys reikšmės bylai, prie bylos ne pridedami, o sunaikinami surašius aktą. Taigi, darytina išvada, jog L. J. , sunaikindamas jo manymu bylai nereikšmingus pokalbių įrašus, nesilaikė minėto baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo.

Be to, kaip minėta, į bylą buvo įdėti ir tie pokalbiai tarp J. Š. ir R. J. , kurie yra nesusiję su byloje tiriamo batų krovinio gabenimo aplinkybėmis, kas taip pat duoda pagrindo abejoti visų pokalbių vientisumu. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išklausius telefoninių pokalbių įrašų buvo nustatyta, kad vieno iš pokalbių metu nebuvo ištartas žodis „krovinys“. Tokio žodžio nėra nurodyta ir pokalbio stenogramoje Nr.19. Apklaustas L. J. pripažino, kad jis klausydamasis vieno iš pokalbių padarė išvadą, jog kalbama būtent apie kontrabandinį batų krovinį, todėl įrašė šį žodį į 2003 m. balandžio 30 d. telefoninių pokalbių klausymosi protokolą.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, sprendžia, jog byloje surinktais įrodymais nėra galimybės paneigti apelianto J. Š. skunde išdėstytos prielaidos apie telefoninių pokalbių nevientisumą, bei remtis jais, kaip objektyviais ir nuteistojo kaltę įrodančiais įrodymų šaltiniais.

Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, nuosprendyje nurodo, jog 2003-04-30 telefoninių pokalbių klausymosi protokolo pokalbių turinys, pokalbių stenogramos, bei teismo posėdžio metu išklausyti telefoniniai pokalbiai įrodo, kad J. Š. yra susijęs su avalynės kontrabandos gabenimu 2003-02-15 per Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos Jūrų uosto postą. Tačiau sąvoka „susijęs“ nėra baudžiamosios teisės kategorija ir nepakanka įrodyti, jog asmuo yra „susijęs“ su viena ar kita nusikalstama veika. Tam J. Š. veiksmuose turi būti nustatyti visi nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d. požymiai.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje prokuroro pateiktame prašyme pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis buvo nurodytos tokios faktinės J. Š. nusikalstamos veikos aplinkybės: „J. Š. iš R. J. gavęs informaciją apie jūrinio konteinerio Nr. CCLU 7543378 su suklastotais dokumentais gabenimą per Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą 2003-02-15, laikotarpiu tarp 10.40 val. ir 15.06 val., 4 kartus telefonu iš anksto informavo Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus vyriausiąjį inspektorių A. K. apie jūrinio konteinerio Nr. CCLU 7543378 su suklastotais dokumentais gabenimą per Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą. A. K. saugodamas ir pridengdamas kitus nusikalstamos veikos bendrininkus, pažadėjo pastarajam, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai neatliks pakartotinio kontrabandos būdu gabenamų prekių patikrinimo, tyčia nevykdė jam pavestų Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūno funkcijų, tokiu būdu šalindamas kliūtis ir padėdamas kitiems bendrininkams padaryti šią nusikalstamą veiką.

J. Š. , 2003-02-15, 18.57 val. ir 20.13 val. telefonu pažadėjęs R. J. pašalinti galimas kliūtis ir užtikrinti netrukdomą privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per muitinės postą, išvengiant Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnų pakartotinės muitinės kontrolės, 2003-02-15 18.38 val., vykusio telefoninio pokalbio metu informavo Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininką R. P. apie privalomų pateikti muitinei daiktų su suklastotais dokumentais gabenimą per Malkų įlankos jūrų uosto muitinės postą.

R. P. , piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, veikdamas priešingais tarnybai interesais, iš anksto žinodamas apie minėto konteinerio su privalomais pateikti muitinei daiktais gabenimą per Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą, saugodamas ir pridengdamas kitus nusikalstamos veikos bendrininkus, 2003-02-15 18.38 val. telefonu pažadėjo, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai neatliks pakartotinio kontrabandos būdu gabenamų prekių patikrinimo, tyčia nevykdė jam pavestų Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūno funkcijų, tokiu būdu šalindamas kliūtis ir padėdamas kitiems bendrininkams padaryti šią nusikalstamą veiką.

Tokiu būdu J. Š. padėjo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti privalomus pateikti muitinei daiktus - 10 088 poras batų, kurių KPN kodas 640299960, vienos poros muitinė vertė 19,99 Lt, bendra vertė 201 659 Lt, pateikė muitinės kontrolei tik dalį privalomų pateikti muitinei daiktų - suklastotuose dokumentuose klaidingai nurodant jų kiekį, vertę ir KPN kodą, o būtent, kad gabenamos 7 566 poros batų, kurių vertė 75 147 Lt, iš kurių 1 380 poros batų, kurių KPN kodas 640299960, vienos poros vertė 19,99 Lt bei 6 186 poros batų, kuriems nurodytas klaidingas KPN kodas 640199900, vienos poros vertė 7,70 Lt, nors jų muitinė vertė 19,99 Lt, o 2 522 poras batų nepateikiant muitinės kontrolei, t.y. nenurodant jų dokumentuose. Tokiu būdu per muitinės postą buvo gabenama 2 522 poros batų, kurių mitinė vertė 50 414,78 Lt, nepateikiant jų muitinės kontrolei bei 6 186 poros batų, su suklastotais dokumentais, kurių muitinė vertė 123 658,14 Lt, kitaip šios kontrolės išvengiant. Viso kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo gabenama 8 708 (6 186 + 2 522) poros batų, kurių muitinė vertė 174 072,92 Lt. Šiais savo veiksmais J. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d., 199 str. l d.“

Tačiau Klaipėdos apygardos teismas, nuosprendyje nurodydamas J. Š. veiksmus, kuriuos jis kvalifikuoja kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d. ir už kuriuos pagal šiuos BK straipnius jį nuteisia, pateikia tokią formuluotę: „J. Š. 2003-02-15, 18.57 val. ir 20.13 val. telefonu pažadėjo R. J. pašalinti galimas kliūtis ir užtikrinti netrukdomą privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per muitinės postą, išvengiant Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnų pakartotinės muitinės kontrolės“. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog net pačioje J. Š. inkriminuojamų veiksmų formuluotėje nėra nurodyti visi nusikaltimo, kuriuo jis buvo kaltinamas, sudėties požymiai. Iš tokios teismo formuluotės galima daryti išvadą, kad J. Š. , kaip padėjėjo veiksmai, pasireiškė pažadėjimu R. J. pašalinti galimas kliūtis gabenant kontrabandinį krovinį. Tačiau akivaizdu, jog pažadas padaryti nusikalstamą veiką ar padėti ją padaryti, jeigu jis neperaugo į rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikaltimą (BK 21, 22 str.) negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Taigi, J. Š. , remiantis tokiomis jam inkriminuojamomis faktinėmis aplinkybėmis, kokios nurodytos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tai yra vien tik už pažadą pašalinti galimas kliūtis ir užtikrinti netrukdomą privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per muitinės postą, išvengiant Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnų pakartotinės muitinės kontrolės, negali būti nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d., kadangi tokiuose jo veiksmuose nėra jam inktiminuojamo nusikaltimo sudėties.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą konstatuoja, jog nėra pakankamai duomenų, įrodančių J. Š. kaltę įvykdžius ir prokuroro kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką.

Iš byloje esančių 2003-03-15 įvykusių pokalbių tarp J. Š. ir R. J. stenogramų galima daryti tik išvadą, kad R. J. su J. Š. tarėsi dėl krovinio, dėl pranešimo apie jį „seniui“, R. J. prašė perduoti jam, kad būtų pasiųstas žmogus ir pan. Tačiau nei viename iš tą dieną vykusių pokalbių nėra neginčijamų duomenų apie tai, kad J. Š. suprato ir žinojo, jog kalbama apie neteisėtu, tai yra kontrabandos būdu gabenamą batų krovinį.

Kaltinime J. Š. buvo teigiama, kad jis 2003-02-15, laikotarpiu tarp 10.40 val. ir 15.06 val., 4 kartus telefonu iš anksto informavo Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus vyriausiąjį inspektorių A. K. apie jūrinio konteinerio Nr. CCLU 7543378 su suklastotais dokumentais gabenimą per Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą. Visų pirma, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroro pakeistame kaltinime neteisingai nurodytas skambučių, įvykusių per jo nurodytą laikotarpį (10.40 val. - 15.06 val.) tarp J. Š. ir A. K. skaičius. Kaip matyti iš byloje esančių stenogramų, šiuo laikotarpiu tarp minėtų asmenų užfiksuoti ne 4, o tik 3 pokalbiai. Vienu iš jų, įvykusiu 2003-03-15, 15.06 val. remtis kaip įrodymu šioje baudžiamojoje byloje negalima, kadangi, kaip minėta, jame kalbama ne apie byloje inkriminuojamą kontrabandinį batų krovinį, bet apie intelektinės nuosavybės prekes (stenograma Nr. 8, t. 5, b. l. 37). Taigi, iš prokuroro kaltinime nurodytų 4 pokalbių, telieka 2, tai yra pokalbiai, įvykę 11.18 val. ir 13.50 val. Pirmajame, užfiksuotame stenogramoje Nr. 4, apie jokį batų krovinį nekalbama, informacija apie tai, kad jis yra neteisėtas nepateikiama, ir jokių neteisėtų veiksmų iš A. K. imtis neprašoma. J. Š. kalba apie traukinių krovimą: „...pradėjo kraut tuos traukinius, žinai, ant bėgių tokius kraut, mašinas“. Po to teigia: „iš trijų šiandien dieną vieną, pirmą valandą būt, gali pasakyt seniui“.

Antrajame pokalbyje, įvykusiame 13.50 val., J. Š. A. K. klausia: „ar nežinai, seniui nesuko?“. Vėliau sako: „kad eiliniai nepradėtų ten lįst“. Į tai A. K. atsako: „nu ką aš žinau su tais eiliniais...“. Vėliau J. Š. prašo nusiųsti „ru...“ bei „pasukti seniui“.

Taigi, kaip matyti iš šių dviejų pokalbių stenogramų, nei viename iš jų nėra jokių teiginių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog kalbama ne tik kad apie krovinį, bet būtent apie kontrabandos būdu gabenamą batų krovinį, apie kurį informuojamas A. K. . Nėra šiuose pokalbiuose duomenų ir apie tai, kad A. K. , kaip nurodoma prokuroro suformuluotame kaltinime, saugodamas ir pridengdamas kitus nusikalstamos veikos bendrininkus, pažadėjo J. Š. , kad Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai neatliks pakartotinio kontrabandos būdu gabenamų prekių patikrinimo.

Toliau prokuroro suformuluotame naujame kaltinime teigiama, jog J. Š. , 2003-02-15, 18.57 val. ir 20.13 val. telefonu pažadėjo R. J. pašalinti galimas kliūtis ir užtikrinti netrukdomą privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per muitinės postą, išvengiant Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnų pakartotinės muitinės kontrolės. Šiuose prokuroro minimuose pokalbiuose tarp J. Š. ir R. J. taip pat, kolegijos nuomone, nėra pakankamai duomenų, kad J. Š. pažadėjo R. J. pašalinti galimas kliūtis ir užtikrinti netrukdomą privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per muitinės postą. Pirmame iš minimų pokalbių kalbama apie laiką (R. J. : „Nu sakiau, po aštuonių biškiuka, nu“), kurį susiejus su kitais byloje surinktais įrodymais, kuriais remiantis nustatyta, kad kontrabandinis batų krovinys kaip tik apie 20.10 val. buvo pradėtas tikrinti muitinėje, galima teigti, jog pokalbyje buvo kalbama būtent apie šį batų krovinį. Tačiau, vėlgi, minėtuose pokalbiuose nėra pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog J. Š. informuojamas arba, kad jis jau žino, jog krovinys, kurio gabenimo laikas aptariamas, bus vežamas neteisėtai. Vėliau R. J. prašo J. Š. nepavesti, teigdamas, jog jau „vieną kliurką dėjom, dabar, kad antros nebūtų labai norėčiau...“. Tačiau ir šis R. J. teiginys, kolegijos nuomone, neduoda pakankamai pagrindo teigti, jog J. Š. prašoma padėti pašalinti galimas kliūtis ir užtikrinti netrukdomą privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per muitinės postą.

Antrame pokalbyje tarp J. Š. ir R. J. , įvykusiame 20.13 val., J. Š. R. J. nurodo telefono numerį, sakydamas jog tai yra „vado“ numeris ir, kad jis „ant ryšio ir laukia“. Iš tiesų, sulyginus J. Š. nurodytą telefono numerį su byloje esančiu A. P. mobilaus telefono numeriu, galima daryti prielaidą, kad J. Š. R. J. nurodė būtent Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininko R. P. numerį. Tačiau teiginys, jog jis „ant ryšio ir laukia“, neduoda pagrindo teigti, kad J. Š. taip pažadėjo R. J. padėti pašalinti kliūtis. Tai neįrodo ir to, kad R. P. yra informuotas apie neteisėtu būdu gabenamą krovinį, kad jis, savo ruoštu, taip pat turi padėti pašalinti kliūtis.

Kaltinime taip pat teigiama, jog J. Š. 2003-02-15, 18.38 val., vykusio telefoninio pokalbio metu informavo Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininką R. P. apie privalomų pateikti muitinei daiktų su suklastotais dokumentais gabenimą per Malkų įlankos jūrų uosto muitinės postą. Vėl gi, šio pokalbio metu R. P. praneštą laiką („vakare, devintą valandą“) susiejus su byloje nustatytu kontrabandinio batų krovinio pateikimo muitiniam patikrinimui laiku (apie 20.10 val.), iš tiesų galima teigti, jog R. P. J. Š. informuoja būtent apie šį batų krovinį. Tačiau šiuo atveju taip pat negalima daryti išvados, kad R. P. pranešama arba, kad jis jau žino, jog šis krovinys bus gabenamas neteisėtų būdu.

Dėl A. K. ir R. P. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų neįrodytumo Apeliacinio teismo teisėjų kolegija jau pasisakė, todėl šių motyvų nebekartoja, o tik konstatuoja, jog nėra pakankamai duomenų, kad šie pareigūnai žinojo apie neteisėtą krovinio gabenimo būdą, kad jie J. Š. pažadėjo padėti išvengti pakartotinio muitinio patikrinimo ar kad jie būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus (ar neveikimą), kad šiuos tariamus pažadus įvykdytų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktų įrodymų visetą, konstatuoja, kad teigti, jog J. Š. apskritai nežinojo apie su R. J. aptariamo krovinio neteisėtą gabenimo būdą, negalima. Kitą dieną po šio kontrabandinio krovinio sulaikymo užfiksuotame pokalbyje R. J. beveik tiesiogiai J. Š. apie tai informuoja:

R. J. : Ant ko, ant kiekio, (keiksmažodis), yra blogybė ir, aišku, ant kodų nėra gerai, (keiksmažodis).

R. J. : Nu ir kiekis yra biški pamažintas, nu.

R. J. : Nu, (keiksmažodis), yra, yra, (keiksmažodis). Ten, jeigu skaičiuos rytoj, būt gerai, kad savas žmogus skaičiuotų.“

Atsižvelgiant į J. Š. klausimus R. J. , galima daryti išvadą, kad jis iš tiesų iki šio pokalbio nežinojo, kad ankstesniuose pokalbiuose su R. J. aptartas batų krovinys bus gabenamas neteisėtai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. Š. inkriminuojami nusikalstami veiksmai, padaryti iki 2003-03-15, kuomet kontrandinis batų krovinys buvo pateiktas muitiniam patikrinimui. Kitaip tariant jis iki krovinio sulaikymo A. K. ir R. P. pagalba turėjo pasirūpinti, kad krovinys nebūtų pakartotinai tikrinamas. Tačiau, kaip minėta, byloje nepakanka duomenų, įrodančių, kad jis jau tuo metu žinojo apie šio krovinio neteisėtą gabenimo būdą ir, kad apie tai informavo Muitinės kriminalinės tarnybos Klauipėdos skyriaus pareigūnus A. K. ir R. P. bei prašė jų atlikti neteisėtus veiksmus – užtikrinti, kad krovinys nebūtų pakartotinai tikrinamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą dėl nusikaltimo sudėties, numatytos BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d. J. Š. veiksmuose buvimo ir nuteisti jį pagal šiuos BK straipsnius. Todėl Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl J. Š. nuteisimo pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d. naikintina, jo atžvilgiu priimant išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas nepagrįstai skunde teigia, jog pirmiau aptartų pokalbių buvo klausomasi Lietuvoje nesertifikuota aparatūra, todėl jie įrašyti neteisėtai.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (byla 2K–7–2/2007) konstatuoja, jog tai, kad pokalbių klausomasi nesertifikuota aparatūra nėra pagrindas daryti išvadą, kad Valstybės saugumo departamento daryti telefoninių pokalbių įrašai rinkti neteisėtais būdais. Šių pokalbių metu užfiksuotus duomenis pripažįstant įrodymais BPK 20 straipsnio 4 dalis nebuvo pažeista. Telefoninių pokalbių klausymąsi tiriant baudžiamąsias bylas reglamentuoja BPK ir Operatyvinės veiklos įstatymas. Telefoninių pokalbių klausymasis buvo atliekamas pagal veiksmų atlikimo metu galiojusias šių įstatymų nuostatas. Metrologijos įstatymas nereglamentuoja telefoninių pokalbių klausymosi pagrindų, sankcionavimo, trukmės ir kitų klausimų, pagal kuriuos gali būti sprendžiama apie veiksmo atlikimo teisėtumą. Telefoninių pokalbių klausymosi aparatūros nesertifikavimas nepaneigia paties užfiksuotų pokalbių fakto, taip pat nekelia abejonių dėl užfiksuotų pokalbių turinio.

Apeliantas skunde taip pat teigia, kad pagal muitinius dokumentus šio krovinio muitinė procedūra yra užbaigta, sumokėti visi mokesčiai, todėl teigti, kad krovinys buvo įvežtas kontrabandos būdu, negalima, kadangi nėra kontrabandos dalyko. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 5.2. punkte teismams išaiškinta, jog kai pri­va­lo­mi pa­teik­ti mui­ti­nei daik­tai ga­be­na­mi į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­ją per mui­ti­nes, nu­si­kal­ti­mas yra baig­tas nuo jų įve­ži­mo į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­ją ir ne­pa­tei­ki­mo mui­ti­nės kon­tro­lei ar ki­to­kio jos iš­ven­gi­mo mo­men­to. Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant ar kitaip šios kontrolės išvengiant. Kitokiu muitinės kontrolės išvengimu laikomas neteisingų duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas, taip pat kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti pateikimas.

Teismo nuosprendyje konstatuota, jog per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti privalomi pateikti muitinei daiktai, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nebuvo pateikti jų muitinės kontrolei bei buvo kitaip šios kontrolės išvengta, nes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo gabenami privalomi pateikti muitinei daiktai – 10 088 porų batų, kurių KPN kodas 640299960, vienos poros vertė 19,99 Lt, bendra vertė 201659 Lt. Muitinės kontrolei buvo pateikta tik dalis privalomų pateikti daiktų, t.y. 7566 poros batų, iš kurių 6186 porų batų nurodytas žinomai klaidingas 64019990 prekių kodas ir 7,70 Lt vertė už vieną porą, o likusioms 1380 porų batų nurodytas 64029996 prekių kodas ir teisinga muitinės vertė – 19,99 Lt už vieną porą batų, o muitinės kontrolei nepateiktos 2522 poros batų. Taigi, šiuo atveju nusikaltimas laikomas baigtu nuo minimo krovinio ne­pa­tei­ki­mo mui­ti­nės kon­tro­lei ar ki­to­kio jos iš­ven­gi­mo mo­men­to, o tai, kad vėliau šio krovinio muitinė procedūra buvo užbaigta ir sumokėti visi mokesčiai, nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 4 d., 329 str. 1 d. 1 p.

nusprendžia:

Prokuroro ir nuteistojo S. V. apeliacinius skundus atmesti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl J. Š. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d. ir priimti jo atžvilgiu naują nuosprendį:

J. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d. išteisinti, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.