- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-10-12
- Bylos Nr.
- AN2-317-557/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00138-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-09-06 nutarimo, juo M. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, 500 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-06 nutarimu M. D. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. atsakingu asmeniu, 2018-06-16 apie 11.40 val. leido dirbti V. S., gim. (duomenys neskelbtini), pagalbiniu darbuotoju statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV). Tuo M. D. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius (toliau – Institucija) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-06 nutarimą ir paskirti M. D. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą šio straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą.
Nurodo, kad M. D. padarytas pažeidimas – nelegalus darbas – vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymo nuostatas, todėl ANK šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 eurų iki 5 000 eurų. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-09-06 nutarimu pažeidėjui M. D. už jo padarytą administracinį nusižengimą paskyrė 500 eurų baudą. Institucijos nuomone, tokia nuobauda yra aiškiai neproporcinga M. D. padarytam pažeidimui.
ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Byloje duomenų, kurie rodytų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui šiuo atveju skiriama nuobauda negalėjo būti tinkamai individualizuota neperžengiant įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribų ar kad tokia nuobauda bus aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam nusižengimui, nėra. Šis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą jį darančiam asmeniui, todėl, Institucijos vertinimu, paskirta simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – nusižengimą padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su nusižengimu gauta nauda. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Aplinkybės, kuriomis remdamasis teismas M. D. skyrė mažesnę baudą negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, yra reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą nusižengimą, tačiau nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo skirti nuobaudą, mažesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Institucijos nuomone, Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-06 nutarimas yra nepagrįstas, pažeidėjui M. D. paskirta nuobauda yra aiškiai per švelni, neatitinkanti padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, paskirta nesilaikant ANK 34 straipsnyje nustatytos administracinės nuobaudos rūšies parinkimo, baudos dydžio nustatymo tvarką reglamentuojančių. Institucijos nuomone, M. D. turėtų būti paskirta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, nors Institucija prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-06 nutarimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl M. D. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą ir jo veiksmų kvalifikacijos nėra, tačiau keliamas pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos – baudos individualizavimo klausimas. Institucija nesutinka su ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymu ir mažesnės baudos, negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali, skyrimu M. D.. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą įstatymas numato baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).
Klaipėdos apylinkės teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirdamas M. D. dvigubai mažesnę baudą negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali, atsižvelgė į tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į M. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino pažeidimą ir gailisi, į tai, kad už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą jis baudžiamas pirmą kartą, apskritai prieš tai yra padaręs tik du nesunkius administracinius pažeidimus, susijusius su vairavimu, taip pat į tai, kad aptariamojo pažeidimo padariniai pašalinti iškart po patikrinimo, taigi tęstinis pažeidimas truko neilgai ir, tikėtina, jis buvo padarytas dėl nepatyrimo organizuojant įmonės veiklą ir iš jo pasimokyta. Įvertinęs visa tai bei atsižvelgdamas į, teismo vertinimu, netyčinį pirmąkart padaryto pažeidimo pobūdį, aplinkybes, kuriomis buvo padarytas šis pažeidimas, nesukėlęs didesnių neigiamų pasekmių, jo trukmę, taip pat į kuklią M. D. materialinę padėtį, gaunamą nedidelį darbo užmokestį, turimus įsipareigojimus (išlaiko nepilnametį vaiką), į sunkią neseniai įkurtos įmonės finansinę padėtį ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, Klaipėdos apylinkės teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir taikant švelnesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali nuobaudą už padarytą administracinį nusižengimą (ANK 34 straipsnio 5 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas nepritaria išvadai, kad apylinkės teismo nustatytos aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip ypač švelninančios pažeidėjo M. D. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti jam mažesnę baudą negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali. Kita vertus, pažeidėjo aiškinimas, kad jis pasitikėjo buvusia buhaltere, kuriai buvo įakyta įdarbinti V. S. nuo ketvirtadienio (2018-06-14), pranešant apie jo įdarbinimą VSDFV, o darbo sutarties sudarymą atidedant pirmadieniui (2018-06-18), nes, pasak M. D., buvo labai svarbu, kad darbuotojas pradėtų dirbti jau penktadienį (2018-06-15), tačiau apie darbo pradžią nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui dėl buhalterio kaltės (užmaršumo), o su darbuotoju V. S. darbo sutartis nebuvo sudaryta dėl darbo organizavimo patirties stokos (įmonė buvo įkurta vos prieš pusantro mėnesio), apygardos teismo vertinimu, tėra pažeidėjo pateikta, niekuo neparemta gynybos versija. Ji prieštarauja V. S. 2018-06-16 rašytiniame paaiškinime nurodytoms aplinkybėms, jog darbo sutartį jis pasirašė ir dirbti pradėjo 2018-06-15, dėl darbo sąlygų susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. (b. l. 6), tuo tarpu, kaip matyti iš byloje pateiktos darbo sutarties, ji sudaryta 2018-06-18 (b. l. 8), t. y. po to, kai atlikus planinį patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas nelegalaus darbo faktas (b. l. 3). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patraukto M. D., kuris neginčijo, jog įdarbinimas tuo metu buvo jo, kaip direktoriaus, funkcija, paaiškinimai teismui, jog pranešimas „Sodrai“ apie V. S. įdarbinimą laiku nebuvo pateiktas dėl darbo organizavimo patirties stokos, vertintini kaip siekis sušvelninti savo teisinę padėtį, ir niekaip nepaneigia jo veikos priešingumo teisei ar jos pavojingumo. Pažymėtina, kad įmonės direktorius privalo tinkamai kontroliuoti darbo organizavimą, asmenų priėmimą bei atleidimą iš darbo, t. y. laikytis įstatymų imperatyvų. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Šiuo atveju M. D. nesiėmė reikiamų veiksmų, siekdamas užtikrinti darbo santykių teisėtumą.
Nors byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas ar didelis mastas, tačiau sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog nelegalus darbas nesukėlė didesnių neigiamų pasekmių, kadangi tęstinis pažeidimas truko neilgai, nėra pagrindo. Tokia išvada visų pirma darytina dėl to, kad trūkumai buvo pašalinti tik nustačius nelegalaus darbo faktą. Kita vertus, visais atvejais nelegalus darbas sukelia neigiamas pasekmes tiek dirbančiajam, tiek valstybei. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju nelegaliai dirbantys darbuotojai paliekami be socialinių garantijų. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas nelegalų darbą vertina kaip pavojingą pažeidimą, už kurį numatyta pakankamai griežta atsakomybė. Išeiti už inkriminuoto straipsnio sankcijos ribų apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Be to, per švelnus nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui nebaudžiamumo nuostatas.
M. D. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą, nustačius pažeidimą, jį 2018-06-18 ištaisė. Jis yra jaunas, darbingo amžiaus vyras. Objektyvių duomenų apie jo neva sunkią finansinę padėtį ir turimus finansinius įsipareigojimus byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, jog pažeidėjas turėtų didelių finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms ar kitiems asmenims. Taigi administracinė nuobauda, laikantis minimalios sankcijos ribos, jam nebūtų nepakeliama finansinė našta. Vien simbolinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju nepadėtų pasiekti administracinei nuobaudai keliamos paskirties – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, kad dėl skiriamos administracinės nuobaudos pažeidėjo patiriami finansiniai sunkumai jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl nuobaudos švelninimo ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu, neturi, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto teisės pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Apygardos teismo vertinimu, būtent minimali sankcijoje numatyta nuobauda geriausiai atitiktų šią pusiausvyrą, todėl anksčiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo dar labiau švelninti nuobaudą, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. D. pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skyrė pernelyg švelnią administracinę nuobaudą – 500 Eur baudą. Nuobauda yra per švelni, neproporcinga padarytam nusižengimui ir neatitinkanti nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisinga.
Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau aptarta, apygardos teismas sutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nagrinėjamu atveju taikė nepagrįstai, todėl skundžiamas nutarimas dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-06 nutarimas naikinamas ir dėl administracinės nuobaudos skyrimo priimamas naujas nutarimas, paskiriant pažeidėjui M. D. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, šio straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą – 1 000 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-09-06 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – M. D. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti 1 000 Eur baudą.
Nutarimas neskundžiamas.