Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023-05-30 nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija) 2023-03-07 nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 820 Eur dydžio bauda bei konfiskuotas automobilis „Ford Focus C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. S. 2023-02-10, apie 21.30 val., į Kenos geležinkelio postą, Šumsko sienos perėjimo punktą iš Baltarusijos Respublikos atvyko lengvuoju automobiliu „Ford Focus C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir žodžiu deklaravo, kad nieko draudžiamo neveža. Atlikus transporto priemonės detalų muitinį tikrinimą kilo abejonių, kad mašinoje yra paslėptų nedeklaruotų prekių. Po detalaus patikrinimo kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais buvo aptiktos paslėptos cigaretės. Po automobilio bagažinės dangčiu ir ertmėse po galiniais kilimėliais buvo aptikta 248 pakelių cigarečių „NZ GOLD“ ir 138 pakeliai cigarečių „CORSET PINK“, banderolėmis nepaženklintos. Sulaikytų prekių vertė – 1 586 Eur. Tokiais savo veiksmais A. S. pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalį. Institucijos 2023-03-07 nutarimu A. S. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 1 820 Eur dydžio bauda ir konfiskuotas automobilis „Ford Focus C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. pateikė skundą apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

A. S. apeliacinis skundas atmestinas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. nesutinka su jam paskirtos nuobaudos dydžiu bei transporto priemonės, su kuria padarytas nusižengimas, konfiskavimu. Šioje byloje ginčo dėl to, kad A. S. padarė jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje, nėra, todėl apygardos teismas dėl šių aplinkybių daugiau nepasisako. Apeliaciniame skunde taip pat nurodomos aplinkybės, susijusios su A. S. neblaivumu nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu, policijos pareigūnų atliktu neblaivumo patikrinimu ir administracinio nusižengimo protokoluose netinkamai užfiksuotu neblaivumo patikrinimo laiku, tačiau jos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų apygardos teismas plačiau nepasisako. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad dėl A. S. veiksmų vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam buvo pradėta atskira administracinio nusižengimo teisena, būtent šiame procese ir bus tiriamos A. S. nurodomos aplinkybės, susijusios su jo neblaivumo nustatymu ir bus atliktas tokių veiksmų teisinis vertinimas. Toliau apygardos teismas pasisako dėl A. S. už ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirtos nuobaudos dydžio ir paskirto turto konfiskavimo pagrįstumo.

8. Iš Institucijos nutarimo matyti, kad skirdama A. S. nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę Institucija atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas vienas pavojingiausių finansų sistemai žalą darančių nusikaltimų, gabentų cigarečių kiekis ir vertė yra pakankamai dideli, nėra galimybės A. S. charakterizuoti išskirtinai teigiamai, kadangi jis ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jog jis pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei, kad jis nusižengimą padarė sulaukęs 65 metų amžiaus bei esant nustatytam vidutiniam specialiųjų poreikių lygiui, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei šių aplinkybių pagrindu konstatavo, jog A. S. turėtų būti skiriama minimali bauda. Apeliaciniame skunde apygardos teismui A. S. nurodo būtent šias analogiškas aplinkybes – jog yra senas, pasižymi sveikatos problemomis, gailisi dėl padaryto nusižengimo, cigaretes gabeno per valstybės sieną dėl prastos finansinės padėties, tačiau šios aplinkybės jau buvo įvertintos Institucijos ir apylinkės teismo, todėl, apygardos teismo vertinimu, pakartotiniam jų vertinimui siekiant dar labiau švelninti A. S. atžvilgiu taikomas poveikio priemones nėra pagrindo. Pakartotinai įvertinus bylos medžiagas ir padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą A. S. skirti mažesnę nei įstatymo numatyta baudą, paskirtos priemonės yra pakankamai švelnios ir adekvačios padarytam teisės pažeidimui.

10. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Vis dėlto, vien todėl, kad egzistuoja tam tikros atsakomybę švelninančios aplinkybės, savaime nereiškia, kad skirtinos poveikio priemonės turi būti kiek įmanoma švelnesnės. Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinė nuobauda ar poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Remiantis kasacinio teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ar poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-41/2014, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016).

11. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų baudos dydžio ribų, nenustatyta. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, tad aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis. Institucija ir apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog minimali bauda A. S. paskirta pagrįstai ir nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad toks sprendimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Apygardos teismas su tokiomis išvadomis sutinka, kadangi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A. S. nusižengimo pavojingumą, bent minimalios teisinio poveikio priemonės yra būtinos, o švelnesnių priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas, jomis nebūtų užtikrinami administracinės nuobaudos tikslai ir jos galimai neatgrasytų administracinį nusižengimą padariusio A. S. nuo nusižengimų darymo ateityje.

12. Analogiškos išvados turėtų būti daromos ir dėl A. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo pagrįstumo. ANK 208 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo diskrecija kartu su administracine nuobauda, įvertinus visas bylos aplinkybes, išspręsti klausimą dėl kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimo ar nekonfiskavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad administracinio nusižengimo bylose, kuriose sprendžiamas administracinės atsakomybės pagal ANK 208 straipsnio nuostatas klausimas, turto konfiskavimas paprastai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota teisės pažeidimui daryti, jeigu be šios priemonės jo padarymas būtų neįmanomas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-5-2011, 2AT-18-2014, 2AT-58-489/2015).

13. Priešingai, nei skunde nurodo A. S., byloje neginčijamai nustatyta, jog cigaretės automobilyje „Ford Focus C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gabenamos ne ant automobilio sėdynės ar vietose, įprastai skirtose laikyti daiktus, tačiau po automobilio bagažinės dangčiu ir ertmėse po galiniais kilimėliais, kas rodo, kad A. S. jas paslėpė taip, kad jų nebūtų galima vizualiai pastebėti ir aptikti, tad teisės pažeidimas nebuvo spontaniškas, A. S. ruošėsi, įsigijo cigaretes, ieškojo joms slėptuvių. Iš bylos medžiagoje esančių fotonuotraukų akivaizdu, jog siekiant patalpinti/ištraukti cigaretes iš jų laikymo vietos buvo būtina atlikti automobilio dalių ardymo darbus (b. l. 84, 86), tad yra pagrindo išvadai, jog automobilis buvo specialiai paruoštas cigarečių gabenimui, kontrabanda gabentos prekės buvo rastos tik atlikus detalų automobilio patikrinimą. Viena iš transporto priemonės pripažinimo administracinio nusižengimo padarymo priemone būtinų sąlygų yra tai, kad be automobilio tokio prekių kiekio per valstybės sieną nebūtų galima pernešti nepateikiant muitinės kontrolei. Įvertinus A. S. gabentų cigarečių kiekį – 386 pakeliai, darytina išvada, kad tokio cigarečių kiekio gabenimas per valstybės sieną be transporto priemonės nebūtų įmanomas. Atsižvelgiant į tai, nurodyta transporto priemonė – „Ford Focus C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai pripažinta administracinio nusižengimo padarymo priemone ir skirtas jos konfiskavimas.

14. A. S. padarytas nusižengimas yra vienas pavojingiausių, didžiausią žalą prekybos ir finansų sistemai darančių nusižengimų, numatytų ANK. Apygardos teismo vertinimu, vien A. S. paskirta minimalaus dydžio bauda, kartu su ja nekonfiskuojant transporto priemonės, neturėtų pakankamo nubaudimo poveikio ir, atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visetą, nebūtų pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o taip nebūtų pilnai pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, teisinės atsakomybės poveikis būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 straipsnio ir ANK 27 straipsnio nuostatų tikslams. Nors turto konfiskavimas neabejotinai turės neigiamas pasekmes A. S., tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas A. S.. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu.

15. Teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės dėl A. S. prastos materialinės padėties nėra pakankamos konstatuoti, kad šiuo atveju administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas iš esmės pažeistų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus ar varžytų asmens teises labiau negu tai yra būtina. Kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. cigaretes vežė paslėpęs taip, kad jų nebūtų galima vizualiai pastebėti, t. y. veikė sąmoningai – suvokė, kad daro administracinį nusižengimą ir norėjo taip veikti, suprasdamas, kad už tokius jo veiksmus gresia administracinė atsakomybė ir galimas automobilio konfiskavimas, tačiau tai jo nuo nusižengimo darymo nesulaikė. Manytina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

16. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, A. S. apeliaciniame skunde jokių kitų esminių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas nei aukščiau išdėstyta išvadas ir pakeisti skundžiamą Institucijos nutarimą ir teismo nutartį, nenurodė. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023-05-30 nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023-05-30 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.