Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Giedrės Kairienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. (R. G.) skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui apskaičiuota 2799,00 Eur mokėtina pridėtinės vertės mokesčio suma už 2021–2022 m. mokestinius laikotarpius, ir Nurodymo, kuriuo nurodyta nurašyti 2901,69 Eur mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. liepos 30 d. vykdo individualią veiklą – kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas. Pareiškėjo „Mano VMI“ paskyroje 2024 m. sausio 9 d. buvo įkeltas pranešimas, kuriuo prašoma pateikti Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos formą FR0608 už kiekvieną mėnesį, kurį buvo naudotasi platformos (Bolt Operations OU) paslaugomis.

Skundžiamu Sprendimu, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 104¹ straipsniu, pareiškėjui apskaičiuota 2799,00 Eur mokėtina pridėtinės vertės mokesčio suma už 2021–2022 m. mokestinius laikotarpius.

Skundžiamu Nurodymu, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nurodyta nurašyti 2901,69 Eur (2799,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 102,69 Eur delspinigių) mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-77504 nuspręsta pripažinti netekusiu galios nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką (2024 m. lapkričio 18 d. nurodymą Nr. (23.31-08) 467-294901) ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau, minėta – PVMĮ), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ) ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.

MAĮ 33 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. Pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalį, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. MAĮ 104¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti, kad būtų įvykdyta nedeklaruota mokestinė prievolė, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi teisę savo sprendimu nustatyti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka laiku nepateikia atitinkamo mokesčio deklaracijos. Mokestinės prievolės dydis nustatomas pagal ankstesnių mokesčių mokėtojo pateiktų to mokesčio deklaracijų duomenis ir (arba) kitą mokesčių administratoriui šio ir kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka šio mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų pateiktą informaciją.

PVMĮ 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublik?s apmokestinamasis asmuo – bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą vykdantis Lietuvos Respublik?s juridinis arba fizinis asmuo, taip pat juridinio asmens statuso neturintis Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio veiklos forma yra investicinis fondas. Pagal PVMĮ 95 straipsnio 2 dalį, paslaugų pirkėjas, jeigu jis yra apmokestinamasis asmuo, kaip jis suprantamas šio PVMĮ 13 straipsnyje, privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pridėtinės vertės mokestį už jam šalies teritorijoje užsienio asmens, neįsikūrusio šalies teritorijoje, teikiamas paslaugas, nurodytas šio PVMĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte. PVMĮ 85 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio pridėtinės vertės mokesčio deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos.

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, nurodydamas, kad jis pirko paslaugas iš Bolt Lietuvoje, tačiau niekada nebuvo pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, todėl pridėtinės vertės mokesčio mokėti neprivalėjo. Pareiškėjo teigimu, atsakovė jam nepagrįstai priskaičiavo Bolt mokėtinus mokesčius Lietuvoje.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. liepos 30 d. vykdo individualią veiklą – kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas. Pareiškėjas skunde neginčija aplinkybės, kad pirko paslaugas iš Bolt Lietuvoje. Įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos fizinis asmuo, vykdantis ekonominę veiklą, atsižvelgiant į PVMĮ 2 straipsnio 15 dalyje pateiktą Lietuvos Respublikos apmokestinamojo asmens apibrėžimą, darytina išvada, kad pareiškėjas yra laikytinas apmokestinamuoju asmeniu ir privalo mokėti pridėtinės vertės mokestį. Pažymėtina, kad atsakovės 2024 m. sausio 9 d. pranešime pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis vykdė keleivių vežimo veiklą, naudodamasis užsienyje įsikūrusių asmenų platforma (Bolt Operations UO), todėl už įsigytas iš platformos paslaugas turėjo deklaruoti ir sumokėti pridėtinės vertės mokestį, neatsižvelgiant į tai ar buvo viršytos privalomos pridėtinės vertės mokesčio registracijos ribos. Dėl to pareiškėjui kilo pareiga pateikti Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos formą FR0608 už kiekvieną mėnesį, kurį naudojosi platformos paslaugomis. Pareiškėjas buvo įspėtas, kad už pavėluotą pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą, jam bus skaičiuojami delspinigiai. Esant tokioms aplinkybėms, skundo teiginys, kad atsakovė nepagrįstai priskaičiavo Bolt mokėtinus mokesčius Lietuvoje pareiškėjui, atmestinas kaip nepagrįstas.

Vertinant skundžiamo Sprendimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams, pažymėtina, kad Sprendime nurodytas faktinis jo priėmimo pagrindas (Sprendimas priimtas, remiantis pavežėjų veiklą organizuojančių platformų duomenimis, nurodytas mokestinis laikotarpis, mokesčio suma), taip pat teisinis jo priėmimo pagrindas (MAĮ 104¹ straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad Sprendime išaiškinta, jog išsamią informaciją apie pridėtinės vertės mokesčio prievoles pareiškėjas gali rasti dokumente „Pranešimas dėl pavežėjo veiklos mokestinių prievolių“. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl naikinti jo, kaip to savo skundu prašo pareiškėjas, nėra pagrindo.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas apskaičiuotos mokėtinos pridėtinės vertės mokesčio sumos laiku nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai, Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagrįstai priėmė Nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitų.

Pareiškėjas, ginčydamas Nurodymą, skunde taip pat teigia, kad nuosavybės teise neturi žemės, todėl atsakovė nepagrįstai priskaičiavo 0,12 Eur žemės mokesčio mokestinę prievolę.

Žemės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestį moka žemės savininkas – fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Mokesčio objektas yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Žemės mokesčio įstatymo 4 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 konstatavo, kad, nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad aplinkybė, jog pareiškėjas neįregistravo nuosavybės teisės į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre, nesuteikia pagrindo pareiškėjui nemokėti žemės mokesčio. Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 29 d. pareiškėjui už paveldėtą sklypą buvo apskaičiuotas 214 Eur žemės mokestis už 2021 metus, kurį pareiškėjas privalėjo sumokėti iki 2022 m. sausio 8 d., bei suformuota žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracija. Pareiškėjas mokesčio sumą sumokėjo 2022 m. sausio 10 d., t. y. pavėluotai, todėl pareiškėjui buvo apskaičiuoti 0,12 Eur delspinigių. Iš Nurodymo matyti, kad pareiškėjui buvo priskaičiuota 0,12 Eur delspinigių dėl turimos prievolės sumokėti žemės mokestį už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, teisingai taikė teisės aktų nuostatas, pagrįstai apskaičiavo pareiškėjo mokėtinus delspinigius – 0,12 Eur.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Nurodymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Nurodyme nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas (MAĮ 33 straipsnio 8 punktas, 105 straipsnis ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir faktinis pagrindas (kartu su Nurodymu pateikta prievolių ataskaita, kurioje pateikti duomenys apie prievolės tipą, mokestinį laikotarpį, deklaracijos pateikimo/ patikrinimo akto datą, prievolės ir delspinigių sumą). Taigi naikinti Nurodymo nėra teisinio pagrindo.

Esant aptartoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. G. (R. G.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.