Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. P., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis P. P. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, dėl ko jis ilgai sirgo, o būtent: 2023 m. liepos 1 d. apie 21.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,98 promilės etilo alkoholio) savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio su A. P., tai yra asmeniu, su kuriuo gyvena neįregistravęs santuokos, konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, padarydamas nosikaulio lūžį ir tuo nesunkiai sutrikdydamas savo šeimos nario sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis P. P. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, parodė, kad 2023 m. liepos 1 d. susiginčijo su A. P., nesusivaldė ir trenkė jai į veidą, pataikė į nosį. Viskas buvo kaip surašyta kaltinamajame akte. Savo veiksmus vertina blogai. Gal alkoholis turėjo įtakos. Atsiprašė nukentėjusiosios, gyvena kartu. Žalą ligonių kasai ir Sodrai atlygino.

Nukentėjusioji A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. liepos 1 d. 21 val. grįžus po darbo pakvietė P. P. sesuo šampano. Jis išgirdęs nenorėjo, kad ji eitų gerti, norėjo, kad eitų į viršų. Jie susiginčijo, jis trenkė jai į nosį, nosis lūžo. Jis atsiprašinėjo, jie susitaikė. Civilinio ieškinio nereiškia.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas P. P. parodė, kad su savo sugyventine A. P. jau devyniolika metų gyvenu kartu. Turi du nepilnamečius vaikus. Gyvena jo tėvų nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jiems skirtas antras šio namo aukštas. Pirmame aukšte gyvena jo tėvai ir broliai, dar dvi seserys gyvena (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 1 d. buvo jo sesuo A. P. atvažiavusi pas tėvus į svečius. Apie 21.10 val., jo sugyventinė A. P. grįžo iš darbo ir liko apačioje, virtuvėje pas tėvus bendrauti su jo seserimi A. P.. Jis pradžioje parašė kelias SMS žinutes, kad pareitų į viršų namo, bet sugyventinė į jas nereagavo. Tada dar kelis kartus buvo nulipęs apačion ir sakė, kad eitų namo į antrą aukštą, bet ji pasakė, kad ateis vėliau. Tada jis pasakė, kad duoda penkias minutes, kad ji ateitų į viršų. Po penkių minučių jai negrįžus, nulipo, buvo labai supykęs, galbūt ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, bet šio fakto neprisimena. Atsimena, kad paėmė savo sugyventinei už drabužių ir timptelėjo link savęs, o ji tuo metu atsistojo ir čiupo jam už marškinėlių, tada jis kažkaip automatiškai kita ranka trenkė jai į veidą. Po suduoto smūgio pamatė, kad sugyventinei A. P. pasipylė iš nosies kraujas. Ji nuėjo praustis į kriauklę veidą ir pasakė, kad kvies policiją, o pats išėjo į lauką ir laukė policijos. Tikrai nenorėjo jos mušti, pataikyti jai į nosį ar veidą, kažkaip gavosi savaime, net negali paaiškinti kaip. Ankščiau niekada nesmurtavo prieš ją ir tikrai labai gailisi, kad taip įvyko. Jų vaikai konflikto nematė, nes buvo kitame kambaryje (b. l.117-120 ).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas P. P. parodė, kad patvirtina savo parodymus, duotus šio ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 2 d. įtariamojo apklausos metu. Prisipažįsta, kad 2023 m. liepos 1 d. apie 21.35 val., būdamas neblaivus, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio su sugyventine A. P. kilusio konflikto metu jai vieną kartą kumščiu sudavęs į veidą. Kaip jau minėjo, konflikto metu paėmė A. P. už drabužių ir timptelėjo link savęs, o ji tuo metu atsistojo ir čiupo jam už marškinėlių, tada jis kažkaip instinktyviai kita ranka trenkė jai į veidą. Matė, kad po suduoto smūgio jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Žino, kad po šio įvykio medikai nustatė A. P. nosies kaulo lūžį. Dėl tokio elgesio nuoširdžiai gailisi. Iki tol prieš ją nėra smurtavęs. Jos atsiprašė, jie susitaikė (b. l. 127-130 ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. P. parodė, kad su savo sugyventiniu P. P. gyvena jau devynioliktus metus. Turi du nepilnamečius vaikus: A. P. ir V. P.. Gyvename P. P. tėvų nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jiems skirtas antrasis šio namo aukštas. Pirmajame aukšte gyvena sugyventinio tėvai A. P. ir J. P.. Taip pat pirmajame aukšte gyvena P. P. pilnamečiai broliai L. P., J. P., J. P. ir D. P. su žmona V. P. ir vaiku. Šių metų liepos 1 d. apie 21.10 val. ji grįžo iš darbo namo. Tuo metu pastebėjo, kad į svečius atvažiavo P. P. sesuo A. P., kuri pasikvietė ją atsigerti šampano. Jos nuėjo į virtuvę, kuri yra pirmojo namo aukšte. Kartu virtuvėje dar buvo sugyventinio tėvas A. P. ir V. P.. Virtuvėje ji šiek tiek atsigėrė šampano ir jie bendravo. Vėliau apie 21.30 val. į virtuvę atėjo sugyventinis P. P., kuris pradėjo ją keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais ir liepė eiti į antrąjį namo aukštą. Pasakė, kad duotos penkios minutės ir išėjo. Apie 21.35 val. grįžęs į virtuvę sugyventinis, vėl pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, viena ranka svėrė jai už drabužių, o kita ranka (kumščiu) trenkė tiesiai į veidą, tokiu būdu sukeldamas didelį fizinį skausmą. Skausmą veido srityje jaučia ir apklausos metu. Po suduoto smūgio kraujavo iš nosies, o sugyventinis išėjo iš virtuvės. Įvykio metu jų bendri vaikai buvo kitame kambaryje, todėl įvykio nematė. Jai yra žinoma, kad baudžiamoji byla už smurtą artimoje aplinkoje yra iškeliama ir be nukentėjusiojo pareiškimo, todėl rašyti pareiškimą atsisako. Pretenzijų savo sugyventiniui neturi, tačiau šiuo metu nenori, kad jis būtų šalia. Ankščiau smurto atvejų nebuvo, fizinį smurtą iš sugyventinio patyrė pirmą kartą. Pas medicinos ekspertus nesikreips (b. l. 78-81).

Iš 2023 m. liepos 2 d. apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra nuosavas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Užėjus į namą yra prieangis. Užėjus į prieangį yra įėjimas į namo vidų. Užėjus į namą yra koridorius. Koridoriaus dešinėje pusėje yra įėjimas į virtuvę. Virtuvėje šalia durų stovi sėdimas virtuvinis kampas. Virtuvės viduryje stovi stalas ir kėdė. Virtuvės dešinėje pusėje stovi virtuvinės spintelės. Daiktų ar pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai, nėra (b. l. 15-22).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės Linos Brivinskaitės tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad pranešėja A. P. nurodė, kad konflikto su sugyventiniu P. P. metu, šis jai rankos kumščiu trenkė į veido sritį, ko pasėkoje jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ant nukentėjusiosios veido stebima kraujuojanti žaizda. P. P. pripažino, kad sudavė smūgį (b. l. 23-26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. P. nustatytas nosikaulio lūžis, padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ir/ar, galimai, paviršiumi, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 2 d. 00.05 val. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (b. l. 38).

2023 m. liepos 1 d. 22.33 val. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ P. P. nustatytas 0,98 prom. neblaivumas (b. l. 92).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai A. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (nosikaulio lūžis). Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusioji patyrė minėtą sužalojimą kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu.

Byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad nukentėjusiajai specialisto išvadoje konstatuotą sužalojimą padarė būtent P. P.. To neneigė pats kaltinamasis, kuris, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino savo kaltę ir parodė, kad byloje reikšmingu laiku ir vietoje konflikto metu vieną kartą sudavė savo sugyventinei į veidą. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šiais kaltinamojo parodymais, jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. P. P. davė minėtus parodymus savo laisva valia. Tai, kad P. P. panaudojo fizinį smurtą minėtu būdu prieš A. P., patvirtino pati nukentėjusioji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių A. P. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, jos parodymus netiesiogiai patvirtina policijos ataskaitoje užfiksuota informacija ir minėta specialisto išvada. Tarp kaltinamojo veiksmo ir nukentėjusiajai atsiradusių nusikalstamų padarinių (padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastis ryšys.

P. P. suduoto smūgio pobūdis, A. P. sužalojimo lokalizacija neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suvokė, kad, suduodamas nukentėjusiajai į veidą kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad toks jo veiksmas neišvengiamai sutrikdys nukentėjusios sveikatą, ir to norėjo, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo sužalojimo laipsnio ir jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai (sveikatos sutrikdymai), t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Be to, byloje nustatyta, kad P. P. ir A. P. susiję šeimos ryšiu, t. y. yra sugyventiniai. Todėl byloje įrodyta, kad P. P. nesunkiai sutrikdė sveikatą savo artimam šeimos nariui, t. y. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

P. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. P. anksčiau neteistas (b. l. 131-133), trauktas administracinėn atsakomybėn (b. l. 134-136), dirba (b. l. 137).

Nukentėjusioji A. P. teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą nutraukti baudžiamąją bylą, kadangi ji su P. P. susitaikė. Turtinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš.

BK 38 straipsnio nuostatos reglamentuoja atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ir nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

P. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino jam inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Gailėjosi dėl savo veiksmų. Teismui, tiesiogiai išklausius kaltinamojo ir nukentėjusiosios pozicijas, nukentėjusiosios prašymą, nekyla abejonių, kad kaltinamasis P. P. susitaikė su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad turtinė žala jai nepadaryta ir civilinio ieškinio nereikš, todėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas. Tiriant P. P. asmenybę nustatyta, kad jis praeityje nebuvo teistas (teistumas išnykęs). Administracinių nusižengimų registro išrašo už 5 metus duomenimis, kaltinamasis vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirta bauda sumokėta. Byloje nėra duomenų, kad P. P. būtų (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas turi pagrindo manyti, kad P. P. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl sprendžia, kad tikslinga jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

BK 67 straipsnio 2 dalis nustato, kad pilnamečiam asmeniui, be kita ko, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgus į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta šeimos nariui, sugyventinei, tikslinga kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje, ir įpareigoti P. P. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Siekiant taisomai veikti kaltinamąjį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant artimą minimaliam – 10 MGL (500,00 Eur), įpareigojant sumokėti šią įmoką per penkis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktus civilinius ieškinius kaltinamasis atlygino ir civiliniai ieškovai atsisakė nuo civilinių ieškinių. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis BPK 112 straipsnio 3 dalimi, 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, civilinio ieškinio atsisakymai priimtini, o procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinių ieškinių atlyginti nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja A. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 72² straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti P. P. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti kaltinamajam P. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 BBND (MGL) (500,00 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad įmoka turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atsisakymus nuo civilinio ieškinio priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis).

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.