- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- 2A-231-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10188-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- M. P.
- Kategorijos
- 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėj Izolda Nėnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui M. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė G. M. ieškiniu prašė padidinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-04 nutartimi nustatytą išlaikymo nepilnamečiam sūnui E. M. mėnesinį dydį iki 600 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės, nustatyti, kad M. P. nepilnamečiam sūnui E. M. mokama išlaikymo suma kasmet yra indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę G. M., priteisti iš atsakovo M. P. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal proceso eigoje pateiktus tokias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Ieškovė nurodė, kad teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti nepilnamečiam sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės, jeigu išlaikymas nebus pratęstas įstatymuose nustatyta tvarka. Praėjus 1,5 metų laikotarpiui, nepilnamečio sūnaus poreikiai iš esmės pasikeitė (padidėjo), vaikas pradėjo lankyti lopšelį-darželį, tačiau dažnai serga, todėl darželį lanko retai, ieškovė su sūnumi dažnai lankosi gydymo įstaigose dėl peršalimo ligų, be to, vaikas sirgo alerginiu dermatitu, skundžiasi prastu regėjimu, tenka pirkti reikalingus medikamentus bei maisto papildus, be to, vaikui augant, išaugo pramogų ir kitų būtinų reikmių poreikis, todėl atsakovo skiriama išlaikymo suma nepakankama. Nurodo, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga skirti 1230 Lt sumą, tačiau ieškovė dėl savo sudėtingos finansinės padėties negali apmokėti sūnaus dažno sirgimo išlaidų, negali skirti lėšų jo gabumų lavinimui ir pramogoms. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, kurio pajamos yra didesnės, be to, atsakovas savo vardu turi transporto priemonę, o ieškovė nuosavybės teise neturi nei nekilnojamojo, nei privalomo registruoti kilnojamojo turto. Vaikas dažnai serga, turi specialių (regos sutrikimo) poreikių, todėl ieškovė negali dirbti, vaiko sveikatos būklę blogina netinkamas maistas, netinkama patalynė, per sausa aplinka, dalį maitinimo vaikas gauna darželyje. Taip pat nurodė, kad ieškovė siekė išsilavinimo, jai suteikta slaugytojo kvalifikacija, ieškovė sveikatos problemų neturi. Teigė, jog atsakovas pasyviai dalyvauja vaiko auklėjime, ieškovei auginti vaiką padeda jos motina, ieškovės pajamas per mėnesį sudaro 375 Lt našlaičių pensija ir 1018 Lt darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), ieškovė turi pastovų darbą, naujo darbo neieško. Mano, jog atsakovas, pervesdamas ieškovei papildomas sumas, įrodo, jog gali teikti nepilnamečiam sūnui didesnį išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20397-375/2012 nustatyto išlaikymo dydį (teismo patvirtintos taikos sutarties 3 ir 6 punktai) ir priteisė iš atsakovo M. P. nepilnamečiam sūnui E. M. materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Lt (ekvivalentas -130,33 Eur) nuo 2014-05-30 iki jo pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė G. M.. Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo M. P., ieškovės G. M. naudai 884 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad E. M. gimė (duomenys neskelbtini), berniuko tėvai yra ieškovė G. M. ir atsakovas M. P. (t.1, b.l. 9 ), teismo sprendimo priėmimo metu E. M. yra 3 metai. 2012-12-04 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20397-375/2012 patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovas M. P. nepilnamečio sūnaus E. M. išlaikymui įsipareigojo mokėti išlaikymui periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 350 Lt iki jo pilnametystės jeigu išlaikymas nebus pratęstas įstatymuose nustatyta tvarka, be to, įsipareigojo papildomai finansiškai remti sūnų: pirkti rūbus, žaislus ir kitas vaikui būtinas priemones bei finansiškai prisidėti prie sūnaus švenčių rengimo. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos pajamas per mėnesį sudaro 1018 Lt darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), ieškovei taip pat yra mokama 372,53 Lt našlaičių pensija (t.1, b.l.31, 32-34), ieškovė siekė išsilavinimo, jai suteikta socialinio slaugytojo kvalifikacija (t.1, b.l. 134, 135, 136). Byloje nėra duomenų apie kitus ieškovės išlaikytinius. Ieškovė savo vardu nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (t.1, b.l. 21, 22 ), byloje nėra duomenų apie ieškovės sveikatos sutrikimus. Atsakovas yra iš dalies darbingas, darbingumas – 60 % (t.1, b.l. 45, 46 ). Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamos per mėnesį sudaro 1672 Lt darbo užmokestis atskaičius mokesčius (t.1, b.l. 47, 48 ). Byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius. Atsakovas savo vardu nekilnojamojo turto neturi (t.1, b.l. 12 ), bylos duomenimis atsakovo vardu registruota transporto priemonė OPEL SIGNUM, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 14 ), kaip atsiliepime į ieškinį nurodė atsakovas, transporto priemonė jam yra būtina, nes jis turi judėjimo negalią, be to, atsakovo darbovietė yra kitame mieste, nei gyvenamoji vieta. 2012-12-04 nutartimi nustačius 350 Lt dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, už laikotarpį nuo 2012-12-20 iki 2014-01-31 buvo susidaręs 3728 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas (17-18, 19 b.l.), šiuo metu išlaikymo įsiskolinimo nėra (t.1, b.l. 20 ), atsakovas teikia nutartimi nustatyto dydžio išlaikymą sūnui 350 Lt išlaikymo lėšas pervesdamas į antstolio R. B. sąskaitą (49 b.l.), taip pat pervesdamas papildomas pinigines lėšas vaiko išlaikymui į ieškovės sąskaitą (t.1, b.l. 50). Šiuo metu E. M. yra treji metai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuo išlaikymo dydžio nustatymo 2012 m. pabaigoje, kai jam buvo pusantrų metų, vaiko poreikiai pasikeitė (padidėjo) nuo 2013-09-30 vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą (t.1, b.l. 15 ), 2013-12-06 diagnozavus regos sutrikimą (t.1, b.l. 16 ).
Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė nepilnamečio E. M. poreikių suvestinę 1230 Lt sumai per mėnesį (t.1, b.l. 5-6). Vaiko poreikius ieškovė įrodinėja maisto, avalynės, higienos reikmenų, žaislų pirkimo, pramogoms, kelionių viešuoju transportu kvitais (116-180 b.l.). Teismas, iš pateiktų maisto pirkimo čekių sprendė, kad ieškovė dažnai perka saldumynus, pusfabrikačius ir nurodė, kad tokia mityba nėra racionali alergiškam mažo amžiaus vaikui. Taip pat, kad dalis kvitų pagrindžia ne nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų daiktų įsigijimą (pvz. kvitai, kuriuose patvirtinamas plaukų dažų įsigijimas ar prekių, skirtų moters higienai įsigijimas (t.1, b.l. 72 ). Teismo nuomone, ieškovė neįrodė, kad per mėnesį 3 metų vaikui vien maistui, neperkant jo specializuotose ekologiško ar pan. maisto parduotuvėse, yra išleidžiama 450 Lt. Todėl nustatė, kad nepilnamečio E. M. poreikiams maistui patenkinti per mėnesį yra pakankama 350 Lt suma. Ieškovė nepateikė į bylą gyvybės draudimo liudijimo poliso kopijos, taip pat neįrodinėjo, kad trejų metų vaikui gyvybės draudimas yra būtinas. Taip pat ieškovė nepateikė jokių duomenų, kokią transporto priemonę ir kokiais konkrečiais tikslais būtinų vaiko poreikių patenkinimui naudoja. Teismas sprendė, kad epizodiniams nuvykimams į gydymo įstaigą ar leisti laisvalaikio į kiną ar kitur, teismo vertinimu, yra pakankama 50 Lt suma. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės nurodoma 100 Lt suma per mėnesį, skirta trejų metų vaiko pramogoms yra per didelė. Vaikas yra trejų metų amžiaus, visus sprendimus, susijusius su jo pramogomis priima tėvai, kurie turėtų įvertinti ir finansines galimybes dėl pramogų pobūdžio, dažnumo, kainos. Nepilnamečio poreikis eiti į teatrą, kiną, kito pobūdžio kultūrinius ar pramoginius renginius neginčijamas, vis dėl to šis poreikis turi būti tenkinamas protingai. Teismo vertinimu, 40 Lt sumos per mėnesį laisvalaikio poreikiui patenkinti turėtų pakakti. Teismas padarė išvadą, kad byloje esantys dokumentai ir kiti įrodymai yra nepakankami konstatuoti, jog E. M. poreikiams užtikrinti reikalinga 1230 Lt suma kas mėnesį. Dėl visų šių aplinkybių teismas ieškovės nurodyto dydžio (1230 Lt/mėn.) patiriamas išlaidas vertino kritiškai, kaip keliančias abejonių ir neįrodytas (CPK 178 str.). Teismo vertinimu, iš viso nepilnamečio E. M., kuriam sprendimo priėmimo metu yra treji metai, būtiniesiems maisto, aprangos, būsto, ugdymo, sveikatos poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 900 Lt suma. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas iš dalies, pakeičiant teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytą 350 Lt per mėnesį išlaikymo dydį ir atsakovo abstraktaus pobūdžio įsipareigojimą papildomai remti sūnų finansiškai perkant jam rūbus, žaislus ir kt., iš atsakovo nepilnamečiui E. M. priteistina ½ vaikui reikalingo išlaikymo dalis, t.y. po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-05-30) iki jo pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė G. M. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-09-15 sprendimą ir padidinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-04 nutartimi nustatytą išlaikymo nepilnamečiam sūnui E. M. mėnesinį dydį iki 600 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog nepilnamečiui reikalingas tik 900 Lt išlaikymas, nors buvo tiek, faktinis, tiek teisinis pagrindas konstatuoti, jog nepilnamečiui reikalingas 1230 Lt išlaikymas. Teismas nepagrįstai nustatė, jog šalys turi nepilnamečiui išlaikymą teikti po lygiai, nors turėjo atsižvelgti į atsakovo gaunamas didesnes pajamas bei į tai, jog nepilnametis gyvena su ieškove, kuriai savaime tenka didesnė nepilnamečio išlaikymo našta. Bylos nagrinėjimo metu teismas privalėjo pasiteirauti ieškovės atstovės, kokio dydžio išlaikymas yra skiriamas nepilnamečiui, bei įpareigoti ieškovę papildomai pateikti įrodymus į bylą, jei teismui kilo pagrįstų abejonių, ar nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir realiai susijusios su nepilnamečio poreikiais arba pats tokius įrodymus išsireikalauti. Teismas sprendimu nustatė, jog ieškovės pajamos 1018 Lt darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius apie 888,48 Lt, ieškovei taip pat yra mokama 372,53 Lt našlaičių pensija, taigi iš viso ieškovės pajamos siekia apie 1261,01 Lt, atsakovo darbo užmokestis yra 1672 Lt atskaičius mokesčius, tačiau atsakovas į bylą nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių jo visų rūšių pajamų gavimą - byloje pateikta tik darbovietės pažyma, kuri patvirtina tik atsakovo darbo užmokesčio pajamų gavimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas byloje yra pateikęs neįgaliojo pažymėjimą ir darbingumo lygio pažymą, iš to galima daryti išvadą, jog atsakovas turėtų gauti ir nedarbingumo pašalpą, kuri mano žiniomis, galimai sudaro apie 500 Lt. Atsakovas papildomų įrodymų neteikė, o teismas nebuvo aktyvus šioje byloje ir nereikalavo pateikti daugiau įrodymų, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Darytina išvada, jog atsakovo pajamos yra 24,59 procentų didesnės nei ieškovės (jei būtų duomenų apie atsakovo nedarbingumo pašalpos dydį, atsakovo pajamos sudarytų dar didesnę dalį, nei mano). Todėl teismas sprendimu nepagrįstai nustatė, kas abu tėvai privalo teikti išlaikymą nepilnamečiui po lygiai, t.y. po 450 Lt. Atsižvelgiant į atsakovo darbo užmokesčio 24,59 procentų didesnę išraišką, tiek pat procentų atsakovas turėtų mokėti ir daugiau išlaikymo nepilnamečiui sūnui. Taigi, jei apeliacinės instancijos teismas visgi pripažintų, jog nepilnamečiui reikalingas tik 900 Lt dydžio išlaikymas, išlaikymo pareiga tarp nepilnamečio tėvų turėtų pasiskirstyti taip: ieškovės dalis vaikui išlaikyti turėtų būti 340 Lt, o atsakovo - 560 Lt. Jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų, jog nepilnamečio interesus labiau atitiktų 1230 Lt išlaikymas, išlaikymo pareiga tarp ieškovės ir atsakovo pasiskirsto taip: ieškovės dalis vaikui išlaikyti turėtų būti 464 Lt, o atsakovo - 766 Lt. Sūnus yra 3 metų augantis vaikas, kuriam reikalingas pilnavertis ir sveikas maistas. Vaikas lanko darželį, dažnai serga alerginiu dermatitu ir jam reikalingas ne vien maistas, bet ir maisto papildai, medikamentai, speciali priežiūra. Taip pat vaikas skundžiasi prastu regėjimu, kas reikalauja skirti papildomą dėmesį maistui. Taigi nepilnamečio vaiko poreikiai padidėjo iš esmės. Vaikui reikalingas ir atitinkamas maitinimas, vitaminai, tačiau ieškovė iš savo pajamų pilnaverčio maitinimo šiai dienai suteikti negali. Dar daugiau, kadangi ieškovė nuolat rūpinasi sūnumi E. M., todėl neturi galimybės dirbti. Ieškovei tenka didesnė našta iš esmės auklėjant ir prižiūrint sūnų ir 450 Lt pajamos maistui yra tikrai reikalingos. Ieškovė nuolat rūpinasi nepilnamečio sūnaus tobulėjimu, stengiasi dėti visas pastangas, jog nepilnametis sūnus augtų viskuo aprūpintas, tačiau pastaruoju metu, dėl nepilnamečio sūnaus poreikių, ieškovė viena visko kompensuoti nebegali, t. y. negali skirti lėšų jo saviraiškos pomėgiams, gabumų lavinimui, pramogoms. Teismo vertinimu, 40 Lt sumos per mėnesį laisvalaikio poreikiui patenkinti turėtų pakakti. Tačiau būtina akcentuoti, norint, jog vaikas augtų pilnaverte asmenybe reikia vystyti jo saviraišką, t. y. pirkti knygas, žaidimus, būtina lavinti jo gabumus, leisti su juo laisvalaikį bendraujant ir su kitais vaikais, tobulinant jį kaip asmenybę, taigi 40 Lt suma vienareikšmiškai per maža. Sūnus yra mažametis, todėl į visus papildomus laisvalaikio renginius privalo būti lydimas suaugusiųjų asmenų, kas taip pat lemia papildomų išlaidų atsiradimą. Vaikui leidus lankytis vienam laisvalaikio renginiuose, ieškovė galėtų būti patraukta administracinėn atsakomybėn už vaiko nepriežiūrą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. P. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą tinkamai įvertino ir ištyrė visas byloje esančias aplinkybes ir įrodymus ir tinkamai išaiškino bei pritaikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio pagrindą ir dalyką. Teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį, turi išsiaiškinti kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turimą turtą. Atsakovas neišgali teikti savo sūnui ieškovės reikalaujamo 600,00 Lt išlaikymo, o tokio amžiaus vaikui 1230 Lt poreikių suma yra akivaizdžiai per didelė. Priteisiant ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymą būtų pažeidžiamos atsakovo teisės ir teisėti interesai bei teisingumo, proporcingumo ir protingumo principai (CK 1.5 str.), bet ir CK 3.192 str. nuostatoms. Taip pat svarbu paminėti, kad po 2012-12-04 Kauno miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta mūsų su ieškove sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojau teikti nepilnamečiui sūnui E. išlaikymą po 350,00 Lt iki vaiko pilnametystės, atsakovo turtinė padėtis ne tik nepagerėjo, bet dar ir žymiai blogesnė tapo, kadangi atsakovas yra tik iš dalies darbingas ir atsakovui yra nustatytas tik keturiasdešimties procentų darbingumo lygis. Atsakovas neturi savo vardu bei nuosavybės teise įregistruoto registruotino nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto, išskyrus automobilį O. S., pirmos registracijos data: 2004 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra tiesiog būtinas, nes dėl nustatyto neįgalumo yra sunku vaikščioti. Šiuo metu gyvena Kaune kartu su tėvais, o dirba Alytuje, įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl kiekvieną dieną turi važinėti į darbą Alytuje. Todėl iš vienintelio šiuo metu turimo pajamų šaltinio, t.y. gaunamo 1672,00 Lt dydžio darbo užmokesčio turi išlaikyti save ir skirti bent minimalias lėšas pragyvenimui bei buičiai, o taip pat turi prisidėti prie tėvų mokamų mokesčių už komunalinius patarnavimus, nes gyvena jiems priklausančiame būste. Teismas sprendime visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino sūnaus poreikius bei pagrįstai savo sprendime nurodė, jog ieškovė neįrodė dalies poreikių būtinybės ar reikalingumo. Sūnus tėra trejų metukų amžiaus ir jo poreikiai nėra kaip suaugusio žmogaus, teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje esantys dokumentai ir kiti įrodymai yra nepakankami konstatuoti, jog nepilnamečio sūnaus poreikiams užtikrinti reikalinga 1230,00 Lt suma kas mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų (CPK 320 str.).
Apeliantė apeliacinės instancijos teismui yra pateikusi naujus įrodymus. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantės pateiktos 2014-10-14 medicinos dokumentų išrašo kopijos, ERGO L. I. SE pažymos apie draudimą kopijos, draudimo liudijimo Nr. 71-522-080194 kopijos, pažymos apie garantuotas išperkamąsias draudimo sumas pagal draudimo liudijimą Nr. 71-522-080194 kopijos jau po bylos išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui, todėl teismas šiuos naujai teikiamus įrodymus pripažįsta leistinais ir juos priima bei vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Byloje kilęs ginčas dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo.
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 3.912 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).
Byloje nustatyta, kad 2012-12-04 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20397-375/2012 patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovas M. P. nepilnamečio sūnaus E. M. išlaikymui įsipareigojo mokėti išlaikymui periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 350 Lt iki jo pilnametystės jeigu išlaikymas nebus pratęstas įstatymuose nustatyta tvarka, be to, įsipareigojo papildomai finansiškai remti sūnų: pirkti rūbus, žaislus ir kitas vaikui būtinas priemones bei finansiškai prisidėti prie sūnaus švenčių rengimo (t.1, b.l. 10-11). Ieškovė G. M. ieškiniu prašė padidinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-04 nutartimi nustatytą išlaikymo nepilnamečiam sūnui E. M. mėnesinį dydį iki 600 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės (t.1, b.l.3-7). Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20397-375/2012 nustatyto išlaikymo dydį (teismo patvirtintos taikos sutarties 3 ir 6 punktai) ir priteisė iš atsakovo M. P. nepilnamečiam sūnui E. M. materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Lt(ekvivalentas -130,33 Eur) nuo 2014-05-30 iki jo pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka (t.1, b.l.140-145).
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog nepilnamečiui reikalingas tik 900 Lt išlaikymas, nors buvo tiek, faktinis, tiek teisinis pagrindas konstatuoti, jog nepilnamečiui reikalingas 1230 Lt išlaikymas. Teismas turėjo atsižvelgti į atsakovo gaunamas didesnes pajamas bei į tai, jog nepilnametis gyvena su ieškove, kuriai savaime tenka didesnė nepilnamečio išlaikymo našta.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, nustatė, kad ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos pajamas per mėnesį sudaro 1018 Lt darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), ieškovei taip pat yra mokama 372,53 Lt našlaičių pensija (t.1, b.l.31, 32-34), ieškovė siekė išsilavinimo, jai suteikta socialinio slaugytojo kvalifikacija (t.1, b.l. 134, 135, 136). Byloje nėra duomenų apie kitus ieškovės išlaikytinius. Ieškovė savo vardu nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (t.1, b.l. 21, 22 ), byloje nėra duomenų apie ieškovės sveikatos sutrikimus. Atsakovas yra iš dalies darbingas, darbingumas – 60 % (t.1, b.l. 45, 46 ). Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamos per mėnesį sudaro 1672 Lt darbo užmokestis atskaičius mokesčius (t.1, b.l. 47, 48 ). Byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius. Atsakovas savo vardu nekilnojamojo turto neturi (t.1, b.l. 12 ), bylos duomenimis atsakovo vardu registruota transporto priemonė OPEL SIGNUM, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 14 ). Šiuo metu šalių sūnui yra treji metai, nuo išlaikymo dydžio nustatymo 2012 m. pabaigoje, kai jam buvo pusantrų metų, vaiko poreikiai pasikeitė (padidėjo) nuo 2013-09-30 vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą (t.1, b.l. 15 ), 2013-12-06 diagnozavus regos sutrikimą (t.1, b.l. 16), 2013-12-06 diagnozavus regos sutrikimą (t.1, b.l. 16 ).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas į bylą nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių jo visų rūšių pajamų gavimą - byloje pateikta tik darbovietės pažyma, kuri patvirtina tik atsakovo darbo užmokesčio pajamų gavimą. Atsakovas byloje yra pateikęs neįgaliojo pažymėjimą ir darbingumo lygio pažymą, iš to galima daryti išvadą, jog atsakovas turėtų gauti ir nedarbingumo pašalpą, atsakovas papildomų įrodymų neteikė, o teismas nebuvo aktyvus šioje byloje ir nereikalavo pateikti daugiau įrodymų,
CPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Atsižvelgdamas į šeimos teisinių santykių prigimtį ir ypatumus, būtinybę priimti teisingą sprendimą ne tik formaliąja, bet ir materialiąja prasme, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei tai, teismo nuomone, reikia bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjęs, kad šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008, kt.). Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Kaip pirmiau nurodyta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas yra iš dalies darbingas, darbingumas – 60 % (t.1, b.l. 45, 46 ). Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamos per mėnesį sudaro 1672 Lt darbo užmokestis atskaičius mokesčius (t.1, b.l. 47, 48 ). Ieškovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad atsakovas byloje yra pateikęs neįgaliojo pažymėjimą ir darbingumo lygio pažymą, todėl atsakovas turėtų gauti ir nedarbingumo pašalpą, tačiau atsakovas papildomų įrodymų neteikė, o teismas nebuvo aktyvus šioje byloje ir nereikalavo pateikti daugiau įrodymų. Kadangi teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatė, kad atsakovas gauna netekto darbingumo pensiją ir transporto išlaidų kompensaciją. Laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-05-31 atsakovas gavo 3067,6 Lt (888,44 Eur) netekto darbingumo pensijos ir transporto išlaidų kompensacijos, laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2014-12-31 atsakovas gavo 4404,82 Lt (1275,72 Eur) netekto darbingumo pensijos ir transporto išlaidų kompensacijos viso už 2014 metus atsakovas gavo 7472,42 Lt (2164,16 Eur) netekto darbingumo pensijos ir transporto išlaidų kompensacijos, kas vidutiniškai per mėnesį sudarytų 622 Lt (180,14 Eur). Laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-02-28 atsakovas gavo 347 Eur netekto darbingumo pensijos. Kaip matyti, viso atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį sudarytų apie 2294 Lt (664,39 Eur). Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo materialinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas yra pajėgus teikti sūnaus išlaikymui po 500 Lt (144,81 Eur) per mėnesį. Tokias teismo išvadas pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent atsakovo gaunamas 1672 Lt (484,24 Eur) darbo užmokestis, kitų nepilnamečių vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas, atsakovas neturi, gauna išmokas dėl netekto darbingumo, todėl 500 Lt (144,81 Eur) išlaikymo suma negali būti vertinama kaip neproporcingai didelė, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiantį nepilnamečio sūnaus amžių, jo sąlygotus poreikius maistui, aprangai, lavinimo bei mokymo reikmėms, priteisus iš apelianto teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį bus užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikiai, buitinės sąlygos, jo vystymasis ir mokymasis. Teismo nustatytas 900 Lt į mėnesį išlaikymo dydis, yra protinga suma, užtikrinanti tokio amžiaus (trejų metų) vaiko poreikių patenkinimą. Taip pat teismas pažymi, kad ieškovės pateiktos 2014-10-14 medicinos dokumentų išrašo kopijos, ERGO L. I. SE pažymos apie draudimą kopijos, draudimo liudijimo Nr. 71-522-080194 kopijos, pažymos apie garantuotas išperkamąsias draudimo sumas pagal draudimo liudijimą Nr. 71-522-080194 kopijos neįrodo jų būtinumo vaiko poreikiams tenkinti.
Išdėstytų argumentų pagrindu sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeistina ir iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteistas išlaikymo dydis padidintinas iki 500 Lt(144,81 Eur), laikant, jog šis išlaikymo dydis atitinka būtinus bylos šalių nepilnamečio sūnaus poreikius ir yra proporcingas išlaikymą privalančio teikti atsakovo turtinei padėčiai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, kad išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, pasikeitus ar neatsiradus tam tikroms aplinkybėms, gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, atitinkamai turi būti pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė šioje byloje patyrė 1089 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (130-133 b.l.), taip pat yra sumokėjusi 90 Lt žyminį mokestį (8 b.l.), taigi ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 1179 Lt. Atsakovas duomenų apie savo patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas nepateikė. Teismas nurodė, kad tenkinus ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 884 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nagrinėjamu atveju, patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus iš dalies ( 83 proc.), taip pat padidintinos iš atsakovo M. P. ieškovei G. M. priteistos 884 Lt bylinėjimosi išlaidos iki 979 Lt.
Apeliantė pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 90,00 Lt (26,07 Eur) žyminio mokesčio (t.2, b.l. 11 b.l.). Padidinus pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą išlaikymą 50 Lt (14,48 Eur), atsižvelgus į apeliacinės instancijos teisme patenkintų ir atmestų apeliaciniame skunde pareikštų reikalavimų dalį ir ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, t.y. kad apeliacinis skundas tenkintas 33 proc., ieškovei iš atsakovo priteistinas 60 Lt (17,38 Eur) žyminis mokestis. Taip pat apeliantė patyrė 605 Lt (175,22 Eur) advokato teisinės pagalbos išlaidų (t.2, b.l.8-9 b.l.). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 2 p. išvardintus kriterijus, t.y. suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme nebuvo nei didelės apimties nei sudėtingos, atsiliepimą į apeliacinį skundą surašė advokatė, dalyvavusi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos, priteisiant ieškovei 330 Lt 86,89 (Eur) (CPK 88, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15d. sprendimą pakeisti.
Padidinti iš atsakovo M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą 450 Lt (130 eurų,33 centus) išlaikymo dydį ir nuo 2014 m. gegužės 30 d. priteisti iš atsakovo M. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnamečiam sūnui E. M. (a.k(duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt (144 eurus 81 centą) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.
Padidinti iš atsakovo M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistas 884 Lt (256 eurų 02 centų) bylinėjimosi išlaidas iki 979 Lt (288 eurų 75 centų).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 104 eurus, 27 centus bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.