Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Indrės Zubavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje S. A. (S. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirba, teistas Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį, skirta 20 parų arešto bausmė (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. sausio 12 d., 2024 m. kovo 7 d. paleistas atlikęs bausmę), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Šio nusikaltimo dalyku yra netikras ar suklastotas tikras asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2022). Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-693/2018).

BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad laiko, gabena ir panaudoja netikrą dokumentą, tai atlieka sąmoningai ir nori taip veikti. Šios nusikalstamos veikos sudėtis formali, t. y. padarinių nereikalauja, objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurio iš šių alternatyvių veiksmų padarymo.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. A. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 178-182).

BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą, padarytą žalą – S. A. padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą apysunkį nusikaltimą valdymo tvarkai, susijusi su dokumentų klastojimu (BK 11 straipsnio 4 dalis).

S. A. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Ši aplinkybė pareiškime nenurodyta. Visgi pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-303/2017, 2K-167-648/2017, 2K-316-1073/2018, 2K-231-495/2019).‏‏‎ Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuojant bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. S. A. vykdo individualią veiklą (el. b. l. 87-88), teistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, (el. b. l. 131-134), baustas administracine tvarką už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonę, greičio viršijimą, mobiliosios priemonės naudojimą rankomis vairuojant, už tai, jog vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo vietoje, skirtoje tik skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose, vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, baudos sumokėtos (el. b. l. 140-144). Byloje nėra duomenų apie S. A. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, S. A. paskyrus sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlyta, arešto bausmės rūšį, kurios dydis nustatytinas didesnis už sankcijoje numatytą šios rūšies bausmės vidurkį (vidurkis 52 arešto paros). Areštas yra švelniausios rūšies bausmė, kuri gali būti paskirta už tokio pobūdžio nusikaltimą. Taigi už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą S. A. skirtina 60 parų arešto bausmė. Atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad paskirta bausmė atitiks kaltinamojo asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

S. A. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 40 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas S. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. vasario 4 d., 22.55 val. iki 2024 m. vasario 5 d., 14.51 val. (1 diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai, laikant, kad likusi arešto bausmė yra 39 paros arešto.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. S. A. atžvilgiu atidėti paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo, nes jis neatitinka įstatyme nurodytų sąlygų – arešto bausme teisiamas ne pirmą kartą.

V. Kiti klausimai

- rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinas;

- įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje kiekvieną savaitės penktadienį nuo 08.00 val. iki 14.00 val. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini)– paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinas;

- dokumento ((duomenys neskelbtini) Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Lietuva (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dokumentas grąžintinas S. A.

Prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad dėl vairuotojo pažymėjimo tyrimo ir specialisto išvados pateikimo, buvo patirtos 131,60 Eur proceso išlaidos. Pagal BPK 103 straipsnį proceso išlaidas sudaro: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Išlaidos, susijusios su objektų tyrimu, specialisto išvados davimu, yra susijusios su valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justicijos srityje. Šių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga, kuri negali būti perkeliama asmeniui, kurio baudžiamasis persekiojimas yra vykdomas. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl vairuotojo pažymėjimo tikrumo nustatymo į specialistus kreiptasi su užduotimi atlikti objekto tyrimą (el. b. l. 110-113). Matyti, kad objektų tyrimą atliko vyriausioji tyrėja E. A.-G., turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dokumentų ir rekvizitų tyrimo specialistės kvalifikaciją ir (duomenys neskelbtini) metų darbo specialistu stažą. Taigi, šiuo atveju objektų tyrimo išlaidos negali būti laikomos proceso išlaidomis bei priteisiamos iš kaltinamojo, nes objektų tyrimas buvo paskirtas atlikti kaip tarnybinė užduotis (BPK 103 straipsnio 3 punktas, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-270-518/2015).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – netikras (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimas S. A. gim. (duomenys neskelbtini) vardu, vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui į (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. A. ( S. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti S. A. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. vasario 4 d., 22.55 val. iki 2024 m. vasario 5 d., 14.51 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad likusi bausmė yra 39 (trisdešimt devynios) arešto paros.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos. S. A. paskirtas kardomąsias priemones:

- rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojimą nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti;

- įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje kiekvieną savaitės penktadienį nuo 08.00 val. iki 14.00 val. (duomenys neskelbtini)– palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti;

- dokumento ((duomenys neskelbtini) leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, Lietuva (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dokumentą grąžinti S. A.

Objekto vairuotojo pažymėjimo tyrimo kainos (131,60 Eur) nepripažinti proceso išlaidomis ir iš S. A. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – netikrą (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimą S. A. gim. (duomenys neskelbtini) vardu, vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą į (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

- arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.

- nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 866360132, el. p.: ina.dikciene@kaunoti.lt); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. Puzino g. 1, 35169, Panevėžys, tel. 8 455 84970)).

- nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

- nuteistajai per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo (vertimo) gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.