Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-79-280/2013

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUADBB „Sėkmės pulas“ ir atsakovės N. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1138-837/2012 pagal ieškovės BUADBB „Sėkmės pulas“ ieškinį atsakovams A. Č. ir N. J. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsakovų apeliaciniai skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad 2008-01-02 UADBB „Sėkmės pulas“, atstovaujama direktoriaus A. Č. ir UAB „Velantus“, atstovaujama direktorės N. J., sudarė Pavedimo sutartį Nr. 08-01, kuria UAB „Velantus“ įsipareigojo atstovauti UADBB „Sėkmės pulas“ platinant informaciją apie ieškovę ir rekomenduoti ieškovės paslaugas klientams (b. l. I t. 9). Sutarties 3.2.2 punkte buvo sulygta, kad už UAB „Velantus“ teikiamas paslaugas UADBB „Sėkmės pulas“ mokės 13 procentų dydžio komisinį mokestį, skaičiuojamą nuo ieškovės gaunamų pajamų (b. l. I t. 9). Pagal minėtą pavedimo sutartį laikotarpiu nuo 2008-01-03 iki 2008-08-26 ieškovė UADBB „Sėkmės pulas“ atsakovui UAB „Velantus“ sumokėjo 62 400 Lt (b. l. I t. 12, 14, 16, 18, 19, 20). 2012-09-30 dienos šalių susitarimu Pavedimo sutartis Nr. 08-01 buvo nutraukta (b. l. I t. 10).

Byloje nustatyta, kad A. Č. laikotarpiu nuo 2007-03-25 iki 2009-03-10 buvo UADBB „Sėkmės pulas“ direktorius, o N. J. nuo 2007-06-11 iki 2010-01-04 buvo šios bendrovės valdybos narė (b. l. I t. 24-29). UAB „Velantus“ direktore atsakovė N. J. dirbo nuo 2007-07-11 iki 2009-04-23 (b. l. I t. 21). Taigi, Pavedimo sutarties Nr. 08-01 sudarymo metu UADBB „Sėkmės pulas“ vadovu buvo atsakovas A. Č., o N. J. buvo šios bendrovės valdybos narė ir UAB „Velantus“ direktorė. Be to, N. J. ginčijamos pavedimo sutarties sudarymo metu dirbo UADBB „Sėkmės pulas“ administratore (b. l. I t. 83-85).

LR CK 1.86 str. 1 d. įtvirtinta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Teismų praktikoje šiuo klausimu pažymėta, kad toks sandoris yra fiktyvus dėl šalių valios ydingumo jį sudarant ir paprastai nevykdomas. Sprendžiant, ar sandoris tariamas, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G., kt., bylos Nr. 3K-3-337/2008).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2008-09-30 UADBB „Sėkmės pulas“ kreditoriams buvo skolinga 672 000 Lt (b. l. I t. 138). 2009-12-18 Panevėžio apygardos teismo nutartimi UADBB „Sėkmės pulas“ buvo iškelta bankroto byla (b. l. I t. 5-6). Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Pavedimo sutarties Nr. 08-01 tarp UADBB „Sėkmės pulas“ ir UAB „Velantus“ sudarymo bei jos galiojimo laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2008-09-30 UADBB „Sėkmės pulas“ finansinė padėtis buvo prasta, bendrovei grėsė bankrotas. Pažymėtina, kad 2008-01-02 sudaryta Pavedimo sutartimi Nr. 08-01 UAB „Velantus“ įsipareigojo atstovauti UADBB „Sėkmės pulas“ platinant informaciją apie ieškovę ir rekomenduoti ieškovės paslaugas klientams, o UADBB „Sėkmės pulas“ už suteiktas paslaugas įsipareigojo mokėti 13 procentų dydžio komisinį mokestį, skaičiuojamą nuo bendrovės gaunamų pajamų (b. l. I t. 9). Atsakovė N. J. savo atsiliepimuose ir atsikirtimuose teigė, kad UAB „Velantus“ tinkamai vykdė Pavedimo sutartimi Nr. 08-01 prisiimtas pareigas ir UAB „Velantus“ rekomendacijų dėka laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2008-09-30 UADBB „Sėkmės pulas“ paslaugomis ėmė naudotis nemažai naujų klientų. Atsakovės teigimu, šias aplinkybes patvirtina 2008 m. UADBB „Sėkmės pulas“ ataskaita už surinktas draudimo įmokas pagal 2008-01-02 Pavedimo sutartį Nr. 08-01 bei liudytojų parodymai.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga, Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant bei vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (115, 138 str.), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (142 str. 3 d., 181 str. 2d., 227 str. 2 d.), arba, išnagrinėjęs bylą, atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą ir kt. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje S. Č., E. S., R. J. Ir kt. v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-471/2006). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E .,bylos Nr. 3K-3-516/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės N. J. pateikta 2008 m. UADBB „Sėkmės pulas“ ataskaita už surinktas draudimo įmokas pagal 2008-01-02 Pavedimo sutartį Nr. 08-01 yra nepasirašyta nei atskaitą sudariusio, nei ją priėmusio asmens (b. l. II t. 33). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje atskaitoje nurodyti draudimo polisų ir sudarytų draudimo sutarčių numeriai, tačiau pačių polisų ir sutarčių kopijos nepateiktos. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs atskaitą apie UADBB „Sekmės pulas“ laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2008-01-31 surinktas draudimo įmokas, konstatuoja, kad iš minėtoje atskaitoje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, jog ataskaitoje nurodytos draudimo sutartys buvo sudarytos būtent su tais klientais, kuriuos rekomendavo UAB „Velantus“. 2008-01-02 Pavedimo sutarties Nr. 08-01, 4.2.1 punkte nustatyta, kad Bendrovė (UADBB „Sėkmės pulas“) Vykdytojui (UAB „Velantus“) kartą per mėnesį pateikia atskaitą apie Bendrovės gautas pajamas (b. l. I t. 9). Teismas pažymi, kad byloje pateikta atskaita tik už vieną mėnesį, t.y. 2008 m. sausį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovės pateikta ataskaita neįrodo, jog UAB „Velantus“ realiai suteikė UADBB „Sekmės pulas“ 2008-01-02 Pavedimo sutartyje Nr. 08-01 sulygtas paslaugas (b. l. II t. 12-33). Atkreiptinas dėmesys, kad 2012-10-17 vykusio teismo posėdžio metu atsakovės N. J. atstovas advokatas L. Gasiūnas nurodė, kad į bylą pateikti UAB „Transoka“ direktoriaus, UAB „Transpedus“ direktoriaus ir kitų įmonių vadovų raštai patvirtina, kad UAB „Velantus“ vykdė 2008-01-02 Pavedimo sutartyje Nr. 08-01 sulygtas informavimo ir rekomendavimo paslaugas (b. l. I t. 206). UAB „Transoka“ direktorius V. O., UAB „Panspedus“ direktorius R. B., UAB „Elektrokomplektas“ direktorius A. Š., UAB „Medva“ direktorius V. P. ir UAB „Krovita“ direktorius V. L. pateikė raštus, kuriuose nurodė, kad šiuos dokumentus išduoda buvusio UADBB „Sėkmės pulas“ direktoriaus A. Č. prašymu ir patvirtina, kad 2008 metais draudimo sutartis per UADBB „Sekmės pulas“ sudarė tik dėl UAB „Velantus“ ir jos darbuotojų rekomendacijų (b. l. I t. 67, 68, 69, 70, 71). Pažymėtina, kad 2012-06-12 teismo posėdžio metu UAB „Krovita“ direktorius V. L. nurodė, jog nežino kur dirbo N. J., apie UAB „Velantus nėra nieko girdėjęs (b. l. I t. 162). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tas pats V. L. 2012-03-19 rašte nurodė, kad draudimo sutartis per UADBB „Sekmės pulas“ sudarė tik dėl UAB „Velantus“ ir jos darbuotojų rekomendacijų (b. l. I t. 71). Akivaizdu, jog liudytojų parodymai yra prieštaringi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovės nurodyti įmonių vadovų, sudariusių draudimo sutartis per UADBB „Sekmės pulas,“ pateikti raštai negali būti laikomi patikimais įrodymais, patvirtinančiais, jog draudimo sutartys buvo sudarytos UAB „Velantus“ rekomendacijų pagrindu ir kad UAB „Velantus“ realiai suteikė 2008-01-02 Pavedimo sutartyje Nr. 08-01 nurodytas paslaugas.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad N. J. iš tikrųjų galėjo rekomenduoti tam tikriems asmenims UADBB „Sekmės pulas“, tačiau atsakovė neįrodė, kad rekomendacijas teikė kaip UAB „Velantus“ direktorė, o ne kaip UADBB „Sekmės pulas“ darbuotoja, kur ginčo sutarties metu dirbo administracijios sekretore UADBB „Sekmės pule“.

Byloje nustatyta, kad atsakovė N. J. 2008-01-02 Pavedimo sutarties Nr. 08-01 sudarymo ir galiojimo laikotarpiu buvo UADBB „Sekmės pulas“ valdybos narė ir administratorė bei UAB „Velantus“ direktorė (b. l. I t. 21, 24, 83-85). Pagal 2006-05-16 darbo sutartį Nr. 66 N. J. buvo įdarbinta UADBB „Sėkmės pulas“ administratore (b. l. I t. 83). Darbo sutarties 5 punkte nustatyta, kad N. J. darbo trukmė – 40 valandų per savaitę (b. l. I t. 83). Minėtos darbo sutarties 10.5 punkte numatyta, kad darbuotojas įsipareigoja be išankstinio raštiško įmonės leidimo tiesiogiai ar netiesiogiai nedirbti, nedalyvauti ir neveikti jokioje įmonėje ar versle už įmonės ribų. N. J. darbo sutarties 10.6 punkte taip pat buvo nustatyta, kad be aiškaus darbdavio raštiško sutikimo darbuotojas neturi teisės tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai verstis ta pačia veikla, kuria jis užsiima atlikdamas savo darbo funkcijas pagal šią darbo sutartį, taip pat dirbti konkuruojančiose su darbdaviu įmonėse ar versluose, juos konsultuoti, steigti, turėti tokiose įmonėse ar versluose akcijų, pajų, dalių ar kitaip dalyvauti tokių konkuruojančių įmonių ar verslų veikloje. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad UADBB „Sėkmės pulas“ vadovybė būtų suteikusi N. J. leidimą dirbti kitoje įmonėje. Teisėjų kolegija, išanalizavusi N. J. su UADBB „Sėkmės pulas“ sudarytos darbo sutarties sąlygas, konstatuoja, kad atsakovė neturėjo teisės dirbti jokioje kitoje įmonėje, o ypatingai tokioje, kurios veikla susijusi su draudimo paslaugų teikimu. Pažymėtina, kad Pavedimo sutarties Nr. 08-01 sudarymo ir galiojimo laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2008-09-30 UAB „Velantus“ formaliai dirbo tik du darbuotojai – atsakovė N. J. ir M. S. (b. l. I t. 101-102). Pabrėžtina, kad UAB „Velantus“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos duomenimis M. S. laikotarpiu nuo 2008-08-08 iki 2011-11-11 buvo motinystės atostogose (b. l. II t. 57). Pavedimo sutarties Nr. 08-01 galiojimo tam tikru laikotarpiu faktiškai UAB „Velantus“ buvo tik viena darbuotoja – atsakovė N. J., nes M. S. buvo išėjusi vaiko priežiūros atostogų. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad N. J. pilnu etatu visą darbo dieną dirbo UADBB „Sėkmės pulas“ administratore ir neturėjo teisės dirbti kitoje įmonėje, o M. S. buvo vaiko priežiūros atostogose, konstatuoja, kad nemažą dalį Pavedimo sutarties Nr. 08-01 galiojimo laiko UAB „Velantus“ neturėjo žmogiškųjų – personalo išteklių pavedimo sutartyje numatytoms paslaugoms teikti. Pripažinus, jog rekomendavimo paslaugas galėjo teikti pati N. J., būtina pabrėžti, kad teisiškai vertinant, atsakovė tokias paslaugas faktiškai galėjo teikti tik kaip UADBB „Sėkmės pulas“ darbuotoja.

UAB „Velantus“ bankroto administratorius veiklos ataskaitoje nurodė, kad UAB „Velantus“ banko sąskaitose piniginių lėšų nėra (b. l. II t. 57). Tačiau iš bendrovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2007-11-22 iki 2009-03-02 iš UAB „Velantus“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. R. pervesta 296 300 Lt ir 144 820 JAV dolerių (b. l. II t. 57). Šios nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad iš UADBB „Sėkmės pulas“ pagal Pavedimo sutartį Nr. 08-01 UAB „Velantus“ gautos sumos už galimai atliktas paslaugas taip pat buvo pervestos R. R.. Remiantis LR Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu, nustatyta, kad R. R. nuo 2000-02-01 iki 2004-12-31 ir nuo 2006-06-01 iki 2007-03-22 buvo UADBB „Sėkmės pulas“ direktoriumi, o nuo 2005-02-25 iki 2006-08-16 valdybos pirmininku (b. l. I t. 24-29). Taip pat iš byloje esančių dokumentų matyti. kad R. R. laikotarpiu nuo 1995-12-21 iki 2007-07-10 buvo UAB „Velantus“ direktoriumi, o nuo 2007-07-23 iki 2009-04-21 UAB „Velantus“ akcininku (b. l. I t. 21-23). UAB „Velantus“ bankroto administratorius savo veiklos atskaitoje pažymėjo, kad R. R. nepateikė jokios informacijos dėl UAB „Velantus“ jam atliktų pavedimų paskirties ir pagrįstumo (b. l. II t. 57).

Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad yra labiau tikėtina, jog 2008-01-02 Pavedimo sutartis Nr. 08-01 tarp UADBB „Sėkmės pulas“ ir UAB „Velantus“ buvo sudaryta tik dėl akių, nesiekiant pavedimo sutartyje įvardytų sandorio teisinių padarinių atsiradimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, UADBB „Sėkmės pulas“ ir UAB „Velantus“ atstovavę asmenys iš tikrųjų siekė ne sudaryti sandorį dėl informavimo ir rekomendavimo paslaugų teikimo, bet pervesti iš beveik nemokumo būsenoje esančios UADBB „Sėkmės pulas“ lėšas su minėta bendrove susijusiems asmenims – buvusiems bendrovės vadovams, akcininkams, valdymo organų nariams. Toks sandoris visiškai atitinka tariamojo sandorio požymius. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tokiu tariamuoju pavedimo sandoriu buvo pažeisti UADBB „Sėkmės pulas“ kreditorių interesai ir bendrovei padaryta žala, jos lėšos perduotos kitai bendrovei tik tam, kad jų nemokėti kreditoriams, jas panaudoti neteisėtai. Tai turėjo suprasti ir suprato sandorio šalis atstovavę asmenys bylos atsakovai ir veikė prisidengę neteisėtu sandoriu. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

LR CK 2.87 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas LR CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Jau anksčiau minėta, kad atsakovė N. J. 2008-01-02 Pavedimo sutarties Nr. 08-01 sudarymo ir galiojimo laikotarpiu buvo UADBB „Sekmės pulas“ valdybos narė ir dirbo UADBB „Sekmės pulas“ administratore pagal darbo sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, būdama vienos iš tariamojo sandorio šalių valdybos nare ir administratore bei kitos šalies vadove, negalėjo nežinoti ir nesuprasti, kad toks sandoris prieštarauja UADBB „Sėkmės pulas“ interesams ir bendrovei yra žalingas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė, būdama UADBB „Sėkmės pulas“ valdybos nare, bendrovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, nelojaliai, nevykdė LR CK 2.87 str. nustatytų juridinio asmens valdymo organų nario pareigų , atvirkščiai, atstovaudama kitą bendrovę, jos neteisėtais veiksmais UADBB „Sėkmės pulas“ padarė žalos. UADBB „Sėkmės pulas“ valdyba skirdavo direktorių, kas nustatyta šios bendrovės bankroto byloje iš valdybos posėdžio protokolo.

Pagal LR CK 6.279 str. 1 d. bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas A. Č. 2012-09-13 su ieškove BUADBB „Sėkmės pulas“ sudarytoje taikos sutartyje pripažino ieškovės pareikštą reikalavimą ir prisipažino, kad savo veiksmais padarė žalos UADBB „Sėkmės pulas“ (b. l. I t. 166). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovai N. J. ir A. Č., būdami tariamąjį pavedimo sandorį sudariusių juridinių asmenų valdymo organais ir/ar jų nariais veikė išvien, suprato žalingą tokio sandorio pobūdį ir sutartinai siekė numatytų bei suplanuotų juridiniam asmeniui neigiamų padarinių kilimo, todėl už UADBB „Sėkmės pulas“ padarytą žalą turi atsakyti solidariai. UAB „Velantus“ neva priklausantys pagal ginčo sutartį pinigai atsakovei N. J. išmokėti pagal kasos išlaidų orderius ( b.L.12-20), o ne tiesiogiai į UAB „Velantus“ sąskaitą. Byloje negalima nustatyti, ar ji šiuos pinigus įnešė į UAB „Velantus“ sąskaitą, nes UAB „Velantus“ bankroto byla išnagrinėta administratoriui neperdavus šios bendrovės dokumentų. Nors atsakovų teisinė padėtis UADBB „Sėkmės pulas“ atžvilgiu ne vienoda- vienas buvo bendrovės vadovu, o kitas- valdybos narys ir administratorius, todėl turėtų atsakyti skirtingai, bet jų veiksmų bendrumas ir suderinimas, o tų veiksmų pasekmėje bendrovei padaryta žala, tai jie turi atsakyti solidariai šiuo konkrečiu atveju. UADBB „Sėkmės pulas“ ir UAB „Velantus“ susiję įmonės per akcininkus: J. R. ir R. R., iki atsakovo A. Č. R. R. yra dar buvęs ir ieškovo direktoriumi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra suformavęs taisyklę, kad, jeigu taikos sutartimi solidarioji skola sumažinta mažesne suma nei pagal bendrą taisyklę sudaro taikos sutartį pasirašiusio skolininko dalis (CK 1.8 str. 1 d.. 6.129 str.), o likusieji atsakovai skolos apskritai nepripažįsta (CK 6.12 str. 1 d.), tai norint patvirtinti tokią taikos sutartį, būtinai reikia gauti visų atsakovų sutikimą. Nesant pastarųjų sutikimo, teismo patvirtinta taikos sutartis yra neteisėta, nes ją sudarant nebuvo paisoma procesiniam bendrininkavimui nustatyto imperatyvo, įtvirtinto LR CPK 44 str. 3 d (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2250/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-837/2013). Nagrinėjamu atveju kiekvienam atsakovui tenkanti skolos dalis sudaro po 32 200 Lt. Byloje nustatyta, kad ieškovė iš atsakovo A. Č. pareikalavo tik 16 500 Lt, (b. l. I t. 165-166), o iš atsakovės N. J. patikslintu ieškiniu reikalavo 45 900 Lt. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad N. J. sutikimo ieškovei BUADBB „Sėkmės pulas“ ir atsakovui A. Č. sudaryti taikos sutartį, kuria A. Č. įpareigojamas įvykdyti mažesnę nei jam pagal bendrąją solidariųjų skolininkų taisyklę tenkančią prievolės dalį, nedavė. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės patvirtinti 2012-09-13 BUADBB „Sėkmės pulas“ su A. Č. sudarytos taikos sutarties. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti minėtą taikos sutartį, pasielgė pagrįstai ir teisingai.

Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus ir įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodinėjimo taisykles, teisingai aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą sprendimą, kurio atsakovų apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Netenkinus abiejų atsakovų apeliacinių skundų, bylinėjimosi išlaidos, turėtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apeliantams nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.