Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M S. (M. S,), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), aštuonis kartus teistas, paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. priimtu teismo baudžiamuoju įsakymų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė (bausmė atlikta 2024 m. sausio 26 d.), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. S. (M. S.) 2024 m. kovo 9 d. apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, sukėlęs konfliktą su savo tėvu, būdamas neblaivus, kai tyrimo metu tikslus neblaivumas nenustatytas, sudavė gulinčiam lovoje tėvui I. S. (I. S.), gimusiam (duomenys neskelbtini) m., nedaugiau 5 kartų rankos kumščiu į dešinįjį skruostą, po to ištempė tėvą iš lovos ant grindų ir toliau mušė pastarąjį, suduodamas rankų kumščiais, kojomis ir medine taburete tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių į veido sritį bei kitas kūno vietas, taip bendrais savo smurtiniais veiksmais sukėlė tėvui fizinį skausmą ir mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam I. S. (M. S.) poodines kraujosruvas veide, dešiniame petyje, krūtinėje, juosmens kairėje, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei padarydamas XI-o šonkaulio lūžį kairėje, kvalifikuojamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

2. Be to, M. S. (M. S.) 2024 m. kovo 9 d. apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „KOOPS“, savo sesers A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) m., automobilyje „Citroen Picasso C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo metu, kai sesuo, kuri buvo už vairo, sustabdė automobilį ir pareikalavo, kad jis išliptų iš automobilio, jis, būdamas neblaivus, kai tyrimo metu tikslus neblaivumas nenustatytas, supykęs, dešine ranka paėmė nukentėjusiąją A. S. už žandikaulio ir, prispaudęs prie sėdynės atlošo, laikė, po to, ranka paėmęs nukentėjusiąją A. S. už kaklo, pradėjo ją smaugti, taip sukeldamas nukentėjusiajai A. S. fizinį skausmą.

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nurodė, kad kaltinamajame akte teisingai nurodyta nusikalstamų veikų padarymo vieta, laikas, jo atlikti veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu. Pripažįsta smurtavęs. Labai gailisi. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį. Prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

Dėl įrodymų vertinimo ir kaltinamojo kaltės padarius nusikalstamas veikas

4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, gynėjas ir prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje ir 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais:

4.1. iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2024 m. kovo 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariate (toliau – Šalčininkų r. PK) pradėtas ikiteisminio tyrimas Nr. 01-1-09285-24 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas A. S. 2024 m. kovo 9 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinio veiksmų atlikimo protokolas, Šalčininkų r. PK pareigūno Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Stanislavo Sudeiko (Stanislav Sudeiko) 2024 m. kovo 9 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 1–3, 4–6);

4.2. Šalčininkų r. PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Stanislavo Sudeiko (Stanislav Sudeiko) 2024 m. kovo 9 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2024 m. kovo 9 d. apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, M. S. (M. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo blaivų tėvą I. S. (I. S.), gimusį (duomenys neskelbtini), o būtent, rankomis ir kojomis nenustatytą kiekį smūgių sudavė tėvui į įvairias kūno vietas bei veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Bendraujant nukentėjusysis I. S. (I. S.) paaiškino, kad iš karto po patirto smurto negalėjo iškviesti policijos, nes sūnus atėmė ir sudaužė telefoną ir neleido niekur išeiti iš namų. 2024 m. kovo 9 d. apie 6.30 val. M. S. (M. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), pats iš savo telefono paskambino sesei A. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir pats prisipažino, kad sumušė tėvą. Vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 7–9);

4.3. ikiteisminio tyrimo pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodoma, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-09285-24 gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustačius, kad I. S. (I. S.), gimusiam (duomenys neskelbtini), padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tikslinga tyrimą tęsti pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje. Prokuroro rezoliucija suderintas veikos kvalifikacijos keitimas (1 t., b. l. 10–11);

4.14. ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2024 m. kovo 15 d. nutarimu I. S. (I. S.), gimęs (duomenys neskelbtini) m., pripažinta nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 88–89);

Motyvuojamoji dalis

5. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismo posėdžio metu kaltinamojo duoti parodymai, nukentėjusiųjų bei liudytojos parodymai, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. S. (M. S.) 2024 m. kovo 9 d. apie 1.00 val., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), sukėlęs konfliktą su savo tėvu, būdamas neblaivus, sudavė gulinčiam lovoje tėvui I. S. (I. S.), gimusiam (duomenys neskelbtini) m., nedaugiau penkių kartų kumščiu į dešinįjį skruostą, po to ištempė tėvą iš lovos ant grindų ir toliau mušė tėvą suduodamas kumščiais, kojomis ir medine taburete ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių į veido sritį bei kitas kūno vietas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam I. S. (I. S.), gimusiam (duomenys neskelbtini) m., poodines kraujosruvas veide, dešiniame petyje, krūtinėje, juosmens kairėje, XI-o šonkaulio lūžį kairėje. Šonkaulio lūžis vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sužalojimas sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu. Šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes jis smurtaudamas nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, t. y. tėvui I. S. (I. S.), gimusiam (duomenys neskelbtini) m. Įvertinus atliktų veiksmų intensyvumą, suduoti ne mažiau kaip septyni smūgiai į įvairias kūno vietas, rodo, kad atlikdamas smurtinius veiksmus kaltinamasis suvokė, kad tokiais veiksmais daro žalą teisiniams gėriams, kuriuos saugo BK (kito asmens sveikata), ir to norėjo, todėl, daroma išvada, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Be to, M. S. (M. S.) 2024 m. kovo 9 d. apie 12.00 val. prie parduotuvės „KOOPS“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savo sesers A. S. automobilyje „Citroen Picasso C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus supykęs dešine ranka paėmė nukentėjusiąją A. S. už žandikaulio ir prispaudęs prie sėdynės atlošo laikė ją, po to, ranka paėmęs nukentėjusiąją A. S. už kaklo, pradėjo ją smaugti, taip sukeldamas nukentėjusiajai A. S. fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. S. (M. S.) panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį, t. y. seserį A. S., daroma išvada, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Atlikdamas smurtinius veiksmus kaltinamasis suvokė, jog sutrikdys kito asmens sveikatą, norėjo taip elgtis, todėl daroma išvada, jog jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

6. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), o kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 138 straipsnio 2 dalie 3 punktas), į kaltinamojo kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (panaudojo murtą prieš savo šeimos narius), nusikalstamų veikų stadiją (veikos baigtos), kaltininko asmenybę: nevedęs, nusikalstamos veikos padarymo nedirbo (1 t., b. l. 152–153), nėra įrašytas į registrą, nesikreipė konsultacijos, nebuvo gydytas psichikos sveiktos centruose (1 t., b. l. 136, 137, 138, 139), nėra objektyvių duomenų, kad M. S. (M. S.), gimęs (duomenys neskelbtini) m., sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 140), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 151), aštuonis kartus teistas (1 t., b. l. 142–150), nusikalstama veika padaryta žala, dėl kurios atlyginimo pareikštas civilinis ieškinys (1 t., b. l. 76–78).

7. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8. Byloje nustačius, jog abu naujus tyčinius nusikaltimus kaltinamasis padarė būdamas teistas, neišnykus teistumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019, 8–10 punktai), pripažintina, kad yra kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte – veiką padarė recidyvistas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad abi nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9. Pastebėtina ir tai, kad tai nėra pirmas kartas, kuomet kaltinamasis smurtauja savo šeimos narių atžvilgiu (Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. liepos 19 d. priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl to, kad smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo tėvui I. S. (I. S.), gimusiam (duomenys neskelbtini) m.), be to, praeityje jam buvo skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės (areštas), tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis ir vėl nusikalto. Tai reiškia, kad švelnesnės bausmės neatgrasė nuo naujų nusikaltimų darymo, todėl teismo vertinimu, bausmės tikslų galima pasiekti skiriant griežčiausią atitinkamo BK straipsnio sankcijoje numatytą bausmė – laisvės atėmimą, jo terminą nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis.

10. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės vykdymo atidėjimas leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, 5 punktas). Vien tai, kad asmuo praeityje buvo teistas, tai nereiškia, kad jam negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo pozicija dėl kaltininkui skirtinos bausmės yra vienas iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016, 6 punktas), todėl į taip pat turi būti atsižvelgiama sprendžiant bausmės skyrimo klausimą. Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų poziciją, kad kaltinamasis gana jauno amžiaus, dirba, nuoširdžiai gailisi smurtavęs nukentėjusiųjų atžvilgiu, atsiprašė jų, sutinka gydytis dėl priklausomybės alkoholiui, o nukentėjusieji nurodė neturintys jam pretenzijų, teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant realaus bausmės vykdymo, t. y. vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam terminui, t. y. 3 (trims) metams, bei paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 6, 7, 10 punktuose numatytas pareigas, t. y. visą bausmės vykdymo laikotarpį (1) gydytis priklausomybės ligas, jei sutinka (teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sutinka gydytis priklausomybę alkoholiui), (2) dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (3) dalyvauti elgesio pataisos programoje, (4) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymu, (5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nors prokuroras prašė skirti realią laisvės atėmimo bausmę, teismas pripažįsta, jog būtent tokia bausmė, kuomet kaltinamojo elgesį ilgesnį laikotarpį kontroliuos probacijos tarnyba bei jis privalės laikytis tam tikrų įpareigojimų, bus efektyvesnė ir labiau atitiks bausmei keliamus tikslus nei realus bausmės vykdymas.

11. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės, paskirtas už kiekvieną nusikalstamą veiką, subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės, kuri nėra mažesnė nei minimali šios bausmės rūšies dalis, t. y. 3 mėnesiai laisvės atėmimo (BK 50 straipsnio 2 dalis, 63 straipsnio 4 dalis).

12. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

13. Vadovaujantis BK 66 straipsniu kaltinamajam į bausmę įskaitytinas laikinajam sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. kovo 19 d. 8.59 val. iki šiol (1 t., b. l. 104–105, 106–107, 120–123), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

14. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė, t. y. suėmimas, nustačius, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalie 2, 3 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai (1 t., b. l. 120–123). Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad kaltinamasis gali trukdyti procesui. Vien tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis gyvena kartu, savaime nepatvirtina, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas, tačiau, teismo vertinimu, neišnyko sulaikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad suėmimas kaltinamajam gali būti taikomas nustačius bent vieną šios kardomosios priemonės taikymo pagrindą, o nagrinėjamu atveju egzistuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo pagrindams. Įvertinus kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes bei nusikalstamų veikų pavojingumą, daroma išvadą, kad kaltinamajam paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Nagrinėjamu atveju kardomoji priemonė – suėmimas – nėra per griežta kaltintajam, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas, todėl suėmimo terminas pratęstinas 1 (vienam) mėnesiui.

Dėl baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio

15. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 300,31 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 76–78). Ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2024 m. gegužės 14 d. nutarimais Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 74), leista civilinio ieškovo įgaliotai atstovei dalyvauti procese (1 t., b. l. 79).

16. Įvertinus tai, kad dėl tyčinių smurtinių kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kad dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusysis turėjo kreiptis į gydymosi įstaigas, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Vilniaus teritorinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos patyrė 300,31 Eur išlaidų, jų dydį patvirtina kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų išrašas (2 t., b. l. 77), daroma išvada, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Tenkintinas ne tik reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo bet ir reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, 10 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 303–307 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti M. S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 1 (vienus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Pripažinti M. S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti po 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo ir skirti subendrintą bausmę – 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu M. S. (M. S.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 19 d. 8.59 val. iki šiol., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trims) metams, nustatant, jog viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis turi:

(2) dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

(4) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymu;

(5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Pratęsti ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. kovo 20 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 1 (vienam) mėnesiui.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteisti iš M. S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,31 Eur (tris šimtus eurų 31 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteistą sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, akcinė bendrovė, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtis – žala PSDF už nukentėjusiojo I. S. (M. S.), gimusio (duomenys neskelbtini) m. gydymą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, posėdyje nedalyvavusio kaltinamojo – nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Nuosprendžio patvirtintą kopiją išsiųsti prokurorui, kaltinamajam, jo gynėjai, nukentėjusiesiems, civilinės ieškovės atstovei.