Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-29 · Administracinė byla Nr. I-6158-580/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-29
Bylos Nr.
I-6158-580/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00103-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
J. F.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6158-580/2015 Proceso Nr. 3-61-3-00103-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,dalyvaujant pareiškėjui J. F. (J. F.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. F. prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 3 185,82 Eur (11 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad nuo 2011-12-14 iki 2012-07-05 buvo kalinamas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, žeminančiomis sąlygomis ir sveikatai pavojingoje aplinkoje. Pažeidus minimalaus gyvenamojo ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, normas, J. F. buvo sukelti nepatogumai, psichologinė ir nervinė įtampa. Dėl ploto trūkumo kamerose buvo suvaržyta asmenų judėjimo laisvė ir tai sukėlė psichologinę įtampą, psichologinį bei psichinį diskomfortą, pyktį. Patirti nepatogumai vertė pareiškėją jaustis nesaugiai, žeminamu, negalinčiu nieko padaryti.

Pažymėjo, kad J. F. kalint Lukiškių TI-K, buvo užsidegusios įstaigos pagalbinės patalpos. Į kamerą, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, pro langą veržėsi dūmai ir jis prarado sąmonę. Tik po ilgesnio laiko J. F. buvo išneštas iš kameros Nr. 188 ir apžiūrėtas medikų. Užgesinus gaisrą, visi asmenys buvo sugrąžinti į kamerą Nr. 188, kurioje daugiau nei dvi savaites laikėsi gaisro kvapas, juo buvo persismelkę drabužiai.

Pareiškėjas gulėjo ant apatinio dviaukštės lovos gulto, todėl nuo ant antrojo gulto užlipantys ir nuo jo nulipantys asmenys turėjo dėti kojas ant J. F. tvarkingai paklotos lovos. Keldamiesi naktį ir eidami į tualetą, antrame lovos aukšte miegoję asmenys užlipdavo pareiškėjui ant kojos ir jį pažadindavo. Taip J. F. buvo sukeliamas pyktis, psichologinis diskomfortas, psichinė įtampa.

Pažymėjo, kad tualetas yra gyvenamojoje kameroje. Jis nuo gyvenamosios patalpos atskirtas tik neaukšta plytų sienele. Asmenims atliekant gamtinius reikalus, kameroje pasklisdavo nemalonus kvapas.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad gaisro metu buvo praradęs sąmonę, turėjo būti lauke, buvo -5 laipsniai šalčio, vandenį pradėjo dalinti tik po valandos kalinių reikalavimu. 2012 m. pradžioje kalėjime buvo šildymo sistemos gedimai, dėl to visi langai buvo užklijuoti ir iš viso nebuvo ventiliacijos.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, kad J. F. į teismą kreipėsi dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už nuo 2011-12-14 iki 2012-07-05. Skundą dėl žalos atlyginimo pareiškėjas surašė 2014-12-30. Atsižvelgdamas į tai, atsakovo atstovas prašė J. F. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Paaiškino, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pažymėjo, kad 2012-01-20 ryte, nuo 2012-03-10 iki 2012-03-11, nuo 2012-03-15 iki 2012-03-20, 2012-03-22 ryte, nuo 2012-04-06 iki 2012-04-09, 2012-04-10 ryte, 2012-04-13 vakare, 2012-04-14 ryte, 2012-04-17, 2012-04-18 ryte, 2012-04-19 ryte, 2012-04-30 ryte, nuo 2012-05-10 iki 2012-05-15, 2012-05-16 ryte, 2012-05-18 vakare, 2012-05-19 ryte, 2012-06-12, 2012-06-13 ryte, nuo 2012-06-16 iki 2012-06-17, 2012-06-18 ryte ir 2012-06-20 ryte vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, o didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti ūkio darbus. Pažymėjo, kad nuo 2014 m. gegužės mėnesio Lukiškių TI-K leistinas laikyti asmenų skaičius nėra viršijamas.

Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką pristatomas į kameras, išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus ir iš valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą.

Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pasivaikščiojimas gryname ore, yra suimtųjų teisė bet ne pareiga.

Paaiškino, kad 2012-01-05 Lukiškių TI-K po 7.00 val. pareigūnai užuodė dūmų kvapą. 1-ojo korpusinio skyriaus ketvirtame aukšte iš ventiliacijos angos veržėsi dūmai. Dūmai veržėsi ir iš priežiūros poste Nr. 11 esančios ventiliacinės angos. Apie 7.37 val. telefonu apie ekstremalią situaciją įstaigoje bendrosios pagalbos telefonu 112 buvo informuotos atitinkamos tarnybos bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas. Kadangi dūmų vis gausėjo, buvo bandoma vėdinti patalpas, atidarant visas pastato lauko duris. Tą dieną, kai kilo gaisras, pareiškėjas buvo kameroje Nr. 188, esančioje 1-ojo korpuso 11 priežiūros poste (4 aukštas). Asmenys buvo išvesti į evakuacijos vietą.

Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos Nr. 2 pareigūnai, atlikdami tarnybą 1-jame korpuse, priežiūros postuose Nr. 4, 5, 10 ir 11, kuriuose labiausiai buvo pasklidę aitrūs dūmai, kartu su Vidaus tyrimų skyriaus viršininku, Psichologinės tarnybos vyresniuoju specialistu bei kitais pareigūnais informavo suimtuosius ir nuteistuosius asmenis, kaip elgtis šiuo atveju, paaiškino, kad reikia šlapiu rankšluosčiu užsidengti veidą, atsigulti ant grindų bei laukti tolesnių nurodymų. Pareigūnams buvo pravestas instruktažas ir po to jie buvo vedami į 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ojo korpusinio skyriaus priežiūros postus Nr. 5 ir Nr. 4, kur buvo pradėta asmenų evakuacija iš gyvenamųjų kamerų į 1-ojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelius. Taip pat evakuacija vyko iš 1-ojo korpuso 2-ojo korpusinio skyriaus priežiūros posto Nr. 11 į pasivaikščiojimo kiemelius, esančius 2-ame gyvenamajame korpuse. Evakuacijos vietose pareigūnai buvo sustatyti tvorele (t. y. vienas šalia kito), taip sudarant „gyvą koridorių“. Taip buvo užtikrinamas saugus asmenų palydėjimas į evakuacijos vietą, t. y. į 1-ojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelius. Asmenys buvo išvedami vadovaujantis izoliavimo reikalavimais ir siekiant užtikrinti jų saugumą. Jeigu būtų atidarytos visos kamerų durys ir būtų išleisti visi asmenys, evakuacijos procesas taptų nekontroliuojamas ir iškiltų pavojus tiek suimtiesiems, tiek juos evakuojantiems pareigūnams.

Vertinant pirminės apžiūros duomenis, asmenys pagal sveikatos būklę buvo skirstomi į tuos, kuriems buvo būtina neatidėliojant suteikti bendrąją medicininę pagalbą bei į tuos, kurių sveikatai žalos nebuvo padaryta. Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai, baigę skirstyti asmenis pagal jų sveikatos būklę į pasivaikščiojimo kiemelius ar į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, toliau stebėjo bendrą evakuotų asmenų būklę pasivaikščiojimo kiemeliuose. Evakuotiems asmenims buvo išdalinti pledai, apsiaustai, teikiamas geriamasis vanduo.

Lukiškių TI-K pareigūnai pradėjo evakuaciją iki tol, kol atvažiavo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai. Atvykę į įvykio vietą, priešgaisrinės tarnybos pareigūnai pradėjo ieškoti įvykusio gaisro židinio, kad galėtų jį likviduoti. Likvidavus gaisrą, priešgaisrinės tarnybos pareigūnai padėjo Lukiškių TI-K pareigūnams, kurie evakuaciją pradėjo anksčiau. Priešgaisrinės gelbėjimo tarybos pareigūnai patys savavališkai niekaip negalėtų užeiti į teritoriją, į pastatą, nežinodami patalpų išdėstymo, ir negalėtų patys atrakinti Lukiškių TI-K kamerų.

Vertinant gyvenamųjų kamerų būklę, buvo priimtas sprendimas prieš grąžinant asmenis į gyvenamąsias kameras apie ekstremalią situaciją informuoti Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, kuris atliktų dūmų, cheminių medžiagų (teršalų) koncentracijos įvertinimą gyvenamosios aplinkos ore. Grąžinus asmenis į kameras, juos pakartotinai apžiūrėjo medicinos darbuotojai ir suteikė reikalingą pagalbą. Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai apžiūrėjo ir tuos asmenis, kurie nebuvo evakuoti iš savo gyvenamųjų kamerų. Suimtuosius ir nuteistuosius lankė Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkai 1-ame gyvenamajame korpuse. Psichologinės tarnybos specialistai informavo ekstremalios situacijos metu nukentėjusių asmenų artimuosius, teikė reikalingą psichologinę pagalbą įstaigoje laikomiems asmenims, nukentėjusiesiems susidariusios situacijos metu. Buvo apeitos Lukiškių TI-K kameros nuo Nr. 188 iki Nr. 200, kuriuose nukentėjusiųjų dėl kilusio gaisro nebuvo, o dėl sveikatos niekas nesikreipė. Lukiškių TI-K nuomone, įstaigos pareigūnai veikė tinkamai, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Pastebėję, kad patalpose kilo gaisras, veikė aktyviai, ėmėsi veiksmų gaisro židiniui lokalizuoti ir gesinti bei asmenims evakuoti, taigi padarė viską, kas įmanoma susiklosčiusioje ekstremalioje situacijoje.

J. F. skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nuskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo ir judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio jis pateko į laisvės atėmimo vietą. J. F. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovo atstovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš valstybės. Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Atsakovo atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių TI-K atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje J. F. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trūkumų bei kitų kalinimo sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 3 185,82 Eur.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad J. F. skundą teismui surašė tik 2014-12-30, prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos.

J. F. skundą teismui dėl žalos atlyginimo surašė 2014-12-30, o paštu jį išsiuntė 2015-01-05, taigi reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2012-01-04 praleido ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėjas termino atnaujinti neprašo, svarbių priežasčių, kodėl kreipėsi daugiau nei po trejų metų nenurodo, laikoma, kad J. F. teisę į žalos atlyginimą turi nuo 2012-01-05. Taigi, laikotarpiui iki 2012-01-04 įskaitytinai jis praleido senaties terminą. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjui padarytos neturtinės žalos vertinimo periodas yra nuo 2012-01-05 iki 2012-07-04.

Dėl kamerų ploto reikalavimų

Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tai pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kadangi minėtoje teisės normoje nustatyta, kad sanitarinės patalpos turi būti atskiros, atskiros patalpos plotas negali būti įskaičiuojamas į asmeniui kameroje skiriamą plotą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas, atėmus sanitariniam mazgui skirtą plotą, dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2015-01-20 pažymoje Nr. 24-286 nurodė, kad sanitarinio mazgo su klozetu, esančių kamerose, patalpos matmenys yra apie 0,8 m x 0,7 m, t. y. sudaro apie 0,56 kv. m kameros ploto (b. l. 19). Taigi, ginčo laikotarpiu laikant pareiškėją Lukiškių TI-K kamerose nuo 2012-01-05 iki 2012-03-09, nuo 2012-03-21 iki 2012-04-05, nuo 2012-04-10 vakaro iki 2012-04-12, 2012-04-13 ryte, nuo 2012-04-14 vakaro iki 2012-04-16, 2012-04-18 vakare, nuo 2012-04-19 vakaro iki 2012-04-29, nuo 2012-04-30 vakaro iki 2012-05-09, 2012-05-16 vakare, 2012-05-17, 2012-05-18 ryte, nuo 2012-05-19 vakaro iki 2012-06-11, nuo 2012-06-13 vakaro iki 2012-06-15 ir nuo 2012-06-18 vakaro iki 2012-07-04, buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

J. F. ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 182 dienas (buvimas Lukiškių TI-K kamerose pusę dienos skaičiuotas kaip visa diena praleista šioje įkalinimo įstaigoje, atskirai neišskiriant, kad pavyzdžiui pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko vakare). Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, J. F. buvo laikomas 22 dienas, 9 rytus ir 2 vakarus. Jeigu pusę dienos pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kur vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, o kitą pusę – netrūkstant ploto, laikytina, kad visa tą dieną jis buvo laikomas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimus. Taigi, pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K, 160 dienų nebuvo skirta pakankamai ploto.

Dėl Lukiškių TI-K perpildymo

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Lukiškių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K, Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos gali būti laikomos nežmonišku ir žeminančiu elgesiu.

Dėl tualeto atskyrimo

J. F. nurodė, kad tualetas yra gyvenamojoje kameroje ir nuo gyvenamųjų patalpų jis atitvertas neaukšta plytų sienele.

Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2015-01-20 pažymoje Nr. 24-286 nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa su klozetu nuo likusios kameros dalies atitverta 1,5 metro aukščio pertvara (b. l. 19). Teismo nuomone, tokia tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besišlapinantį ar besituštinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.

Dėl baldų ir vietos kamerose

Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2015-01-20 pažymoje Nr. 24-286 nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose Nr. 109, Nr. 110, Nr. 128, Nr. 168 ir Nr. 188 yra stalas, 4 lovos, 2 kėdutės, lentyna maisto produktams laikyti ir 4 viršutinių drabužių pakabos, kameroje Nr. 202 – stalas, 2 lovos, 2 kėdutės, lentyna maisto produktams laikyti ir 4 viršutinių drabužių pakabos, kameroje Nr. 252 – stalas, 14 lovų, 2 suoliukai, lentyna maisto produktams laikyti ir 14 viršutinių drabužių pakabų, o kameroje Nr. 257 – stalas, 12 lovų, 2 suoliukai, lentyna maisto produktams laikyti ir 12 viršutinių drabužių pakabų. Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m, stalo – apie 0,6 m x 0,5 m, taburetė užima 0,07 kv. m plotą, o sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 m x 0,7 m (b. l. 19). Atsižvelgus į kamerų plotus, darytina išvada, kad nėra galimybės įrengti vienaukštes lovas, o dviaukščių įrengimas teisės aktams neprieštarauja. Pareiškėjo teiginiai dėl jam sukeltų nepatogumų miegant pirmame lovos aukšte atmestini kaip nepagrįsti. J. F. dėl netinkamo lovų įrengimo į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeistos.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Taigi, pareiškėjui ploto trūkumas iš dalies buvo kompensuojamas sudarant galimybę pasivaikščioti kiemelyje.

Dėl kitų kalinimo sąlygų

Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2015-01-20 pažymoje Nr. 24-286 nurodė, kad visos kameros vėdinamos natūraliai per langą (b. l. 19). Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimą, kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. 2012-07-12 Patikrinimo akte (b. l. 26-27) nurodyta, kad kameros Nr. 257 langai vėdinimui pritaikyti. 2012-09-06 Patikrinimo akte (b. l. 28-36) nurodyta, kad kameroje Nr. 110 vėdinama pro atidaromą langą, nustatytas natūralios apšvietos neatitikimas Lietuvos higienos normos 76:2010 22 punkto reikalavimui, natūralios apšvietos koeficientas – 0,27 proc. Dirbtinė apšvieta taip pat buvo mažesnė (165 lx), nei nustatyta Lietuvos higienos normos 76:2010 22 punkte (200 lx). Pažymėta, kad sienų dažai, tinkas ir sienų plytelės vietomis atšokę. Santykinė oro drėgmė ir temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos 76:2010 26 punkto reikalavimą. Patikrinimo metu išduotas tinkamas miegui minkštasis inventorius. Tuo pačiu Patikrinimo aktu patikrinta kamera Nr. 257 bei nustatyta, kad natūralios apšvietos koeficientas sudarė 0,14 proc. ir neatitiko Lietuvos higienos normos 76:2010 22 punkto reikalavimų, o naktinė dirbtinė apšvieta neatitiko 23 punkto reikalavimų. Santykinė oro drėgmė ir temperatūra bei dirbtinė dieninė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos 76:2010 22 punkto reikalavimus. Minėtame Patikrinimo akte pažymėta, kad kamera Nr. 312 vėdinama pro langą, langas tvarkingas. Santykinė drėgmė ir temperatūra, natūralios apšvietos koeficientas, dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normą 76:2010, o naktinė dirbtinė apšvieta pažeidė 23 punktą, nes sudarė 24 lx. 2012-09-10 Patikrinimo akte bei 2012-10-08 Patikrinimo akte) taip pat tikrinta kamera Nr. 312 (b. l. 37-39, 43-45), pažeidimų nenustatyta. Pažymėtina, kad kameros gana dažnai tikrinamos, nustatomi neesminiai pažeidimai, aplinkybės, kurias nurodė pareiškėjas dėl 2012 metų pradžioje įvykdyto langų užklijavimo ryšium su šildymo sistemos gedimais, nepasitvirtino, Vilniaus visuomenės sveikatos centras jų Patikrinimo aktuose neužfiksavo. Aptariamų faktų dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K dėl dezinsekcijos, deratizacijos yra sudaręs sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi (b. l. 75–78, 79). Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Tai rodo, jog Lukiškių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui.

Dėl 2012-01-05 kilusio gaisro

Skunde pareiškėjas nurodė, kad jam kalint Lukiškių TI-K, įvyko gaisras, per kurį jis prarado sąmonę. Po gaisro, asmenys buvo ir toliau laikomi kameroje Nr. 188, kurioje dar daugiau nei dvi savaites jautėsi dūmų kvapas.

Atsakovo atstovas nurodė, kad tą dieną, kai kilo gaisras, J. F. buvo Lukiškių TI-K kameroje Nr. 188, esančioje I korpuso 11 priežiūros poste (4 aukšte). Asmenys saugiai buvo išvesti į evakuacijos vietą. Iš byloje esančių Lukiškių TI-K Psichologinės tarnybos bei Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų tarnybinių pranešimų (b. l. 65–69) ir Lukiškių TI-K 2012-02-01 rašto Nr. 9-2696 (b. l. 70–74) matyti, kad apie 7.00 val. buvo užuostas dūmų kvapas. 1-ojo korpusinio skyriaus ketvirtame aukšte iš ventiliacijos angos veržėsi dūmai. Buvo ieškoma dūmų atsiradimo židinio, o 7.37 val. apie ekstremalią situaciją įstaigoje bendrosios pagalbos telefonu buvo informuotos atitinkamos tarnybos bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas. Dūmų vis gausėjo, todėl buvo bandoma vėdinti patalpas atidarius visas pastato lauko duris. Kalintys asmenys bei pareigūnai buvo instruktuoti, kaip elgtis gaisro metu. Užgesinus gaisrą, buvo apeitos kameros, domėtasi kalinčių asmenų savijauta, pranešta apie nukentėjusius asmenis. Vertinant pirminės apžiūros duomenimis, asmenys pagal sveikatos būklę buvo skirstomi į tuos, kuriems buvo būtina neatidėliojant suteikti bendrąją medicininę pagalbą bei į tuos asmenis, kurių sveikatai nebuvo padaryta žalos. Grąžinus asmenis į kameras, juos pakartotinai apžiūrėjo medicinos darbuotojai ir suteikė reikalingą pagalbą. Evakuotiems asmenims buvo išdalinti pledai, šilti apsiaustai, dalijamas geriamas vanduo. Teismo nuomone, įstaigos pareigūnai veikė tinkamai. Pastebėję, kad patalpose kilo gaisras, veikė aktyviai, ėmėsi veiksmų gaisro židiniui lokalizuoti ir gesinti bei asmenims evakuoti.

Iš byloje esančio Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-01-06 patikrinimo akto Nr. 13(13-3)-13.16-6 matyti, kad patikrinimo metu pirmo korpuso ketvirto aukšto pasirinktinai įvertintų 2 kamerų ventiliacijos angos pajuodusios nuo dūmų. Bendro naudojimo koridoriuose sudaužyti langai, nuo gaisro dūmų pajuodusios lubos, grindys, sienos ir ventiliacijos angos. 2012-01-05 14–16 val. pirmame korpuse, pirmame ir ketvirtuose aukštuose, pirmame ir antrame flanguose paimti oro mėginiai, siekiant nustatyti vandenilio chlorido ir anglies monoksido kamerose Nr. 2, Nr. 89, Nr. 104 ir Nr. 178. Laboratorinių tyrimų duomenimis, anglies monoksido ir vandenilio chlorido tirtų kamerų ore nenustatyta (b. l. 61–63).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto reikalavimų bei tualeto tinkamo neatskyrimo. Lukiškių TI-K teigia, kad tinkamai laikytis kalinimo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi, nes ja gali būti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, kaltė nėra svarbi. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Motyvas dėl galimumo daryti įtaką suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui galėtų būti reikšmingas sprendžiant Lukiškių TI-K, o ne valstybės atsakomybės klausimą. Valstybė turi pareigą užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.

Pareiškėjas prašo priteisti 3 185,82 Eur neturtinės žalos atlyginimą. J. F. nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas. Asmens sveikatos istorijoje jokie sveikatos sutrikimai, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K, nebuvo užfiksuoti. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Lukiškių TI-K pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas bei taip sukėlus jam nepatogumus ir emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, J. F. subjektinės teisės – būti kalinamam tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 930 Eur. J. F. reikalavimas priteisti 3 185,82 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, 2015 m. kovo mėnesį sudarė 251,58 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, nuo 2015-01-01 sudaro 300 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sąlygas negali būti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti J. F. (J. F.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 930 Eur (devynis šimtus trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė