- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-10
- Bylos Nr.
- e2S-1402-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09849-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Valentis“
- Ieškovas
- T. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.6.12.2Papildomo sprendimo priėmimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Valentis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Valentis, uždaroji akcinė bendrovė „Goretė“, dėl servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė nustatyti servitutus žemės ploto, priklausančio valstybei, kaip viešpataujančio daikto atžvilgiu, skirtus keliui įrengti, pagal projektą (žymuoLduomenys neskelbtini)) žemės sklypui (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), adresas(duomenys neskelbtini)) kaip tarnaujančiam daiktui: kelio servitutą, suteikiantį teisę valstybės žemėje keliui įrengti, projektą (žymuo(duomenys neskelbtini)) nurodytai valstybinės žemės daliai važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis ja kaip pėsčiųjų taku; servitutą, suteikiantį teisę žemės ploto valstybės žemėje keliui įrengti ir servitutui nustatyti pagal projektą (žymuo: (duomenys neskelbtini)) nurodytoje valstybinės žemės dalyje tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas ir jomis naudotis, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. birželio 2 d. pateikė prašymą nutraukti civilinę bylą, nes ieškovas T. M. Ū(duomenys neskelbtini)mirė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas T. M. pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimą - nustatyti kelio servitutus valstybinėje žemėje. Toks materialinis teisinis reikalavimas yra išimtinai subjektyvus, neatsiejamai susijęs su ieškovo asmeniu ir jo subjektyviu noru/poreikiu turėti patekimą (kelią) į nuosavybės teise priklausantį 0,3573 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į patikslinto ieškinio pagrindą ir dalyką, šioje byloje pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai neatsiejamai susijęs su ieškovo asmeniu, todėl procesinis teisių perėmimas nėra galimas. Ieškovo teisių perėmėjams paveldėjimo būdu perėmus minėtą žemės sklypą, jie turės teisę savo nuožiūra spręsti dėl to, ar reikalingi/ nereikalingi kelio servitutai, atitinkamai jie turės teisę savo iniciatyva inicijuoti naują teisminį procesą dėl servitutų nustatymo, jeigu tam bus poreikis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Valentis“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti civilinę bylą iki paaiškės žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), paveldėtojas. Atskirajame skunde nurodė, kad teismas, gavęs informaciją apie ieškovo žūtį, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktu privalėjo sustabdyti civilinę bylą iki paaiškės žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), paveldėtojas. Asmuo, kuris paveldės žemės sklypą, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), atitinkamai perims ir ieškovo procesines teises bei pareigas šioje civilinėje byloje. Teismas neskiria asmeninių neturtinių teisių ir vertybių (CK 1.114 straipsnis) bei neturtinio pobūdžio reikalavimų. Tai, kad reikalavimas nustatyti servitutą yra vertinamas kaip neturtinio pobūdžio reikalavimas, nereiškia, kad pati servituto teisė yra neturtinė teisė. Išvada, kad reikalavimas nustatyti servitutą yra neatsiejamai susijęs su ieškovo asmeniu, todėl procesinis teisių perėmimas nėra galimas, yra nepagrįsta ir neteisinga.
Atsiliepimas
6. A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad teismas teisingai nutartyje akcentavo tai, jog „ieškovas civilinėje byloje buvo pareiškęs neturtinio pobūdžio reikalavimus (ką pats pažymėjo patikslintame ieškinyje).“ Nutartyje taip pat nurodoma, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje „<...> ieškovas T. M. pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimą - nustatyti kelio servitutus valstybinėje žemėje. Toks materialinis teisinis reikalavimas yra išimtinai subjektyvus, neatsiejamai susijęs su ieškovo asmeniu ir jo subjektyviu noru / poreikiu turėti patekimą (kelią) į nuosavybės teise priklausantį 0,3573 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini).“ Sutinkamai su teismo vertinimu, atsižvelgiant į patikslinto ieškinio pagrindą ir dalyką, darytina atitinkama išvada, kad šioje byloje pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai neatsiejamai susiję su ieškovo asmeniu, todėl procesinis teisių perėmimas nėra galimas. Ieškovo įpėdiniai ne kaip nematerialios teisės paveldėtojai, o kaip naujieji nekilnojamojo daikto savininkai vertins apskritai servituto nustatymo būtinumą, kuris be kita ko iki bylos nutraukimo momento nebuvo įrodytas, šie argumentai visiškai nesietini ir neprieštarauja vieni kitiems.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Byloje kilo ginčas dėl galimybės perimti materialines subjektines mirusio ieškovo teises į servituto nustatymą CPK 48 straipsnio tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas yra pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas T. M. (duomenys neskelbtini)mirė (medicininis mirties liudijimas Nr. 12937). Pažymėtina, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai fizinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, miršta, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas (CPK 163 straipsnio 1 punktas). Jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo vienas iš dalyvaujančių asmenų, neleidžiamas teisių perėmimas, byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 7 punktas). Taigi, vienos iš byloje dalyvaujančių asmenų mirties atveju spręstinas klausimas, ar pagal byloje pareikštus reikalavimus yra galimas procesinių teisių perėmimas.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su iš bylos dėl mirties pasitraukusios šalies asmeniu. Tais atvejais, kai iš ginčijamo santykio viena iš šalių pasitraukia dėl fizinio asmens mirties, sprendžiant klausimą dėl procesinio teisių perėmimo, būtina nustatyti, ar materialiosios subjektinės teisės patenka į palikimo sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-10-421/2017).
11. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis valstybinės žemės dalyje, pažymėtoje servituto plane, leidžiant ta žemės dalimi važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku ir servitutą, suteikiantį teisę valstybinės žemės dalyje, pažymėtoje servituto plane, tiesti, aptarnauti bei naudoti požemines ir antžemines komunikacijas. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,3573 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis adresu(duomenys neskelbtini). Žemės sklypas ribojasi su kitais žemės sklypais ir valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, o taip pat su geležinkelio bėgiais, bei neturi priėjimo ir privažiavimo prie jo, kas reiškia tai, jog savininko (Ieškovo) galimybės eksploatuoti žemės sklypą šiai dienai yra iš esmės apribotos.
12. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. CK 1.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisių objektai yra daiktinės teisės, prievolinės teisės, taip pat teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turtinės teisės gali būti perduodamos ir paveldimos.
13. Pažymėtina, jog dėl asmens teisių paveldėjimo sprendžiama vadovaujantis paveldėjimo teisės normomis. CK 5.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paveldimi materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. Daiktinės teisės pagal CK 1.112 straipsnį yra turtinės teisės, nes jų objektai yra daiktai, ir dėl to šios teisės gali būti perduodamos ir paveldimos. Nagrinėjamu atveju asmuo, kuris paveldės ieškovo T. M. žemės sklypą, atitinkamai perims ir ieškovo procesines teises bei pareigas šioje civilinėje byloje.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, ginčo teisinius santykius, nėra pagrindo išvadai, kad šioje byloje ginčas neatsiejamai susijęs su ieškovo asmeniu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog mirus asmeniui (šiuo atveju ieškovui), teisme pareiškusiam reikalavimą nustatyti kelio servitutus valstybinėje žemėje, procesinis teisių perėmimas yra galimas. Todėl iš bylos pasitraukus fiziniam asmeniui – šios bylos atveju mirus ieškovui, pirmosios instancijos teismui atsirado teisinis pagrindas ir kilo pareiga spręsti dėl mirusio ieškovo procesinių teisių perėmimo pagal CPK 48 straipsnį ir su šiuo klausimu susijusių kitų įstatymo nuostatų (CPK 163 straipsnio ir kt.) taikymo.
15. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias daiktinių teisių turinį (CK 1.112 straipsnis, 4.111 straipsnis), paveldėjimą (CK 5.1 straipsnis), dėl ko nepagrįstai nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 7 punkto pagrindu. Teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.