- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-897-450/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-04196-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- G. L. T.
- Atsakovas
- L. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, V. V., K. V., G. L. T.
- Trečiasis asmuo
- A. V.
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. L. T., atsakovės L. P., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. L. T. ieškinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, pareikšto atsakovams L. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, V. V. ir K. V., trečiajam asmeniui A. V. ir atsakovų V. V. ir K. V. priešieškinį, pareikštą atsakovams G. L. T., L. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, trečiajam asmeniui A. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. L. T. ieškiniu prašė nustatyti namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą UAB “Geoksis“ 2010 m. gegužės 20 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad naują tvarką reikia nustatyti, kadangi jam priklausančiu 45 m² plotu nepagrįstai naudojasi kiti žemės savininkai. Sklypelyje 3-1, kuris šiuo metu yra iki pat ieškovo namo sienos, atsakovė L. P. augina daržoves, kurios pūdo namą. L. P. nesudaro ieškovui galimybių vaikščioti aplink jam priklausantį namą, todėl jis negali namo remontuoti. Ties V.ir K. V. priklausančiu namu esanti gyvatvorė patenka į keliuko zoną, todėl yra užblokuotas pravažiavimas prie ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių - lauko tualeto ir ūkinio pastato ir tai trukdo ieškovui naudotis šiais pastatais. Prie pat savo namo ieškovas neturi jokio žemės sklypelio, nes priešais jo langus iš rytų pusės, prie pat jo namo, praeina keliukas (įvažiavimas), o už jo yra kitas L. P. daržas. Vadovaujantis lygiateisiškumo principu, ieškovui, kaip ir kitiems bendraturčiams, turėtų būti skirta naudotis dalis žemės prie namų. Palei pat langus esantis įvažiavimo keliukas kelia pavojų žmonių saugumui, užkerta galimybę įsirengti prieangį, o pro šalį pravažiuojančių automobilių išmetamos dujos skverbiasi pro langus ir kelia grėsmę patalpose esančių žmonių sveikatai, todėl būtina keliuką atitolinti nuo pastato.
Atsakovai V. V. ir K. V. priešieškiniu prašė naudojimosi tvarką nustatyti pagal jų pateiktą UAB „Orkanas“ 2010 m. balandžio 16 d. parengtą žemės sklypo vidaus naudojimosi tvarkos projektą, suderintą su Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi; ieškovo reikalavimą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovų siūlomu projektu nustatytai žemės sklypo naudojimosi tvarkai pritaria ir Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančios sklypo dalies naudotoja A. V..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį ir atsakovės L. P. pasiūlytą naudojimosi tvarkos projektą atmetė, priešieškinį tenkino visiškai: nustatė namų valdos, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Orkanas“ 2010 m. balandžio 16 d. parengtą žemės sklypo vidaus naudojimosi tvarkos projektą; priteisė iš ieškovo G. L. T., atsakovės L. P., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atsakovų V. ir K. V. naudai po 1 537,67 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir trečiojo asmens A. V. naudai po 166,67 bylinėjimosi išlaidų.
Dėl ieškovo G. L. T. žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto teismas pasisakė, kad ieškovo pateiktame projekte yra išlaikyti adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje reikalavimai. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartyje pasisakyta, kad sprendžiant dėl naudojimosi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos būtina atsižvelgti į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1992 m. vasario 6 d. sprendimu nustatytą tvarką. Ieškovo argumentai, kad jam reikalingas sklypas pažymėtas plane 2-5, kad jis turi teisę prieš savo langus turėti jam priklausantį žemės sklypelį nepagrįstas, nes atitinka tik ieškovo, o ne visų bendraturčių interesus. Sklypelio 2-5 priskyrimas naudotis ieškovui pažeistų per eilę metų nusistovėjusią naudojimosi sklypu tvarką. Toks ieškovo siūlomos naudojimosi tvarkos sprendinys pagilintų jo ir L. P. nesutarimus. Teismas sprendė, kad nepagrįstas ir ieškovo siūlymas pakeisti keliuko padėtį, kadangi paslinkus keliuką kanalizacijos šulinys (ieškovo plane nepažymėtas), esantis per 1,8 m nuo namo sienos atsidurtų ne bendrojo naudojimo žemėje, o konkrečiam bendrasavininkiui priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, todėl būtų apsunkintas nuotekų sistemos eksploatavimas. Teismas ieškovo argumentų dėl išmetamo dujų kiekio poveikio sveikatai nelaikė pagrįstais. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu plano projektas neatitinka socialinės taikos, racionalumo bei faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų, teismas sprendė, kad pagal ieškovo pateiktą naudojimosi žemės sklypu projektą naudojimosi žemės sklypu tvarka nenustatytina, ieškinys atmestinas.
Dėl atsakovės L. P. žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto teismas pasisakė, kad plane nustatytas bendrai naudojamos žemės dalies dydis, tenkantis bendrasavininkiams nėra proporcingas. Teismas sutiko su ieškovo, atsakovų V. ir K. V., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos argumentais, kad atsakovei priskiriant dvigubai mažesnę, nei jai turėtų tekti lyginant su kitais bendrasavininkiais, bendrojo naudojimo žemės ploto dalį, būtų pažeisti proporcingumo ir sąžiningumo principai. Toks sprendinys akivaizdžiai pažeidžia kitų bendrasavininkių interesus. Dėl šios priežasties pagal atsakovės pateiktą pasiūlymą negali būti nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka.
Dėl atsakovų pagal ieškinį ir ieškovų pagal priešieškinį V. V. ir K. V. žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto teismas pasisakė, kad atsakovų pateiktame plane keliuko tarp sklypelių B2 ir C1 išplatinimas yra pagrįstas, kadangi keliukas reikalingas ir tam, kad būtų galimybė išvalyti sklypo gale esantį tualetą, pravažiuoti didesnių gabaritų transporto priemonėms nei lengvieji automobiliai, ar prasilenkti automobiliams. Atsakovų pateiktame plane ieškovui naudotis priskirtas sklypelis D1. Ant šio sklypelio stovi ieškovui priklausančio statinio - tualeto dalis. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad šia žemės sklypo dalimi pagal 1992 m. vasario 6 d. nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką naudojosi S. G., šiuo metu šiuo sklypu nesinaudoja nei vienas bendraturtis, darytina išvada, kad ši žemės sklypo dalis pagrįstai priskirta naudotis G. L. T. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad pagal atsakovų planą tvoros, esančios sklype D2, perkėlimas link atsakovų namo pažeistų ieškovo teises, kadangi remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartimi (bylos Nr. 3K-3-552/2006) ieškovas privalėjo tvorą pats išardyti, ar ją perkelti į senąją vietą. Teismas laikė, kad atsakovų siūlomas sprendinys nustatyti ribą tarp sklypelių B2 ir C2 ne per laiptelių vidurį, nepažeidžia atsakovės L. P. interesų, nes ji prieiti prie vandens kolonėlės turi galimybę pro kitą jai priklausančio namo pusę. Be to, atsakovų atstovas pažymėjo, kad toks laiptų padalinimas būtų formalus, nes atsakovai neketina laiptų pagalinti natūroje. Teismas remdamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p., Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 35-41 p. ieškovo argumentus, kad pagal atsakovų pateiktą planą (atstumai tarp koordinačių 1-2, 2-50, 50-3) riba dalijanti sklypus A3 ir D3 (koordinatės 50-26) nustatyta neteisingai, nes dalis trečiojo asmens namo dalies atsidurtų ant ieškovui priskirtos žemės sklypelio dalies, atmetė kaip nepagrįstus.
Išanalizavęs visus pateiktus planus, atsižvelgdamas į tai, kad šalys siekdamos nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką teikė planus, kurių parengimui patyrė išlaidas, įvertinant ir tai, kad sprendimo, kuriuo būtų užtikrinti visų bendraturčių interesų, t.y. rastas kompromisinis variantas, nėra galimybės pasiekti, bei į tai, kad nustačius naudojimosi daiktu tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai nei iš dalies nepasibaigia, teismas darė išvadą, kad optimaliausias pasiūlymas dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo yra pasiūlytas V. bei K. V., todėl naudojimosi tvarka nustatytina pagal šį pasiūlymą, o priešieškinys tenkintinas visiškai.
III. Apeliaciniai skundai ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas G. L. T. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teisingas ir tinkamas įvažiavimo keliuko suformavimas yra pagrindas benraturčių socialinei taikai pasiekti, nes visi kiti prieštaravimai tarp bendraturčių dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tinkamai suformavus keliuką, nesunkiai gali būti išspręsti. Atsižvelgiant į civilinė bylos Nr. 2-292-155/07 medžiagą aišku, kad ieškovo pateiktame plane įvažiavimo keliukas suformuotas tinkamai.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad kanalizacijos tinklai priklauso V. ir K. V. V. ir K. V. nėra namų valdos (duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų – kiemo statinių savininkai. Tą įrodo 2009 m. gruodžio 29 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo įrašai 2.9 p., 4.1 p., 11 p. V. ir K. V. pateikti įrodymai (t. 2, b. l. 18-32), kurių pagrindu teismas padarė klaidingą išvadą, nėra teisės aktai, įforminantys nuosavybės teisę į minėtus statinius, o tik dalis išpildomosios projektinės dokumentacijos. Iš pateiktos medžiagas nėra pagrindo teigti, kad minėti tinklai yra įrengti teisėtai, ir kad jie yra įrengti tinkamai.
3. Teismo išvada, kad kanalizacijos šulinys, esantis per 1,8 m. nuo A. V. namo, atsidūręs ne bendro naudojimo žemėje, o A. V. priskirtame žemės sklype, apsunkintų savininkui eksploatuoti bei naudotis savo nuotekų šalinimo sistema, visiškai nepagrįsta, kadangi naudotis kanalizacijos šuliniu savo žemėje yra žymiai patogiau, nei naudotis juo važiuojamoje kelio dalyje.
4. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio argumentus dėl palei ieškovo langu einančiu keliuku važiuojančių transporto priemonių išmetamų dujų kenkimą sveikatai. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t. 1, b. L. 82-84) matyti, kad transporto priemonių judėjimas palei ieškovo langus yra pakankamai intensyvus, kad pakenktų žmogaus sveikatai. Keliukas yra pernelyg arti namo, kadangi sudaromos sąlygos kilti nelaimingiems atsitikimams, bei užkertamas kelias įsirengti įėjimo į pastatą tambūrą.
5. Teismo vertinimas dėl V. ir K. V. pasiūlyto keliuko suformavimo yra nepagrįstas, kadangi keliamas nėra autostrada, kad jame reikėtų kažką aplenkti, jis nėra skirtas automobilių stovėjimui. Kiekvienas bendraturtis jam priklausančius automobilius turi statyti savoje žemėje. Pagal V. siūlomą projektą keliuko didinimas yra neracionalus, nes mažinamas asmeninio naudojimo žemės plotas. Kelio suformavimas ir sklypelio D₂ tvorų perkėlimas kainuotų daugiau nei ieškovo plane numatytas vartų perkėlimas. Be to, keliuko suformavimas prie pat ieškovo namų, pažeidžia pamatinę žmogaus teisę gyventi saugioje aplinkoje.
6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 1992 m. vasario 6 d. teismo sprendimo pagrindu sklypo dalis, kurioje ieškovas siūlo suformuoti 2-5 ir 3-2 sklypelius, buvo priskirta L. P. Šiuo metu L. P. naudojasi 12 kv. m. ploto didesniu sklypeliu negu jai buvo skirta. Taigi bendraturčiai naudojasi kiek kitokia tvarka nei ji buvo nustatyta 1992 m. vasario 6 d. sprendimu. Nesant galimybės L. P. skirti tokio ploto B₁ sklypelį, kokiu ji šiuo metu naudojasi, minėtas sklypelis skaidomas į du, perteklinę jo dalį priskiriant ieškovui. Toks plano sprendinys atitinka CK 1.2 str. 1 d. įtvirtintą lygiateisiškumo principą.
7. 1992 m. vasario 6 d. sprendimu S. G. sklypo dalyje D₁ buvo priskirtas ne 58 kv. m. ploto sklypelis, o tik 30 kv. m. ploto, o tai reiškia, kad S. G. šioje sklypo dalyje niekada ir nesinaudojo tokiu sklypeliu, koks minėto plano sprendiniu yra priskiriamas ieškovui. Šiuo žemės sklypeliu ieškovas niekada nesinaudojo. Niekas nesinaudoja ne tik sklypeliu D₁, bet ir visu ieškovo plane pažymėtu sklypeliu 1-2. Tokio ploto ir tokios konfigūracijos A₂ sklypeliu, koks yra suformuotas V. plane, G. K. niekada nesinaudojo, todėl nėra pagrindo keičiant šio sklypelio ribas didinti jį ieškovo naudojamo D₂ sklypelio sąskaita.
8. Besąlygiškai vadovautis 1992 m. vasario 6 d. teismo sprendimu, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, nėra pagrindo. Toks yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas (bylos Nr. 3K-3-286/2008). Nuo pat namų valdos įsigijimo, t.y. nuo 2001 metų, ieškovas naudojasi sklypeliu D₂. Šiame sklypelyje ieškovas yra sukūręs sklypelio gerbūvį. Jame auga trys obelys. Jokių teisių į šias obelis kiti bendraturčiai neturi ir negali turėti, tačiau, nepaisant to, pagal V. planą jos priskiriamos kitam bendraturčiui.
9. Teismas nepagrįstai sprendė, kad, skaidant sklypelį D2, ieškovas dar turi perkelti tvorą arčiau V. namo. Toks tvoros perkėlimas pažeidžia ieškovo teises. Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro 1992 m. vasario 6 d. teismo sprendimu patvirtinto plano, 2003 m. lapkričio 29 d. patikslinto namų valdos statinių išdėstymo plano, UAB „Geoksis” 2010 m. gegužės 20 d. parengto plano matyti, kad nuo 2003 m. iki dabar tvora nebuvo perstatinėjama. Tai įrodo, kad nuo 1992 metų tvora niekada nebuvo tokioje vietoje, kurioje siūloma ją įrengti pagal V. pateiktą projektą. Tvora yra toje vietoje, kurioje ir turi būti. Be to, perkėlus tvorą ieškovas negalėtų naudotis visu jam priskirtu sklypelio plotu, be to, tvoros statyba šlaite brangiai kainuotų. Artinant tvorą prie V. namo būtų pažeistas STR 2.02.01:2004 reglamento 192.1 p. reikalavimas.
10. V. pateiktame plane ribos tarp sklypelių A₃ ir D₃ bei tarp sklypelių A₅ ir D₄ yra klaidingos, nes jos nesutampa su šias ribas fiksuojančiomis pertvaromis.
11. Teismas klaidingai sprendė, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p. reikalavimai netaikomi nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kadangi minėta nuostata reglamentuojama žemės sklypo padalijimo tvarka, kai jame yra statiniai.
12. V. pateiktame UAB „Orkanas“ parengtame plane atstumas tarp taškų 3 ir 50 skiriasi nuo faktinio 0,46 m., o atstumas tarp taškų 59 ir 60 palyginus su atstumu pažymėtu ieškovo pateiktame plane, skiriasi net 1,50 m. Tai yra klaidos, o ne paklaidos. Tokie plano sprendiniai, kai bendraturčiui priskiriamo sklypelio dalis atsiduria po svetimu pastatu, yra neteisingi bei neteisėti, nes bendraturčiui priskiriamo sklypelio dalimi tokiu atveju faktiškai naudotųsi kitas bendraturtis.
Apeliantas apeliacinėje instancijoje pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2011-09-12 parengtą jam nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato 7I 1/ž dalies vidaus kadastrinių matavimų planą [b.l.71, t.3], kuris pasak ieškovo įrodo, kad jo naudojamų patalpų sandėlio dalies ilgis yra 7,04 m. ir tai atitinka ilgį žemės sklypo, esančio po šia namo dalimi, t.y. atitinka ilgį sklypo, kuris jo pateiktame žemės sklypo plane yra paženklintas indeksu 2-4 ir yra priskirtas ieškovui. Šio sklypo plotas 36 kv.m. Tuo tarpu atsakovų pateiktame žemės sklypo plane nurodyti neteisingi jo naudojamo 7I 1/ž ūkinio pastato dalies matmenys, t.y. vietoje 7,04 m iš vakarinės sandėlio pusės yra nurodytas 5, 91 m. jo sandėlio ilgis [skirtumas 1,13 m], o iš rytų pusės, vietoje 7,04 m. nurodytas 5.50 m. sandėlio ilgis [skirtumas 1,54 m.]. Ieškovui priskiriamo sklypelio D-4 plotas vietoje 36 kv.m. nurodytas 31 [skirtumas 5 kv. m.]. Tokiu būdu atsakovų plane riba paženklinta tarp sklypelių D-4 ir A-5, priskiriamų ieškovui ir A. V., nesutampa su faktine riba, esančia tarp ieškovo ir A. V. naudojamų sandėliukų, t.y. nesutampa su faktiškai esančia pertvara, ribojančia sandėliukus. Atsakovų plane pažymėta riba tarp A. V. sklypelio A-5 ir jam priskiriamo sklypelio D-4 kerta ieškovo sandėliuką, indeksas 1-3 įstrižai ir dalis A-5 žemės sklypo skirto A. V. atsidurtų po jo sandėliuku, tuo tarpu žemės sklypas esantis po pastatu turi priklausyti tam savininkui, kuriam priklauso pastatas ant žemės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė L. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimą, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal L. P. pateiktą projektą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsakovės pateiktame projekte yra numatytas mažiausias bendro naudojimo plotas, keliuko plotis minimaliausias, koks numatomas STR normose. Projektas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką apie bendro naudojimo ploto priskyrimą prie nuosavybės teise priklausančių statinių.
1. Neracionalu 15 arų sklype, kurį valdo ir naudoja 4 savininkai, yra 4 namai, tik vieno savininko interesais skirti bendrą plotą mašinos apsisukimui. V. turi galimybę apsisukti jiems priklausančiame žemės sklype.
2. Pagal projektą kiekvienam bendraturčiui skirti sklypai toje pačioje vietoje, kaip ir 1992 m. sprendime, skiriasi tik jų dydžiai, kadangi padidėjo sklypas. Bendrai naudotino sklypo dalis dalija į du bendrai naudojamus sklypus. Pirmoji dalis, kurioje yra visiems priklausantys statiniais, priskirtina 4 savininkams, o likusi bendrai naudotino sklypo dalis, kuriame yra tik 3 savininkams priklausantys statiniai, priskiriama 3 savininkams. Ketvirtas savininkas – atsakovė L. P. toje dalyje neturi jokios nuosavybės teisės į jokius statinius ir neturi jokio intereso eiti prie jai nepriklausančių statinių.
3. Sprendime neteisingai išspręstas priėjimas prie vandens kolonėlės, esančios kaimyniniame sklype už bendraturčių sklypų ribos. V. projektas nepriimtinas dėl to, kad atsakovei L. P. praktiškai atimama galimybė naudotis priėjimu prie kolonėlės. Pagal V. projektą yra neįmanoma padalinti laiptukų, priklausančių V. ir atsakovei ir vedančių link kolonėlės. Galimybės naudotis kolonėle einant iš kito namo galo atsakovei nėra, kadangi tektų eiti per svetimą sklypą, be to, vandenį tektų nešti apie 20 metrų, kai per laiptelius nešama viso 7 metrus.
4. Nesuprantama, kodėl V. plane įvažiavimas nubraižytas ne tiesiomis, o iškraipytomis linijomis ties taškais 27-28, 24-29, 28-29. Tai prieštarauja žemės sklypų formavimo taisyklėms.
5. Ieškovo G. L. T. projektas nepriimtinas, kadangi jame suformuotas naujas sklypelis 2-5 17 kv. m. ploto, kuris netaisyklinga forma įsiterpia į atsakovės L. P. sklypą. Toje vietoje ieškovas niekada nesinaudojo jokia sklypo dalimi. Be to, ieškovo projektu atsakovei priskiriama bendro sklypo dalis prie statinių, į kuriuos ji neturi nuosavybės teisės. Atsakovės projekte bendrai naudojamas įvažiavimas sutampa su ieškovo siūlomu variantu.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas, dalindamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, privalėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovė L. P. yra invalidė, jai nustatytas 35 proc. darbingumas.
Atsiliepdama į ieškovo pateiktą naują įrodymą, atsakovė paaiškino, kad toks įrodymas pagrįstas ir tiek pagal jos pateiktą projektą, tiek ir pagal ieškovo, minėto sandėliuko ilgis ir plotis faktiškai sutampa: ilgis 7 metrai [tuo tarpu V. ir K. V. plane 5,91 m.]. Ši aplinkybė suponavo neteisėtą žemės sklypo dalies po šiuo ūkiniu pastatu priskyrimą V. ir K. V. Dalis ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato 7I 1/ž pateko ant V. ir K. V. sprendimu priskirto sklypo. Pasilieka prie savo pateikto projekto ir paaiškina, kad V. projektas pažeidžia jos ir ieškovo teises keliuko Y raidės išplatėjime, nes po bendru naudojimosi paslepia asmeninį interesą. Ieškovo projektas ydingas tuo, kas pažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir 2008-06-17 nutartyje išdėstytus argumentus. Ieškovo projekte atsakovei be pagrindo priskirta naudotis kelio iki kiemo galo, iki ūkinių pastatų, kurių ji neturi ir tam nėra poreikio, tokiu būdu iš jai priklausančio 218 kv. m. ji nepagrįstai kitų bendraturčių naudai privalo perduoti apie 30 kv. m. Be to ant jos virš 30 metų naudojamo sklypo dalies, G.L. T. susiprojektavo sklypelį 2-5, kuriuo nei ji, nei prieš tai buvusi savininkė niekada nesinaudojo, o atsakovės sklypą iš taisyklingo keturkampio padarė šešiakampiu. Pagal ieškovo projektą ji netenka praėjimo laipteliais į vandens kolonėlę. Apeliacinėje instancijoje pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, visas bylinėjimosi išlaidas priteisiant iš atsakovų G. L. T. ir L. P.. Paaiškina, kad atsakovas sutiko su V. ir K. V. priešieškiniu, todėl ginčas iš esmės kilo tarp G. L. T., V. ir K. V. bei L. P.. Valstybinės žemės naudotoja A. V. byloje dalyvavo V. pusėje. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM neatitiktų galiojančio proceso įstatyme įtvirtinto bendrojo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims principo – „pralaimėjęs moka“. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė. Dėl ieškovo pateikto papildomo rašytinio įrodymo pasisakė, kad nauji įrodymai apeliacinėje instancijoje nepateikiami, ieškovas nepaaiškino, kodėl jo neteikė pirmoje instancijoje ir kodėl jo būtinumas pateikti atsirado vėliau. Ieškovas, įrodinėdamas aplinkybę, kad atsakovai sumažino žemės sklypo D-4 dalį, esančią po trečiajam asmeniui priskirtos žemės sklypo dalies, rėmėsi tik Nekilnojamojo turto registro išrašu, todėl motyvas dėl būtinybės įrodymą pateikti vėliau, atmestinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliacinį skundą ieškovas G. L. T. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Paaiškino, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės ir prieštarauja CPK 98 str. 2 d. Pasyvumas sprendžiant ginčą nesuteikia privilegijos į išskirtinumą kitų pralaimėjusių ginčą šalių atžvilgiu, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teismas, gindamas valstybės interesus, privalėjo priimti atskirąją nutartį įpareigodamas Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM per atitinkamą laikotarpį išspręsti valstybinės žemės naudojimo pažeidimus.
Atsiliepimu į atsakovės L. P. apeliacinį skundą ieškovas G. L. T. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Paaiškina, kad sutinka su atsakovės argumentais, jog skundžiamu teismo sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal UAB „Orkanas“ parengtą projektą pažeidžia kitų bendraturčių teises ir teisėtus jų interesus. Atsakovės L. P. pateiktas planas nepriimtinas dėl to, kad bendro naudojimo žemės sklypo dalis (keliukas) skaidomas į atskiras dalis ir tuo pagrindu bendraturčiams priskiriamos neproporcingos bendro naudojimo žemės sklypo dalys, atsižvelgiant į bendros dalinės nuosavybės teise jiems priklausančias žemės sklypo dalis. Atsakovei turėtų priklausyti atitinkamai proporcinga ir bendro naudojimo žemės sklypo dalis – 28 kv. m. Tuo tarpų Naudojamų plotų lentelėje L. P. numatyta tik 15 kv. m. ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalis. Be to, bendro sklypo bendromis dalimis turėtų naudotis visi bendraturčiai.
Plano sprendinys artinantis 2-2 sklypelio padėtį (L. P. plane pažymėtas indeksu D₂) prie V. gyvenamojo namo pažeidžia ieškovo teisę į įprastinę aplinką, be to, toks ribų pakeitimas pareikalautų dar ir atitinkamų materialinių išlaidų dėl ieškovo tvoros perkėlimo. Atsakovės pateikto plano sprendinys, ieškovo plane suformuotą prie jo namo sklypelį, pažymėtą 2-5, iškeldinti į namų valdos užkulisius, patalpinant jį už tualeto, prie kurio ieškovas negalėtų net privažiuoti, yra nelogiškas, niekui nepagrįstas ir prieštaraujantis racionalumo ir patogumo naudotis kriterijams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliacinį skundą atsakovė L. P. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Paaiškina, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nagrinėjamoje byloje yra atsakovė, jos procesinė padėtis į trečiojo asmens keičiama nebuvo, todėl teismas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo priteisė pagrįstai. Priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti sumažintas kaip pažeidžiantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo reikalavimus.
Atsiliepimu į ieškovo G. L. T. apeliacinį skundą atsakovė L. P. prašo apeliacinį skundą iš dalies atmesti. Paaiškina, kad sutinka su ieškovu, jog keliuko praplatinimas ieškovo ir atsakovės sklypų sąskaita yra neracionalus. Keliuko platinti nėra jokio reikalo. Pritaria ieškovo pastaboms dėl kanalizacijos tinklų. Patvirtina, kad sklypeliu D₁ ieškovas naudojasi nuo namų įsigijimo. V. ir K. V., siekdami perkelti ieškovo tvorą arčiau savo namo, siekia sumažinti savo žemės sklypo C2 plotą, tam, kad užimti atsakovės L. P. žemės sklypo B2 dalį. Sutinka su ieškovu, kad UAB „Orkanas“ plane tarp taškų A3 ir D3 riba yra paženklinta klaidingai. Su klaidomis V. ir K. V. planas negali būti registruojamas viešame registre. Su ieškovo teiginiais dėl suformuoto naujo žemės sklypo 2-5 – 17 kv. m., kuris užima atsakovės žemės sklypą B1 dalį, atsakovė nesutinka, nes daug metų naudoją minėtą sklypą kaip savo daržą.
Atsakovai V. ir K. V. atsiliepimu į atsakovės L. P. apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad atsakovei pagal jos planą priskiriant dvigubai mažesnę nei jai turėtų tekti lyginant su kitais bendrasavininkiais bendrojo naudojimo žemės ploto dalį, būtų pažeisti proporcingumo ir sąžiningumo principai. L. P. yra ne dalies namų valdos, bet visos namų valdos bendrasavininkė, todėl jai, kaip ir kitiems namų valdos bendrasavininkiams, turi priklausyti proporcinga bendram naudojimui skirto žemės sklypo dalis.
Kelio išplatėjimas ties V. ir K. V. namu, numatytas jų pateiktame naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projekte, yra susiformavęs natūraliai per ilgą laiką ir visiškai racionalus, atsižvelgiant į tai, kad toje vietoje, ties V. namu, kelias daro posūkį ir be šio kelio išplatėjimo automobiliai tiesiog negalėtų įvažiuoti į sklypo dalį, kurioje yra ūkiniai pastatai. LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių“ reikalavimai šioje byloje nėra taikomi, nes ginčo sklypas nėra kaimo teritorija, nei miesto teritorijoje esanti mėgėjų sodų teritorija.
Atsakovės L. P. pateiktame 2010 m. rugsėjo 23 d. UAB „Geoksis“ parengtame naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane bendram naudojimui priskirto žemės sklypo dalis yra padalinta ne į du, kaip nurodo atsakovė, o į tris bendrai naudojamus sklypus, kurių kiekvienu naudosis skirtingas skaičius bendrasavininkių.
Atsiliepimas
Atsakovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime neteisingai išspręstas priėjimo prie vandens kolonėlės klausimas, yra nepagrįsti. Atsakovė priėjimą prie vandens kolonėlės turi galimybę pro kitą jai priklausančio namo pusę. Be to, atsakovės teiginiai dėl negalėjimo padalinti laiptukus yra nepagrįsti, kadangi L. P. namo betoninis pamatas yra žemiau už laiptų pirmąjį (žemiausiąjį) laiptelį, taigi niekaip netrukdo ir negali trukdyti nei naudotis laiptais, nei apeiti apie namą. Teismas visiškai pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė ir iš atsakovės, nors ji yra invalidė turinti 35 proc. darbingumą.
Atsakovai V. ir K. V. atsiliepimu į ieškovo G. L. T. apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad 2005 m. rugsėjo 30 d. teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2007-78/05 buvo panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartimi, todėl neturi jokios reikšmės sprendžiant ginčą šioje civilinėje byloje. Ieškovo apeliaciniame skunde dėstomi paaiškinimai dėl kanalizacijos tinklų priklausomybės ir jų naudojimosi tvarkos, nepagrįsti nei viena konkrečia teisės norma, todėl turėtų būti vertinami tik kaip bendro pobūdžio pasvarstymai. Pažymėtina, kad pro ieškovui priklausančio gyvenamojo namo dalies langus reguliariai pravažiuoja tik vienas automobilis. Ieškovo argumentai dėl keliuko padėties pakeitimo yra visiškai nepagrįsti, nes jie grindžiami STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimais, kurie nagrinėjamu atveju nėra taikomi. Ieškovo siūlomas sprendinys pažeistų per eilę metų nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką ir atsakovės L. P. interesus.
Atsakovai V. ir K. V. atsiliepimu į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismo atsakovų V. naudai priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra visiškai pagrįsta.
Atsakovai V. ir K. V. atsiliepdami į ieškovo pateiktą papildomą rašytinį įrodymą, ūkiniame pastate ieškovo naudojamų patalpų planą, nurodė, kad šioje situacijoje teisės ieškovas pateikti apeliacijoje naują įrodymą negali. Pažymėjo, kad ieškovo pateiktas rašytinis įrodymas jokios reikšmės teisingam bylos išsprendimui neturi, kadangi ūkio pastate 7I 1/ž G.L. T. naudojamų patalpų plane nurodyti tik naudojamų patalpų matmenys, tačiau nenurodyta šių patalpų padėtis žemės sklype, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bylos šalims, todėl iš tokio įrodymo spręsti apie nustatytą naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos teisingumą ar neteisingumą negalima ir toks įrodymas naudojimosi bendru sklypu tvarkos nustatymui reikšmės neturi. Bet to, pirmos instancijos teismo sprendimu nustatyta naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka niekaip nepažeidžia apelianto G.L. T. teisės nei naudotis jam priklausančio sandėlio dalies patalpomis, nei jam priskirta naudotis žemės sklypo dalimi. Atsakovai pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už turėtas apeliacinėje instancijoje advokato pagalbai apmokėti, viso 3250 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimu į ieškovo G. L. T. ir atsakovės L. P. apeliacinius skundus prašo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliacinį skundą tenkinti, o ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp bendraturčių yra kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Vienodos teismų praktikos formavimą užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.), todėl nagrinėjant apeliacinių skundų pagrįstumą itin svarbu atsižvelgti į kasacinio teismo formuojamą bylų dėl naudojimo daiktu tvarkos nustatymo praktiką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant ginčus, kilusius dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo, teisingam ginčo išsprendimui, o tuo pačiu ir socialinės taikos tarp bendraturčių įtvirtinimui pateiktus naudojimosi tvarkos planus būtina įvertinti pagal tokius kriterijus kaip teisėtumo; adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus; socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus; naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas bylą, šių kriterijų laikėsi. Pažymėtina, kad teismas atsižvelgė ir į tai, jog buvo prašoma nustatyti specifinio nekilnojamojo daikto – namų valdos žemės sklypo, naudojimosi tvarką, bei atitinkamai vertino ginčo šalių pateiktus projektus.
Dėl ieškovo G. L. T. apeliacinio skundo.
Iš ieškovo G. L. T. apeliacinio skundo argumentų aišku, kad nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovas grindžia pirmiausia tuo, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovo pasiūlytą projektą; antra, teismas nepagrįstai patvirtinto atsakovų V. ir K. V. pateiktą naudojimosi sklypu tvarkos projektą.
Ieškovas mano, kad teismas nepagrįstai atmetė jo pasiūlytą projektą, kadangi nėra duomenų, jog kanalizacijos tinklai, priklausantys atsakovams V. ir K. V., įrengti teisėtai ir tinkamai. Teisėjų kolegijos nuomone tokia ieškovo pozicija visiškai nepagrįsta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėti kanalizacijos tinklai prijungti prie Vilniaus miesto tinklų 1999 m., VĮ „Registrų centras“ atliko tinklų kadastrinių matavimų darbus bei atitinkamai suformavo kadastrinių duomenų bylą (t. 2, b. l. 18-28). Aplinkybė, kad atsakovai nėra įregistravę savo nuosavybės teisės į minėtus tinklus viešajame registre, nepaneigia fakto, kad tinklai realiai egzistuoja, UAB „Vilniaus vandenys“ pateikti duomenys patvirtina, kad tinklai įrengti tinkamai bei funkcionuoja, ir kad ginčo sklype esančiais fekaliniais tinklais faktiškai naudojasi atsakovai V. ir K. V. Pagal ieškovo siūlomą naudojimosi tvarkos planą šulinys, šiuo metu esantis bendro naudojimo žemėje, atsidurtų trečiojo asmens A. V. valdomoje valstybinėje žemėje. Tokiu būdu vienam bendraturčiui priklausančių bei faktiškai naudojamų tinklų prieigos tašką perkėlus į kitam bendraturčiui priskiriamą žemę savaime yra apsunkinamas tiek atsakovų naudojimasis tinklais, tiek apribojamos trečiojo asmens A. V. teisės savo nuožiūra naudotis jai priskirta sklypo dalimi. Iš minėto aišku, kad ieškovo siūlomas naudojimosi sklypu projektas neatitinka naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo bei proporcingumo kriterijų.
Teisėjų kolegija, kaip nepagrįstus bei neturinčius reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, atmeta ieškovo argumentus dėl palei ieškovui priklausančio namo langus einančio keliuko keliamą pavojų jo sveikatai. Šie ieškovo teiginiai yra grindžiami daugiau hipotetiniais pasvarstymais nei racionaliais bei pagrįstais faktais, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad keliuku naudotųsi kas nors daugiau nei atsakovai K. ir V. V. bei tretysis asmuo A. V., ar dėl ieškovui priklausančio namo ir šalia esančio keliuko faktinio išsidėstymo kada nors būtų įvykęs eismo įvykis, kurį būtų sukėlęs būtent keliuko atstumas iki namo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo teisingų argumentų, jog pagal ieškovo pateiktą naudojimosi tvarkos projektą perkeliant esamą keliuko vietą, tektų perkelti ir vartus, todėl toks sprendimas yra neekonomiškas bei neracionalus. Svarbu ir tai, kad ieškovo noras įsirengti tambūrą negali būti priežastis perkelti keliuką, kadangi toks naudojimosi tvarkos pakeitimo siūlymas yra susijęs ne su visų bendraturčių, bet asmeniniais ieškovo interesais.
Iš šių aplinkybių aišku, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo pasiūlytą naudojimosi tvarkos projektą kaip neatitinkantį socialinės taikos, racionalumo bei faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro prielaidų daryti kitokių nei minėtos išvados. Kadangi pripažintina, kad ieškovo siūlomas naudojimosi žemės sklypu projektas nėra tinkamas, teisėjų kolegija atskirai nepasisakys dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškovo projekto aptarimu.
Ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. ir K. V. pasiūlytą projektą, neatsižvelgė į tai, kad jų siūlomas keliuko suformavimas yra nepagrįstas, nes jis yra neracionalus bei pažeidžia ieškovo teisę gyventi saugioje aplinkoje. Teisėjų kolegija su tokiu ieškovo vertinimu pagrindo sutikti neturi, atkreiptinas dėmesys, jog keliuko išplatinimas atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu juo negali pravažiuoti didesnių gabaritų transporto priemonės, keliukas reikalingas sklypo gale esančiam tualetui išvalyti, vertintinas kaip racionalus bei protingas sprendinys padėsiantis užtikrinti patogesnį kiekvieno bendraturčio nuosavybės valdymą bei saugumą, kadangi išplatinus keliuką transporto priemonės saugiai galės išvažiuoti iš sklypo pro vartus. Tai, kad išplatinant keliuką yra mažinamas asmeninio naudojimo žemės plotas, atsižvelgiant į išplatinimu siekiamus tikslus, vertintinas kaip neturintis esmės K. ir V. V. pasiūlymo atitikimui pagrindiniams naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo kriterijams.
Apeliaciniame skunde ieškovas G. L. T. teigia, kad atsakovė L. P. šiuo metu naudojasi 12 kv. m. ploto didesniu sklypeliu nei jai buvo priskirta 1992 m. vasario 6 d. teismo sprendimu, todėl sklypelis B₁ turėtų būti skaidomas į dvi dalis, perteklinę jo dalį priskiriant ieškovui. Šį argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą, kadangi iš 1992 m. vasario 6 d. teismo sprendimu nustatytos naudojimosi tvarkos matyti, kad sklypelis B₁ visas buvo priskirtas atsakovei L. P. Dalinti sklypelį į dvi dalis, remiantis ieškovo išimtinai ieškovo poreikiais pažeistų protingumo kriterijų bei per eilę metų nusistovėjusią naudojimosi sklypu tvarką ir, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės L. P. interesus.
Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir ieškovo argumentus dėl sklypelio D₂ ribų keitimo, kadangi atsižvelgiant į 1992 m. vasario 6 d. sprendimu patvirtintą naudojimosi daiktu tvarką, kai S. G., kuriai priklausiusius pastatus įsigijo ieškovas, naudotis buvo priskirtas sklypelis D₁, į tai, kad šalys patvirtino, jog sklypeliu faktiškai nesinaudoja nei vienas bendraturtis, nors jis buvo priskirtas ieškovui, yra pagrįsta ir racionalu šį sklypelį priskirti ieškovui, tuo pačiu atitinkamai mažinant sklypelio D₂ ribas. Tai, kad mažinant sklypelį D₂ jame esančios trys obelys patenka į sklypelio A₂ ribas nelaikytina ieškovo gerbuvio suardymu, ar pagrįstu faktu, kad sklypelių ribų perslinkimas savaime užkirs kelią ieškovui naudotis minėtų obelų duodamais vaisiais.
Ieškovas nesutinka, kad pagal atsakovų V. ir K. V. projektą būtų perkeliama tvora, esanti sklypelyje D₂. Bylos medžiaga nustatyta, kad tvora buvo pastatyta remiantis Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2077-78/2005 pagrindu, tačiau šis sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2006, buvo panaikintas. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovui sumontavus tvorą neturint teisinio pagrindo, jis pats ją turėjo išardyti ir perkelti į senąją vietą. Remiantis tuo, ieškovas neturi pagrindo reikalauti, kad tvora būtų palikta esamoje padėtyje. Neginčijamų įrodymų, kad tvora visuomet buvo esamoje padėtyje ieškovas nepateikė, kadangi nei iš 1992 m. vasario 6 d. patvirtinto naudojimosi plano, nei iš ieškovo pateikto į bylą UAB „Geoksis“ plano nėra galimybės nustatyti tvoros padėties, todėl laikytina, kad tvora ieškovo iš pradinės padėties buvo perkelta, juolab, kad tą patvirtino ir kiti bendraturčiai. Pažymėtina, kad STR 2.02.01:2004 reglamentas „Gyvenamieji namai“ šiuo atveju nėra taikytinas, kadangi jis nereglamentuoja tvoros išdėstymo gyvenamojo namo atžvilgiu, o ieškovo minimas 192.1 p. nustato tik minimalų galima atstumą nuo sklypo ribos iki pastato fasado. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad minėtas statybos techninis reglamentas yra skirtas projektavimo darbams, po jo įsigaliojimo, reglamentuoti, todėl jis šiuo atveju nėra reikšmingas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad visiškai nepagrįsti ir apeliaciniame skunde pateikiami argumentai dėl klaidų UAB „Orkanas“ parengtame plane. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad nesant konkrečių įrodymų apie sandėliuko ir namo plotą bei matmenis negalima nustatyti, ar tikrai riba, dalijanti sklypelius A₃ ir D₃ buvo nustatyta neteisingai. Ieškovas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, pateikė ūkinio pastato 7I1/ž G.L. T. naudojamų patalpų planą, atliktą matininkės, 2011-09-12 ieškovo užsakymu, sudarytą pagal 2011-07-07 kadastrinius matavimų duomenis. Šiuo rašytiniu įrodymu, kurį teisėjų kolegija priėmė, ieškovas, kaip teigia savo paaiškinimuose, paneigė teismo sprendime nurodytus argumentus apie duomenų dėl sandėliuko matmenų nebuvimą. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, reguliuoja nekilnojamų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, planų ir kadastro duomenų parengimą, prašymų duomenų patikslinimui pateikimą, turto kadastro duomenų pakeitimą ir kita. Kadastriniai matavimai atliekami remiantis 2002-12-30 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis. Kaip matyti iš ieškovo pateikto ūkinio pastato naudojamų patalpų plano, minėti duomenys atlikti 2011-09-12, bei pastato 7I1/ž planas sudarytas pagal 2011-07-07 kadastrinių matavimų duomenis. Nekilnojamojo turto kadastro duomenys, tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamų daiktų naudojimo sąlygas [Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str.]. Tuo tarpu pagal 2012-03-08 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, pagalbinio ūkio pastato, plane pažymėto indeksu 7I1ž, tiek ir kitų pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data 2002-07-12, t.y. ieškovas nepateikė duomenų, kad kadastro matavimų duomenys, kurių pagrindu atliktas ūkinio pastato 7I1/ž ieškovo naudojamų patalpų planas, juos patikslinus, būtų registruoti nustatyta tvarka VĮ Registrų centre. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. nustatytas pagrindines sąvokas, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas- nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių pagrindu reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas. Be to, pateiktas ūkinio pastato planas be pastato padėties pačiame žemės sklype, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bylos šalims, todėl iš šio plano negalima spręsti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos pagrįstumo. Tuo remiantis, pateiktas ūkinio pastato planas negali būti vertinamas, kaip rašytinis įrodymas, turintis reikšmę bylai. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad ieškovo pateiktame plane, ūkinio pastato 7I1/ž bendras ilgis sudaro 10.68 m, tuo tarpu ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktame, 2003-11-29 parengtame namų valdos (duomenys neskelbtini), sklypo statinių išdėstymo plane, šio pastato ilgis visiškai skirtingas ir sudaro 12,80 m, todėl ir dėl duomenų neatitikimo, toks ieškovo pateiktas apeliacinėje instancijoje planas negali būti vertintinas. Teisėjų kolegija pažymi ir tą aplinkybę, kad ūkinis pastatas prie gyvenamojo namo yra skirtas gyvenamojo namo savininko ūkiniams poreikiams tenkinti, ieškovui yra paskirta 370 kv. m. ploto žemės sklypas. Pirmos instancijos teismas, nustatydamas namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovų V. V. ir K. V. pateiktą ir UAB „Orkanas“ 2010-04-16 parengtą žemės sklypo vidaus naudojimosi tvarkos projektą, ieškovo teisių nepažeidė, kadangi jam nustatyta tvarka priskirto žemės sklypo plotas sudaro 370 kv. m. Remiantis tuo atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad klaidingai nustatytos ribos tarp sklypelių A₅ ir D₄.
Atkreiptinas ieškovo dėmesys į teisingą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p. reikalavimai taikomi padalijant ir atidalijant žemės sklypus, o ne nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kadangi nekilnojamojo turto kadastro objektu yra žemės sklypas, o ne atskiros jo dalys (Nekilnojamojo turto kadastro įsakymo 5 d. 1 d. 1 p.), tol, kol jos neatidalintos. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 35-41 punktuose nustatyti tikslumo reikalavimai matuojant žemės sklypų ribas leidžia paklaidas.
Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, jog tenkinti ieškovo G. L. T. apeliacinio skundo nėra pagrindo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl atsakovės L. P. apeliacinio skundo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Kiekvienu atveju privalu išlaikyti proporcijas tarp bendrai naudojamo ploto ir kiekvieno bendraturčio asmeninio naudojimo žemės ploto. Atsakovės siūlomas projektas aiškiai nuo šio reikalavimo nukrypsta, todėl negali būti tvirtinamas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo atsakovės siūlomo projekto vertinti kitaip.
Atsakovė teigia, kad neracionalu 15 arų sklype, kurį valdo ir naudoja 4 savininkai, yra 4 namai, tik vieno savininko interesais skirti bendrą plotą mašinos apsisukimui. Dėl šio apeliacinio skundo argumento teisėjų kolegija atskirai nepasisakys, nes dėl kelio išplėtimo pagrįstumo jau pasisakyta aptariant ieškovo G. L. T. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą.
Atsakovė mano, kad K. ir V. V. siūlomame projekte neteisingai išspręstas priėjimas prie vandens kolonėlės, esančios kaimyniniame sklype už bendraturčių sklypų ribos. Teisėjų kolegijos nuomone atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia fakto, jog jai iš esmės neužkertamas kelias apsirūpinti vandeniu prieinant prie vandens kolonėlės pro kitą namo pusę. Atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad faktiškai nesant galimybės laiptukų padalinti natūra, bei K. ir V. V. išreiškus poziciją, kad atsakovei nebus trukdoma naudotis laiptukais, toks sprendinys yra visiškai racionalus bei adekvatus juo siekiamiems tikslams.
Teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus, kad K. ir V. V. pateiktas planas suformuotas pažeidžiant žemės sklypų formavimo taisykles, kaip nepagrįstus, kadangi nenustatyta, kad UAB „Orkanas“ parengtas planas prieštarautų kokioms nors sklypų formavimo taisyklėms. Reikia sutikti su atsakovų K. ir V. V. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių“ reikalavimai šioje byloje nėra taikomi, nes ginčo sklypas nėra kaimo teritorija, nei miesto teritorijoje esanti mėgėjų sodų teritorija.
Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas dalindamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas privalėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovė L. P. yra invalidė, jai nustatytas 35 proc. darbingumas. Civiliniame procese yra aiškus įstatymų leidėjo siekis užtikrinti socialinio teisingumo įgyvendinimą, pavyzdžiui nustatant, kad asmuo dėl jo sunkios materialinės padėties gali būti atleidžiamas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 83 str. 3 d.). CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad nepaisant atsakovės materialinės padėties, sveikatos būklės, nesutikdama su K. ir V. V. priešieškiniu atsakovė kartu prisiėmė ir atitinkamą riziką dėl galimai kilsiančių finansinių išlaidų, bylinėjimosi išlaidų laimėjusiai šaliai kompensacijos forma. Taip yra siekiama užtikrinti, kad asmenys gindami savo teises ir įstatymų saugomus interesus savo procesinėmis teisėmis naudotųsi sąžiningai bei nepiktnaudžiaudami, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė ir iš atsakovės.
Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, jog tenkinti atsakovės L. P. apeliacinio skundo nėra pagrindo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliacinio skundo.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM apeliaciniu skundu prašo jį atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo K. ir V. V., bei teigia, kad teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės.
Pagal bendrą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato (advokato padėjėjo) pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato (advokato padėjėjo) darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose.
Pagal Rekomendacijų 8.2 p. advokatui užmokestis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį priteisiamas taikant – 3 koeficientą; pagal 8.18 p. už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15 koeficientas. Taigi už priešieškinį mokėtina suma yra 2 400 Lt (800 x 3). Iš bylos medžiagos matyti, kad advokatas atstovaudamas K. ir V. V. interesus dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė yra 11,20 val. (3,40 val. (t. 1, b. l. 157-161), 1,30 val. (t. 2, b. l. 11-14), 1 val. (t. 2, b. l. 67-72), 2,10 val. (t. 2, b. l. 114-118), 3 val. (t. 2, b. l. 130-149)), todėl užmokestis advokatui už atstovavimą teisme yra 1 320 Lt. Taigi iš viso remiantis rekomendacijų nustatytais maksimaliais dydžiais K. ir V. V. pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 3 720 Lt. Pagrindo nukrypti nuo maksimalių dydžių nėra (Rekomendacijų 11 p.). Todėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM argumentas dėl nepagrįstai didelių pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų K. ir V. V. yra pagrįstas, atsižvelgiant į tai jos tarp bylos šalių perskirstomos iš naujo.
Iš bylos medžiagos aišku, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, nors yra valstybinės žemės, esančios ginčo sklype, valdytojas, tačiau ja faktiškai naudojasi tretysis asmuo A. V. Todėl nustatant naudojimosi tvarką faktinio materialinio bei procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM neturėjo ir neturi. Kadangi faktinė valstybinės žemės naudotoja A. V. į bylą įstojo atsakovų K. ir V., pareiškusių priešieškinį, pusėje, todėl Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pagrįstai reikalauja, kad bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju būtų priteisiamos tik iš ieškovo G. L. T. ir atsakovės L. P.. Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliacinis skundas yra pagrįstas bei tenkintinas.
Kadangi šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM nepriteistinos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslintinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nustatant, kad iš ieškovo G. L. T. ir atsakovės L. P. ieškovų pagal priešieškinį K. ir V. V. naudai priteistina po 2 026 Lt (4052 Lt / 2). Taip pat iš naujo tarp bylos šalių paskirstomos ir trečiojo asmens A. V. naudai priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, nustatant, kad iš ieškovo G. L. T. ir atsakovės L. P. trečiojo asmens A. V. naudai priteistina po 250 Lt (500 Lt / 2).
Atsakovai K. ir V. V. pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti, viso 3250 Lt, kurį sudaro 1000 Lt už atsiliepimo į G.L. T. apeliacinį skundą parengimas, 1000 Lt už atsiliepimo į L. P. apeliacinį skundą parengimas, 1000 Lt už atsiliepimo į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos parengimas, 250 Lt už nuomonės dėl G.L. T. pateikto naujo rašytinio įrodymo prijungimo ir jo parengimo, todėl atmetus ieškovo ir atsakovės L. P. apeliacinius skundus yra pagrindas priteisti atsakovams K. ir V. V. apeliacinėje instancijoje jų patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į atsakovų atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme [apeliaciniai skundai buvo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka], į pateiktų procesinių dokumentų sudėtingumą ir apimtį, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CPK 98 str.). Atsižvelgiant į nurodytus kriterijus dėl advokato atstovavimo išlaidų priteisimo atsakovams K. ir V. V. iš ieškovo G.L. T. ir atsakovės L. P. lygiomis dalimis priteistina 1000 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 98 str.).
Apeliacinės instancijos teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims sudaro 30,80 Lt, priteistinos iš ieškovo ir atsakovės L.P. lygiomis dalimis valstybės biudžetui (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo:
„Priteisti iš ieškovo G. L. T., atsakovės L. P. po 2 026 Lt [du tūkstančius dvidešimt šešis litus] ieškovų pagal priešieškinį V. ir K. V. naudai bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo G. L. T. ir atsakovės L. P. po 250 Lt [du šimtus penkiasdešimt litų] trečiojo asmens A. V. naudai bylinėjimosi išlaidų“.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovams K. V. ir V. V. iš ieškovo G. L. T. ir atsakovės L. P. lygiomis dalimis 1000 Lt [vieną tūkstantį litų] bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo G. L. T. ir atsakovės L. P. lygiomis dalimis 30,80 Lt [trisdešimt litų 80 centų] bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui.