Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Svetlanos Jurgaitienės ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1), iš dalies jas sudedant, ir nustatyta galutinė bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2019 m. kovo 25 d., 10 val. 10 min., iki 2019 m. kovo 26 d., 15 val. 51 min., bei nuo 2018 m. lapkričio 14 d., 8 val. 5 min., iki 2018 m. lapkričio 15 d., 14 val. 27 min.

Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, S. Š. palikta galioti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72² straipsnyje, – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant naują 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpį šiam įpareigojimui įvykdyti, skaičiuojamą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, S. Š. palikta galioti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė bei atliktos baudžiamojo poveikio priemonės pagal Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendį.

S. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, vykdymas sustabdytas nuo S. Š. šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios iki S. Š. atliks šią bausmę arba bus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios L. Ž., įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja L. Ž., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų bei nesilankyti L. Ž. namuose, (duomenys neskelbtini), paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. Š. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. kovo 25 d., apie 9 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tarpusavio konflikto metu tyčia ranka sugriebė savo sugyventinei L. Ž. už plaukų ir ją tąsė, taip pat tyčia delnu sudavė vieną smūgį L. Ž. į kairį skruostą, tuo savo šeimos nariui – sugyventinei L. Ž., sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo S. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, remiantis minėta norma, teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo, t. y. pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis, ar tik jo dalis, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (švelnumas) ir pan.

6. Nagrinėjamu atveju nuteistojo S. Š. pateiktas apeliacinis skundas (b. l. 112) yra itin lakoniškas, jame prašoma sumažinti paskirtą bausmę ir šis prašymas grindžiamas tuo, jog jis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, dirba bei, kaip tėvas, yra reikalingas savo nepilnamečiams vaikams. Taigi, teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri bausmės individualizavimo aspektu, atsižvelgdama į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius.

7. S. Š. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas savo šeimos nariui), padarymo. Įstatymų leidėjas už šios veikos padarymą numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Baudžiamasis įstatymas nenumato konkrečių sąlygų, kurioms esant teismas parenka konkrečią bausmę ir jos dydį, tačiau visais atvejais privalu paisyti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, kuriuos teismas turi įvertinti, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visais atvejais, individualizuodamas bausmę, teismas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, t. y. teismas turi paskirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

8. Be aptartų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės doktrina bei teismų praktika šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys ir pan.

9. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pagrįstai pripažino S. Š. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei tai, kad nusikalstama veika padaryta S. Š. būnant recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinas prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdi atgaila (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra tyčinė, padaryta be jokios pateisinamos priežasties. Anksčiau S. Š. teistas keturis kartus dėl smurtinių, analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo, taip pat dėl nusikaltimo eismo saugumui (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus). Šie duomenys rodo, jog smurtinis elgesys bei nesaikingas alkoholio vartojimas S. Š. yra būdingas, turimos priklausomybės jis nesigydo ir jokių pastangų spręsti turimą problemą nededa, todėl kritiškai vertinamas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas teiginys apie planuojamą gydymąsi nuo alkoholizmo.

10. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad anksčiau S. Š. buvo taikytos švelnesnės bausmės rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, tačiau šios bausmės nebuvo efektyvios ir neatgrasė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo. S. Š. elgesys vis įžūlėja, nepaisant pakankamai brandaus nuteistojo amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), jis išvadų iš savo ankstesnio patyrimo nedaro ir sistemingai kartoja tas pačias klaidas. Todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju tik reali laisvės atėmimo bausmė gali padėti pasiekti bausmei keliamus tikslus.

11. Bausmės švelninimo galimybes įtvirtina BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, tačiau šioje byloje nėra BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų. Taip pat nenustatyta išimtinių aplinkybių, liudijančių išskirtinai teigiamai nuteistojo naudai. Nepaisant neigiamos S. Š. charakteristikos (yra recidyvistas, ne kartą baustas ir administracine tvarka dėl nusižengimų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio (b. l. 76-79)), pirmosios instancijos teismas jam skyrė mažesnę bausmę, nei inkriminuoto straipsnio sankcijos vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Be to, nuteistojo atžvilgiu buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Apylinkės teismas taip pat tinkamai bendrino paskirtą bausmę su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme bei paskyrė galutinę subendrintą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog teismas rinkosi nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį, o ne visišką sudėjimą, todėl dar labiau mažinti bausmės nėra galimybių.

12. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Pažymėtina, jog bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama ir prevencijos tikslų – apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau šiuo atveju, atsižvelgus į nuteistojo S. Š. asmenybę, ankstesnį nusikalstamą elgesį, nėra pagrindo manyti, kad tokie tikslai gali būti pasiekti švelnesnio pobūdžio, nei realus laisvės atėmimas šešių mėnesių laikotarpiui, bausme.

13. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam S. Š. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose numatytų nuostatų, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.