- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-05
- Bylos Nr.
- 2S-140-232/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33682-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- UAB „Lemora“
- Suinteresuotas asmuo
- J. K., G. K.
- Kategorijos
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų (apeliantų) J. K. ir G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Lemora“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys J. K., G. K., antstolis V. Č..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
pareiškėjas UAB „Lemora“ kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui J. K. priklauso: asmeniškai ½ dalis J. K. ir jo sutuoktinės G. K. bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto (žemės sklypo, esančio Šilagėlių g. 40, Vilnius, kurio plotas – 0,0601 ha, unikalus Nr. 4400-2414-5331); asmeniškai ½ dalis 100 vienetų UAB „Lordo restauracijos“, juridinio asmens kodas 303289552, reg. adresas V. g., Alytuje, vardinių paprastųjų akcijų; ½ dalis jo sutuoktinės G. K. esamų ir būsimų pajamų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino, nustatė, kad skolininkui J. K. bendroje jungtinėje su jo sutuoktine G. K. nuosavybėje priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio adresu Š. g., Vilnius, kurio plotas – 0,0601 ha, unikalus Nr.; ½ dalis 100 vienetų UAB „Lordo restauracijos“, juridinio asmens kodas, reg. adresas Varėnos g., Alytuje, vardinių paprastųjų akcijų; ½ dalis jo sutuoktinės G. K. esamų ir būsimų pajamų. Teismas nustatė, kad skolininkas J. K. neturi jokio asmeninio turto į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą. J. K. su G. K. santuoką įregistravo 2013-07-20, areštuotas turtas įgytas po santuokos sudarymo, todėl teismas jį laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas taip pat nustatė, jog skolininkas J. K. su sutuoktine G. K. nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sprendė, jog sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Kadangi teismui nėra nurodytų aplinkybių ir nėra pateikta įstatyme įtvirtintą prezumpciją, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios, paneigiančių įrodymų, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
A. J. K. ir G. K. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-03 nutartį nustatant, kad J. K. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine G. K. nuosavybėje priklauso 4/11 dalys žemės sklypo, esančio Šilagėlių g. 40, Vilniaus m., kurio plotas – 0,0601 ha, unikalus Nr.4400-2414-5331; ½ dalis 100 vienetų UAB „Lordo restauracijos“, paprastųjų vardinių akcijų; ½ dalis sutuoktinės G. K. esamų ir būsimų pajamų. Apeliantai nesutinka su skundžiama nutartimi dalyje dėl J. K. dalies žemės sklype ir G. K. esamose ir būsimose pajamose. Nurodė, kad G. K. 2013-05-25 asmeniškai pasiskolino iš savo pusbrolio 15 000 Lt pagal paskolos raštelį. Pažymėjo, jog žemės sklypo įsigijimui panaudota G. K. paskolinta suma sudaro daugiau kaip vieną ketvirtadalį visos žemės sklypo kainos. Likusi žemės sklypo kaina apmokėta iš vestuvinių dovanų ir bendrų santaupų. Kadangi 15 000 Lt grąžinimas yra asmeninė G. K. prievolė atsiradusi iki santuokos, kurią ji privalo asmeniškai įvykdyti, todėl nustatant J. K. priklausančią žemės sklypo dalį būtina atsižvelgti į G. K. indėlį sumokant asmenines lėšas žemės sklypo įsigijimui, todėl nustatytina, jog J. K. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine G. K. nuosavybėje priklauso 4/11 dalys žemės sklypo. G. K. gaunamas pajamas sudaro darbo užmokestis, o darbo užmokestis yra tiesiogiai susijęs su profesinėmis žiniomis ir kvalifikacija. Todėl sprendžiant dėl J. K. priklausančios sutuoktinės gaunamų pajamų dalies dydžio būtina įvertinti šių pajamų pobūdį ir žymiai didesnį suuoktinės indėlį, kad šios pajamos būtų gautos. Tokiu būdu yra pagrindas nukrypti nuo CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nustatnt, kad J. K. priklauso 1/3 dalis sutuoktinės G. K. esamų ir būsimų pajamų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, yra pagrįsta ir teisėta.
Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolio kontorai yra pateikti vykdyti Kauno rajono 4-ojo notarų biuro 2014-06-03 išduoti vykdomieji įrašai Nr. JV-2681, Nr. JV-2682, Nr. JV-2683 dėl skolų išieškojimo iš skolininko J. K. trečiosios eilės išieškotojo UAB „Lemora“ naudai. A. V. Č. 2014-09-05 nustatė, kad skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta. 2014-06-06 ir 2014-09-08 buvo areštuotas skolininkui J. K. ir jo sutuoktinei G. K. priklausantis turtas.
Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys J. K. ir G. K. ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį dalyje, kuria buvo tenkintas pareiškėjo prašymas ir nustatyta, kad skolininkui J. K. priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio Šilagėlų g. 40, Vilniaus m., bei ½ dalis jo sutuoktinės G. K. esamų ir būsimų pajamų.
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Antstolis sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis, gali priimti nustatęs, jog skolininko asmeninio turto nėra ar neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (CPK 666 str. 1 d.). Bendraturčio kreditorius ir išieškotojas turi teisę reikalauti atidalyti ir nustatyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti (CK 4.80 str. 3 d., CPK 667 str. 4 d.). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (CPK 667 str. 2 d.).
Pagal CPK 667 str. paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 667 straipsnio pagrindu sprendžiant skolininko turto, kuris yra bendras su sutuoktinio turtu, dalies nustatymo klausimą, taikytinos Civilinio kodekso Trečios knygos III dalies nuostatos. Taigi, teismas, spręsdamas klausimus dėl konkretaus turto, nuosavybės teisės į jį rūšies ir subjektų, turi vadovautis CK 3.88 str. 1 d., 3.89 str. 1 d., 3.90 str., kitose normose esančiais pagrindais pagal turto įgijimo ar tvarkymo aplinkybes. Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos. Pažymėtina, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). Šioje byloje nėra jokių duomenų apie skolininko ir suinteresuoto asmens G. K. santuokos nutraukimą ar separaciją. Be to, byloje nėra duomenų apie sutuoktinių turtui taikytino bendrosios junginės nuosavybės teisinio režimo pabaigą, vedybų ar povedybinės, o taip pat turto pasidalinimo sutarties sudarymą įstatymo nustatyta tvarka, ir tai byloje nėra ginčijama.
Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Pagal CK 3.123 str. 1 d. teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-479/2009). Nagrinėjamu atveju apeliantai kaip aplinkybę, sudarančią pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo, nustatant, jog J. K. priklauso 1/3 dalis jo sutuoktinės G. K. esamų ir būsimų pajamų, nurodo, tai, jog sutuoktinės darbo užmokestis yra tiesiogiai susijęs su jos profesinėmis žiniomis ir kvalifikacija bei sutuoktinės didesniu indėliu, kad šios pajamos būtų gautos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien šios apeliantų nurodomos aplinkybės nepakanka, jog nagrinėjamu atveju nukrypimas nuo lygių dalių principo būtų pagrįstas ir būtinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų nurodyta aplinkybė nėra laikytina pakankamai reikšminga, galinti sudaryti teisinį pagrindą teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 str. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkui J. K. priklauso 1/2 dalis piniginių lėšų, kurias gauna ar gaus G. K., nes sutuoktinių gaunamos pajamos yra bendros.
Apeliantai teigia, jog G. K. 2013-05-25 asmeniškai pasiskolino iš savo pusbrolio 15 000 Lt pagal paskolos raštelį. Minėta suma panaudota žėmės sklypo įsigijimui ir ši suma sudaro daugiau kaip vieną ketvirtadalį visos žemės sklypo kainos, todėl atsižvelgiant į sutuoktinės didesnį indėlį įsigyjant žemės sklypą, J. K. bendrojoje jungtinėje su sutuoktine nuosavybėje priklauso 4/11 dalys žemės sklypo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skolos raštelis pasirašytas 2013-05-25, juo K. K. G. K. (šiuo metu K) paskolino 15 000 Lt, paskolos grąžinimo terminas 2015-05-25. Santuota tarp suinteresuotų asmenų sudaryta 2013-07-20, žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutartis 2014-05-28 t.y. po santuokos sudarymo. Byloje įrodymų, jog būtent 15 000 Lt pinigų suma, gauta 2013-05-25 paskolos raštelio pagrindu buvo panaudota įsigyjant minėtą žemės skypą nėra, be to žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, jog suinteresuoti asmenys žemės sklypą perka bendrąją jungtine sutuoktine nuosavybe, VĮ Registrų centre šis nekilnojamasis turtas taip pat įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje nėra jokių duomenų, jog minėti faktai būtų nuginčyti teismine tvarka. Taigi apeliantų nurodyta aplinkybė nepaneigia CK 3.87 str. 1 d. nurodytos prezumpcijos, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o sutuoktinų dalys bendrame turte yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo šiuo atveju taip pat nėra pagrindo.
Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepateikė prieštaravimų dėl pareiškėjo prašomo skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir (ar) argumentų, susijusių su poreikiu nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, teismui neišdėstė. Pažymėtina, jog klausimą dėl galimybės nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d.) apeliantai iškėlė tik apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės nebuvo įstatymų nustatyta tvarka pateiktos tirti pirmosios instancijos teismui ir dėl jų teismas nepasisakė, apeliantų atskirasis skundas jau vien šiuo pagrindu negali būti tenkinamas, kadangi apeliantai nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jie negalėjo pateikti atitinkamų argumentų bei įrodymų pirmosios instancijos teismui (CPK 314 str.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.