Telšių apylinkės teismo įsakymas

Baudžiamosios bylos Nr. e1-143-344/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13354-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.2.2.; 2.12.1.3; 2.12.1.4.; 2.12.1.5. (S)

2022 m. sausio 25 d.

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

O. L., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, dirbanti UAB „D.“ siuvėja, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

O. L. 2021 m. balandžio 15 d., apie 16 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), diržu suduodama keturis kartus E. S. per kojas, sukėlė jam fizinį skausmą.

Apklausta kaip įtariamoji, kaltinamoji O. L. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2021 m. balandžio 15 d. vyko į Kauno klinikas su dukra S. L., gim. 2007 m. Klinikose sužinojo, kad S. reikės atlikti labai sudėtingą operaciją, todėl grįžo iš Kauno labai susijaudinusi ir pavargusi. Tą dieną, apie 16.30 val. namo iš mokyklos grįžo sūnus E. S.. Būdama virtuvėje, išgirdo katino kaukimą, suprato, kad turbūt E. jį skriaudžia. Nuėjusi į kambarį pamatė, kad užlaužta katino uodega. Tai ne pirmas kartas ir jau buvo sakiusi, kad taip nedarytų. Tada paėmė iš spintos kelnių diržą ir juo sudavė keturis kartus E. per kojas. Kitą dieną pastebėjo ant E. kojų pailgas kraujosruvas, kurios, kaip suprato, liko po suduotų smūgių diržu. Tuomet labai gailėjosi dėl savo elgesio. Po kelių dienų kraujosruvas pastebėjo mokyklos darbuotojos, jos klausė iš kur atsirado, ir ji paaiškino, kad nesusilaikiusi sudavė su diržu (1 t., b. l.171-172).

K. S. 2021 m. balandžio 17 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, būdamas adresu (duomenys neskelbtini), suduodamas kompiuterio laidu nenustatytą skaičių smūgių mažamečiui E. S. į dešinės kojos šlaunį, šiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą mažamečiui E. S..

Apklaustas kaip įtariamasis, kaltinamasis K. S. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis apie du metus gyvena su O. L. jos bute. Kartu gyvena ir du jos vaikai – dukra S. L. ir sūnus E. S.. Teigia, kad į O. vaikų auklėjimą nesikiša, tik kartais pasako, kaip turėtų elgtis teisingai ir E. akivaizdžiai tai nepatinka. Niekada nėra mušęs ar kaip nors kitaip nuskriaudęs E. Kodėl vaikas nurodo, kad tai jis jam per kojas sudavė smūgius kompiuterio laidu, nežino. Gali paaiškinti, kad kraujosruvos ant kojų galėjo likti po to, kai O. mušė E. Tiksliai datos nepamena, tačiau tai galėjo būti 2021 metų balandžio mėnuo, kai O. pati pasakė, kad neteko kantrybės ir kaip suprato sudavė. Niekada nėra matęs, kad O. muštų savo vaikus, tada buvo vienintelis kartas. Apklaustas papildomai nurodė, kad jeigu ikiteisminio tyrimo metu bus pakankamai duomenų įrodančių jo kaltę, sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 139-140, 147).

II. Įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji O. L. prisipažinimo padariusi nusikalstamą veiką, tačiau kaltinamasis K. S. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jų kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Nukentėjusysis E. S. parodė, kad jis gyvena su mama O. L. ir patėviu K. S.. Kartą K. liepė išjungti kompiuterį ir eiti skaityti knygą. Jis dėl to verkė. Tada K. laidu sudavė per šlaunį ir ranką, kuria buvo užsidengęs. Jis verkė, nes jam labai skaudėjo. Mama matė, sakė, kad jai skaudą galvą. Ant K. nepyksta, jie pasikalbėjo. Apie mamą nieko nenori sakyti, nes bijo (1 t., b. l. 39-40).

Liudytoja G. J. parodė, kad dirba Telšių Naujamiesčio mokykloje socialine pedagoge. 2021 m. balandžio 20 d. į kabinetą atėjo pradinių klasių mokytoja D. B., kuri pranešė, kad ruošiantis kūno kultūros pamokai mokiniui E. S. nusimovus kelnes, pastebėjo ant jo kojų daug mėlynių, hematomų. Tuomet kartu su Eriku nuėjo pas mokyklos seselę. Jam nusimovus kelnes, jos pamatė ant abiejų E. kojų – šlaunų mėlynes, kurios buvo pradėjusios gelsti, galimai buvo kelių dienų senumo. Matėsi ne mažiau keturių rėžių ant kojų, kiek, tiksliai nepamena. E. S. pasakė, kad jį šeštadienį, galimai 2021 m. balandžio 17 d., mamos draugas Karolis mušė kompiuterio laidu. Taip pat paaiškino, kad liepiama atsiklaupus ant kelių, laikyti į viršų iškeltą kuprinę. Vaikas nurodė, kad baudžiamas dažnai. Po pokalbio su E. paskambino jo mamai O. L.. E. mama pasakė, kad ji pati iš tikrųjų mušė sūnų, kad jai trūko kantrybė ir mušė jį su diržu. Anksčiau ant E. jokių smurto požymių nebuvo pastebėta (1 t., b. l. 50-55).

Liudytoja L. S. parodė, kad yra O. L. mama. Šiuo metu dukra augina du vaikus. Apie metus su dukra ir jos vaikais kartu gyvena O. draugas K. S.. 2021 balandžio mėnesio pabaigoje paskambino moteris, prisistačiusi, kad ji yra iš vaiko teisių ir trumpai papasakojo, kad neva E. yra sumuštas ir klausė, ar ji galėtų E. pagloboti. Ji sutiko ir nuėjo pas O. į namus išsiaiškinti kas nutiko. O. paaiškino, kad E. skriaudė katiną, dėl ko paėmusi diržą sudavė jam su diržu per kojas. Parsivedusi E. į namus, klausė ką padarė, bet jis nieko nesakė. Kitą dieną E. buvo liūdnas ir paklausus kas nutiko, teigė pasiilgęs mamos. Mano, kad O. su K. tinkamai prižiūri vaikus, pripažįsta, kad O. yra morališkai ir fiziškai pavargusi dėl neįgalios dukros, todėl tą kartą galėjo neišlaikyti nervai (1 t., b. l. 58-60).

Liudytoja D. B. parodė, kad yra E. S. klasės mokytoja. 2021 metų balandžio mėnesį, tikslios dienos nepamena, kai vaikai klasėje po kūno kultūros pamokos persirenginėjo, ant E. S. dešinės kojos šlaunies pastebėjo kraujosruvas. Paklausė, iš kur jam atsirado tos kraujosruvos, jis labai greitai užsivilko kelnes, sakydamas, kad čia nieko nėra. Iš karto apie tai pranešė socialinei darbuotojai G. J., kuri su berniuku bendravo atskirai. Ankščiau ant E. kūno nėra pastebėjusi jokių sumušimų (1 t., b. l. 64-65).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele nurodyta, kad įvykio vieta yra bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nusikalstamai veikai tirti jokių pėdsakų nestebima (1 t., b. l. 13-21).

Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, kuriame nurodoma, kad šeima, kurioje gyvena E. S., jiems yra žinoma. Nurodo, kad O. L. pripažino, kad sūnų mušė diržu (1 t., b. l. 71).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, kad E. S. konstatuojami mišrūs specifiniai raidos sutrikimai, kiti tarimo ir kalbos sutrikimai, kurie nesusiję su byloje tiriama veika. Dėl tiriamojo baimės atvirai kalbėti apie reikšmingas bylai aplinkybes, nėra galimybių pilnai įvertinti byloje tiriamų įvykių poveikio jo psichikai. Pažymėtina, kad ateityje gali formuotis elgesio ir/ar emocijų sutrikimai (1 t., b. l. 111-117).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir vertinimas

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje aktualu tai, jog pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui vaikui kvalifikuojamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodytinumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016).

Vertindamas šioje byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, teismas konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamosios O. L. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes, neneigė nukentėjusiajam E. S. sudavusi diržu keturis kartus per kojas ir tokiu būdu nepilnamečiui nukentėjusiajam sukėlusi fizinį skausmą. Kaltinamosios duoti parodymai visiškai sutampa su liudytojų parodymais bei kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, kurie patvirtina kaltinamosios kaltę padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismui nekyla jokių abejonių dėl minėtų įrodymų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl kaltinamoji pripažintina kalta sukėlusi mažamečiui E. S. fizinį skausmą, veika pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuota tinkamai.

Nors kaltinamasis K. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino kaltm sudavęs Erikui du smūgiu kompiuterio laidu per kojas, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais. Liudytoja G. J. parodė, kad pamačius kraujosruvas ir paklausus kas tai padarė, E. S. nurodė, kad galimai 2021 m. balandžio 17 d. mamos draugas Karolis mušė kompiuterio laidu. Nukentėjusysis E. S., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat nurodė, kad jį mušė kompiuterio laidu Karolis dėl to, kad jis neišjungė kompiuterio ir nėjo skaityti knygos. Kad O. L. ir K. S. mušė E. S. diržu, laidu ir ranka, patvirtina ir Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-202/2021, kuriame nurodyta, kad E. S. ekspertizės metu atskleidė kitų netinkamai įtariamųjų taikomų bausmių atvejų. Kaip matyti duomenų, kad E. S. galėjo išsigalvoti minėtas aplinkybes, byloje nėra. Dėl K. S. suduotų smūgių nuo pat pradžių nurodė tas pačias aplinkybes, jog K. S. jį mušė kompiuterio laidu, tapačias aplinkybes jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausos metu, dalyvaujant psichologei, todėl netikėti juo nėra jokio pagrindo. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte, kurį surašė kompetentingi ekspertai, ir jame nurodoma, kad nukentėjusysis E. S. pokalbyje su psichologe taip pat nurodė, jog kaltinamasis K. S. jį mušė kompiuterio laidu. Psichologė konstatavo, jog analizuojant tiriamojo suvokimą apie fizinį ir emocinį smurtą, nustatyta, kad vaikas nėra pajėgus suprasti tiriamojo suvokimą apie fizinį ir emocinį smurtą, nustatyta, kad jis nėra pajėgus suprasti byloje nagrinėjamų įvykių esmės, tačiau gali įvardinti pobūdį (kas ką darė – „mušė“). Ekspertės padarė išvadą, kad mažametis nukentėjusysis galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai ir jų veiksmai, išskyrus kiekybinius aplinkybių įvertinimus), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus (1 t., b. l. 116). Ekspertės konstatavo, kad nukentėjusiajam E. S. būdingi pykčio priepuoliai siejami su santykiais šeimoje ir byloje tiriamais įvykiais, kas ateityje gali formuoti elgesio ir/ar emocijų sutrikimus. Paminėtos aplinkybės, įvertinus jas pagal vidinį teismo įsitikinimą, surinkti byloje įrodymai, patvirtina, kaltinamasis K. S. 2021 m. balandžio 17 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, suduodamas kompiuterio laidu nenustatytą skaičių smūgių mažamečiui E. S. į dešinės kojos šlaunį, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą mažamečiui E. S..

Tai, kad K. S. neigia savo kaltę, teismas vertina, kaip norą sušvelninti jam nepalankią situaciją, taip siekiant išvengti atsakomybės už padarytą veiką. Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuotina, jog K. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai, kaltinamasis pripažintinas kaltu dėl to, kad suduodamas kompiuterio laidu nenustatytą skaičių smūgių mažamečiui E. S. į dešinės kojos šlaunį, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą mažamečiui E. S., dėl ko kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuota tinkamai.

IV. Bausmės skyrimas

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji kaltinami veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje padarymu. Už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamosios O. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji laikoma neteista (1 t., b. l. 153-156), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 160).

Individualizuodamas bausmę kaltinamajai O. L., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė tyčinę, baigtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama neteista, dirba, todėl, vertindamas nustatytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskiriant įstatymo numatytą ir prokurorės siūlomą BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, nustatant minimalų BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą baudos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu ir tai, kad kaltinamoji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu), jos dydį po kablelio vertinant kaltinamosios naudai (50 MGL : 3 = 16,667 MGL x 2 = 33,334 MGL) ir skirtina 33 MGL, t. y. 1 650 Eur bauda (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamojo K. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 59, 60 straipsniai) nenustatyta. Kaltinamasis K. S. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. darydamas nusikalstamą veiką jis suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų (suduotų smūgių kompiuterio laidu mažamečiui nukentėjusiajam) gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika baigta, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis laikomas neteistu (1 t., b. l. 118-121), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 128).

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, kitas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta, paskiriant kaltinamajam BK 140 straipsnio 3 dalies straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą.

BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, jog už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Teismas, atsižvelgdamas, kad į tai, kad tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamieji yra šeimos nariai, per didelės baudos paskyrimas kaltinamajam tiesiogiai paveiktų visos šeimos interesus, tame tarpe ir mažamečio nukentėjusiojo, kaltinamajam skirtina kiek didesnio, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytas minimalus, dydžio – 60 MGL, t. y. 3 000 Eur – baudą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 61 straipsnis).

K. S. kaltu neprisipažino, todėl, nors byla užbaigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, BK 64¹ straipsnio 1 dalis netaikytina ir paskirta bausmė 1/3 nemažintina (BK 64¹ straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam K. S. kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta 2021 m. gegužės 7 d. prokurorės nutarimu (1 t., b. l. 150-151), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

O. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti 50 MGL dydžio, t. y. 2 500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti 33 MGL, t. y. 1 650,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti 60 MGL dydžio, t. y. 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 ct) bauda.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam K. S. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamiesiems O. L. ir K. S., jog paskirtą baudą privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktą sąskaitą (įmokos kodas 6801) ir pateikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti kaltinamiesiems O. L. ir K. S., kad jie, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo jo įteikimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamiesiems pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamieji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.