- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-08-27
- Bylos Nr.
- AN2-133-768/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-11-3-00022-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo, atliekančio viršininko funkcijas, E. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutarimo S. N. administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Institucijos tyrėjas M. M. 2018 m. vasario 7 d. surašė S. N. administracinį nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2017 m. spalio 18 d. 17.02 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje – išvažiuojant iš miesto, vairavo motociklą neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės bei nepakluso policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui stabdyti transporto priemonę. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 16 punktų reikalavimus.Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai skundžiamu 2018 m. birželio 20 d nutarimu S. N. administracinio nusižengimo bylą nutraukė, pripažinus, kad jo veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, numatytų 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, požymių.Apeliaciniu skundu Institucijos atstovas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą – S. N. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai liudytojo - policijos pareigūno A. V. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, vertino kritiškai, kadangi jis nebuvo tiesioginis įvykio liudytojas. Teigia, jog šio liudytojo parodymai, kurie duoti vaizdo įrašų bei foto nuotraukų pagrindu bei prisiekiant teisme yra pagrįsti ir tiesioginiai, asmuo neturi dėl bylos baigties rezultato jokio suinteresuotumo. Pažymi, jog liudytojas peržiūrėjo vaizdo įrašus, kurių metu atpažino ir nufotografavo S. N. kaip KET pažeidėją, degalinėje dalyvaujant degalinės vadovui S. K.. Atkreipia dėmesį, jog byloje (duomenys neskelbtini) dėl B. G., šio liudytojo analogiški parodymai buvo pripažįstami nuosekliais ir logiškais, atitinkančiais teismui pateiktuose vaizdo įrašuose ir foto nuotraukose užfiksuotas aplinkybes.Nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog 2017 m. spalio 26 d. įvykio vietos - degalinės UAB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kameros, apžiūros protokolas įformintas netinkamai. Paaiškina, jog protokolas buvo surašomas baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pagrindu, o degalinės vadovo S. K. parašo ant protokolo nėra dėl neapdairumo. Atkreipia dėmesį, jog S. K. teismo posėdžio metu neneigė, jog policijos pareigūnas A. V. byloje nurodytomis aplinkybėmis atliko vaizdo stebėjimo kamerų apžiūrą.Mano, jog nagrinėjamos bylos kontekste apylinkės teismas, kilusias abejones galėjo išspęsti apklausęs degalinės darbuotojus bei degalinės klientus, įvykio metu, pylusius kurą.Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą S. N. atstovas advokatas A. M. prašo palikti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, jog apylinkės teismas pagrįstai vertino policijos pareigūno A. V. parodymus kritiškai, kadangi jis nėra tiesioginis įvykio liudytojas. Sutinka, kad jo parodymai yra išvestiniai ir nėra galimybės jų patikrinti kitais įstatymo leistinais įrodymais. Neabejoja, kad A. V., tiriant S. N. inkriminuojamus administracinius nusižengimus, gali būti šališkas ne tik dėl sąsąjos su ankstesniais įvykiais – S. N. įvykdytos vagystės iš jo brolio, kuomet A. V. padėjo tirti bylą, tačiau ir dėl įvykio vietos apžiūros protokolo, kuris surašytas netinkamai. Mano, kas A. V. yra priešiškai nusistatęs S. N. atžvilgiu.Cituodamas liudytojo S. K. ir A. V. parodymus matomos aikštelės aspektu, teigia, jog jie tarpusavyje nesutampa. Tvirtina, jog pareigūno pateikta S. N. nuotrauka neinformatyvi, kadangi ji ne tik nepatvirtina, jog matomas asmuo yra motociklistas, ar kad jis vairavo motociklą, tačiau nėra ir duomenų, jog tuo metu degalinėje buvo dar ir kitų asmenų. Kartu cituodamas ir ANK 567, 569, 593, 594 straipsnius, tvirtina, jog be tariamo S. N. atpažinimo, kitų duomenų byloje nėra.Atkreipia dėmesį, jog Institucijos minimoje byloje, buvo vertinama duomenų visuma, remtasi liudytojų parodymais, kurie tvirtino matę asmenį, panašų į B. G., tuo tarpu šioje byloje, S. N. niekas nematė. Įvykio vietos apžiūros protokolai pripažinti niekiniais.Mano, kad liudytojų, kurie įvykio metu pylėsi kurą apklausa būtų nerezultatyvi dėl praėjusio pakankamai ilgo laiko tarpo. Be to, Institucija pati nesiėmė aktyvių veiksmų, jog asmenys M. J. bei R. M. būtų apklausti ar paimti jų paaiškinimai, šį klausimą iškėlė tik apeliacinėje instancijoje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl S. N. administracinės atsakomybės, kartu keliami klausimai susiję su liudytojo policijos pareigūno parodymų objektyvumu bei įvykio vietos apžiūros protokolo pripažinimu tinkamu įrodymu.Vienas svarbiausių administracinių nusižengimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ANK 653 straipsnis). Atsiliepime į Institucijos skundą teisingai akcentuojama, jog ANK 567, 569 straipsniai, reglamentuojantys įrodinėjimą administracinių nusižengimų bylose, reikalauja, kad aiškinantis ar buvo padarytas pažeidimas, ar asmuo dėl to kaltas ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, įrodymų tyrimas ir vertinimas turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu visų – tiek teisinančių, tiek kaltinančių – bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-49-2014). Pažymėtina, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Aptarto teisinio reguliavimo bei Institucijos apeliacinio skundo argumentų kontekste įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą, spręstina, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu šiuo atveju netinkamai vertino įrodymus bei jų tarpusavio sąsają, taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, kas esmingai įtakojo išvadas dėl S. N. nekaltumo jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų, numatytų 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, padaryme.Nagrinėjamos bylos kontekste apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, sprendė, kad S. N. nepadarė jam inkriminuotų administracinių nusižengimų ir KET 14, 16 punktų reikalavimų nepažeidė. Tokį procesinį sprendimą teismas pirmiausiai grindė tuo, kad įvykio vietos apžiūros 2017 m. spalio 26 d. protokole užfiksuota ne įvykio vieta, o peržiūrėtas vaizdo įrašas, kartu padarytos subjektyvios apžiūrą dariusio bei galimai šališko asmens išvados, be to, protokolas nepasirašytas degalinės vadovo, dalyvavusio vaizdo įrašo peržiūroje S. K., kurio parodymai skiriasi nuo išvestinių A. V. parodymų. Taip pat nepadaryta vaizdo įrašo kopija, nepateiktas jo originalas. Vis tik apygardos teismas su tokiomis apylinkės teismo išvadomis bei byloje esančių įrodymų vertinimu nesutinka. Aptarti apylinkės teismo motyvai laikytini formaliais, kartu nederančiais logine prasme su kitomis apylinkės teismo išvadomis dėl KET pažeidimų situacijos, pobūdžio ir S. N. kaltės.Vertinant liudytojo policijos pareigūno A. V. parodymus neobjektyvumo aspektu, dėl sąsajų su ankstesniais įvykiais, visų pirma pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, jog šis policijos pareigūnas atliko tyrimą kitoje byloje, kuomet S. N. įvykdė vagystę iš liudytojo brolio, nesuteikia pagrindo išvadai dėl A. V. suinteresuotumo bei šališkumo šios bylos baigtimi. Analizuojamos bylos kontekste svarbu pažymėti, jog S. N. teismo posėdžio metu parodė, jog A. V. nepažinojo, neabejojo ir dėl jo galimo šališkumo. Tuo tarpu, nors A. V. priešingai teisme parodė, jog S. N. pažįsta, tačiau aiškiai nurodė, jog jį pažįsta tik dėl pareigų atlikimo. Kita vertus, A. V. parodė, jog ne pats pasirinko atlikti tyrimą dėl S. N. inkriminuotų administracinių nusižengimų, tačiau tyrimas jam buvo pavestas, be to, duomenų, kad A. V. peržiūrėdamas įrašą galėjo tyčia klaidinti tyrimą dėl atpažinto asmens, byloje nėra, nes atlikdamas šį tyrimą naudojo atitinkamą rezultatų fiksavimo priemonę – mobilaus ryšio telefoną, kuriuo fotografavo ekrane matomą vaizdą ir jį pateikė byloje. Apygardos teismo įsitikinimu, aptartos aplinkybės, priešingai nei mano apylinkės teismas, neleidžia daryti pagrįstos išvados dėl galimo policijos pareigūno suinteresuotumo ir neigiamo požiūrio į S. N. buvimo.Nesutiktina ir su kita apylinkės teismo skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog A. V. parodymai laikytini kritiškais dar ir dėl to, nes jie yra išvestinio pobūdžio ir jų negalima patikrinti kitais įstatymo leistinais įrodymais. Šiuo aspektu pakartotinai atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas A. V. nagrinėjamos bylos kontekste vykdė jam pavestas užduotis – atlikti UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje esančio vaizdo įrašo peržiūrą bei užfiksuoti jame esančius duomenis, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Iš bylos medžiagoje esančių duomenų (2017 m. spalio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolų) matyti, jog liudytojas policijos pareigūnas A. V. atliko būtinus veiksmus degalinėje, aiškinantis įvykį pagal administracinio nusižengimo medžiagą ROIK: (duomenys neskelbtini) Reiškia, šis policijos pareigūnas elgėsi pagal jam nustatytas taisykles, todėl nesivadovauti ar vertinti jo parodymus kritiškai nėra pagrindo. Tiesa, nors jo parodymai, kaip nustatė apylinkės teismas, ir yra išvestiniai, tačiau vien todėl, kad A. V. tiesiogiai nematė KET pažeidėjų, nereiškia, kad minėtuose protokoluose pateikta informacija neatitinka tikrovės ar yra neteisinga. Kita vertus, aukščiau minėta pateikta informacija savo esme neprieštarauja ir skundžiamame nutarime akcentuojamo liudytojo degalinės vadovo S. K. parodymams, kadangi jis apylinkės teisme patvirtino, jog atvykę policijos darbuotojai prašė parodyti vaizdo įrašą, kurį jis ir parodė – dalyvavo peržiūroje, nors ir ne nuolatos, kadangi nematė, kuriuo metu pareigūnas padarė asmens, iš vaizdo įrašo, nuotrauką. Patvirtino, jog matytas vaizdas autentiškas, jog peržiūroje dalyvavęs pareigūnas sakė, jog atpažįsta motociklus vairavusius asmenis. Šie jo teiginiai paneigia apylinkės teismo argumentus, jog degalinės vadovas tik pateikė vaizdinę medžiagą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tai, jog degalinės vadovas įraše užfiksuotų asmenų nepažinojo, nepatvirtino ir nepaneigė vaizdo įraše užfiksuotų motociklų fakto, savaime nereiškia, jog šiuo atveju policijos pareigūno identifikuotas S. N. nebuvo tas asmuo, prieš tai padaręs KET pažeidimus. Galų gale, tai, kad nesutampa A. V. ir S. K. parodymai dėl matomų motociklų degalinės aikštelėje, nereiškia, jog jų ten nebuvo, ne vien dėl to, jog to kategoriškai nepaneigė S. K., tačiau ir dėl to, kad jis paprasčiausiai šios aplinkybės galėjo nepastebėti ar nesureikšminti dėl savaime suprantamų priežasčių – specialių žinių trūkumo – nežinojimo kokios aplinkybės yra svarbios tyrimui atlikti. Taigi, apibendrinus tai, kas aptarta, sutikti su apylinkės teismo pozicija ir vertinti liudytojo policijos pareigūno A. V. parodymus kritiškai, nėra pagrindo.Analizuojamos bylos kontekste vertinant 2017 m. spalio 26 d. įvykio vietos degalinės (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kameros ir jos išrašo apžiūros protokolo įforminimo tinkamumą, sutiktina su apylinkės teismo pozicija, jog turi būti laikomasi ANK arba BPK reikalavimų, taikant analogiją, tačiau nagrinėjamu atveju esantys įforminimo trūkumai, apygardos teismo įsitikinimu, yra labiau formalūs nei esminiai. ANK 594 straipsnis reglamentuoja tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimą. Kaip vieną iš administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimą įstatymas numato įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūrą (ANK 593 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atliekant minėtus tyrimo veiksmus pareigūnas privalo surašyti atliekamų tyrimo veiksmų protokolus. Be to, tyrimo veiksmų metu gali būti fotografuojama, filmuojama ir kt. Tyrimo veiksmo protokolą surašo tyrimo veiksmą atliekantis pareigūnas <...> tyrimo veiksmo metu ar tuoj pat jį baigus. Protokole turi būti nurodyta tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (data ir valanda), tyrimo veiksmą atliekantis asmuo <...> ir visi asmenys, <...> kurie dalyvavo atliekant tyrimo veiksmą ar kurių akivaizdoje jis atliktas (ANK 594 straipsnio 1, 2 dalys). Analizuojamu atveju matyti, jog administracinio nusižengimo byloje yra pateikti 2 įvykio vietos apžiūros protokolai, kai vienas iš jų pripažintas tinkamu įrodymu, o kitas ne, foto nuotrauka, kuri taip pat nelaikytina įrodymu. Šiuo aspektu skundžiamame nutarime protokolo įforminimo netinkamumas, kaip galima suprasti, pirmiausiai grindžiamas veiksmo ir jo aprašyto turinio neatitikimu, teigiant, jog aprašyta ne įvykio vieta, o peržiūrėtas vaizdo įrašas, tačiau iš ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodytų įgaliojimų pareigūnams nėra išskirtas būtent vaizdo įrašo peržiūrėjimo veiksmas, todėl degalinėje esančio vaizdo peržiūrėjimas ir jo fiksavimas protokole, pastarąjį įvardinant įvykio vietos apžiūros protokolu, savaime šio protokolo šiuo aspektu nedaro netinkamu ar neinformatyviu. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas A. V. protokole užfiksavo ne tik tai, jog buvo daroma nuotrauka, tačiau ir, kad vaizdo įrašas peržiūrėtas dalyvaujant degalinės vadovui, ką numato ir ANK minėtas straipsnis. Šiuo atveju akivaizdu, jog minėto protokolo turinys iš esmės atitinka jam keliamus reikalavimus, numatytus ANK 594 straipsnyje, o vien tai, kad protokolas nepatvirtintas degalinės vadovo parašu, savaime šio protokolo netinkamu taip pat nedaro, kadangi šis trūkumas nagrinėjamos bylos kontekste nėra esminis, jis pašalintas bylą nagrinėjant teisme apklausus degalinės vadovą liudytoju ir gavus patvirtinimą, kad įrašas iš tiesų buvo pateiktas pareigūnams ir apžiūrėtas. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas sprendžia, kad pateiktas 2017 m. spalio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (degalinės (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kameros ir jų įrašas) yra pripažintinas tinkamu įrodymu.Taigi apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis), nesujungė jų į vientisą loginę seką, dėl ko priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Patikrinus skundžiamą nutarimą, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, negalima daryti išvados, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl yra pagrindas jį naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Apygardos teismas konstatuoja, kad S. N., nors kaltės nepripažįsta, padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, o būtent: jis 2017 m. spalio 18 d. 17.02 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje – išvažiuojant iš miesto, vairavo motociklą neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės bei nepakluso policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui stabdyti transporto priemonę tokiu būdu pažeisdamas KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 16 punktų reikalavimus.Kadangi apygardos teismas pripažįsta kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, turi būti sprendžiamas klausimas dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Skiriant nuobaudą S. N. atsižvelgiama į padarytų nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – eilę kartų baustas administracine tvarka (36 kartus), turi galiojančią nuobaudą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, S. N. skirtina atitinkamo straipsnio sankcijose nustatyta nuobauda – bauda, jos dydį nustatant artimą vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
tenkinti Visagino policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio viršininko funkcijas, E. G. apeliacinį skundą.
Panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje:
S. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį ir jam skirti 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.
S. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalį ir jam skirti 1 200 Eur (tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi S. N. skirti galutinę subendrintą nuobaudą - 1 200 Eur (tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1, 2 dalys).
Nutarimas neskundžiamas.