Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusysis – civilinis ieškovas R. R. paaiškino, kad jam padaryta žala, kuri atsirado įsilaužiant į nuosavybės teise priklausantį pastatą. Buvo išdaužtas stiklo paketas, išlaužtas langas, kurį reikėjo atstatyti. Namas yra (duomenys neskelbtini). Nuolatos tame name negyvena. Nukentėjo ir sūnus G. R., kadangi buvo pavogti ir jam priklausantys daiktai.

2018-02-07 G. R. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2018-02-07 laikotarpyje nuo 00:00 val. iki 17:20 val. buvo įsibrauta į jo tėvui R. R. priklausantį negyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš namo pagrobta televizorius "Panasonic", žaidimų konsolė "Xbox" su trimis pultais ir 6 CD diskai su žaidimais, du buteliai alkoholinio gėrimo bei garso kolonėlės (t. 1, b. l. 1-5).

2018-02-07 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir užfiksuotas išdaužtas namo lango stiklas, nufotografuoti rasti avalynės bei ridos pėdsakai ir paimtas kieme rastas kirvis bei 3 tušti buteliai (t. 1, b. l. 78-96).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo G. R. parodymais, kad 2018-02-07 apie 17:20 val. atvykęs į jo tėvui R. R. priklausantį negyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog yra išdaužtas vienas iš namo langų. Atsirakinęs namą ir užėjęs į vidų pamatė, kad yra pagrobtas viename iš kambarių ant sienos kabojęs jam priklausantis televizorius "Panasonic" ir iš to paties kambario pavogta žaidimų konsolė "Xbox" su trimis pultais ir 6 CD diskai su žaidimais bei 0,5 litro talpos butelis degtinės "Ruskij standart", vienas 0,5 litro talpos butelis alkoholinio gėrimo. Iš kito namo kambario buvo pagrobtos trys jam priklausančios garso kolonėlė "Micro Lobs". Po to, kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir apžiūrinėjo įvykio vietą, šalia namo rado numestą kirvį, tuščią plastikinį mineralinio vandens butelį, tuščią degtinės butelį. Šie daiktai priklausė jam, tačiau kirvis buvo kieme įkirstas į medžio kaladę, o kiti daiktai buvo palikti namo viduje (t. 1, b. l. 106-119).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-02-20 nukentėjusiojo G. R. parodymų patikrinimo vietoje duomenimis, kur jis parodė jo tėvui R. R. priklausantį negyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį buvo įsibrauta išdaužus vieno lango stiklą ir iš kurio buvo pavogta jam priklausantis televizorius, žaidimų konsolė su žaidimais, du buteliai alkoholinių gėrimų ir garso kolonėlės (t. 1, b. l. 120-125).

2018-04-25 daiktų parodymo atpažinti protokolu, kuriuo nukentėjusysis G. R. iš įtariamojo E. K. paimtų bei pateiktų daiktų atpažino jam priklausančias garso kolonėles, kurios buvo pavogtos iš namo, esančio (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 126-129).

Liudytojas S. C. parodė, kad kaltinamoji R. B. yra jo pusseserė, santykiai su ja normalūs, kitų kaltinamųjų nepažįsta. E. K. - buvęs pusseserės draugas atvežė kompiuterį, sakė, kad iš užsienio, pasiūlė pirkti, sumokėjo 50 E. K. pasakė, kad kompiuteris priklauso jam. Kompiuteris buvo veikiantis. Dar atvežė 6 kompaktinius diskus su žaidimais, atvežtą kompiuterį „Xbox“ prijungė prie televizoriaus ir sakė, kad šie daiktai parvežti iš užsienio.

Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo T. J. parodymais, kad 2018 m. vasario pradžioje, tikslios dienos neatsimena, apie vidurnaktį jam einant kartu su K. Ž. ir E. S. (duomenys neskelbtini), K. Ž. pasiūlė jiems eiti apvogti kurį nors iš toje gatvėje esančių namų. Tačiau nei jis, nei E. S. nesutiko to padaryti, todėl K. Ž. vienas nuėjo link toje gatvėje esančio namo. Jis žinojo, kad ten gyvena G. R.. Jam su E. S. iš ten einant link Nemuno upės, išgirdo stiklo dūžį, tačiau kas tiksliai dužo, nežino, tačiau suprato, kad kažką tame name išdaužė K. Ž.. Tada jis su E. S. iš ten pabėgo, kad paskui ir jų kas nors neapkaltintų šia vagyste. Tą naktį jis K. Ž. daugiau nematė, todėl ar jis apvogė šią sodybą nežinojo. Gal po dviejų dienų jam susitikus su E. S. ir K. Ž., jo paklausė ar jis buvo įsibrovęs į šį namą ir ar ką nors iš jo pavogė. Iš pradžių K. Ž. pasakė, kad į namą buvo įsibrovęs, tačiau nieko iš jo nepavogė. Dar K. Ž. minėjo, kad į namą pateko su kirviu išdaužęs namo langą. Tik vėliau K. Ž. jam pasakė, kad iš minėto namo pagrobė žaidimų konsolę "Xbox", kompaktinius diskus su žaidimais, kolonėles, televizorių bei degtinės. Kur padėjo visus pavogtus daiktus, nesakė ir pas jį šių daiktų nematė (t. 2, b. l. 13-15, 36).

2018-05-16 atliktos akistatos tarp T. J. ir K. Ž. duomenimis, kur T. J. patvirtino, kad namą, esantį (duomenys neskelbtini), apvogė K. Ž. ir tai padarė vienas (t. 2, b. l. 21-23).

2018-03-09 savanoriško daiktų pateikimo protokolu E. K. pateikė garso kolonėles "Mikrolab" (t. 1, b. l. 175-177).

2018-05-08 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, kuriuo S. C. pateikė žaidimų konsolę "Xbox" ir 6 vnt. kompaktinių diskų su kompiuteriniais žaidimais (t. 1, b. l. 178-180).

2018-03-10 daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtos E. K. pateiktos garso kolonėles "Mikrolab" (t. 1, b. l. 181-187).

2018-05-30 daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta S. C. pateikta žaidimų konsolė "Xbox" ir 6 vnt. kompaktinių diskų su kompiuteriniais žaidimais (t. 2, b.l. 173-178).

2018-04-18 įtariamojo K. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis, kur jis nurodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį įsibrovė 2018 m. vasario pradžioje, išdaužęs su kirviu namo langą ir iš kurio pavogė įvairių daiktų (t. 6, b. l. 195-198).

Vadovaujantis galiojančia teismų praktika, įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis - išlaužiant duris, tiek ir patenkant be kliūčių. Įsibrovimas – visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą. Neteisėtumas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į patalpą apskritai draudžiama įeiti be atskiro, šiuo atveju, gyvenamųjų patalpų savininko ar teisėto naudotojo leidimo. Šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą, todėl veikos kvalifikacijai neturi reikšmės kokio dydžio buvo pagrobtas nukentėjusiojo turtas.

Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, ir kaltinamasis K. Ž. šią nusikalstmą veiką padarė tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltinamasis suvokė, jog veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Vagystė padaryta neapibrėžta tyčia, t.y. iš anksto nebuvo numatęs kokio dydžio pagrobs svetimą turtą ir pagrobė turto tiek, kiek surado ir ką iš to pasirinko bei užvaldė savanaudiškais tikslais. Padaryta nusikalstama veika baigta.

Kaltinamojo K. Ž. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis K. Ž. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad laikotarpyje nuo 2018-02-18 iki vasario 23 d. sugalvojo nueiti pasižiūrėti (duomenys neskelbtini). Atsirėmus į balkono duris, jos atsidarė. Nusprendė įeiti į vidų. Rado visokiausių daiktų, kuriuos susirinko. Išsinešė daiktus: televizorių, ragus, dar kažką. Buvo patekęs į namo vidų, kartu su E. S. paėmė daiktus. Reikėjo pinigų, todėl grobė daiktus. Tuo metu vartojo alkoholį, psichotropines medžiagas. Pripažįsta, kad iš nukentėjusiojo namo pagrobė daiktus, nurodytus kaltinamajam akte ir padaręs nurodytą žalą. Jokios naudos neturėjo, neuždirbo jokių pinigų. Tuo metu reikėjo pinigų, buvo netinkama kompanija, taip gavosi. Savo elgesį vertina kritiškai, gailisi dėl savo poelgių. Iš J. namo vagystė įvyko spontaniškai. Balkonas buvo pirmame aukšte. Atsirėmė ir balkono durys atsidarė, tada sugalvojo įeiti. Visi daiktai grąžinti nukentėjusiajam, grąžino 10 rublių auksinę monetą. Kai įėjo į namą, kuris ką matė, tuos daiktus ir ėmė.

Kaltinamasis E. S. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buvo kartu su K. Ž., nusikaltimas padarytas spontaniškai, nes nepažinojo, kas ten gyvena. Priėjo prie namo, pamatė, kad negyvenamas, perlipo per tvorą, įlipo į balkoną, o balkono durys buvo neužrakintos - atsirėmė, o jos atsidarė. Paėmė briedžio ragus- nukabino, paėmė didelį kirvį, medžioklinį peilį. Visus daiktus nunešė į miškelį, padėjo ir grįžo į namus. Galvojo, kad tuos daiktus parduos, po to kitą dieną pagalvojo, kad tie daiktai niekam nereikalingi. Paėmė 3 vienetus briedžio ragų, medžioklinį peilį, kirvį „Fiskars“, plazminį televizorių LG su distanciniu pulteliu, vieną auksinę 10 rublių carinę monetą, 600 EUR vertės, auksinę grandinėlę, auksinį vestuvinį žiedą, sidabrinį kaklo papuošalą- kolje su agato akmeniu, sulčiaspaudę. Buvo butelis brendžio, 3 vienetai raktų, modemas, medinis vėzdas- kuoka, virtuvinis peilis su dėklu, 6 vienetai dėžučių su stalo įrankiais, dėžutė su įrankiais, pakuotė moteriškų pėdkelnių, dėžutė saldainių, pakuotė kavos, cukraus, šiukšlių maišų pakuotė, peiliai- galąstuvai, plaukų kirpimo mašinėlė, medalionas, vyriškas chalatas ir kt., galėjo būti visi kaltinime išvardinti daiktai. Viskas vyko apie 22 val. Kai perlipo tvorą, buvo tikslas įeiti į namą, apvogti. Pavaikščiojo po namą. Tuo metu pinigų nereikėjo. Ką darė Ž. nematė. Daiktus susidėjo į paklodę, nešė Ž., nes jis du kartus nešė didelius ragus. Daiktus sudėjo miškelyje, esančiam už kelio. Atsiprašė nukentėjusiojo.Visi daiktai buvo grąžinti. Kaltę pripažįsta pilnai. Dalį daiktų buvo pardavę, jie grąžinti nukentėjusiajam.

Nukentėjusysis V. J. parodė, kad 2018 metų vasario 23 d. paskambino kaimynas, kad (duomenys neskelbtini) rado daiktus ir paklausė ar tai ne jo daiktai. Kitą kartą, kai perskambino, pradėjo aiškintis ir paaiškėjo, kad tikrai jo daiktai: kirvis, televizorius, briedžio ragai, paimti iš mano namų. Namas yra (duomenys neskelbtini). Į gyvenamąjį namą buvo patekta per balkoną - buvo išstumtos balkono durys. Buvo pagrobtas televizorius, virtuvinis kombainas, peilis, briedžio ragai, 10 rublių auksinė moneta, sagė. Buvo pagrobti daiktai, kurie nurodyti kaltinamajame akte ir nurodyta jų vertė. Visi pagrobti daiktai grąžinti. Daiktus grąžino policija. Anksčiau kaltinamųjų nepažinojo, nei vienam iš jų neleido patekti į savo namus.

2018-02-23 V. J. protokolu-pareiškimu, kur nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2018-02-18 17.00 val. iki 2018-02-23 17.30 val. buvo įsibrauta į jam priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš namo pagrobta įvairių namų apyvokos daiktų, juvelyrinių dirbinių bei kt. daiktų (t. 1, b. l. 21-25).

2018-02-23 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas namas bei ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), kur užfiksuota viduje išmėtyti daiktai ir paimtos trys daktiloskopinės plokštelės su avalynės pėdsakais bei apžiūrėtas netoliese esantis miško masyvas, kur buvo rasti ir paimti iš namo pavogti daiktai (t. 4, b. l. 13-55).

2018-03-10 nukentėjusiojo V. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuo jis nurodė jam priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį buvo įsibrauta ir iš kur buvo pavogti įvairūs namų apyvokos daiktai (t. 4, b. l. 78-97).

2018-04-25 daiktų parodymo atpažinti protokolu, kuriuo nukentėjusysis V. J. iš jam parodytų atpažinti daiktų, paimtų iš E. K., T. J. ir D. P., atpažino jam priklausančią 10 rublių auksinę carinę monetą, medalioną su pavaizduota Šv. Marija, auksinę grandinėlę, auksinį vestuvinį žiedą ir sidabrinį moterišką kaklo papuošalą-koljė su Agatos akmeniu, kurie buvo pavogti iš namo, esančio (duomenys neskelbtini). (t. 4, b. l. 98-103).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo T. J. parodymais, kad 2018 m. vasario mėnesio pabaigoje, jam paskambino K. Ž. pravarde “Negras” ir pasiūlė susitikti. Jie susitarė susitikti prie jo namo laiptinės. Jam būnant prie namo laiptinės, atėjo K. Ž. su kitu jo pažįstamu E. S.. K. Ž. paklausė, ar jis turi pinigų, ir pasiūlė nupirkti auksinių ir kitokių juvelyrinių dirbinių, o auksinę grandinėlę, kuri buvo nutrūkusi, auksinį vestuvinį žiedą ir sidabrinį moterišką dirbinį. Jis pasakė, kad prie savęs turi 55 eurus ir tik tiek gali jam duoti. K. Ž. sutiko. Jis K. Ž. neklausė, iš kur minėti daiktai pas jį atsirado, o pastarasis jam irgi nieko apie juos nesakė. Nupirkęs iš K. Ž. juvelyrinius dirbinius, norėjo juos padovanoti draugei, bet to padaryti nespėjo, kadangi pas jį atvyko policijos pareigūnai ir jis visus iš K. Ž. nupirktus juvelyrinius dirbinius savanoriškai jiems pateikė. Daugiau jokių daiktų tiek iš K. Ž., tiek ir iš E. S. nupirkęs nebuvo (t. 4, b. l. 115-118).

2018-03-07 savanoriško daiktų pateikimo protokolu, kuriuo liudytoja D. P. pateikė įtariamajam K. Ž. priklausantį kelioninį krepšį (t. 4, b. l. 135-137).

2018-03-07 savanoriško daiktų pateikimo protokolu, kuriuo liudytojas T. J. pateikė geltono metalo grandinėlę, žiedą ir sidabrinį moterišką papuošalą (t. 4, b. l. 138-140).

2018-03-07 daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti 2018-02-23 įvykio vietos apžiūros metu miško masyve rasti ir paimti iš V. J. priklausančio namo pavogti daiktai (t. 4, b. l. 141-153).

2018-03-07 daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta liudytojo T. J. pateikta geltono metalo grandinėlė, žiedas ir sidabrinis moteriškas papuošalas (t. 4, b. l. 154-160).

2018-03-07 daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta liudytojos D. P. pateiktas įtariamajam K. Ž. priklausantis kelioninis krepšys bei jame rasta moneta bei medalionas (t. 4, b. l. 165-173).

2018-03-07 įtariamojo K. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuo jis nurodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurią jis įsibrovė 2018 m. vasario mėnesį iš 22 į 23 dieną kartu su E. S. ir iš kur pavogė papuošalus, įvairių namų apyvokos bei kitų daiktų. Taip pat nurodė į šalia esantį mišką, kur jie paslėpė dalį iš namo pagrobtų daiktų (t. 6, b. l. 188-192).

2018-03-15 įtariamojo E. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuo E. S. nurodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį jis įsibrovė 2018 m. vasario 22 d. naktį kartu su K. Ž. ir iš kur pavogė įvairių namų apyvokos daiktų, bei netoliese esantį mišką, kur jie sudėjo iš nurodyto namo pagrobtus daiktus (t. 8, b. l. 44-48).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo T. J. parodymais teismas vadovaujasi tiek, kiek jie sutampa su kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Kaltinamųjų K. Ž. ir E. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (svetimo turto vagystė, įsibraunant į patalpą). Kaltinamieji bendrais veiksmais užvaldė svetimą turtą. Veiką padarė tyčia. Kaltinamieji neturėjo teisės elgtis su nukentėjusios turtu taip, kaip būtų šio turto savininkai, neturėjo leidimo patekti į nukentėjusiajam priklausančias patalpas ir savintis svetimą turtą.

Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Ar veikti buvo susitarta tarp kaltinamųjų iš anksto ar svetimo turto užvaldymo eigoje, neturi esminės reikšmės bendrininkavimui, svarbu, kad tai buvo iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (pagrobtas ir užvaldytas svetimas turtas). Abiejų kaltinamųjų veiksmai sąmoningi nukreipti bendra tyčia – paimti, išnešti iš patalpų, paslėpti nukentėjusiojo turtą ir pagrobtais daiktais jau disponuoti savo nuožiūra. Tokius veiksmus ir atliko kaltinamieji. Šiuo atveju pagrobto turto vertė veikos kvalifikacijai neturi, nes kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą. Nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais dėl pagrobtų daiktų kiekio ir vertės.

Kaltinamasis E. K. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad dėl įsibrovimo į E. T. priklausančią gyvenamąją sodybą ir daiktų pagrobimo nelabai atsimena, nes tuo metu stipriai vartojo narkotines medžiagas. Dalyvavo kartu su K. Ž.. (duomenys neskelbtini) buvo paėmę radiją, žaidimų rinkinį. Su K. Ž. kalbėjosi pas R. B. namuose dėl sodybos apvogimo ir buvo bendra kalba. Kalbėjomės dieną prieš įvykdant vagystę, tarėsi apvogti tik tą sodybą. Kas buvo iniciatorius, negali pasakyti, viskas vyko susitarime su K. Ž.. B. vairavo automobilį. Pokalbis vyko B. namuose, (duomenys neskelbtini). Prašė R. nuvežti juos į (duomenys neskelbtini), išvyko apie 20 val., atvyko į sodybą. Jis parodė sodybą, nes kitoje kelio pusėje gyvena jo močiutė. Atvyko R. automobiliu Chevrolet, sustojo šalikelėje, prie pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini). Išlipo su K. Ž. ir nuėjo į sodybą, R. B. liko automobilyje. Jai pasakė, kad palauktų. Su K. nuėjo į namus ir išlaužė. Durys buvo užrakintos. Iš namo vidaus paėmė žaidimus, metalinius kamuoliukus, dar buvo kažkokia tai raketė. Paėmė veidrodį,, radijo imtuvą „Elegija“ paėmė, televizoriaus priedėlio nebuvo. Ėmė badmintono rinkinį, lauko žaidimą, žarijų grotelių neėmė, kepimo grotelių neėmė, lagamino neprisimena. Plaukų džiovintuvo neėmė, pagalvių, atklodžių, rankšluosčių, 2 patalynės komplektų, kito patalynės komplekto, sportinio kostiumo, sportinių kelnių, megztinio, kitų sportinių kelnių, dar vieno megztinio neėmė- tokių dalykų nebuvo. Radijos imtuvo buvo tik rėmas- viduje nieko nebuvo. Badmintono rinkinio kaina - 10 EUR, radijo vertės nežino, su žaidimų rinkinio įvertinimu sutinka. Paimtus daiktus atsinešė į automobilį, tada nuvažiavo pas jį į namus (duomenys neskelbtini). Patenkant į namą sugadino duris, durys buvo užrakintos pakabinama maža spyna. Buvo dvejos durys. Vidinės durys buvo užrakintos nepakabinama spyna. Pirmas duris stipriau patraukė ir tokiu būdu atidarė. Antras duris atidarė verandoje radę kažkokį tai įrankį. Spintos durys nebuvo užrakintos. Buvo patekę į medinį kluoną, kuris buvo užrakintas pakabinama spyna - ištraukė kaištį su kilpa. Spynos vertė galėjo būti 20 EUR. Ištrauktą kilpą ten pat ir paliko. Dar buvo patekę į lauko virtuvę, ji buvo neužrakinta. Buvo atsidarę automobilio kapotą, bet nei variklio, nei dėžės nebuvo. Automobilis buvo nerakintas. Sugadino daiktų už 100 EUR. Iš kluono jokių daiktų nepaėmė. Visus daiktus parsivežė, galvojo, kad parduos, bet jų niekam nereikėjo. Buvo tikslas gauti pajamų ir įsigyti narkotikų. Kokius tikslus turėjo kiti- nežino. Nepamena ką sakė B., kai atsinešė daiktus. Ji laukė 100 - 150 m atstumu nuo tos vietos. Buvo tamsus paros metas. Tuo metu gyveno kartu su R. B., jokio atlygio jai nedavė. Išdaužė automobilio stiklą, nes neatsidarė durelės. Vykdamas į vietą galėjo būti pavartojęs narkotinių medžiagų. Vėliau (duomenys neskelbtini), padarė vagystę iš kitos sodybos. Apie šį epizodą žinojo visi, bet vogti ėjo tik dviese. Su K. Ž. susitarė, kad važiuos į sodybą. Tuo metu buvo pas R. B. namuose. Susitarė abu su K. Ž.. Ritai apie visa tai pasakė po to, kai važiavo išsinuomotu automobiliu. Su K. galvojo, ką apvogti, nes nedaug daiktų paėmė pirmą kartą. Kartu su K. nutarė apvogti tą sodybą, kurią jis žinojo, taip pat pažinojo nukentėjusįjį. Atvažiavo prie sodybos, ant to paties kelio paliko R. su mašina. Nuėjo su K. prie namo, perlipo vartus, išlaužė garažo duris- pakėlė ir jos išsimovė. Įėję į vidų pradėjo neštis daiktus, po to įsilaužė į namą. Laužėsi tik dviese. R. B. sėdėjo automobilyje šalikelėje ir laukė. Buvo pavogta: traktoriukas, priekaba, televizorius „Samsung“, stalinis laikrodis, varinė vaza, medinė vaza, arbatos servyzas. Garažas buvo užrakintas. Buvo vejos šienavimo traktorius su priekaba, nešiojama žoliapjovė, savaeigė žoliapjovė. Buvo akumuliatorinis gręžtuvas - suktukas, diskų metalui ir akmeniui pjauti nepamena. Daiktus nusivežė pas R. į namus. Su K. per kokius tris kartus atnešė daiktus į automobilį. Visi žinojo, kad daiktai yra vogti. Žinojo, kad automobiliu parsigabens vogtus daiktus, automobilį išsinuomojo (duomenys neskelbtini), bendrovėje kartus su R. B.. Buvo reikalingas vairuotojo pažymėjimas, R. B. turėjo vairuotojo pažymėjimą ir mokėjo vairuoti. Automobilį išsinuomavo vogtiems daiktams gabenti. Parduodami daiktus siekė gauti pinigų, gavo 750 EUR. Išleido šiuos pinigus, pasidalino. Už gautis pinigus reikėjo sumokėti už automobilio nuomą. K. Ž. pinigų nedavė, nes jo tuo momentu nebuvo. Už tuos pinigus pylė į automobilį kuro. Buvo sugadintos plastikinės durys, garažo durų nelaužė - jos išsimovė. Filinginių durų spyną išlaužė su laužtuvu, kurį paėmė iš B. garažo. Filingines duris laužė kartu su K. Ž.. Durų vertė gali būti 400 EUR. Su B. tuo metu vedė bendrą gyvenimą. Automobilį išsinuomojo (duomenys neskelbtini). Nuomotis automobilį buvo nuėję dviese su R. Automobilį vairavo tiek R., tiek jis. Važinėjo po rajoną. Daiktus išvežė į (duomenys neskelbtini), važiavo kartu su R.

Kaltinamasis K. Ž. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2018-02-17 nuvažiavo iki namo (duomenys neskelbtini), išlaužė duris, buvo labai daug visokių daiktų. Po to nuėjo į garažą. Visų paimtų daiktų nelabai prisimena. Važiavo R. B. automobiliu. Namo duris išlaužė. Neatsimena kiek ten tų durų buvo. Į namo vidų įėjo su E.. R. B. sėdėjo mašinoje, toliau nuo namo, ant keliuko, aplinkui miškai. Nelabai prisimena daiktus, kuriuos paėmė, jų buvo daug, įvairių. Pripažįsta, kad ėmė įvairius daiktus. Daiktus ėmė su E. K.. Daiktus nusinešė į mašiną, vėliau E. juos parsivežė. Namo viduje buvo ne vienos kambario durys. Automobilio stiklo neatsimena. Nežino kokio dydžio žala padaryta. Durys senos, medinės. B. pasakė, kad eina pasiimti daiktų. Žinojo, kad eina vogti. Po visų vagysčių su E. ilgai nesusitiko, daiktai liko pas E. K.. Automobilis nuo sodybos stovėjo 20 - 30 m atstumu, buvo žiema, kelias prastas. Su E. K. (duomenys neskelbtini) susitarė, kad reikia iš kažkur gauti pinigų, E. žinojo (duomenys neskelbtini) kaimą, tą namą. Kai įsibrovė į vieną namą (duomenys neskelbtini), tada nuvažiavo ir į kitą namą, nes pirmame name nebuvo jokių vertingų daiktų. Iš anksto nebuvo susitarę, kokiai pinigų sumai grobs daiktus. Kai pirmame kaime rado mažai daiktų, tada nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). R. B. laukė automobilyje prie stotelės. Automobilis nuo namo stovėjo daugiau kaip 100 m atstumu. Atėję prie namo išlaužė metaliniu strypu duris, tada įėjo į vidų, pasiėmė televizorių, vazą, nuėjo į garažą ir pamatė, kad yra traktorius žolei pjauti, dar kažką pasiėmė iš garažo. Į G. B. namą pateko nakties metu. Išsinuomavo mašiną, su ja nuvažiavo ir paėmė traktoriuką. Mašiną nuomuojosi (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo prie namo, sustojo prie kiemo vartų, jie buvo uždaryti, su E. paėmė traktorių žolei pjauti ir įsikėlė į išsinuomotą mikroautobusą, dar paėmė žoliapjovę. Traktorius buvo su priekaba. Paėmė daiktus, kurie išvardinti kaltinamajame akte. Pripažįsta kaltinimą, gailisi. Sau jokių daiktų nepaėmė.

Kaltinamoji R. B. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad yra kalta dėl to, kad apie E. K. ir K. Ž. veiksmus nepranešė policijai. 2018- 02- 17 gyveno kartu su K., buvo pora, santykiai buvo geri. Gyveno tris mėnesius. K. Ž. anksčiau nepažinojo. Kai atvažiavo pas E. K., kaip jo draugas, tada ir susipažino. Kai atvažiavo Ž., abu gėrė alų, E. pasakė, kad reikia važiuoti į kaimą pasiimti jo daiktų. Jis buvo ką tik grįžęs iš užsienio, iš Suomijos. Nuvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), pas E. K. tėvus, ten yra buvusi apie 20 kartų. Pas K. tėvus važiuodavo per kaimą. Nelabai gilinosi, kokius reikia parvežti daiktus. Buvo 21- 22 val., važiavo jos automobiliu. Liepė palaukti ant kelio, o jie nuėjo į sodybą. Jie nuėjo į kažkokios moteriškės sodybą. Laukė kol jie grįš. Išeidami iš automobilio nieko nepasiėmė, užtruko apie pusvalandį laiko. Po to paskambino ir liepė privažiuoti. Privažiavo prie sodybos, jie kažką dėjo į bagažinę. Įsėdo į mašiną ir važiavo toliau, prie kitos sodybos. Pavažiavo ir sustojo prie kitos sodybos. Jie vėl nuėjo, o ji stovėjo ant kelio, laukė kol jie ateis. Po 20 minučių sugrįžo ir atsinešė televizorių. Sodybos nematė, nes buvo tamsu. Nebuvo privažiavusi prie sodybos. Stovėjo autobusų stotelėje. Po to važiavo į namus. Parvažiavus į namus jie iškrovė daiktus. Po to E., K. ir ji vėl važiavo į (duomenys neskelbtini) išsinuomoti automobilį, daiktams parvežti. (duomenys neskelbtini) ne kartą buvau išsinuomojusi automobilį, reikėdavo daiktus pervežti. Apie 22 val. nuvažiavo prie B. sodybos. Ji iš automobilio nelipo. Išlipo E. su K. ir nuėjo į sodybą. Jie sugrįžo, kažką sukrovė į automobilį ir išvažiavo. Sodyba buvo netoli E. tėvų namų. (duomenys neskelbtini) kaime teko lankytis ir pas E. pusbrolį. Grįžo į (duomenys neskelbtini), persėdom į Chevroletą ir grįžo į kaimą. Parsivežtus daiktus E. išnuomota mašina vežė į (duomenys neskelbtini). Važiavo kartu, mašiną vairavo E. Negali pasakyti ar visus daiktus pardavė E. K.. Dalinai kaltę pripažįsta, nes žmonės nukentėjo, ji dalyvavo. Yra bausta už greičio viršijimą, narkotines medžiagas. Nebuvo išlipusi iš mašinos, todėl nieko negali pasakyti apie durų sugadinimą, žoliapjovių, traktoriaus nemačiau. Yra kalta, kad dalyvavo kartu su jais sodybose, vežiojo juos. Išsilavinimas aukštasis, baigė kolegiją, susistabdžiusi studijas Vytauto Didžiojo universitete. Turi 6 ir 12 metų amžiaus vaikus, yra išsituokusi.

Nukentėjusioji E. T. paaiškino, kad V. P., jos žentas, darbo reikalais važiavo į (duomenys neskelbtini), todėl paprašė, kad užsuktų pažiūrėti į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Yra gyvenamasis namas ir ūkio pastatai. Paskutiniu metu sodyboje negyveno. Buvo išlaužtos namo dvejos durys, viduje viskas išversta, išneštos kolonėlės, veidrodis, patalynė. Viskas vyko 2018 metų vasario mėnesį. Buvo pagrobti daiktai, kurie nurodyti kaltinamajame akte, tokia jų vertė. Buvo sugadintos kluono durys, lauko virtuvės durys. Buvo padaryta 440 EUR žala. Draudimas atlygino padarytą žalą. Buvo atlyginta už viską. Grąžino veidrodį ir boulingo daiktą. Spintos durys buvo visiškai išlaužtos iš vyrių. Draudimas pilnai atlygino žalą, apie 1000 EUR. Už automobilio išdaužtą stiklą draudimas neatlygino.

Nukentėjusysis G. B. paaiškino, kad turi sodybą (duomenys neskelbtini), atvažiuodavo labai retai. Pranešė, kad išlaužti vartai. Apžiūrėjusi sesuo pranešė, jog įsilaužta į namą ir garažą. Buvo paimtas traktoriukas, traktoriuko priekaba, trimeris, iš kambario buvo paimti traktoriuko dokumentai, televizorius, keletas vazų. Buvo paskaičiuota turtinės žalos apie 6000 EUR. Žala neatlyginta. Buvo grąžinta vaza, laikrodis, metalinis kavos rinkinukas- smulkesni daiktai. Pagrindiniai daiktai- televizorius, žoliapjovė, traktoriukas ir priekaba nėra grąžinti.Buvo pagrobti tokie daiktai, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Iš namo pagrobtų daiktų negrąžintas televizorius. Traktorius Husgwarna pirktas prieš 2 metus, jo techninė būklė buvo gera. Nešiojama žoliapjovė- krūmapjovė įsigyta prieš 8 metus, jos vertė 400 EUR. Savaeigė žoliapjovė su starteriniu užvedimu buvo nauja. Elektrinis gręžtuvas 60 EUR vertės, dar buvo kitas elektrinis gręžtuvas 20 EUR vertės; akumuliatorinis suktukas buvo senas. Buvo elektrinis pjūklas 60 EUR vertės, skirtas metalui, akmeniui pjauti; buvo metalinis kibiras su raktais, 100 EUR vertės, 5 vienetai diskų metalui ir akmeniui pjauti.

Liudytojas R. P. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Pažįsta nukentėjusiąją E. T. – tai jo uošvė. Apžiūrėjo namą, matėsi, kad išlaužtos įėjimo į namo verandą durys, taip pat įėjimo į namą durys. Viduje mėtėsi daiktai, kokie- neatsimena. Ant sniego buvo seni pėdsakai- eita žmogaus. Nepamena dėl pakabinamų spynų.

Liudytoja I. Z. paaiškino, kad iš matymo pažįsta kaltinamąjį E. K.. Paskambino žmogus ir pasakė, kad matė atidarytus vartus. Su brolio G. B. leidimu nuvažiavo patikrinti ir rado išplėštas duris, išvarytą techniką. Buvo įsilaužta į namus, išneštas televizorius, stalčiai atidaryti, išversti, dingo vaza, viską tyrėjui pasakojo. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Nuo jos namų B. sodyba randasi už kilometro. Sodyba yra atokiau nuo pagrindinio kelio, 100 m atstumu. Sodyboje yra gražus pagalbinis pastatas, kuriame buvo sudėta technika. Dingo žoliapjovė, trimeris. Žino, kad iš ūkinio pastato buvo pavogtas traktoriukas žolei pjauti su priekaba.

Liudytojas N. G. paaiškino, kaltinamųjų nepažįsta. R. B. ir E. K. buvo atvykę pas į ofisą ir nuomojosi automobilį. Automobilį nuomojosi du kartus. Vieną kartą- krovininį Reno Master valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o kitą kitą kartą po kokios savaitės- MB Sprinter 208, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilius nuomojosi kelioms dienoms, kiek pamena savaitgaliais. Bendrovė užsiima automobilių nuoma ir prekyba.Kokiu tikslu R. B. nuomojosi mikroautobusus, jis neklausinėjo, tačiau kiek pamena, tai paskutinį kartą R. B. pati jam pasakė, kad „krausto dvarą“, todėl būtent ir patarė jai imti "Renault" automobilį, kuris yra vienas iš didesnių mikroautobusų. Prieš išnuomodami automobilį, jie visada reikalauja kliento asmens dokumento ir vairuotojo pažymėjimo ir reikalingus duomenis iš šių dokumentų įrašo į sutartį. Visus kartus R. B. pas jį ateidavo su vyriškiu. Apie tai, kad R. B. ar su ja buvęs vyriškis iš jų įmonės išnuomotus mikroautobusus būtų naudoję darant nusikalstamas veikas, jis tikrai nežinojo. Kai R. B. jam grąžindavo šiuos mikroautobusus, tai visada su ja vėl būdavo tas pats vyriškis. Jo įmonė turi tris GPS sekimo įrenginius, kuriuos deda į kai kuriuos išnuomotus savo automobilius, kad esant reikalui galėtų atrinkti, kur yra automobilis.

Liudytojas T. P. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjusiųjų nepažįsta. Teko duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir šiuos parodymus patvirtino duodamas parodymus teisiamajame posėdyje. Jis patvirtino, kad 2018 m. vasario mėnesį jam į mobilųjį telefoną paskambino jo pažįstamas vardu G. ir pasakė, kad yra traktoriukas vejai pjauti, ir paklausė, ar nenori jis jo pigiai nupirkti. G. jam pasakė, kad su juo viskas gerai, yra jo dokumentai, papildoma įranga, sniego valytuvas, surinkėjas bei priekaba. Taip pat minėjo, kad už viską nori 1500 eurų. Tada jis G. pasakė, kad reikia pirmiausiai jį apžiūrėti. Gal po dviejų dienų paskambinęs G. pasakė, kad atveža parodyti minėtą traktoriuką, todėl jis liepė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), prie ten esančios garažų bendrijos. Traktoriuką parodyti atvežė baltos spalvos autobusiuku. Su G. šiuo mikroautobusu atvažiavo jam nepažįstamas vyriškis bei moteris, tačiau pastaroji išlipusi iš automobilio nebuvo. Tada vyriškis jam parodė traktoriuką žolei pjauti "Husqvarna", kuris buvo su priekaba. Kitų žadėtų priedų prie jo nebuvo, tačiau jį atvežęs vyriškis paaiškino, kad jie netilpo į mikroautobusą ir juos atveš vėliau. Taip pat nebuvo ir traktoriuko dokumentų. Tada jis pasakė šiam vyriškiui, kad jei nėra dokumentų ir trūksta dar priedų, tai už viską jis gali sumokėti 700 eurų, o kai viską atveš, tai dar primokės 150 eurų. Vyriškis sutiko. Dar šis vyriškis jam siūlė pirkti trimerį, stumdomą žoliapjovę bei medinę vazą, tačiau jis daugiau iš jo nieko nepirko. Kadangi vėliau minėtas vyriškis jam šio traktoriuko dokumentų ir papildomų priedų nepristatė, tai traktoriuką žolei pjauti su priekaba pardavė nepažįstamiems vyrams pagal internete surastą skelbimą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. B. parodė, kad 2018 m. vasario mėnesį jam į mobilųjį telefoną paskambino E., jo pavardės nežino, ir pasakė, kad yra traktoriukas vejai pjauti ir ar būtų kam jį parduoti. Jis jam atsakė, kad pasidomės, tačiau kokį konkrečiai traktoriuką ir už kiek jį nori parduoti, iš pradžių jis su E. nekalbėjo. Kitą dieną jis paskambino E. ir jis pasakė, kad traktoriukas vejai pjauti, kurį jis nori parduoti, yra "Husqvarna" ir jis yra su priedais. Jis jo paklausė, ar viskas su šiuo traktoriuku tvarkoje, ar yra jo dokumentai. E. atsakė, kad viskas tvarkoje, jį naudojo jo tėvas, kuris ir užsiima traktoriukų vejai pjauti prekyba. Dar E. pasakė, kad turi trimerį bei stumdomą žoliapjovę, tačiau jei pirks minėtą traktoriuką už normalią kainą, tai šiuos daiktus dar pridės kaip priedą. E. minėjo, kad už šiuos daiktus norėtų gauti 1200-1300 eurų. Po pokalbio su E. jis paskambino savo pažįstamam T. P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ir paklausė, ar nereikia jam tokių daiktų. T. P. pasakė, kad jam nei trimerio, nei stumdomos žoliapjovės nereikia, o traktoriuką, jei jis yra su visais priedais, tai nupirktų, tačiau reikėtų pirmiausiai jį apžiūrėti. Tada jis su E. susitarė, kad jis vakare atvažiuos pas jį į (duomenys neskelbtini). E. pas jį atvažiavo krovininiu autobusiuku. Su juo kartu buvo ir R., jos pavardės nežino, tik žino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Paskui jie visi nuvažiavo prie T. P. garažų, esančių (duomenys neskelbtini). Jis pats matė, kad autobusiuko viduje yra traktoriukas-žoliapjovė su priekaba, trimeris bei stumdoma žoliapjovė. Kitų daiktų autobusiuke nematė. T. P., apžiūrėjęs traktoriuką-žoliapjovę, paklausė, kur yra traktoriuko dokumentai ir priedai. E. jo dokumentų neturėjo, o iš priedų buvo tik priekaba, nors minėjo, kad yra sniego valytuvas, grandinės ant padangų, žolės surinkėjas bei sėdynė invalidams. E. pasakė, kad dokumentai ir priedai yra pas jo tėvą ir juos atveš vėliau. T. P. pasakė, kad, jei nėra dokumentų ir priedų, pasiūlė sumokėti 700 eurų. O kai bus dokumentai ir priedai, tai sumokės ir likusią kainą. Jie sutarė, kad jei pristatys, ko trūksta, tai dar primokės 150 eurų. E. sutikus, traktoriuką-žoliapjovę jis paliko pas T. P., o trimerį ir stumdomą žoliapjovę išsivežė.

2018-09-03 akistatos tarp įtariamųjų E. K. ir R. B. protokolu, kuriuo E. K. patvirtino, kad įtariamoji R. B. žinojo ir dalyvavo įvykdant vagystę iš G. B. priklausančios negyvenamos sodybos (t. 5, b. l. 192-196).

2018-03-19 G. B. protokolu-pareiškimu, kur nurodyta, kad 2018-03-19 iš savo giminaičių sužinojo, kad yra įsibrauta į jam priklausančią negyvenamą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), ir iš namo bei ūkinių pastatų yra pavogta įvairūs namų apyvokos daiktai, sodo technika bei įrankiai (t. 1, b. l. 13-20).

2018-03-09 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini), bei užfiksuota sugadintos namo durys, viduje išmėtyti daiktai bei paimta kieme rasta sugadinta vartų spyna ir šalia numesti įrankiai (t. 3, b. l. 1-40).

2018-04-09 daiktų parodymo atpažinti protokolu, kuriuo nukentėjusysis G. B. iš įtariamojo E. K. pateiktų bei paimtų daiktų atpažino jam priklausančią varinę vazą, stalinį laikrodį, iš medžio kerpės padarytą vazą ir arbatos servizą. Be to, nurodė, kad iš jam parodytų atpažinti daiktų labai panašūs yra akumuliatorinis suktukas "Skill" bei diskai metalui ir akmeniui pjauti, tačiau ar jie priklauso jam, tiksliai nurodyti negali, kadangi jie neturi išskirtinių bruožų, o jų įsigijimo dokumentų neturi (t. 3, b. l. 57-61).

2018-04-16 asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriuo liudytojas G. B. atpažino E. K. kaip asmenį, kuris jo paprašė suieškoti žmogų, kuriam jis galėtų parduoti traktoriukų vejai pjauti "Husqvarna", trimerį bei stumdomą žoliapjovę, o paskui šis vyriškis minėtą traktoriuką pardavė jo surastam asmeniui T. P. (t. 3, b.l. 84-88).

2018-04-16 asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriuo liudytojas N. G. atpažino E. K. kaip asmenį, kuris buvo su R. B., kai ji nuomojosi iš jų įmonės mikroautobusus (t. 2, b. l. 111-115).

2018-04-19 vyresniojo tyrėjo V. L. tarnybiniu pranešimu, kur nurodyta, kad išanalizavus mobiliojo ryšio operatorių bokštų, esančių (duomenys neskelbtini), išklotines dėl vagystės metu veikusių mobiliojo ryšio telefonų numerių, nustatyta, kad 2018 m. vasario 17 d. įvykdytos vagystės vietovėje 16 kartų (laikotarpyje nuo 00:30:19 val. iki 01:50 val. ir nuo 21:45 val. iki 22:39 val.) buvo užfiksuotas mobiliojo ryšio telefono numeris 8-609-49904, priklausantis R. B. (t. 3, b. l. 127-128).

2018-04-19 vyresniosios tyrėjos A. G. tarnybiniu pranešimu, kur nurodyta, kad išanalizavus mobiliojo ryšio telefono numerio 8-644-55325, priklausančio G. B., sujungimų išklotines, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-02-16 iki 2018-02-19 iš įtariamųjų E. K., K. Ž. ir R. B. pagal jų pačių nurodytus numerius, jis bendravo tik su numeriu 8-609-49904, priklausančiu R. B. (t. 3, b. l. 140-149).

2018-03-27 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, kuriuo įtariamasis E. K. pateikė iš G. B. priklausančios sodybos pavogtą varinę vazą, iš medžio kerpės padarytą vazą, arbatos servizą ir kt. daiktus (t. 2, b. l. 137-138).

2018-04-10 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, kuriuo liudytojas N. G. pateikė nuomojamų transporto priemonių sutarčių dėl R. B. išnuomotų mikroautobusų kopijas (t. 2, b. l. 139-161).

2018-04-05 daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti iš įtariamojo E. K. parodymų patikrinimo vietoje metu ir reikalaujamų daiktų pateikimo metu paimti iš G. B. priklausančios negyvenamos sodybos pavogti daiktai (t. 2, b. l. 162-172).

2018-05-10 specialisto išvada Nr. 52-(80)-IS1-89, kur konstatuota, kad tyrimui pateikta pakabinama spyna, rasta ir paimta įvykio vietos apžiūros metu iš negyvenamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), yra laužta, raunant jos lankelį iš spynos dėžutės laužtuvu arba kitu panašiu įrankiu, panaudojant sverto principą (t. 4, b. l. 5-6).

2018-03-22 įtariamojo E. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuo E. K. nurodė sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), į kurią jis įsibrovė ir iš kur pavogė įvairių namų apyvokos daiktų, sodo techniką bei įrankius. Taip pat nurodė vietą miške, kur jis išmetė dalį iš šios sodybos pagrobtų daiktų (t. 6, b. l. 2-13).

2018-04-18 įtariamojo K. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuo jis nurodė negyvenamą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kurią jis apvogė 2018 m. vasario mėn. kartu su E. K. ir R. B. ir iš kur pagrobė įvairių namų apyvokos daiktų, įrankių bei sodo techniką (t. 7, b. l. 3-10).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo G. B. parodymais teismas vadovaujasi tiek, kiek jie sutampa su kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją ir t.t.

Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji ir subjektyvieji požymiai) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi tam, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta vagyste, būtina nustatyti minėtų požymių visumą.Vagystės objektyvieji požymiai yra šio nusikaltimo objektas – nuosavybė bei dalykas – svetimas turtas. Vagystės dalykas – tai konkretūs materialaus pasaulio daiktai. Pagrobti galima tik svetimą turtą – daiktus, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė.

Kaltinamųjų K. Ž., E. K., R. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalis (dėl vagystės, įsibraunant į E. T. ir G. B. priklausančias patalpas).

Kaltinamieji K. Ž. ir E. K. pilnai pripažįsta padarę šią nusikalstamą veiką, o kaltinamoji R. B. pripažįsta tik kalta dėl to, kad apie E. K. ir K. Ž. veiksmus nepranešė policijai.

Esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą.

Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, jog veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Kaltinamieji K. B. ir E. K. visiškai pripažino, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Pagal teismų praktiką bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Baudžiamojo įstatymo nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (kasacinė nutartis Nr. 2K–605/2007). Taigi pripažįstant asmenį vagystės bendravykdytoju, nėra būtina, kad jis pats tiesiogiai pagrobtų svetimą turtą.Pirmiausia kaltinamųjų K. Ž. ir E. K. susitarimo turinys: kadangi vartojo narkotines medžiagas, tai siekė neteisėtu būdu įgyti pajamų, lėšų, tuo tikslu susitarė apvogti negyvenamas sodybas ir pardavę pagrobtus daiktus galėtų įsigyti narkotinių medžiagų. Toliau abu kaltinamieji pritaria tokiam turtinės naudos sau gavimui, tačiau tam, kad realizuotų nusikalstamą sumanymą – nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir padaryti vagystes, kaltinamoji R. B. juos veža nuosavu automobiliu. Kaltinamasis E. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad R. B. girdėjo pokalbį dėl vagystės darymo, suprato ką ketina daryti, pati automobiliu ir vežė į sodybas, stebėjo aplinką, kad nebūtų užklupti darant nusikalstamą veiką, stebėjo, kaip ir buvo kraunami pagrobti daiktai į jos automobilį ir daiktus parvežė į jai priklausančius namus ( t.5, b.l. 183-185, 192-194). Tuo metu kaltinamųjų E. K. ir R. B. santykiai buvo geri, taigi nebuvo pagrindo kaltinamajam E. K. ją nepagrįstai apkalbėti dėl dalyvavimo bendrininkų grupėje darant vagystę. Kaltinamieji buvo pasiskirstę, kaip turi kiekvienas veikti darant vagystę. Pagal mobiliojo ryšio operatorių bokštų, esančių (duomenys neskelbtini), išklotines dėl vagystės metu veikusių mobiliojo ryšio telefonų numerių, nustatyta, kad 2018 m. vasario 17 d. įvykdytos vagystės vietovėje 16 kartų (laikotarpyje nuo 00:30:19 val. iki 01:50 val. ir nuo 21:45 val. iki 22:39 val.) buvo užfiksuotas mobiliojo ryšio telefono numeris 8-609-49904, priklausantis R. B. (t. 3, b. l. 127-128), tame tarpe ir skambinant G. B.. Todėl daroma išvada, kad kaltinamoji R. B. buvo įvykio vietoje, nebuvo pasyvi įvykio stebėtoja, o jos veiksmai kryptingai nukreipti nusikalstamos veikos padarymui bendrininkų grupėje su kitais kaltinamaisiais, nežiūrint ji pati skambino, ar davė kitiems asmenims naudotis savo telefonu, tikslu susitarti dėl pagrobto turto realizavimo.

Kaltinamoji R. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamojo E. K. prašymu važiavo į kaimą pasiimti jo daiktų. Pagal jos aiškinimą, ji (duomenys neskelbtini), pas E. K. tėvus, buvo buvusi apie 20 kartų, todėl žinojo kur jo tėvai gyvena. Į kaimą nuvažiavo apie 21- 22 val., ji laukė E. K., K. B. ant kelio, o ne pas E. K. tėvus. Faktines aplinkybės net ir pagal R. B. aiškinimus patvirtina, kad jų tikslas nebuvo parvežti kokius nors E. K. daiktus, o buvo tikslas neteisėtu būdu užvaldyti svetimą turtą. R. B. nurodo, kad „maždaug po pusvalandžio paskambino ir liepė privažiuoti. Privažiavo prie nežinomos sodybos, jie kažką dėjo į bagažinę. Įsėdo į mašiną ir važiavo toliau, prie kitos sodybos. Vėl laukė, stovėjo ant kelio, autobusų stotelėje, buvo tamsu.Po to važiavo į namus. Parvažiavus į namus jie iškrovė daiktus“. Tokios R. B. nurodytos aplinkybės paneigia jos iškeltą gynybinę versiją, kad važiavo parvežti E. K. daiktus. Dar prieštaringesnes aplinkybes dėl E. K. daiktų parvežimo nurodė R. B., aiškindama, kad parsivežę dalį daiktų visi važiavo į (duomenys neskelbtini) išsinuomoti automobilį, daiktams parvežti ir vėl važiavo parvežti daiktų iš sodybos (duomenys neskelbtini). Tokios R. B. nurodytos aplinkybės sutampa su kaltinamųjų E. K. ir K. Ž. parodymais, kad įsibrovus į G. B. priklausančias patalpas ir suradus pakankamai daug daiktų, reikėjo didesnės talpos automobilio, kad būtų galima užvaldyti svetimą turtą. Tokios kaltinamosios R. B. nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ji veikė bendrininkų grupėje, nebuvo pasyvi nusikalstamos veikos padarymo bendravykdytoja, veikė bendrai nuo nusikalstamos veikos padarymo pradžios iki užvaldė svetimą turtą ir dalį jo realizavo. Logiškai aiškinant ir vertinant kaltinamosios R. B. parodymus, jeigu jau E. K. siekė parsivežti savo daiktus į R. B. gyvenamąją vietą (gyvenamąjį namą), tai tokias aplinkybes paneigia telefoniniai skambučiai iš R. B. priklausančio telefono numerio, kai skambinta G. B., kuris surado kam pagrobtus daiktus galima parduoti. Be to kaltinamoji R. B. vyko į Alytaus miestą nuomoti automobilio pagrobtiems daiktams pervežti, ji nuomotojui R. G. nurodė, „kad krausto dvarą“, todėl reikia automobilio. Taigi R. B. veiksmai ir elgesys buvo nukreipti į tai, kad nusikalstama veika vagystė būtų įvykdyta, nes be jos E. K. negalėjo išsinuomoti ir vairuoti automobilį, kadangi neturi teisės vairuoti transporto priemones, išnuomotu automobiliu vėl važiavo į (duomenys neskelbtini) ir ne tam , kad būtų pasyvi stebėtoja, o veikė kaip bendravykdytoja – dalyvavo pagrobiant ir gabenant pagrobtus svetimą turtą.

BK 24 straipsnio 6 dalis numato, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji R. B. buvo įvykio vietoje, vykdė kitų kaltinamųjų nurodymus ( vairuoti automobilį, saugoti, kad neužkluptų pašaliniai asmenys, darant nusikalstamą veiką, naudojo savo telefoną, kaip priemonę tariantis dėl pagrobtų daiktų realizacijos, išnuomoti ir vairuoti automobilį, kad būtų galima pagrobti daugiau turto, sutiko, kad pagrobtas turtas būtų laikomas jai priklausančioje sodyboje, padėjo realizuoti pagrobtą turtą). Visa tai rodo, kad kaltinamoji R. B. atliko ne saugojimo, pridengimo vaidmenį, būdingą padėjėjui, bet kartu su kaltinamaisiais E. K. ir K. Ž. tiesiogiai darė nusikalstamą veiką kaip pasiskirstę funkcijomis bendravykdytojai (vairavo automobilį ir atvežė kitus kaltinamuosius į nusikaltimo padarymo vietą, vežės pagrobtus daiktus į savo namus, išnuomavo didesnės talpos automobilį, kad būtų galima tęsti nusikalstamą veiką ir pati dalyvavo kartu sukitais kaltinamaisiais ir pan.).

Nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpas, todėl pagrobto turto vertė neturi reikšmės veikos kvalifikacijai. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, veikant neapibrėžta tyčia bendrininkų grupėje. Tai reiškia, kad, grobdami svetimą turtą vagystės būdu, kaltinamieji suvokė, jog veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Kai tokią vagystę padaro grupė iš anksto susitarusių asmenų, kiekvienam bendrininkui inkriminuojama visos grupės pagrobto turto vertė neatsižvelgiant į tai, kokią realią jo dalį gavo (ar apskritai negavo) kiekvienas grupės narys. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes nusikalstamos veikos bendrininkai nebuvo sutarę, kokius konkrečius daiktus pagrobs.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko.

Kasacinės instancijos teismas ne vieną kartą nutartyse yra nurodęs, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad nusikalstama veika, grobiant svetimą turtą iš E. T., G. B. priklausančių patalpų buvo tęstinė nusikalstama veika, kadangi kaltinamųjų veika jungiama vieno sumanymo (vieningos tyčios) pagrobti bendrovės turtą. Kaltinamieji E. K. ir K. Ž. nurodė, kad jų tikslas buvo veikti neapibrėžta tyčia – užvaldyti tiek svetimo turto, kad būtų galima įsigyti narkotinių medžiagų. Ir tas tikslas atsirado ir susiformavo iki pradedant daryti pirmąją vagystę, o ją darant, nusprendus, kad nepakankamai užvaldys turto savo poreikiams tenkinti, per trumpą laiko tarpą, toje pačioje vietovėje, įsibrovė į kitą namą, iš kurio pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą, tiek kiek pageidavo kaltinamieji. Nusikalstama veika baigta.

Kaltinimo apimtis dėl vagystės mažintina dėl: 2 vnt. pagalvių ir antklodžių "Warm Hug" 100 eurų vertės, 3 vnt. pagalvių ir antklodžių "Flokati" 231 euro vertės, 5 vnt. rankšluosčių 20 eurų vertės, du patalynės komplektus 40 eurų vertės, patalynės komplektą 20 eurų vertės, sportinį kostiumą "Adidas" 35 eurų vertės, sportines kelnes "Adidas" 20 eurų vertės, sportines kelnes "Armani" 25 eurų vertės, megztinį 15 eurų vertės, megztinį 25 eurų vertės, neįrodžius, kad šį turtą pagrobė kaltinamieji.

Kaltinamasis E. K. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) su K. nuėjo į nukentėjusios sodybą. Į namus pateko išlaužę duris rankomis- durys buvo silpnos. Durys buvo užrakintos. Patenkant į namą sugadino duris, durys buvo užrakintos pakabinama maža spyna. Buvo dvejos durys. Vidinės durys buvo užrakintos nepakabinama spyna. Pirmas duris stipriau patraukė ir tokiu būdu atidarė. Antras duris atidarė verandoje radę kažkokį tai įrankį. Spintos durys nebuvo užrakintos. Buvo patekę į medinį kluoną, kuris buvo užrakintas pakabinama spyna- ištraukė kaištį su kilpa. Ištrauktą kilpą ten pat ir paliko. Dar buvo patekę į lauko virtuvę, ji buvo neužrakinta. Sugadino daiktų už 100 EUR. Išdaužė automobilio stiklą, nes neatsidarė automobilio durelės.

Kaltinamoji R. B. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad atvykus į (duomenys neskelbtini) jai buvo pasakyta laukti automobilyje ant kelio. Kaltinamieji nuėjo į kažkokios moteriškės sodybą. Laukė kol jie grįš. Užtruko apie pusvalandį laiko. Po to paskambino ir liepė privažiuoti. Privažiavo prie sodybos, kažką įdėjo į bagažinę. Įsėdo į mašiną ir važiavo toliau, prie kitos sodybos.

Kaltinamasis K. Ž. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2018-02-17 nuvažiavom iki namo (duomenys neskelbtini), išlaužė duris, buvo labai daug visokių daiktų. Po to nuėjo į garažą. Visų paimtų daiktų nelabai prisimenu. Važiavo R. B. automobiliu. Namo duris išlaužė, atrodo, kad vienas. Neatsimena, kiek ten tų durų buvo. Į namo vidų įėjo su E.. R. B. sėdėjo mašinoje, toliau nuo namo, ant keliuko, aplinkui miškai. Namo viduje buvo ne vienos kambario durys. Spintos durų nelaužė. Automobilio stiklo neatsimena. Nemano, kad tokios vertės nurodytų spynų ir durų. Pakabinama spyna kainuoja 5- 6 EUR. Nežino, kokio dydžio žala padaryta. Durys labai senas, durys medinės, taip pat senos.

Nukentėjusioji E. T. teisiamajame posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) turi gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus. Paskutiniu metu sodyboje negyveno. Buvo išlaužtos namo dvejos durys, viduje viskas išversta. Viskas vyko 2018 metų vasario mėnesį. Buvo sugadintos kluono durys, lauko virtuvės durys. Buvo padaryta 440 EUR žala. Draudimas atlygino padarytą žalą. Buvo atlyginta už viską.

Liudytojas R. P. parodė, kad 2018-03-06 apie 13.00 val. jam atvažiavus į uošvienei E. T. priklausančią negyvenamą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), pamatė, kad yra išlaužtos namo durys, namo viduje yra išmėtyti ten buvę daiktai.

2018-03-06 E. T. protokolu-pareiškimu, kur nurodyta, kad 2018-03-06 jai paskambino žentas ir pranešė, kad yra įsibrauta į jai priklausančią negyvenamą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 6-12).

2018-03-06 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini), bei užfiksuotos sugadintos pastatų durys bei jų užraktai ir namo viduje išmėtyti daiktai. Medinio namo spyna su sugadinimo žymėmis. Prieangyje sugadintos durys, sulaužyta durų varčia.Išdaužtas automobilio priekinių kairių durelių stiklas.Lauko virtuvės įėjimo durys neužrakintos, kadangi sugadintas pakabinamos spynos įtaisas, iš durų staktos ištraukta kilpa, nėra pakabinamos spynos, apgadintas medinio ūkinio pastato pakabinamos spynos užraktas (t. 2, b. l. 37-51).

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Kaltinamieji neneigia, kad neišlaužė durų, užraktų ir spynų, nes pateko į patalpas įsilauždami per duris. Tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 1, 2 ar 3 dalis ar administracinis nusižengimas (ANK 115 straipsnis).

Vadovaujantis turto vertės išaiškinimu, pateiktu BK 190 straipsnio 1 dalyje, šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur. Atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, sunaikinus ar sugadinus nedidelės vertės svetimą turtą viršijus 5 MGL (250 Eur) sumą.

Nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, kuriame užfiksuotos sugadintos pastatų durys bei jų užraktai (sugadintos įėjimo durys, prieangio į namo vidų durys, sugadintos lauko virtuvės durys, sugadinta medinio ūkinio pastato spynos užraktas) bei civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta ir pateikta byloje lokaline sąmata pagal 2018-03 mėn. kainas (t.2, b.l. 85). Šioje lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad 2 įstatomų spynų pakeitimas kainuoja 20 Eur. Sugadintų durų remonto išlaidos nurodomos - 248.75 Eur, o įskaičius netiesioginės išklaidas (papildomų medžiagų vertė, darbai, darbo užmokesti, statinio statybos išlaidos ir pan.) vertė su PVM 365.47 Eur.

Kaltinamieji nepripažino, kad sugadino 50 Eur spintos duris, kitų įrodymų pagrindžiant jų kaltę dėl šios veikos nėra surinkta, todėl neįrodyta, jog kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta tokia žala. Dėl automobilio stiklo išdaužimo nustatyta, kad šį stiklą išdaužė kaltinamasis E. K., kuris teisiamajame posėdyje pripažino, kad išdaužė stiklą, todėl laikytina, kad svetimas turtas buvo sugadintas dėl kaltinamųjų veiksmų, jiems veikiant bendrininkų grupėje. Dėl automobilio stiklo vertės nėra patikta kokių nors įrodymų, išskyrus nukentėjusios E. T. paaiškinimą ir šio turto vertės nurodymą, kai kaltinamieji su tokia daikto verte nesutinka. Pagal viešai internete skelbimus tokio stiklo kaina 15-20 Eur, kadangi kaltinamieji nenurodo, kokia yra tokio stiklo kaina, laikytina, kad tokio stiklo kaina yra 15 Eur.

Kaltinimo apimtis mažintina dėl spintos durų, kurių vertė 50 Eur sugadino, neįrodžius kaltinamųjų kaltės.

Kaltinamųjų R. B., E. K., K. Ž. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Nepasitvirtino kaltinimai dėl R. R. tyčinio turto sunaikinimo

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausiamas R. R. nurodė, kad įsibraunant į jam priklausantį namą buvo išdaužtas namo lango stiklas ir apgadintas medinio lango rėmas, tuo jam padaryta 200 Eur turtinė žala ( t.1, b.l. 140). 2018-07-20 R. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 250 Eur turtinės žalos padarymo (t.1, b.l. 146). Civilinis ieškovas jokių įrodymų, pagrindžiant jam padarytos turtinės žalos dydį nepateikė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu.

2018-02-07 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, kad namo durų kairėje pusėje, 1.15 m aukštyje yra medinis langas, kurio ilgis 0.4 m, o aukštis – 1.12 m. Lango rėmė matosi anga ir stiklo šukių likučiai. Angos dydis 0.32 x 1.01 m. Ant dešinės lango rėmo išorinės pusės matosi kirstinis pėdsakas.

Jeigu vertinimui paimti internete viešai skelbiamas medinių langų kainas, tai medinis langas, kurio išmatavimai 1340x1420 kaina su 2 stiklų paketu nesiekia 190 Eur, o kai lango vertė be stiklo paketo (su paprastu stiklu), tai suprantama, kad yra žymiai mažesnė vertė, tuo labiau, kai sugadinto lango rėmo išmatavimai yra dar mažesni ( 0.32 m x1.01 m).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę.

Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (BK 187 straipsnio 2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (BK 187 straipsnio 3 dalis) ar administracinis nusižengimas (ANK 115 straipsnis).

Vadovaujantis turto vertės išaiškinimu, pateiktu BK 190 straipsnio 1 dalyje, šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pažymėtina, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur. Atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kai jo vertė viršija 5 MGL dydžio sumą (250 Eur).

Nagrinėjamu atveju objektyviai nėra nustatytas sugadinto daikto žalos dydis, kadangi nėra pateikta jokių įrodymų byloje. Vadovaujantis teismų praktika, turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – rinkos, komiso kaina – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-697/2016).

Paprastai kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007).

Nepasitvirtino kaltinimas dėl G. B. priklausančio turto sugadinimo

Kaltinamiesiems K. Ž., E. K., R. B. buvo pareikštas kaltinimas, kad jie 2018 m. vasario 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), bendrininkų grupėje, įsibraudami į G. B. priklausančios negyvenamos sodybos namą sugadino svetimą turtą, priklausantį G. B. – namo filingines duris 400 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam G. B. padarė 400 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

2018-03-19 G. B. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2018-03-19 iš savo giminaičių sužinojo, kad įsibrauta į jam priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), išlaužiant duris (t. 1, b. l. 13-20).

2018-03-09 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini), bei užfiksuota sugadintos namo durys, viduje išmėtyti daiktai bei paimta kieme rasta sugadinta vartų spyna ir šalia numesti įrankiai (t. 3, b. l. 1-40). Protokole nurodyta, kad namo lauko durys yra plastikinės, 2 m. aukščio ir 0.8 m pločio, su trimis langeliais durų dešinėje pusėje. Durys apžiūros metu yra užrakintos vidine spyna ir uždarytos. Durų spyna rakinasi tvarkingai. Tačiau ant durų matosi laužimosi žymės. Laužimosi žymės matosi ant durų ir namo sienos tokiame pačiame aukštyje ( t.3, b.l. 5).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis – civilinis ieškovas G. B. nurodė, kad buvo apgadintos durys. 400 EUR suma įrašyta nustačius, kiek kainuoja tokio tipo durys, durų nepakeitė, suremontavo, tos pačios ir stovi. Buvo sugadintos įėjimo į namą durys ir dar kitos durys. Buvo aprašytas kiekvienas daiktas ir įrašyta jo vertė, konkrečiai neprisimena.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Kaltinamieji neneigia, kad neišlaužė įėjimo durų, nes pateko į namo vidų įsilauždami per duris. Tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 1,2 ar 3 dalis ar administracinis nusižengimas (ANK 115 straipsnis).

Vadovaujantis turto vertės išaiškinimu, pateiktu BK 190 straipsnio 1 dalyje, šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Nagrinėjamu atveju kilo pagrįstos abejonės, kad padaryto durų sugadinimo vertė nėra lygi visai durų vertei, kadangi nėra įrodymų pagrindžia, kad šios durys sugadintos ir negali būti panaudojamos pagal paskirtį. Kad durys apgadintos, tai patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, nukentėjusiojo-civilinio ieškovo paaiškinimas, kaltinamųjų E. K. ir K. Ž. paaiškinimai, tačiau nėra specialisto ar eksperto išvados, kad sugadinimo mąstas yra tokio pobūdžio, jog negalima šių durų suremontuoti. Be to civilinis ieškovas turi pareigą įrodyti jam padarytos turtinės žalos dydį (BPK 110 straipsnis). Kaltinamasis turi teisę, o ne pareigą reikšti prieštaravimus,o be to jis prieštaravimus gali pareikšti ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kaltinamojo poziciją nereikšti reikalavimų galima suprasti dar ir dėl to, kad jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, dėl to ką padarė dabar nuoširdžiai gailisi ir siekia kad jam būtų taikytos BK 64-1 straipsnio nuostatos (priėmus apkaltinamąjį nuosprendį bausmė būtų sumažinta vienu trečdaliu). Tokiu atveju teismas sprendžia, kad turtinė žala nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui G. B. padaryta, tačiau objektyviai neįrodžius žalos dydžio, nurodyto kaltinime, darytina išvada, kad nebuvo padaryta veika, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę (baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą).Visos abejonės ir prielaidos yra vertinamos kaltinamojo naudai, kaip neįrodyta jo kaltė. Kadangi kaltinamasis pripažįsta padaręs žalą, tai nukentėjusiajam žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka paduodant ieškinį, patekiant įrodymus dėl žalos dydžio.

Kaltinamųjų E. K., K. Ž., E. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė kaip recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t.y. anksčiau teisti už tyčinius nusikaltimus ir teistumai neišnykę iki inkriminuojamų veikų padarymo pradžios.

Šiuo metu pagal darbo sutartį dirba tik kaltinamasis E. S., o kiti kaltinamieji E. K.,K. Ž., R. B. nedirba.

Civilinis ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė 1021.75 Eur civilinį ieškinį ( t.1, b.l. 82-98).

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra įrodyta, kad civiliniui ieškovui G. R. padaryta 176 Eur turtinė žala dėl vagystės: dėl televizoriaus – 120 Eur vertės, du buteliai alkoholinių gėrimų – 16 Eur, sugadintos garso kolonėlės- 40 Eur. Šią žalą privalo atlyginti kaltinamasis K. Ž., kuris įvykdė vagystę.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra įrodyta, kad civiliniui ieškovui G. B. padaryta 4708 Eur žala dėl vagystės: vejos šienavimo traktoriaus "Husgvarna LT 151" su priekaba 2750 eurų vertės, nešiojama žoliapjovė-krūmapjovė "Jonsered" 400 eurų vertės, savaeigė žoliapjovė "MucClloCH" 700 eurų vertės, elektrinis gręžtuvas 60 eurų vertės, elektrinis gręžtuvas 20 eurų vertės, akumuliatorinis suktukas-gręžtuvas "Skill" 8 eurų vertės, elektrinis pjūklas 60 eurų vertės ir metalinis kibiras su raktais 100 eurų vertės, 5 vnt. diskų metalui ir akmeniui pjauti, kurių 1 vnt. vertė 2 eurai, bendra vertė 10 eurų.

Civilinis ieškovas AB Lietuvos draudimas“ pareiškė 1021.75 Eur ieškinį. Pagal byloje esančius įrodymus nukentėjusiajai E. T. grąžinti pagrobti daiktai: veidrodis 30 eurų vertės, radio imtuvas "Elegija" 70 eurų vertės, televizoriaus priedėlį " Flexbox T110 PVR" 50 eurų vertės, badmintono rinkinys 40 eurų vertės, lauko žaidimas "Petanke" 25 eurų vertės, žarijų groteles 10 eurų vertės, kepimo groteles 8 eurų vertės, plaukų džiovintuvą "AEG" 10 eurų vertės.

Kaltinamieji R. B., E. K., K. Ž. padarytais nusikalstamais veiksmais, įsibraunant į E. T. patalpas, išlaužė ir sugadino duris. Nors kaltinamieji neigia pagrobę patalynę, drabužius, rankšluoščius, tačiau jie yra atsakingi už nukentėjusios daiktus, kai padarę nusikalstamą veiką paliko patalpas neužrakintomis, sugadintomis durimis ir tuo galėjo pasinaudoti kiti asmenys, neteisėtai užvaldant nukentėjusios E. T. turtą, o būtent:2 vnt. pagalvių ir antklodžių "Warm Hug" 100 eurų vertės, 3 vnt. pagalvių ir antklodžių "Flokati" 231 euro vertės, 5 vnt. rankšluosčių 20 eurų vertės, du patalynės komplektus 40 eurų vertės, patalynės komplektą 20 eurų vertės, sportinį kostiumą "Adidas" 35 eurų vertės, sportines kelnes "Adidas" 20 eurų vertės, sportines kelnes "Armani" 25 eurų vertės, megztinį 15 eurų vertės, megztinį 25 eurų vertės. Todėl civilinis ieškinys dėl šių daiktų vertės priteisimo yra tenkintinas.