Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. rugpjūčio 31 d. 21 val. 19 min. val. iki 2025 m. rugsėjo 1 d. 10 val. 28 min.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi L. P. pripažintas recidyvistu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. P. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis sukėlė fizinį skausmą artimam giminaičiui, tai yra 2025 m. rugpjūčio 31 d., 20.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute kilus konfliktui tyčia ranka smūgiavo savo seseriai G. P. į veidą, sugriebė jai už dešinės rankos aukščiau alkūnės ir stipriai spaudė, tuo sukėlė jai fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio turiniu bei apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir nurodė pakankamus bausmės rūšies parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga ir tinkamai individualizuota, todėl keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

7. Skirdamas bausmę bylą pirmąja instancija nagrinėjantis teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalies bei BK 54 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bausmė yra skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. P. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu paskiriant jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę. Kartu su bausme nuteistajam paskirta ir BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Taip pat jis pripažintas recidyvistu.

9. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam įvertino tai, kad jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BPK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės –veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų matyti, kad L. P. praeityje yra teistas aštuonis kartus (1 t., b. l. 88–99), šią naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Nors nuteistasis skunde teigia, kad nusikalstamą veiką padarė dėl tarp jo ir sesers įvykusio buitinio konflikto, jiems abiem būnant neblaiviems ir jam neturint išankstinės tyčios, tačiau kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis už smurtinio pobūdžio nusikalstamus veiksmus praeityje teistas keturis kartus, o ši – jau penktoji nuteistojo įvykdoma smurtinio pobūdžio nusikalstama veika, tad tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis yra linkęs rinktis smurtinį elgesį. Be to, Administracinių nusižengimų registro duomenimis, L. P. penkerių metų laikotarpiu eilę kartų baustas už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, informacijos apie jam paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 131–154). Iš šio registro duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis yra baustas ne tik už administracinius nusižengimus, kuriuos pats padarė būdamas neblaivus, tačiau yra ir perdavęs alkoholinius gėrimus kitiems asmenims, jaunesniems nei dvidešimt metų. Taip pat Sodra duomenimis, nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo (1 t., b. l. 156).

10. Šios aukščiau įvardintos aplinkybės apylinkės teismui sudarė pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad nuteistasis iš tiesų nepadarė jokių išvadų dėl savo teisei priešingo elgesio bei nededa pastangų keisti savo gyvenimo būdą. Juolab, kad kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro, L. P. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikęs laisvės atėmimo bausmę buvo paleistas 2025 m. rugpjūčio 8 d., tuo tarpu šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nei mėnesiui laiko nuo bausmės atlikimo – 2025 m. rugpjūčio 31 d. Tai, kad apeliantas šiuo metu pripažįsta turintis priklausomybę alkoholiniams gėrimams, bei teigia dedantis pastangas ją gydytis šiuo atveju nelaikytina priežastimi, galinčia sudaryti pagrindą paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis praeityje turėjo pakankamai laiko dėti realias pastangas gydantis šią priklausomybę, kuri neabejotinai turėjo įtakos jo teisei priešingam elgesiui tiek praeityje, tiek šios nusikalstamos veikos padarymo metu. Be to, kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis yra pradėjęs turimos priklausomybės gydymo procesą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad apeliantui yra paskirta keturiasdešimties parų arešto bausmė, kurios trukmė nėra itin ilga, ar galinti ilgam laiko tarpui apriboti nuteistojo tolimesnį gydymosi procesą, jei tokį jis iš teisų yra pradėjęs.

11. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su nuteistojo skundo argumentu, kad apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant tik arešto bausmę. Ankstesniais teismų procesiniais sprendimais nuteistajam buvo skiriamos įvairaus pobūdžio bausmės – tiek švelnesnės (viešieji darbai, laisvės apribojimas), tiek griežtos, susiję su realiu jo laisvės suvaržymu (areštas, laisvės atėmimas), tačiau jos L. P. elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, nes jis nusikalsdavo pakartotinai. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašo jam paskirti laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ši ne kartą jam skirta bausmė iš esmės neturėjo jokio realaus poveikio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio sumažėjimui ar išnykimui, todėl teigti, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistajam ankstesniais teismų procesiniais sprendimais taip pat buvo ne kartą skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau akivaizdu, kad L. P. nedėjo pakankamai pastangų keisti savo smurtinį elgesį. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad jo sesuo dėl įvykio jam pretenzijų neturi ir nepareiškė civilinio ieškinio, tačiau tai jokiu būdu nepaneigia fakto, kad L. P. tėvų namuose, aplinkoje, kuri turėtų būti saugi, nukentėjusiosios – savo sesers atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Nepaisant to, kad nuteistasis teigia, jog arešto bausmė pakenks šeimos ryšiams, tačiau kaip jau minėta, šios bausmės terminas nėra itin ilgas, tuo tarpu giminystės ryšio kūrimas tiesiogiai priklauso nuo šį ryšį kuriančių žmonių, o ne bausmės pobūdžio ir jos atlikimo trukmės, juolab, šiuo atveju tai negali būti svari priežastis keisti bausmės rūšį.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo ir savo sprendimą dėl L. P. pripažinimo recidyvistu, tad jiems pritardamas iš naujo analogiškų argumentų nekartoja. Visos aukščiau įvardintos aplinkybės, tame tarpe teistumų skaičius, įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdis, nuteistojo nenoras keisti savo nusikalstamo elgesio, vis tik patvirtina recidyvo instituto egzistavimą. Visos šioje nutartyje ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistajam taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatas, atidedant arešto bausmės vykdymą. Nuteistojo smurtiniai veiksmai kartojasi, tuo tarpu švelnesnės bausmės jo elgesio korekcijos neskatina, todėl tik realus arešto bausmės atlikimas šiuo atveju gali padėti pasiekti bausmės tikslus.

13. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nepažeisdamas bausmės skyrimo taisyklių, nuteistajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė arešto bausmę. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas nurodant konkrečius ir aiškius procesinio sprendimo motyvus, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.