Kauno apylinkės teismo nutartis

2012-05-16 · Civilinė byla Nr. 2-707-753/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-16
Bylos Nr.
2-707-753/2012
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00553-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-707-753/2012Teisminio proceso Nr.2-20-3-00553-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.1;117.1 (S)
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 16 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė, spręsdama antstolio Dariaus Jonaičio pareiškimo reikšmingoms vykdomajai bylai aplinkybėms nustatyti priėmimo klausimą, rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

antstolis Darius Jonaitis kreipėsi į teismą su pareiškimu reikšmingoms vykdomajai bylai aplinkybėms nustatyti, prašydamas nustatyti ar vykdomojoje byloje Nr.0117/11/00825 dėl 4360,96 Lt skolos išieškojimo iš A. S., a.k.(duomenys neskelbtini), UAB „Minibank“, į.k.301850677 naudai A. S. sutuoktinė A. S. a.k. .(duomenys neskelbtini) atsako solidariai išieškotojui. Nurodė, jog 2011-10-04 antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje vykdymui gautas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas Nr.L2-9545-563/2011 dėl 4360,96 Lt skolos išieškojimo iš A. S. UAB „Minibank“ naudai. Kreditorinės prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir atsiradimo pagrindą, gali nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai, tai atitinkamai nulemtų išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą, o esant poreikiui ir į jo dalį bendrame sutuoktinių turte, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda tik vienam iš sutuoktinių, ar į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiems sutuoktiniams. Pagal CPK 642 str. skolininkas yra asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmu arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo. Tuo atveju, kai civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį tenka abiems sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams ir prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, tai šios prievolės išieškojimo teismo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai, į bylą turi būti traukiami bendraatsakoviais tie asmenys, į kurių turtą pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Priverstinio išieškojimo vykdymo procese iš skolininko sutuoktinio klausimu praktika buvo galutinai suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime 2010-05-20 priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 (Publikuota Teismų praktikoje Nr. 33, 2010 m. Dėl sutuoktinių atsakomybės pagal prievoles). Nutarime plenarinė sesija išaiškino, kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 str.) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 str.) institutai. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Kai vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei. Į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.

Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurios nuosekliai laikosi ir kiti teismai (pvz. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 1d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-520-370/2012) teismas konstatuoja, kad A. S. prievolių pobūdis negali būti nustatytas vykdymo procese pagal antstolio pareiškimą sprendžiant vykdymo proceso klausimus, todėl pareiškimą atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d.1p., 290, 291 straipsniais teismas

nutaria:

antstolio Dariaus Jonaičio pareiškimą reikšmingoms vykdomajai bylai aplinkybėms nustatyti atsisakyti priimti ir jį grąžinti antstoliui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Balsevičienė