- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-11
- Bylos Nr.
- 2S-1451-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09120-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Trečiasis asmuo
- C. B., UAB „Romiris“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini)“ dėl darbo užmokesčio skolos priteisimo, tretieji asmenys byloje C. B., UAB „Romiris“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas I. R. pareiškė byloje ieškinį atsakovui, kuriuo prašė priteisti 115 630,48 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimą bei palūkanas. Nurodė, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 2012 m. sausio 15 d. su ieškovu sudarytą darbo sutartį, pagal kurią jis dirbo įmonės direktoriumi, dėl ko ir susidarė ši skola. Įsiskolinimas, anot ieškovo, atsispindi įmonės apskaitoje, darbo užmokestis nebuvo mokamas dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikė įsiskolinimą patvirtinančius dokumentus: darbo sutarties kopiją, darbo laiko apskaitos žiniaraščius už laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio, atlyginimo priskaitymo suvestinę už laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio, darbo užmokesčio ataskaitą per laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio, pažymą apie vidutinį darbo užmokestį, pinigų išmokėjimo kasos orderį, kitus dokumentus. Ieškovo teigimu, jie pilnai įrodo egzistuojančią skolą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui I. R. iš atsakovo (duomenys neskelbtini)115 630,48 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė. Taip pat teismas paliko nenagrinėtu ieškovo prašymą pašalinti trečiąjį asmenį C. B. iš bylos ir nusprendė priteisti trečiajam asmeniui C. B. iš atsakovo (duomenys neskelbtini)1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priteisė Lietuvos valstybei iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 2 456 Eur žyminio mokesčio ir 6,64 Eur teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 24 d. nutartimi panaikino šį Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą sprendimą, konstatavęs Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą absoliutų jo negaliojimo pagrindą (pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą), ir nurodė, kad teismas netinkamai sprendė šalių atstovavimo klausimą: priėmė atsakovo 2023 m. rugsėjo 6 d. pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo, iš kurio matyti, kad jį už atsakovą pasirašė pats ieškovas, veikdamas kaip juridinio asmens atstovas, t. y. kaip atsakovo įmonės vadovas - direktorius, tačiau pareiškimą ieškovas už atsakovą pateikė esant akivaizdžiam interesų konfliktui – tokiu pareiškimu juridinio asmens valdymo organo narys (ieškovas) sudarė prielaidas tam, kad pats įgytų juridinio asmens turtą, t. y. gautų asmeninę naudą dėl einamų pareigų. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad sutinkamai su CK 2.87 straipsnio 3 dalimi juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, sutinkamai su minėto straipsnio 4 dalimi juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas laikė, jog paminėtose įstatymo nuostatose yra įtvirtintas principas, reikalaujantis kad juridinio asmens valdymo organo narys, esant interesų konfliktui, savo sprendimus derintų su juridinio asmens dalyviais (akcininkais).
4. Naujam nagrinėjimui bylą spręsti gavęs Vilniaus miesto apylinkės teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismo pateiktais argumentais bei darytomis išvadomis, 2024 m. kovo 7 d. priėmė nutartį, įpareigodama ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus. Teismas nurodė, kad šiuo atveju prie ieškinio pridėtus reikalavimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus (darbo laiko apskaitos žiniaraščius, atlyginimo priskaitymo suvestines, darbo užmokesčio mokėjimo ataskaitas, pažymą apie vidutinį darbo užmokestį, pinigų išmokėjimo kasos orderį, kitus dokumentus) yra suformavęs ir pasirašęs kaip kopijas pats ieškovas, juose nėra šiuos dokumentus suformavusio atsakingo asmens (buhalterio, finansininko) parašų. Atsižvelgdamas į ginčo kontekstą, apeliacinės instancijos teismo išvadas, remdamasis CPK 135 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad prie ieškinio turi būti pridėti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, bei CPK 114 straipsnio nuostata, numatančia, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio, gavusio asmens, laikydamas, kad šiuo konkrečiu atveju būtina išsireikalauti ieškovo prie ieškinio pateiktų reikalavimą pagrindžiančių virš minėtų rašytinių dokumentų originalus, ir įpareigojo ieškovą juos pateikti, akcentuodamas, be kita ko, ir tai, kad jie turi būti suformuoti ir pasirašyti atsakingų asmenų – atsakovo įmonės buhalterio, finansines paslaugas teikiančio kito galimo asmens ar įmonės atstovo. Teismas konstatavo, jog byloje esantys ieškinio priedai, kaip priimto nagrinėti ieškinio reikalavimo dalyką pagrindžiantys dokumentai, nėra tinkami suformuoti, turi akivaizdžių esminių trūkumų, kurie nebuvo pastebėti ir nebuvo tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo ieškinio priėmimo ir bylos nagrinėjimo metu (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Taip pat teismas įpareigojo ieškovą nurodyti atsakovui skirtų įteikti procesinių dokumentų kitą adresą ar kitą jo informavimo būdą. Teismas tuo pačiu įpareigojo ieškovą pateikti informaciją dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2130-257/2021, įvykdymo, o taip pat rašytiniais įrodymais pagrįsti paties ieškovo 2023 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) akcininku yra ir UAB ,,Romiris“, kuri dėl to teismo buvo įtraukta dalyvauti procese trečiuoju asmeniu. Teismas ieškovui nustatė terminą įvardintiems ieškinio trūkumams pašalinti, taip pat išaiškino, jog nepašalinus nustatytų trūkumų po ieškinio priėmimo, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu. Ieškovo prašymu terminas teismo nutarties įpareigojimams įvykdyti buvo pratęstas iki 2024 m. balandžio 15 d.
5. 2024 m. balandžio 16 d. gautas ieškovo pareiškimas, jame nurodant, kad ieškovas tebėra atsakovo vadovas ir gali būti jo atstovu pagal įstatymą, gali priimti ir formuoti tiek procesinius, tiek kitus dokumentus atsakovo vardu kaip jo direktorius. Ieškovas pateikė eilę tų pačių byloje jau esančių jo vienasmeniškai atsakovo vardu pasirašytų dokumentų. Šiame pareiškime nurodė kitą nei anksčiau teiktuose procesiniuose dokumentuose buvusį savo adresą, kuris iki šiol sutapo su atsakovo įmonės nurodytu adresu, kito atsakovo adreso nepateikė, nuomonės dėl kitų procesinių dokumentų atsakovui įteikimo būdų neišreiškė ir teismo nurodytų įpareigojimų neįvykdė. Šiuo pareiškimu ieškovas prašo trūkumus laikyti pašalintais, leisti papildomus/neprivalomus duomenis apie atsakovą teikti po to, kai įmonei bus įteikti dokumentai nurodytu jos būstinės adresu bei bus pasirinktas atstovas. Visą eilę šio pareiškimo teiginių ieškovas skyrė nesutikimo su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 24 d. priimtos nutarties argumentacija laikant ją išskirtinai klaidinga, nurodydamas, kad dėl šios nutarties yra paduotas kasacinis skundas.
6. Iš teismo informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi nebuvo priimtas, ir ši aplinkybė ieškovui teikiant 2024 m. balandžio 16 d. pareiškimą buvo žinoma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovo I. R. ieškinį atsakovui dėl darbo užmokesčio skolos priteisimo paliko nenagrinėtu. Teismas priteisė iš ieškovo 1 210 Eur atstovavimo išlaidų trečiajam asmeniui C. B..
8. Teismas nurodė, kad ieškovas leistinais būdais nepaneigė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 24 d. nutartyje nurodytos motyvacijos dėl netinkamo atsakovo informavimo apie iškeltą šią civilinę bylą ir jo dalyvavimo procese esant minėtam įvardintam interesų konfliktui ieškovui faktiškai veikiant už save ir už atsakovę, neįvykdė trūkumų šalinimo nutartyje nustatytų reikalavimų – neišpildė CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata paremto įpareigojimo nurodyti atsakovui skirtų įteikti procesinių dokumentų kitą adresą ar kitą jo informavimo būdą. Šis trūkumas esminis, nes esant nepaneigtam Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 24 d. nutartyje įvardintam interesų konfliktui ieškovui faktiškai veikiant už save ir už atsakovę, nėra įmanomas bylos nagrinėjimas iš esmės, nes tai lemtų apeliacinės instancijos teismo įvardinto konflikto tęstinumą, iš principo eliminuotų bylos nagrinėjimą iš esmės, padarytų jį negalimu. Ieškovas teisininkas, todėl negali to nežinoti. Byloje esami ieškinio priedai yra suformuoti ir pasirašyti vienasmeniškai ieškovo, kaip atsakovo direktoriaus. Ieškovas neišpildė nutarties reikalavimo pateikti tinkamai atsakingų (buhalterines paslaugas teikiančių) asmenų pasirašytus buhalterinius dokumentus, pateikti byloje esančių dokumentų (kasos išlaidų orderio ir kt.) originalus. Šis teismo konstatuotas trūkumas taip pat esminis, nes yra sąlygotas to paties interesų konflikto išdavos. Pareiškimo dėl ieškinio trūkumų šalinimo, kuriuo ieškovas teikia savo samprotavimus dėl tam tikrų ieškinio elementų struktūros ir atskirų faktinių aplinkybių, o taip pat savo pamąstymus dėl priimtų procesinių sprendimų, pateikimas, visiškai neišpildžius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarties reikalavimų, negali būti laikomas tinkamu trūkumų šalinimu. Ieškovo veiksmai sąmoningi, nėra pagrindo manyti, kad jis negalėjo nežinoti ir negalėjo nesuprasti, kad veikia galimo interesų konflikto išdavoje jau ieškinio suformavimo metu, tokiu būdu teismas išieško iš ieškovo 1 210 Eur atstovavimo išlaidų trečiajam asmeniui C. B..
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Pareiškėjas I. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartį ir 2024 m. kovo 7 d. nutartį ir laikyti trūkumus pašalintais.
10. Nurodė, kad ieškovas su teismo paminėtais tariamais trūkumais nesutiko, tačiau dėl procesinės teisės apskųsti nutartį dėl trūkumų šalinimo nebuvimo negalėjo kreiptis į aukštesnį teismą su skundu prašant įvertinti, ar pagrįstai nustatyti tariami trūkumai. Ieškovas papildomai pateikė visų su ieškiniu pateiktų dokumentų originalus pasirašytus apskaitininko ir vadovo mobiliu parašu bei papildomus dokumentus, paaiškinant tas aplinkybes, kurias dėl informacijos stokos ir A. N. apgaule pateikus negaliojantį dokumentą apie akcininkų sudėtį, Vilniaus apygardos teismas vertino klaidingai. Teisėja, šiurkščiai pažeisdama procesinį įstatymą, kuris nustato privalomus reikalavimus ieškiniui turiniui ir procesinio dokumento formai privalomus reikalavimus, akivaizdžiai neteisėtai nutartyje dėl trūkumų šalinimo ar palikimo ieškinio nenagrinėtu nurodo tariamus trūkumus, kurie pagal įstatymą tokiais nelaikytini. Ji reikalauja pareiškime dėl trūkumų šalinimo teikti neprivalomą, įstatymo nereikalaujamą ir ieškovui net nežinomą informaciją. Ieškovui perkeliama pareigą užtikrinti byloje atsakovo atstovavimą teisme pagal teisėjos nepaskelbtą ir ieškovui nežinomą nuomonę. Su ieškinio trūkumų pašalinimo pareiškimu pateikti apskaitininko G. M. pasirašyti dokumentai. Jo nepatvirtinti dokumentai, kaip antai pinigų išmokėjimo orderis, yra originalūs, surašyti ir patvirtinti vadovo kaip įmonės kasininko. Ieškovas nurodė atsakovo juridinio asmens pavadinimą, kodą ir buveinę bei procesinių dokumentų įteikimo būdą. Teismo pageidaujami gauti duomenys nesudaro ieškinio turinio bei nustatytini bylos nagrinėjimo, o ne ieškinio priėmimo metu. Teismo nurodyti trūkumai menami, ieškinys visiškai atitinka privalomų reikalavimų, dėl to gali būti nagrinėjamas teisme.
11. Apeliacinio teismo nutartimi nenustatyti jokie įpareigojimai ieškovui bei nedeklaruota, jog ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimą atsakovui. Vilniaus apygardos teismo išsakyti motyvai atsiradę dėl klaidos nepaneigia ieškovo teisės į ieškinį ir ginčo dėl skolos sumokėjimo nagrinėjimo teisme galimumo. Ginčas yra darbo pobūdžio, nesusietas nei su skolininko, nes su ieškovo priešingais interesais bei pasireiškia tik darbo užmokesčio neišmokėjimu, dėl to neturi ir negali turėti jokio civilinių interesų konflikto. Akcijų pasiskirstymo tarp akcininkų, UAB „Romiris“ kaip akcininko yra bylos nagrinėjimo dalykas bei nėra sprendžiami ieškinio priėmimo metu. Teisėja akivaizdžiai šališka, nes tyčia prasimano procesiniame įstatyme nenumatytus reikalavimus ieškiniui bei ieškovui nežinomos informacijos apie atsakovo nepateikimą nurodo kaip ieškinio trūkumą. Vykdant teismo nutartį teismui buvo pateikti visi prašomi dokumentai ir suteikta papildoma informacija. Pateikti su pareiškimu dokumentai pasirašyti įmonės apskaitininko G. M. elektroniniu parašu, kuris ir suformavo pridedamus darbo laiko apskaitos ir kitus dokumentus bei įmonės vadovo elektroniniais parašais, kuris privalo, kaip vadovas, patvirtinti darbo apskaitos dokumentus, taigi pateikti dokumentai yra originalūs. Kiti teismui pateikti dokumentai atitinka jų kopijos reikalavimus, nes pasirašyti jį išdavusio/gavusio asmens. Visi teismo nurodomi reikalavimai bei pažymėti trūkumai dėl dokumentų ir jų formos buvo pilnai pašalinti. Kitoks atsakovo adresas, apart nurodyto būstinės adreso, ieškovui nėra žinomas ir dėl to nurodyti jo šiuo metu nėra galimybės. Po procesinių dokumentų gavimo akcininkams priėmus sprendimą dėl atstovavimo ir atstovo, bus nurodytas papildomas adresas. Ieškovas nėra advokatas ir šio darbo beveik kelis dešimtmečius nedirba. Teismas nenurodo, koks ieškovo procesinis veikimas buvo netinkamas. Priežastis, dėl kurių esą susidarė bylinėjimosi išlaidos, niekaip nesusijusios su ieškovo veiksmais.
12. Suklastotame pinigų priėmimo kvite už nereikšmingą vieno lapo dokumentą nurodomos neproporcingai dideles ir neatitinkančias teisingumo ministro nustatytų rekomendacijų sumos. C. B. naudai bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų
14. Pareiškėjas nurodo, jog su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas su atskiruoju skundu neprideda jokių naujų įrodymų, todėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos klausimas nesprendžiamas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023, 71 punktas). Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu (CPK 6, 65, 66 straipsniai). Pareiškėjas, manydamas, jog teismas nėra nešališkas, turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka reikšti teisėjui nušalinimą, jis šia savo teise pasinaudojo (pareiškimas buvo išnagrinėtas 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi). Apeliacinės instancijos teismas iš bylos medžiagos nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu.
16. Byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį laikė nepaduotu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas gali sukelti procesinius teisinius padarinius – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Taigi nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismų praktikoje turėtų būti užtikrinama proporcija tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų bei civilinio proceso efektyvumo. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti procesinis dokumentas, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad, nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą, kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą.
17. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 24 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą sprendimą, konstatavęs CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą absoliutų jo negaliojimo pagrindą (pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą), ir nurodė, kad teismas netinkamai sprendė šalių atstovavimo klausimą: priėmė atsakovo 2023 m. rugsėjo 6 d. pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo, iš kurio matyti, kad jį už atsakovą pasirašė pats ieškovas, veikdamas kaip juridinio asmens atstovas, t. y. kaip atsakovo įmonės vadovas - direktorius, tačiau pareiškimą ieškovas už atsakovą pateikė esant akivaizdžiam interesų konfliktui – tokiu pareiškimu juridinio asmens valdymo organo narys (ieškovas) sudarė prielaidas tam, kad pats įgytų juridinio asmens turtą, t. y. gautų asmeninę naudą dėl einamų pareigų. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad sutinkamai su CK 2.87 straipsnio 3 dalimi juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, sutinkamai su minėto straipsnio 4 dalimi juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas laikė, jog paminėtose įstatymo nuostatose yra įtvirtintas principas, reikalaujantis kad juridinio asmens valdymo organo narys, esant interesų konfliktui, savo sprendimus derintų su juridinio asmens dalyviais (akcininkais). Šie Vilniaus apygardos teismo motyvai leidžia daryti išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad prie ieškinio pridėtus reikalavimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus (darbo laiko apskaitos žiniaraščius, atlyginimo priskaitymo suvestines, darbo užmokesčio mokėjimo ataskaitas, pažymą apie vidutinį darbo užmokestį, pinigų išmokėjimo kasos orderį, kitus dokumentus) yra suformavęs ir pasirašęs, kaip kopijas, pats ieškovas, juose nėra šiuos dokumentus suformavusio atsakingo asmens (buhalterio, finansininko) ar kito įmonės atstovo (akcininko) parašų, todėl pagrįstai nustatė tokį ieškinio trūkumą.
18. Iš ieškovo pateikto ieškinio trūkumų šalinimo pareiškimo matyti, kad ieškovas pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, atlyginimo priskaitymo suvestinę, darbo užmokesčio ataskaitą, kuriuos be ieškovo pasirašė ir G. M. (kuris ieškovo teigimu yra įmonės buhalteris). Ieškovas pateikė darbo sutarties kopiją, pažymą apie darbo užmokestį, Kasos išlaidų orderį, išrašą iš darbo sutarties su buhalterijos įmone, išrašą apie akcininką UAB „Romiris”, kuriuos sudarė ir pasirašė tik ieškovas. CK 2.87 straipsnyje yra įtvirtintas principas, reikalaujantis kad juridinio asmens valdymo organo narys, esant interesų konfliktui, savo sprendimus derintų su juridinio asmens dalyviais (akcininkais). Šiuo atveju byloje yra nustatytas aiškus interesų konfliktas, kuris lėmė, jog UAB „EMU Group“ vadu sudarytus dokumentus, jų kopijas sudarytų ir pasirašytų ne ieškovas, o kitas įmonės atstovas (akcininkas, buhalteris), ko šiuo atveju ieškovas taip pat nepadarė. Taip pat teismas įpareigojo ieškovą pateikti ieškinio reikalavimus pagrindžiančių rašytinių dokumentų originalus, ko ieškovas vėl gi nepadarė.
19. Taip pat pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 24 d. nutartyje nurodytą motyvaciją dėl netinkamo atsakovo informavimo apie iškeltą civilinę bylą ir jo dalyvavimo procese esant minėtam įvardintam interesų konfliktui ieškovui faktiškai veikiant už save ir už atsakovę, remdamasis CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata įpareigojo ieškovą nurodyti atsakovui skirtų įteikti procesinių dokumentų kitą adresą ar kitą jo informavimo būdą. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą asmuo turi nurodyti juridinio asmens pavadinimą, buveinę, pareiškėjui žinomus kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresus, kodus, atsiskaitomųjų sąskaitų numerius (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitus (jeigu jie žinomi). Šiuo atveju ieškovas nurodė, kad kitas atsakovo adresas jam nėra žinomas, todėl šioje dalyje teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų.
20. Pirmosios instancijos teismas taip pat iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatė, kad (duomenys neskelbtini) akcininkais yra C. B. ir I. R., abu turintys po 50 vnt. akcijų. Į bylą trečiajam asmeniui C. B. pateikus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2130-257/2021 nustatyta, jog I. R. nėra akcininku nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 10 d., kuomet šis sprendimas Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi buvo paliktas nepakeistu, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo taikyta restitucija ir I. R. buvo įpareigotas jam priklausiusias (duomenys neskelbtini) akcijas grąžinti J. B. (J. L. R.). Teismas įpareigojo ieškovą pateikti informaciją dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2130-257/2021 įvykdymo, o taip pat rašytiniais įrodymais pagrįsti paties ieškovo 2023 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) akcininke yra ir UAB ,,Romiris“, kuri dėl to teismo buvo įtraukta dalyvauti procese trečiuoju asmeniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, duomenys dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2130-257/2021, įvykdymo gali būti pateikti ir bylos nagrinėjimo metu. Aplinkybės dėl to, ar UAB „Romiris“ yra įmonės akcininkas nėra tinkamai įrodytos, nes pateiktas išrašas yra pasirašytas paties ieškovo kaip atsakovo vadovo (kas kaip interesų konfliktas buvo nustatyta Vilniaus apygardos teismo).
21. Remiantis bylos duomenimis, terminas ieškinio trūkumams pašalinti baigėsi 2024 m. balandžio 15 d., tačiau ieškovas per šį terminą visų teismo nustatytų trūkumų nepašalino, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškinio trūkumai yra nurodyti pagrįstai, jie nėra pašalinti bei tai savaime užkerta kelią ieškiniui priimti ir teisminiam procesui pradėti. Ieškovui nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu.
22. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovo I. R. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.