Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-712-817/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-02-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-02-20
Bylos Nr.
1-712-817/2014
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01032-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Nukentėjusysis
L. K.
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Daiva Dereškevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-712-817/2014Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01032-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; 1.2.7.1.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorei Egidijai Belevičienei,kaltinamojo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,nukentėjusiajai L. K.,vertėjai Olgai Macijauskienei,kaltinamajam A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, devynių klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 9 kartus: 1) 1957-12-11 pagal RF 1947-06-04 Įsako 1 str. ir 3 str. - 3 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo; 2) 1958-07-01 pagal RF 1947-06-04 Įsako 3 str. - 6 mėnesiams laisvės atėmimo; 3) 1964-08-11 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 str. 2 d., 246 str. 2 d. - 2 metams laisvės atėmimo; 4) 1965-03-19 pagal BK 195 str. 1 d. 43 str. - 2 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo; 5) 1968-03-22 pagal BK 90 str. 2 d. - 6 metams laisvės atėmimo; 6) 1974-10-16 pagal BK 146 str. 2 d. - 4 metams laisvės atėmimo ir pripažintas itin pavojingu recidyvistu; 7) 1979-01-31 pagal BK 148 str. 3 d. - 10 metų laisvės atėmimo; 8) 1993-03-15 pagal BK 225 str. 2 d., 111 str. 2 d., 234 str. 1 d., 42 str., - 7 metams laisvės atėmimo; 1996-08-14 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos prieš 1 metų 1 mėnesio 29 dienų terminą nustatant apribojimus, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą; 9) 1998-11-26 pagal BK 111 str. 2 d., 105 str. 11 p., 105 str. 7 p., 105 str. 11 p., 105 str. 12 p. - 19 metų laisvės atėmimo; 2003-08-05 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi bausmė sutrumpinta iki 16 metų laisvės atėmimo, kaltinamas pagal BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2013-10-07, apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), patekęs į L. K. kambarį, iš 5 litrų talpos plastikinio butelio apipylė ją atsineštu degiu skysčiu, grasindamas ją pajauti ir padegti, jei ji su juo lytiškai nesantykiaus, po ko stipriai suspaudė L. K. kairiąją ranką ir petį, padarydamas dvi poodines kraujosruvas kairiame žaste, pargriovė ją ant lovos, prie gerklės prirėmė su savimi atsineštą peilį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes L. K. pabėgo ir iškvietė policijos pareigūnus. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2013-10-07 nukentėjusioji L. K. išėjo į darbą, o jis pjovė malkas, malkas sudėjo į pastogę, ir kelios minutės po 14 val. nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Pakeliui susitiko kaimynę, grįždamas užėjo pas ją, išgėrė alaus. Paskui grįžo namo, skaitė benzopjūklo instrukciją. Be poros minučių 21 val. išėjo į verandą. Liudmila ėjo iš tualeto, pamatė jį ir pakvietė užeiti pas ją. Jis grįžo į savo į kambarį, paėmė cigaretę, išėjo į lauką, parūkė ir užėjo pas L. K.. Veranda buvo atidaryta, jis verandos langelio neišdaužė, jeigu būtų daužęs verandos langą, tai L. K. galėjo rėkti, kad gelbėtų, juk už sienos gyvena jo pusbrolis su žmona, kurie tuojau pat būtų atėję. Kaltinamasis nurodė, kad užėjo pas L. K., stovėjo taip, kad jam už nugaros buvo sofa – lova ir sekcija, L. K. stovėjo į jį nugara. Nespėjo jos paklausti, ką ji skanaus duos, kai L. K. jį apliejo dyzelinu, pataikė jam į akis, stumtelėjo į krūtinę ir išlėkė per duris. L. K. visą laiką tokiu metu gulėdavo ir žiūrėdavo televizorių, o tąkart stovėjo, turėjo su savimi telefoną, kai tik jis užėjo, priėjo arčiau, ji metė į jį bakelį su dyzelinu, kuris jau buvo atidarytas, apliejo jį dyzelinu, užpylė akis, apsiliejo ir pati, tada pastūmė jį ir išlėkė iš kambario. Bėgdama per duris, ji jas trinktelėjo ir jis išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Matyt, tada verandos stiklas iškrito iš rėmo ir sudužo. L. K. žinojo, kas yra tame 5 l bakelyje, kadangi pati jį prieš kelias dienas parnešė namo. Jis pauostė ir pasakė, kad ten dyzelinas. Vėliau jis degino gale sodo šiukšles ir tuo dyzelinu jas aplaistė, kad jos užsidegtų, nes buvo drėgnos. Ji tikrai žinojo, kad tame bakelyje ne vanduo, ne koks kitas skystis, o būtent dyzelinas. Bakelis kurį laiką stovėjo jo verandoje, o kaip jis atsirado pas L. K., nežino, nematė, gal ji jį rankoje laikė už nugaros. A. K. teigia likęs laukti pas L. K. namuose, akis prasiplovė, žaidė su L. K. šuniuku mėtydamas jam plastmasinę liniuotę. Negalėjo palikti L. K. neužrakintų namų, kadangi visur aplink pilna narkomanų, todėl sėdėjo pas ją namuose ir laukė, kol ji sugrįš ir teiksis paaiškinti, ką jos toks elgesys reiškia. Jis per tą laiką, kol L. K. grįžo su pareigūnais, buvo kambaryje, L. K. su pareigūnais grįžo po 45 min. – 1 val. Iki to vakaro, jis jai sakė, kad apskųs paveldėjimą ir kad už 2,5 arų žemės, kuriais ji disponavo neturėdama teisės, išrašys kelialapį į Panevėžį, todėl ji visa tai ir suveikė. L. K. jį jau vieną kartą apvogė, pasiimdama beveik visą jo motinos po mirties likusį turtą, dabar vėlgi nori padaryti tą patį, todėl ji visa tai ir sugalvojo. Jokio peilio, jokio prievartavimo, nieko nebuvo. Kaltinamasis teisme nurodė, kad ant nukentėjusiosios jokio degaus skysčio, jokio dyzelino nepylė ir jai peiliu negrasino. Peilio, kai atėjo pas L. K. į kambarį, neturėjo, tą vakarą tarp jų konflikto nebuvo, jai tą vakarą negrasino nei padegti, nei nužudyti, jos atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, nukentėjusiosios ant lovos nepargriovė, nebandė nukentėjusiosios nurengti ir su ja lytiškai santykiauti. Nukentėjusioji pati atsinešė tą dyzeliną, ji jį parsinešė iš darbo. Jis verandos stiklo nedaužė, nukentėjusioji, kai bėgo iš kambario, stipriai trenkė durimis, ten metalinės durys, o verandos rėmams, į kuriuos sudėti stiklai, daugiau nei 30 metų, tai tada tas stiklas ir išdužo. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis gulėjo L. K. lovoje. Jis gyvena kitame kambaryje, bet tą vakarą nukentėjusioji jį pakvietė, jis ir atėjo. Ji kaltinamąjį pasikviesdavo ir anksčiau, jis pas ją daugiau nei mėnesį, kai grįžo iš kalėjimo, eidavo pavalgyti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. 2013-10-08 parodymus duoti atsisakė ir savo kaltės nepripažino (b.l. 83-84). Pateikus A. K. galutinį pranešimą apie įtarimą 2013-11-27 jis savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad 2013-10-07 apie 21 val. jis užėjo pas L. K., nes ji pati jį pakvietė. Užėjęs į kambarį rado L. K. stovinčią nugara į jį su chalatu ir jam priėjus arčiau, jis gavo smūgį iš 5 l talpos butelio, kuriame buvo dyzelinas, kurį ji pati atsinešė prieš 22 - 24 d. Šiais skysčiais jis buvo visas apipiltas ir L. K. taip pat apsipylė. Po to L. K. jį pastūmė rankomis į krūtinę ir išbėgo iš buto. Jis tik spėjo išgirsti stiklo dužesį. Jis pasiliko L. K. bute, nes jį saugojo. Maždaug po 40 min. į butą atėjo pareigūnai ir jį sulaikė. Tuo metu jis sėdėjo ant fotelio ir peilio neturėjo. Liudmilos jis išprievartauti nenorėjo, nes jau daugiau kaip 3 metus yra impotentas (b. l. 87-88).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji L. K. paaiškino, kad kaltinamasis A. K. yra jos mirusio vyro brolis, ji su juo giminystės ryšių neturi. Kol A. K. buvo kalėjime, viskas buvo gerai, jis jai tik laiškuose iš kalėjimo grasino, ji A. K. laiškų nerašė, su juo, kai jis buvo kalėjime, nebendravo. A. K. iš pradžių kai grįžo iš kalėjimo, gyveno lauko virtuvėje, bet ji, kadangi jau buvo sena, sugriuvo, todėl, kai sūnus mirė, atsirado laisvas kambarys ir ji jam leido ten gyventi. Kambarys yra tame pačiame name (duomenys neskelbtini), bet įėjimai skirtingi. Kai A. K. grįžo, ypatingų konfliktų nebuvo, vėliau kelis kartus yra apsipykę. L. K. nurodė, kad 2013-10-06 ji buvo virtuvėje, A. K. užėjo ir paklausė, apsisprendė ji ar dar ne. Ji atsakė, kad dar neapsisprendė, A. K. trinktelėjo durimis ir išėjo. Tą dieną, apie 23 val., jai į langą pasibeldė kaimynės vaikas M., kuris prašė padėti nuvesti A. K. namo, kadangi jis buvo visiškai girtas. Ji padėjo M. nuvesti A. K. į kambarį. Tai buvo sekmadienį. Pirmadienį ji išėjo į darbą. Po darbo ėjo namo, bet jai buvo baisu, kadangi, kai A. K. pyksta, negali žinoti, ko iš jo gali sulaukti, todėl ji ėjo ne tuo keliu, kuriuo eina paprastai, o kitu - pro M. K. kiemą. Ji priėjo prie M. K. ir paklausė, ar jis matė A., M. K. pasakė, kad matė A., kad jis vaikščiojo ir patarė jai prie jo nelįsti. Ji nuėjo namo. Po kurio laiko, 19.57 val., paskambino A. K. ir paklausė, kur ji yra, ji atsakė, kad namuose, A. K. pasakė, kad yra pas N., ji atsakė, kad jai nesvarbu, kad jis suaugęs žmogus ir gali daryti, ką tik nori. Ji gulėjo, žiūrėjo televizorių, kažkuriuo momentu šiek tik užsnūdo, staiga atsidarė durys, šuniukas pradėjo loti, ji įjungė naktinę lempelę. Užėjo A. K., rankoje jis laikė bakelį su kuru, ir pasakė „nu ką, šventoji, man N. viską apie tave papasakojo, kokia tu šventa. Tai va, arba tu su manimi, arba bus du lavonai. Aš tau pasakiau, man nėra ko prarasti“. Jis taip garsiai šaukė, ji pašoko nuo sofos, bet jis jai nė žingsnio neleido nuo sofos žengti. Tuomet A. K. atsuko bakelio kamštelį, ji stovėjo prie lovos, toliau sekcija, stalas, jis jai neleido nė pasijudinti. A. K. staiga ant jos užpylė dyzeliną, pasakė „aš tau sakiau, suka, nusirenk“, sugriebė ją už rankos, parvertė ant lovos ir pats atsisėdo, jis nereikalavo su juo santykiauti, tik vis kartojo „man nėra ko prarasti, man nėra ko prarasti, arba ji su juo, arba bus du lavonai, kad visi degsim“. A. K. nesakė, kad dabar dulkinsimės, jis taip nesakė, jis tik kartojo, kad arba ji būsiu su juo, arba bus du lavonai. Žodžio „dulkintis“ A. K. nesakė. Nusirengti jis liepė ir pastūmė ant lovos. A. K. nereikalavo jos mylėtis tiesiogiai, jis nesakė „suka, gulkis“. A. K. nebandė pakelti jai megztinio, jis visą laiką laikė bakelį rankose. Kaltinamasis sakė, kad ji jam seniai patinka, ji suprato, kad jis tą vakarą norėjo su ja miegoti ir toliau su ja gyventi. A. K. tik kartą pasakė, kad nusirengtų, kai parvertė ją ant lovos ir neleido jai nuo jos pasitraukti. Kad A. K. nori su ja artimų santykių, nukentėjusioji teigia supratusi iš jo žodžių, „kad arba tu su manimi, arba bus du lavonai“, ji suprato, kad jis nori su ja gyventi. Kad A. K. ją apipylė dyzelinu, suprato, nes buvo specifinis kvapas, be to, kad tai dyzelinas, A. K. pasakė jai pats. A. K. dar su savimi turėjo peilį. Jis, kai ją parvertė ant lovos, prikišo jai peilį iš kairės pusės prie kaklo, prie gerklės, klausdamas „tu mirties nori, mirties nori“. Ji dėl šoko tiksliai negali patvirtinti, kad ten buvo peilis, bet jautė, kad kažkas yra, tikrai ne liniuotė ar pagaliukas. Jau paskui, kai policijos pareigūnai išmušė jam iš rankos tą daiktą ir jis nukrito ant kėdės prie pečiaus, ji matė, kad tai savo gamybos peilis, tą peilį atidavė ekspertams. A. K. jos nemušė, tik buvo stipriai suėmęs už rankos, iš pradžių ji nepastebėjo, bet vėliau darbe pasidarė sunku dirbti, pradėjo skaudėti ranką, ji pasižiūrėjo ir pamatė, kad ten yra mėlynės. Ji šaukė, prašė, kad jis nusiramintų, klausė, gal jam ko nors reikia, gal pinigų, bet A. K. pasakė, kad nieko jam nereikia, kad arba du lavonai, arba ji su juo. Kai L. K. nuo lovos atsikėlė, A. K. tuo metu stovėjo, ji jo nestūmė, jis pats, kadangi buvo girtas susvirduliavo, lyg loštelėjo atgal ir ji tuo metu išbėgo iš kambario. Dėl stiklo, nukentėjusioji teigė nežinanti, kada jis išdužo, gali būti, kad, kai išbėgdama iš kambario ji trinktelėjo geležinėmis durimis, jis ir sudužo. Išbėgusi iš namų, ji bėgo labai greitai, kadangi bijojo, kad jis jos nesivytų, išlėkusi į kelią, paskambino 112, po to įlindo į krūmus ir atsigulė. Ji policijai pasakė, kad ją užpuolė vyro brolis, kad jis šaukia, kad ji būtų su juo, kad kitaip bus du lavonai, kad žadėjo padegti namus, kad kuo greičiau važiuotų, laukė policijos pareigūnų krūmuose pasislėpusi. Kai grįžo su pareigūnais namo, pareigūnai užėjo į vidų pirmi, A. K. gulėjo ant lovos. A. K. pašoko, ji uždegė šviesą ir išgirdo, kaip pareigūnai pasakė, kad jis mestų peilį, pareigūnai kažkaip išmušė A. K. tą peilį iš rankų ir peilis nukrito ant kėdės. Tik vėliau, kai ją apklausė policijos pareigūnai, pastebėjo, kad sudužęs verandos durų stiklas, šalia stovėjo ir bakelis su dyzelinu. Kriminalistai pasiėmė peilį ir jos rūbus, kurie buvo sulieti dyzelinu. Bakelis su kuru stovėjo pas A. K. verandoje, ten, kur jis gyvena. Kai atėjo pas ją į kambarį, tą bakelį su kuru jis atsinešė su savimi. Pas ją namuose tokio bakelio nebuvo.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. K. parodė, kad 2013-10-07, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), ji buvo namuose. Jai bežiūrint televizorių, į kambarį užėjo jos kaimynas A. K., jos buvusio vyro brolis. Nors durys buvo užrakintos, jis pateko pas ją į kambarį. Jis pasakė, kad dabar „dulkinsimės”, arba jis ją užmuš. Liepė jai nusirengti, ji liepė jam ramintis. Jis pasakė, arba jie „dulkinasi”, arba sudegs, nes jis neturi ko prarasti. A. K. klausė: „tai ji bus jo ar ne”? Jis iš kažkur išsitraukė peilį ir pasakė, ar ji tai darys, nes tuoj viskas sudegs ir bus du lavonai. A. K. sakė, kad myli ją, reikalavo mylėtis. Jis kitoje rankoje laikė bakelį (5 litrų). Tame butelyje buvo pilna kažkokio skysčio. A. K. ją juo apipylė ir pasakė, kad dabar betrūksta tik uždegti. Jis sakė, „kale gulkis, nes tuoj viską sudegins”. Jis rėkė „ko ji čia drebanti”. A. K. prirėmė peilį jai prie gerklės ir kažką kalbėjo. Jis nuvertė ją ant lovos, ji vis atsikeldavo. A. K. bandė pakelti jos megztinį, liepė nusirengti. Jis vis grasino, kad jei nesutiks su jo norais, viskas sudegs ir bus du lavonai, bei visi kiti sudegs. Ji išsivadavo nuo jo ir išbėgusi į gatvę paskambino policijai. Atvykus policijai, jie užėjo įjos butą. Ji pastebėjo, kad verandos stiklas išdaužtas. A. K. rado gulintį ant jos lovos su peiliu rankose. Rankose buvo jau kitas peilis, kurį policininkai išspyrė jam iš rankų ir sulaikė. Pirmas peiliukas, kuriuo grasino, buvo nedidelis, požymių tiksliai nepamena. Peilį kurį išspyrė, ji paėmė nuo lovos ir įsidėjo į rankinę. Pareigūnams išėjus, ji išėjo iš namų, nes bijo ten būti. Jis neseniai išleistas į laisvę iš kalėjimo, kur atliko bausmę dėl nužudymų. Jai sužalojimai nepadaryti, yra tik kuru apipilti drabužiai (b. l. 23-24). Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. K. parodė, kad 2013-10-07, apie 21 val., kai A. K. atėjo pas ją į kambarį, jis vienoje iš rankų, bet kurioje tiksliai ji nepamena, laikė 5 1 talpos mėlynos spalvos bakelį ir agresyviai pasakė, kad arba ji bus jo, arba kartu degs. Pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, sakydamas, kad ji tokia šventa, kad pas ją buvo tiek meilužių, kad pas jos vyrą (įtariamojo brolį) „nestovėjo“. Po to liepė jai nusirengti, agresyviai klausdamas, ar ji bus su juo. O ji tylėjo ir tada jis jai pasakė: „Tai ko tu tyli, sakyk, nes kitaip degsime visi“ ir tuo metu atsuko minėto bakelio dangtį ir ji pajuto panašaus į kurą kvapą (ar tai dyzelino, ar tai benzino), ir žinodama, kad A. rūko ir prie savęs visada turi žiebtuvėlį, ir realiai suvokdama visą grėsmę savo gyvybei, nes žinojo, kad A. 2013 m. rugpjūčio 14 d. išėjo iš kalėjimo už itin žiaurų trijų žmonių nužudymą, suprato, kad jis gali įvykdyti savo grasinimus. Nes jis ne vieną kartą kartojo, kad padegs juos abu, jei ji nebus jo, nes jam nėra ko prarast. Tuo metu jis apipylė ją minėtu skysčiu ir pastūmė ant sofos. Ji atsisėdo ant sofos, jis būdamas šalia jos, rankoje, bet kurioje tiksliai nepamena, laikė nedidelį peilį, kurį klausdamas ar ji nori, kad jis ją papjautų, įrėmė jai minėtą peilį prie gerklės. Jis buvo labai agresyvus. Ir vienu momentu jis prarado pusiausvyrą ir ji sugebėjo išbėgti į lauką, iš kur iškvietė policiją. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie išmušė A. iš rankų peilį, kurį jis turėjo prie savęs, tačiau kurioje tiksliai rankoje jis jį laikė, ji nematė, nes labai bijojo ir stovėjo atokiau. Išmuštą peilį ji pakėlė ir padavė tyrėjui, kuris ją apklausinėjo komisariate, tačiau jai atrodo, kad tai ne tas pats peilis, kuriuo jis jai grasino, nes kaip jai pasirodė, peilis, kuriuo jis jai grasino buvo mažesnis, bet būdama šoko būsenoje, ji neįsidėmėjo jo požymių. Tačiau tvirtai teigti, kad čia ne tas pats peilis, ji negali. Peilį, kurį išmušė pareigūnai, matė pirmą kartą, jis ne jos. Kai A. ją pastūmė ant lovos, jis stipriai įsikabino jai į kairiąją ranką ir petį ir ji, po A. panaudotos fizinės jėgos, atsisėdo ant sofos-lovos. Kitą dieną kairėje rankoje pastebėjo porą kraujosruvų, kurių iki 2013-10-07 įvykio tikrai nebuvo (b. l. 25-26, 27-28).

Iš liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji L. K. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), A. K. į nukentėjusiosios butą pateko išdaužęs verandos stiklą, pateko į kambarį, kur lovoje gulėjo L. K., ėjo link jos rankoje laikydamas plastikinį 5 l butelį sus skysčiu, priėjęs arčiau ją apipylė, pastūmė ją ant lovos, atsisėdo šalia jos ir vienoje rankoje laikydamas nedidelį peilį, grasino ją papjauti (b. l. 31-37).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. L., Vilniaus apskrities VPK Patrulių Rinktinės patrulis, paaiškino, kad kaltinamąjį A. K. ir nukentėjusiąją L. K. teko matyti dėl darbo pobūdžio įvykio metu. Rudenį, gali būti, jog 2013-10-07, patruliuodami kartu su kolega G. R., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), soduose, yra smurtaujama prieš pranešėją. Nuvyko, jau buvo tamsu, pareiškėja atėjo kažkur iš krūmų, nuo jos dvelkė dyzeliniu kuru. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, susijaudinusi, visa drebėjo, bijojo eiti į namą. Ji buvo basa, be kojinių, be batų. Pareiškėja paaiškino, kad jos namuose yra vyriškis, kuris ilgai sėdėjo kalėjime, kad jis ją apipylė dyzelinu ir grasino, kad, jeigu ji su juo lytiškai nesantykiaus, jis ją užmuš. Pareigūnams nuėjus į namą, rado ant lovos gulintį ir televizorių žiūrintį A. K.. Šalia, atrodo, gulėjo paprastas buitinis peilis, peilį iš karto pamatė, paprašė, kad padėtų ant grindų ir jis po kelių prašymų, padėjo tą peilį ant grindų. A. K. padėjo peilį ant grindų ir paspyrė link pareigūnų, liudytojas nurodo tikrai matęs, kad tai peilis. A. K. buvo išgėręs, jei gerai pamena, prie lovos stovėjo alaus butelis. Jau įėjus į namą, jautėsi dyzelino kvapas, o kambaryje ant grindų buvo dyzelino dėmė. Kambarį apžiūrėjo vizualiai, bet jokios talpos, iš kurios galėjo būti išpiltas dyzelinas, nerado. A. K. neigė savo kaltę, neigė, kad apipylė pareiškėją kuru, grasino jai, norėjo su ja santykiauti. Pranešėja parašė pareiškimą, A. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į 2 PK tolimesniam aiškinimuisi.

Liudytojas E. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus aps. VPK PR. 2013-10-07 apie 22.00 vai. patruliuodamas kartu su G. R. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), lauks moteris, kuriai jos namuose grasina nepageidaujamas asmuo. Atvykus nurodytu adresu, įjuos kreipėsi nukentėjusioji L. K., kuri paaiškino, kad 2013-10-07 apie 21 val. pas ją į butą atėjo jos mirusio vyro brolis A. K.. Jis apipylė ją dyzeliniu kuru ir grasindamas, kad ją padegs, reikalavo lytiškai su juo santykiauti. Įvykio vietoje talpos, iš kurios buvo apipilta L. K. jie nerado. Kambaryje ant lovos rado gulintį įtariamąjį A. K., kuris gulėjo ant pilvo, su drabužiais. Dešinėje rankoje vyras laikė kažkokį daiktą, panašų į peilį ir jie jam liepė padėti minėtą daiktą ant grindų. A. K. taip ir padarė ir nuspyrė šį daiktą į pareigūnų pusę, tačiau jis nuslydo kažkur toliau ir jie jo nematė. Vyrą sulaikė ir pristatė į 2 PK. A. K. elgėsi ramiai, jiems sakė, kad prie L. K. nesikabinėjo ir jai negrasino. Nukentėjusioji L. K. matėsi, kad buvo labai išsigandusi, nuo jos sklido stiprus dyzelinio kuro kvapas (b. l. 42-43).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. K. parodė, kad kaltinamasis A. K. jos vyro pusbrolis, nukentėjusioji L. K. kito vyro pusbrolio žmona. Su A. K. santykių jokių nepalaiko, jį per 25 metus yra mačiusi kokius 5 kartus, pasisveikina. Su L. K. santykiai kaimyniški. Konfliktinių situacijų su nė vienu neturėjo. Gyvena tame pačiame name, tik yra skirtingi išėjimai. 2013-10-07 dieną nieko neįprasto negirdėjo, tiesiog girdėjo už sienos A. ir L. balsus. Jie kalbėjosi gana garsiai, bet nė vienas iš jų nerėkė, pagalbos L. nesišaukė, girdėjo tik balsus, pokalbio turinio negirdėjo. Po to pro langą pastebėjo, kad kieme stovi policijos automobilis. Paskui kažkas pasibeldė į duris, duris atidarė jos vyras. Ji matė, kad už durų stovi L., girdėjo, kaip L. jos vyrui pasakė, kad A. ją kažkuo apipylė, kažko iš jos norėjo, kad dabar atvyko policijos pareigūnai. L. buvo susijaudinusi, kalbėjo verksmingai. Kas ten vyko paskui, nežino, nes nesidomėjo, į L. ir A. santykius nelindo, mano, kad A. su L. gyveno kartu, kadangi jis dažnai būdavo jos kambaryje.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. K. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su vyru M. K. nuo 2000 metų. Tame pačiame name taip pat gyvena L. K., 2013 m. rugpjūčio mėn. iš kalėjimo grįžęs vyro pusbrolis A. K. ir taip pat dukterėčia E. su vyru ir vaiku. 2013-10-07, apie 21 val., ji buvo namie kartu su vyru, girdėjo už sienos A. ir L. balsus. A. kalbėjo garsiai, bet smarkiai niekas iš jų nerėkė, pagalbos L. nešaukė. Po to pro langą pastebėjo, kad jų kieme stovi policijos automobilis, bet ji neatkreipė dėmesio, pagalvojo, gal kadangi grįžęs A. iš kalėjimo, gal atvažiavo jo patikrinti. Kažkas pradėjo belstis į jų duris, atidarę duris, pamatė ten stovinčią L.. Ji pasakė, kad A. ją kažkuo apipylė, kažko iš jos norėjo, atvyko policijos pareigūnai ir klausė, ką jai su juo daryti. Jos vyras M. pasakė jai, kad nuvestų pareigūnus ir parodytų, kur jis ir jie išėjo (b.l. 38-39).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. K. paaiškino, kad A. K. yra jo pusbrolis, L. K. - kito pusbrolio žmona. Su A. K. santykiai normalūs, broliški, su L. K. santykiai irgi normalūs, nekonfliktuoja. Gyvena tame pačiame name kaip L. ir A., t.y. (duomenys neskelbtini). 2013-10-07, apie 21 val., su žmona buvo namie, girdėjo, kad už sienos A. kalbasi su L., bet kad L. šauktųsi pagalbos, negirdėjo. Paskui žmona per langą pastebėjo, kad atvyko policijos pareigūnai. Jis išėjo į verandą parūkyti, prie jo priėjo L., kuri buvo susinervinusi, sakė, kad A. K. ją apipylė dyzelinu. Nuo jos jautėsi šiek tiek dyzelino kvapas. Po įvykio su A. nesikalbėjo, nes jis buvo sulaikytas ir jo daugiau nebematė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su žmona O. K.. Tame pačiame name taip pat gyvena L. K., 2013 m. rugpjūčio mėn. iš kalėjimo grįžęs jo pusbrolis A. K. ir taip pat dukterėčia E. su vyru ir vaiku. Jų visų įėjimai yra skirtingi. 2013-10-07 apie 21 val. jis buvo namie kartu su žmona, bet jokių garsų jis negirdėjo. Taip pat negirdėjo, kad L. rėkautų ar prašytų pagalbos. Tik vėliau jo žmona per langą pastebėjo, kad prie namo atvyko policijos pareigūnai. Jis išėjo į verandą ir maždaug 2 m atstumu nuo jo stovinti L. jam pasakė, kad A. apipylė ją dyzelinu ir daugiau nieko nesakė. L. atrodė labai susinervinusi (b.l. 40-41).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2013-10-10 specialisto išvados Nr. G 3344/13(01) nustatyta, kad L. K. padarytos dvi poodinės kraujosruvos kairiame žaste nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai kairį žastą suspaudus pirštais įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-10-07). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų lokalizacija pasiekiama nukentėjusiosios rankai, juos pasidarant pačiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir atsitrenkus kairiu žastu į kietus bukus atsikišusius paviršius (pvz., griūnant, užsigaunant), tiek ir suspaudus kairį žastą pirštais. Kova ir savigyna yra juridinės sąvokos, kurių sprendimas nėra teismo medicinos eksperto kompetencijoje. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Atsakyti, ar sužalojimai buvo padaryti vienu, ar keliais bukais daiktais nėra galimybės, nes konkretus traumavusio daikto kontaktavęs paviršius liko neužsifiksavęs. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie traumavusio daikto (daiktų) formą, nėra (b.l. 45-46).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-10-18 specialisto išvados Nr. 11-2798 (13) nustatyta, kad ant tirti pateiktų nukentėjusiosios L. K. drabužių (sportinių kelnių, marškinėlių ir liemenėlės) yra naftos produkto - dujų kondensato arba dyzelino - pėdsakų. Tirti pateiktame 5 litrų talpos plastiko butelyje esantis skystis yra naftos produktas - dujų kondensatas. Ant tirti pateiktų įtariamojo A. K. drabužių (striukės, sportinio kostiumo) ir batų yra naftos produkto - dujų kondensato arba dyzelino - pėdsakų. Nustatyti, ar ant nukentėjusiosios L. K. drabužių, įtariamojo A. K. drabužių ir batų esantis skystis yra skystis iš 5 litrų talpos plastiko butelio, negalima dėl pakitusios skysčio sudėties veikiant tenperatūrai. Ant tirti pateikto skuduro yra naftos produkto - dujų kondensato arba dyzelino - pėdsakų (b.l. 56-58).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), durų dešinėje yra išdaužtas langelis. Šukės yra pažirusios lauke ant žemės. Duryse yra spynos atrakiklis, kuris rankų pagalba atsirakina iš vidaus. Jis per išdaužtą langelį lengvai pasiekiamas iš lauko. Kambaryje sklinda aitrus kvapas, panašus į automobilio kurą. Sekcijos galinėje dalyje guli drėgnas skuduras, skleidžiantis aitrų kvapą (b.l. 8-22).

Iš garso įrašų, pateiktų Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus, apžiūros protokolo nustatyta, kad tyrimui buvo pateikti 3 garso įrašai. Pirmajame garso įraše girdimi du balsai: 112 dispečerės ir nukentėjusiosios L. K.. L. K. kviečia policiją adresu (duomenys neskelbtini), prašo pagalbos, nes jos vyro brolis grasina ją padegti ir nužudyti. Antrajame garso įraše girdimi du balsai: 112 dispečerės ir nukentėjusiosios L. K.. L. K. pakartotinai kviečia policiją, pasakoja, kad jis yra recidyvistas, kad vyro brolis ką tik grįžo iš kalėjimo ir grasina ją nužudyti. Trečiajame garso įraše girdimi du balsai: 112 dispečerio ir nukentėjusiosios L. K.. L. K. sako, kad matė policijos automobilį, tačiau jis pravažiavo. Dispečeris bando sujungti su policija, bet vėliau atsiliepia pats ir sako, kad policija tuoj bus (b.l. 67-73).

Iš peilio apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas daiktas (objektas) peilis, kurio ilgis yra 20 cm, geležties ilgis – 11 cm, balto metalo spalvos rankenos ilgis 9 cm, peršviečiamos spalvos su violetiniu atspalviu, ant rankenos įkalti du vyriai (b.l. 59-60).

Iš alkotesterio kvito nustatyta, kad A. K. 2013-10-07, 23.10 val., nustatytas 1.51 promilių girtumas (b. l. 75).

Iš nutarimo daryti poėmį, poėmio protokolo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-10 nutarties nustatyta, kad iš A. K. buvo paimti viršutiniai drabužiai (b. l. 47-50).

Nors A. K. savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme nepripažino, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visuma visiškai patvirtina kaltinamajam A. K. pareikštą kaltinimą. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltę įrodo nuoseklūs nukentėjusiosios L. K. parodymai, kuriuos patvirtina aptarta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-10-18 specialisto išvada Nr. 11-2798 (13), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2013-10-10 Specialisto išvada Nr. G 3344/13(01), liudytojų parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, kiti byloje surinkti įrodymai. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad įvykio dieną jai būnant namuose, staiga į jos namus įėjo A. K., kuris, rankoje laikydamas bakelį su kuru, pasakė „nu ką, šventoji, man N. viską apie tave papasakojo, kokia tu šventa. Tai va, arba tu su manimi, arba bus du lavonai. Aš tau pasakiau, man nėra ko prarasti“, garsiai šaukė, neleido jai pasitraukti nuo sofos, atsukęs bakelio kamštelį, staiga užpylė ant jos dyzeliną, pasakė „aš tau sakiau, suka, nusirenk“, sugriebė ją už rankos, parvertė ant lovos ir pats atsisėdo, vis kartojo, kad jam nėra ko prarasti, kad arba ji su juo, arba bus du lavonai, kad visi degs. Nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamasis jai sakė, kad ji jam senai patinka, ji suprato, kad jis tą vakarą norėjo su ja miegoti ir toliau su ja gyventi. Be to, parvertęs ją ant lovos, A. K. prikišo jai peilį iš kairės pusės prie kaklo, prie gerklės, klausdamas „tu mirties nori, mirties nori“, nukentėjusioji šaukė, prašė, kad jis nusiramintų, klausė, gal jam ko nors reikia, gal pinigų, bet A. K. pasakė, kad nieko jam nereikia, kad arba du lavonai, arba ji su juo. Nukentėjusioji nurodė, kad, kai A. K. atsikėlė nuo lovos, kadangi buvo girtas, susvirduliavo, lyg loštelėjo atgal, ji tuo metu išbėgo iš kambario. Dėl stiklo, nukentėjusioji teigė nežinanti, kada jis išdužo, gali būti, kad, kai išbėgdama iš kambario ji trinktelėjo geležinėmis durimis, jis ir sudužo. Nukentėjusiosios parodymus netiesiogiai patvirtina ir liudytojo policijos pareigūno E. L. parodymai teisme, kai jis nurodė, kad, atvykus pagal iškvietimą, juos lauke pasitiko iš už krūmų atėjusi išsigandusi, drebanti, susijaudinusi, basa nukentėjusioji, nuo kurios dvelkė dyzelinu, kuri pareigūnams nurodė, jog jos namuose yra vyriškis, kuris apipylė ją dyzelinu ir grasino, kad, jei ji su juo lytiškai nesantykiaus, jis ją užmuš. Iš liudytojo E. L. parodymų taip pat nustatyta, kad įėjus į nukentėjusiosios kambarį, ant lovos rado gulintį A. K., o šalia jo buvo padėtas buitinis peilis. Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus garso įrašų apžiūros protokolo taip pat nustatyta, jog nukentėjusioji L. K., kviesdama policijos pareigūnus, nurodė, kad nukentėjusiosios vyro brolis grasino ją nužudyti, padegti, nori, kad ji būtų jo arba ją papjaus, susidegins kartu su ja, paaiškino, kad jis ją apipylė dyzelinu, taip pat teigė, kad ji iš namų išbėgo ir policijos laukia lauke, krūmuose. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-10-18 specialisto išvados Nr. 11-2798 (13) nustatyta, kad ant tirti pateiktų nukentėjusiosios L. K. drabužių (sportinių kelnių, marškinėlių ir liemenėlės) yra naftos produkto - dujų kondensato arba dyzelino – pėdsakų, tirti pateiktame 5 litrų talpos plastiko butelyje esantis skystis yra naftos produktas - dujų kondensatas, ant tirti pateiktų įtariamojo A. K. drabužių (striukės, sportinio kostiumo) ir batų yra naftos produkto - dujų kondensato arba dyzelino - pėdsakų. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2013-10-10 specialisto išvados Nr. G 3344/13(01) nustatyta, kad L. K. padarytos dvi poodinės kraujosruvos kairiame žaste nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai kairį žastą suspaudus pirštais įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-10-07). Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus bei byloje esančius įrodymus, teismas laiko, kad yra įrodyta, jog A. K. 2013-10-07, apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), patekęs į L. K. kambarį, iš 5 litrų talpos plastikinio butelio apipylė ją atsineštu degiu skysčiu, grasindamas ją pajauti ir padegti, jei ji su juo lytiškai nesantykiaus, po ko stipriai suspaudė L. K. kairiąją ranką ir petį, padarydamas dvi poodines kraujosruvas kairiame žaste, pargriovė ją ant lovos, prie gerklės prirėmė su savimi atsineštą peilį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes L. K. pabėgo ir iškvietė policijos pareigūnus. Šie kaltinamojo A. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., kadangi jis pasikėsino lytiškai santykiauti su L. K. prieš šios valią, panaudodamas fizinį smurtą bei grasindamas ją nužudyti ir taip atimdamas galimybę priešintis, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios.

Skiriant bausmę A. K., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. A. K. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie sunkių nusikaltimų, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jis nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. K. anksčiau teistas 9 kartus (b. l. 106-115, 120-133), administracine tvarka nebaustas (b. l. 118), nedirba (b. l. 116-117), VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 135), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 136), VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 137). Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis kaltinamajam A. K. gali būti pasiekta skiriant jam griežčiausią - laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis.

Iš laikinojo sulaikymo protokolo nustatyta, kad A. K. BK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2013-10-07, 21:00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-09 nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo A. K. sulaikymo dienos, t.y. 2013-10-07 (b. l. 77, 96-97). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-07 nutartimi A. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014-01-07 (b. l. 163-164). Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę A. K. įskaitytinas kardomosios priemonės – suėmimo, laikas nuo 2013-10-07 iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina ir A. K. nukreiptinas atlikti bausmę.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje (duomenys neskelbtini):

1) mobiliojo ryšio telefonas NOKIA Cl-01, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos su Tele2 Pildyk SIM kortele viduje, 43 centai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini jų teisėtam savininkui A. K..

2) peilis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas;

3) L. K. drabužiai - juodos spalvos sportinės kelnės, rožinės spalvos maikutė be rankovių, baltos spalvos liemenėlė, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini jų teisėtai savininkei L. K.;

4) poėmio metu iš kaltinamojo paimti jo vilkėti drabužiai - juodos spalvos odinė striukė, mėlynos spalvos sportinis kostiumas FILA, baltos spalvos (purvini) batai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini jo teisėtam savininkui A. K.;

5) 5 1 deformuotas plastiko butelis, kuriame yra 19 cm, skaičiuojant nuo dugno, dujų kondensato, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 302-303 str.,

nusprendė:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį ir nubausti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Į paskirtą bausmę A. K. įskaityti kardomosios priemonės – suėmimo laiką nuo 2013-10-07 iki bausmės vykdymo pradžios. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę - suėmimą A. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir A. K. nukreipti atlikti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) mobiliojo ryšio telefoną NOKIA Cl-01, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos su Tele2 Pildyk SIM kortele viduje, 43 centus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui A. K..

2) peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

3) L. K. drabužius - juodos spalvos sportinės kelnes, rožinės spalvos maikutę be rankovių, baltos spalvos liemenėlę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtai savininkei L. K.;

3) poėmio metu iš kaltinamojo paimtus jo vilkėtus drabužius - juodos spalvos odinę striukę, mėlynos spalvos sportinį kostiumą FILA, baltos spalvos batus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui A. K.;

4) 5 1 deformuotą plastiko butelį, kuriame yra 19 cm, skaičiuojant nuo dugno, dujų kondensato, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas)Kopija tikra:Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė