Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka spręsdamas pareiškėjo V. M. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2019-01-21 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose gautas V. M. pareiškimas suinteresuotam asmeniui (sutuoktinei) L. M. dėl fizinio asmens bankroto bylos jam, V. M., iškėlimo. Šiuo pareiškimu prašoma iškelti V. M. fizinio asmens bankroto bylą ir paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Bankroto Valdymas“ jo bankroto administratoriumi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2. Pareiškimą atsisakytina priimti.

2.1. Dėl nesilaikymo išankstinės inicijuojamo ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 4 straipsnio 2 dalis imperatyviai numato, kad ketindamas pateikti teismui pareiškimą iškelti jam bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė (ne)mokumas) atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui dienos apie tai raštu praneša visiems žinomiems savo kreditoriams. Taigi, FABĮ yra nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Tam, kad būtų pripažinta, jog išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka yra įvykdyta, yra privalomos dvi sąlygos : pirma, turi būti raštiškas pranešimas (vienas bendras visiems ar kiekvienam atskiras) kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą ir, antra, kreditoriams turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui dienos. Be to, kreditoriams pranešimas turi būti įteiktas fiziškai, nes tik tada būtų galima laikyti, jog pranešimas yra tinkamas. Nors pareiškime (2-ji pastraipa) pareiškėjas teigia, jog visiems savo kreditoriams, šiuo atveju pagal jo paties pareiškimą trims – uždarai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Žvalguva“, SIA „UniCredit Leasing“, veikiančiam per filialą Lietuvoje, bei antstoliui A. M., jis apie savo ketinimą inicijuoti teisme fizinio asmens bankroto bylą tinkamai pranešęs ir FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi jam nustatytą pareigą visiškai ir tinkamai įvykdęs, tačiau pareiškimo priedai to (tinkamo pranešimo) nepatvirtina – pridėta tik pareiškėjo pasirašytas 2018 m. spalio 31 d. datuotas dokumentas (pranešimas) vienam iš kreditorių UAB „Žvalguva“, tačiau nėra duomenų dėl šio dokumento įteikimo adresatui (kreditoriui), o dėl įstatymu nustatytos privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne tesime tvarkos realizavimo kitų dviejų kreditorių atžvilgiu duomenų nėra absoliučiai jokių (nei pranešimų dokumentų, nei patvirtinimo apie jų tinkamą įteikimą). Atsižvelgiant į konstatuotas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas nepateikė teismui pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog jis visus be išimties jam žinomus ir paties deklaruojamus savo kreditorius informavo prieš 1 mėnesį apie ketinimą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą teisme, todėl konstatuotina, jog pareiškėjas nepilnai įgyvendino privalomą neteisminę ginčo sprendimo tvarką. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą, prašymą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Todėl pareiškėjo V. M. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo turi būti atsisakytas priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, FABĮ 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 4 dalis).

2.2. Dėl pareiškimo neatitikimo sąžiningumo bei skolininko ir kreditorių priešinių interesų pusiausvyros principams. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti du kertiniai fizinio asmens bankroto procedūros principai – siekiančio bankrutuoti fizinio asmens sąžiningumas, kuris apima tiek tris metus iki bylos dėl bankroto iniciavimo, tiek ir veiksmus inicijuojant tokią bylą teisme, o taip pat priešinių siekiančio bankrutuoti skolininko ir jo kreditorių interesų derinimo ir teisingos jų pusiausvyros principas. Teismo preliminariu vertinimu, jį atlikus pagal paties pareiškėjo pateiktus duomenis, V. M. procesinis elgesys ir jo procesinis dokumentas neatitinka nurodytųjų principų. Pirma, pareiškėjas neatskleidžia tikrosios savo padėties, kiek ji yra svarbi preliminariai (priimant pareiškimą) spręsti dėl jo (ne)mokumo būklės, o pastaroji yra privaloma sąlyga fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui. Nors pareiškime deklaruota trys transporto priemonės ir žemės sklypai, kaip pareiškėjo turtas, tačiau nėra absoliučiai jokių duomenų, kokia yra bent preliminari pareiškėjo, kaip skolininko, turto vertė (kiekvieno vieneto atskirai ir visos masės bendrai). Vien tik piniginių prievolių, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, suma neteikia pagrindo vertinti skolininko (ne)mokumą, tokiu atveju yra būtina ir antroji dedamoji, tai yra, faktas, jog skolininkas pagal savo padėtį (pajamas, turtą ir kt.) šių prievolių, kurių suma viršija 25 MMA, negali įvykdyti. Toks negalėjimas pareiškėjo privalo būti įrodinėjamas, o teismo preliminariai vertinamas, jau pareiškimo dėl bylos iškėlimo stadijoje (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 135 straipsniai). Kad šią procesinę pareigą tinkamai įvykdyti, pareiškėjas privalo ne tik deklaruoti savo turtą, beje, jam priklausantį ne tik asmeninės, tačiau ir bendrosios (įskaitant jungtinę sutuoktinių) nuosavybės teise, bet ir pateikti tikslius, identifikuojančius duomenis apie juos iš registrų (jeigu daiktai registruojami) bei duomenis apie kiekvieno daikto, turtinės teisės rinkos vertę šiuo metu iš tų pačių registrų ar kt. visuotinai pripažįstamų, patikimų šaltinių (Nekilnojamo turto registro, viešos įstaigos „Emprekis“, turto vertintojų ar kt.). Tik preliminariai įvertinus skolininko vykdytinų piniginių prievolių sumos bei jo gaunamų pajamų ir turimo turto, įskaitant turtines (reikalavimo) teises, verčių sumos skirtumą galima būtų pagrįstai nuspręsti, ar esama pagrindo manyti, jog skolininko padėtis atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatą. Antra, pareiškėjo deklaruoti pareiškime duomenys apie nuosavybės teise valdomus žemės sklypus neatitinka jo gi paties pateiktus duomenis iš Nekilnojamo turto registro - valstybės įmonės „Registrų centras parengto sąrašo valdomų žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašo, atkreiptinas dėmesys, jog šiame sąraše tokių sklypų net 58 vienetai, o štai pareiškime deklaruojama tik 33 vnt. Pastarasis prieštaravimas, abejonės galėtų būti pašalintos skolininkui, kaip turto savininkui, užsakant išsamius duomenis iš Nekilnojamo turto registro. Trečia, fizinio asmens bankroto bylą inicijuojančio asmens pareiškime deklaruojamas turto sąrašas turi būti išsamus, tai reiškia, jog skolininkas privalo deklaruoti, teikti duomenis, įskaitant ir dėl vertės rinkoje, ne tik žemės sklypus ir lengvuosius automobilius, bet visą turtą, iš kurio tiesiogiai arba tokį realizavus, gali būti vykdomos prievolės kreditoriams, šiuo atveju tai būtų nuosavybės teise valdomi visi kiti nekilnojami daiktai (pastatai, kt. statiniai, tiek gyvenamos, tiek ūkinės, tiek kt. paskirties), žemės ūkio ir kt. paskirties technika, akcijos UAB „VM Transport“ ir kt. juridinių asmenų (šios dienos, o ne steigimo, įgijimo dienos verte). Nagrinėjamo pareiškimo atveju būtų aktualūs ir duomenys apie skolininko pateiktos paraiškos paramai už žemės ūkio naudmenas numatomą nagrinėjimo laiką, būsimų pajamų tokia forma sumą ir jų išmokėjimo pareiškėjui laiką (bent preliminariai). Aukščiau aptartas bylą inicijuojančio pareiškėjo procesinis elgesys teismui kelia dideles abejones dėl siekiamo bankroto sąžiningumo, juolab, kad vien trijų žemės sklypų, įkeistų hipotekinei kreditorei, pardavimo varžytinėse bendra kaina siekė maždaug pusę vykdytinos šiam kreditoriui prievolės, o, kaip minėta aukščiau, viso žemės sklypų pareiškėjo pateiktame sąraše yra 58 vnt., jau neskaitant viso kito turto.

2.3. Dėl kitų pareiškimo neatitikimų FABĮ ir CPK reikalavimams. Pirma, pareiškėjas kaip procesinio dokumento priedą Nr. 16 įvardinęs „2018-11-09 UAB „Žvalguva“ pranešimo dėl sąskaitos siuntimo ir skolos sumokėjimo kopija“, tačiau tokio dokumento su pareiškimu nėra pateikta. Antra, pareiškime skolininkui deklaruojant kreditorius ir prisiimtas jiems pinigines prievoles, privalu aiškiai atskirti ir nurodyti, kurioms prievolėms, jų dalims vykdyti terminas jau yra suėjęs, o kurioms yra prasidėjęs ir kada pasibaigs, arba išviso dar nėra kreditoriaus reikalavimo vykdymui (kai prievolės vykdymo terminas (laikas) iš anksto nėra nustatytas), tai ypač aktualu sutartinėms prievolėms, kurių vykdymas yra nustatytas dalimis, periodiniais mokėjimais ir pan. Nagrinėjamu atveju tai ypač aktualu prievolėms pagal kombaino lizingo sutartį bei atlyginti notaro vykdomojo įrašo priverstinio vykdymo išlaidas kreditoriams SIA „UniCredit Leasing“ ir antstoliui A. M.. Šiuo aspektu taip pat privalu su pareiškimu teikti visas bei pilnos apimties sutartis, sąskaitas ir kt. pirminius piniginių prievolių nustatymo dokumentus, iš kurių yra kilę vykdytini siekiančio bankrutuoti skolininko kreditorių reikalavimai jam. Trečia, siekiant proceso koncentruotumo, operatyvumo, o taip pat ir aukščiau minėto skolininko ir kreditorių priešinių interesų pusiausvyros principo jame įgyvendinimo, teismo vertinimu, būtų ne tik procesiniu požiūriu pateisinama, bet ir racionalu kreditorius, ypač kai jų tik vienetai, jau pirminiu pareiškimu dėl bylos iškėlimo į procesą įtraukti suinteresuotais asmenimis, parengti jiems įteikti ne tik pareiškimo, bet ir jo visų priedų komplektus, kaip tai numato CPK 113 str. 2 d. ir kai byla inicijuojama ne elektronine forma. Kaip rodo teismų praktika fizinių asmenų bankroto bylose, siekiančio bankrutuoti skolininko kreditoriai paprastai aktyviausiai ir veiksmingiausiai savo teises gina būtent bankroto bylos iškėlimo stadijoje, tik suteikus jiems CPK apibrėžtą procesinį statusą, sukuriamos jiems prielaidos visapusiškai savo teisių ir teisėtų interesų gynybai (gauti visus su byla susijusius procesinius tiek pareiškėjo, tiek teismo dokumentus, su jais susipažinti, teikti atsiliepimus į pareiškimą, įrodymus savo pozicijai patvirtinti ir (ar) pareiškėjo paneigti, skųsti nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą ir kt. teismo veiksmus). Taigi, tik nuo pat proceso pradžios kreditorius įtraukus į bylą suinteresuotais asmenimis, yra geriausiai užtikrinama skolininko ir kreditorių priešinių interesų teisminės gynybos pusiausvyra.

2. Priimamas teismo procesinis sprendimas dėl konkretaus pareiškėjo procesinio dokumento neužkerta jam galimybės ateičiai, jeigu jis tinkamai pašalins teismo aukščiau konstatuotas kliūtis nagrinėjamo dokumento priėmimui, pakartotinai kreiptis į teismą inicijuojant fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis FABĮ 4 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 4 dalimi, CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 290–291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo.

Grąžinti pareiškėjai pareiškimą ir jo priedus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios nutarties priėmimo dienos, teisme paliekant pareiškimo kopiją.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.