Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės žemės ūkio bendrovės (toliau – ir ŽŪB) „Agromodera“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7154-286/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Amavitas“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Amavitas“ teismo prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl atsakovės nevykdomos taikos sutarties, patvirtintos Utenos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7154-286/2018.

2. Paaiškino, jog atsakovė ŽŪB „Agromodera“ laiku neįvykdė taikos sutarties įsipareigojimų ir liko skolinga 3 847,64 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2019 m. birželio 6 d. nutartimi patenkino ieškovės UAB „Amavitas“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą.

4. Nustatė, kad atsakovė neginčijo negrąžintos pagal taikos sutartį skolos dydžio. Pažymėjo, jog atsakovės prašymas likusią skolos dalį sumokėti per vienerius metus negali būti patenkintas, nes tokia sąlyga kardinaliai pakeistų šalių susitarimo esmę. Darė išvadą, kad atsakovė nebandė tartis su ieškove dėl sutarties sąlygų pakeitimo, todėl prašymą pakeisti teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo tvarką vertino kaip siekį išvengti skolos mokėjimo.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė ŽŪB „Agromodera“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. birželio 6 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti arba pakeisti Utenos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7154-286/2018 patvirtintos taikos sutarties 2.1 punkto vykdymo tvarką nustatant, kad likusi nesumokėta pinigų suma – 3 847,64 Eur, sumokama dalimis per vienerius metus, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis.

6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalies bei 646 straipsnio 3 dalies nuostatas.

7. Teigia, jog skolos grąžinimas dalimis, tik kitokiomis proporcijomis (atsižvelgiant į tai, būtų keičiamas skolos grąžinimo terminas) negali būti traktuojamas kaip šalių susitarimo esmės pakeitimas.

8. Tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į jos motyvus, susijusius su laikinais bendrovės sunkumais, dėl kurių atsirado tam tikras taikos sutarties vykdymo vėlavimas. Atkreipia dėmesį, jog teismas nesvarstė galimybės ne tik surengti bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, siekiant išsiaiškinti nurodytas aplinkybes, jei jos teismui nebuvo aiškios, kaip ir pasiūlyti jai pateikti minėtas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, jei jie teismo nuomone buvo būtini.

9. Nesutinka su teismo išvada dėl atsakovės vengimo sumokėti skolą, nes ilgą laiką vykdė taikos sutartį ir sumokėjo beveik 11 tūkst. eurų. Mano, kad byla buvo išnagrinėta formaliai, paviršutiniškai, nesigilinant į jos esmę, jos neatskleidžiant bei pažeidžiant procesinės teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7154-286/2018 patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ŽŪB „Agromodera“, M. R. ir UAB „Amavitas“, pagal kurią ŽŪB „Agromodera“ įsipareigojo dalimis sumokėti 14 552,90 Eur sumą taikos sutartyje nustatytu grafiku. UAB „Amavitas“ pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nevykdymo, nurodydama, kad ŽŪB „Agromodera“ negrąžino 3 847,64 Eur skolos.

11. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, teismas, nagrinėdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, gali pakeisti šalių taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygomis, nevertina, kad apeliantės siūloma skolos dalies grąžinimo pakeitimo tvarka negali būti traktuojama kaip šalių susitarimo esmės pakeitimu (CPK 185 str.). Tokią išvadą pagrindžia pats ginčo taikos sutarties tekstas, jos sąlygos, nes abi šalys susitarė, kad apeliantė ŽŪB „Agromodera“ grąžins skolą dalimis sutartyje nustatytu grafiku – iki 2019 m. kovo 29 d. Kitoks likusios skolos dalies grąžinimo grafikas, kokį siūlo apeliantė, pakeis šalių sutartą skolos grąžinimo terminą, tuo pačiu pakeis ieškovės UAB Amavitas“ teisėtą lūkestį atgauti skolą iki teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje sutarto laiko.

12. Apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalį, nes 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės ir apeliantės taikos sutartis, taikiai užbaigianti ginčą, ir kurios teismas savo iniciatyva keisti neturi teisinio pagrindo.

13. CPK 306 straipsnio 2 dalis, taikoma ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis), įtvirtina draudimą skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliantė ŽŪB „Agromodera“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė diskusijos dėl galimybės pakeisti taikos sutarties vykdymo sąlygas metu buvo informuota apie numatomą žemės ūkio bendrovės restruktūrizavimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismui ir nebuvo pagrindo vertinti minėtų apeliantės teiginių, nes apeliantė apie derybas nurodė tik atskirajame skunde, o apeliacinės instancijos teismas teiginių dėl buvusių derybų negali vertinti ir dėl jų pasisakyti, nes, kaip minėta, tai nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).

14. Nepagrįstais teiginiais laikomi apeliantės skundo argumentai pirmosios instancijos teismui nepagrįstai prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nenagrinėjus žodinio proceso tvarka, taip neišsiaiškinus apeliantės nurodytų aplinkybių (CPK 12 str., 185 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatos neįpareigoja teismo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, apeliantei buvo sudarytos visos sąlygos pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, įrodymus pagrindžiančius atsiliepimo argumentus, ką ji ir padarė 2019 m. birželio 6 d. pateikdama teismui atsiliepimą. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė apeliantės teisę į teisingą teismą (CPK 12 str., 178 str.).

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.