- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- e2-1664-186/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01045-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ATEA
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Apsaugos spektras“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ATEA atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ATEA ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Apsaugos spektras“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ATEA kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Apsaugos spektras“, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 108 836,18 Eur skolos ir 23 552,09 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 14 d. preliminariu sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai: priteisti ieškovei ATEA, UAB iš atsakovės UAB „Apsaugos spektras“ 108 836,18 Eur skolos, 23 552,09 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (132 388,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 201,80 EUR bylinėjimosi išlaidų.
3. Atsakovė UAB „Apsaugos spektras“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo.
Atsiliepimas
4. Ieškovė ATEA, UAB pateikė atsiliepimą, kuriame prašė teismo priimtą preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės neginčijamai 90 454,90 Eur sumai areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, lėšas, turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Prašymo pagrįstumą ieškovė įrodinėjo tuo, kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, atsakovė ilgą laiką vengia vykdyti savo įsipareigojimus, vėluoja apmokėti sąskaitas, nors skolą yra suderinusi. Ieškovė nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis nėra žinoma, bet manytina, kad ieškinio suma 108 836,18 Eur atsakovei tikrai yra didelė, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieškovės ATEA, UAB prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
6. Teismas nurodė, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovei yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškinio suma atsakovei yra didelė. Tai, kad atsakovė ginčija skolą teikdama prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, teismo vertinimu, taip pat savaime neįrodo, kad atsakovė imasi veiksmų, kuriais siekia išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės neįrodo įstatyme numatytų pagrindų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė ATEA, UAB atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti atsakovės UAB „Apsaugos spektras“ atžvilgiu prašomas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat prašo iš UAB „Apsaugos spektras“ priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
7.1. Ieškovė yra tikėtinai pagrindusi savo ieškinio reikalavimą. Pažymi, jog atsakovė neginčija, kad ji yra neatsiskaičiusi su ieškove už kokybiškai atliktus darbus, neginčija, kad darbai yra neatlikti ar atlikti nekokybiškai.
7.2. Byloje yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovei nepalankaus teismo sprendimo įvykdymas galimai pasunkės. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tada, kai turtinis ginčas yra tarp šalių dėl didelės pinigų sumos. Akivaizdu, kad šiuo atveju ieškinio suma atsakovei iš tiesų yra didelė, tačiau šią aplinkybę teismas įvertino formaliai, nurodydamas, kad ieškovė nepateikė duomenų, įrodančių tai, kad tokia suma atsakovei yra didelė. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė turi 2 491 Eur įsiskolinimą Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra), o tai leidžia spręsti apie tai, kad ir tokio dydžio suma atsakovei yra didelė, jei nesugeba jos padengti. Kita vertus, ieškovė negali teismui pateikti objektyvių apie atsakovės finansinę padėtį duomenų, nes atsakovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 m.
7.3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė neginčija skolos – yra pasirašiusi skolos suderinimo aktus ir kartu su prieštaravimais nepateikė nei vieno įrodymo, kuris leistų spręsti apie tai, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Prieštaravimus atsakovė pateikė tik formaliai, siekdama kuo ilgiau išvengti prievolės sumokėti skolą įvykdymo ir iššvaistyti savo likusį turtą.
7.4. Atsakovė finansinių sunkumų turi ilgą laiko tarpą – atsakovė skolų Sodrai turi jau nuo 2013 metų, todėl galima daryti išvadą, kad atsakovė neturi pakankamai turto atsiskaityti su visais kreditoriais, gali vengti mokėti skolas, iššvaistyti turtą.
Atsiliepimas
8. Atsakovė UAB „Apsaugos spektras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais atsikirtimais:
8.1. Didelės reiškiamo reikalavimo sumos prezumpcija nėra absoliuti. Pažymi, kad atsakovė vykdo veiklą ir gauna pajamas. Be to, susidariusi skola Sodrai yra padengta, todėl atsakovė nebeturi šiai institucijai įsiskolinimų. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovė periodiškai moka įmokas Sodrai, be to, atsakovės darbuotojų skaičius yra stabilus nuo pat 2013 metų.
8.2. Priešingai nei nurodo apeliantė, atsakovė nesutinka su ieškovės pareikštu ieškinio reikalavimu.
8.3. Ieškovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima spręsti apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis šiuo metu arba ateityje gali būti sunki. Ieškovė taip pat nenurodė konkrečių duomenų apie atsakovės ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, siekiant išvengti atsakovei galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
10. Ieškovė ir atsakovė kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovės ir atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai nebuvo patiekti pirmosios instancijos teismui, tačiau jie tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu ir gali turėti reikšmės sprendžiant ginčijamą klausimą, šalys su teikiamai dokumentais susipažinę, todėl apeliacinis teismas pateiktus dokumentus priima ir prijungia prie bylos (CPK 42, 302 ir 314 straipsniai).
Dėl ginčo esmės
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
12. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatuodamas, kad didelė ieškinio suma nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovė nepateikė duomenų, įrodančių, jog ieškinio suma atsakovei yra didelė, be to, ieškovė neįrodė, kad atsakovė imasi veiksmų, kuriais siekia išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo.
13. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, nurodo, jog teismas formaliai įvertino aplinkybę, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė. Anot jos, šį faktą įrodo tai, kad atsakovė turi 2 491 Eur įsiskolinimą Sodrai ir įsiskolinimų ji turi nuolatos nuo 2013 m. Atkreipia dėmesį į tai, kad objektyvių duomenų apie atsakovės finansinę padėtį ji pateikti negali, nes atsakovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 m. Tuo tarpu atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė dokumentą, patvirtinantį, jog ji 2 491 Eur įsiskolinimą Sodrai yra padengusi. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ji vykdo veiklą, tačiau nepateikia jos finansinę padėtį atspindinčių įrodymų. Taip pat pažymi, kad ieškovė neįrodė jos nesąžiningo elgesio.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad didelei reikalavimo sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo reikalavimus pareiškusios šalies, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Reikalavimo dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl galinčios atsirasti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien reikalavimo dydis savaime negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog tokia grėsmė egzistuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-305-464/2018). Taip pat akcentuota, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
15. Apeliacinis teismas taip pat pažymi, kad įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri prašo taikyti antrajai ginčo šaliai laikinąsias apsaugos priemones, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Todėl būtent besikreipiančioji su tokiu prašymu šalis turėtų įrodyti, kad egzistuoja grėsmė, jog priešinga šalis ėmėsi (ar imsis) veiksmų apsunkinti galimai jo nenaudai priimto teismo sprendimo įvykdymą, t. y. kad jis iššvaistė, paslėpė ar sunaikino savo turtą arba jį perleido ar ketina tokių veiksmų imtis ateityje. Aptariamu atveju ieškovė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė duomenų, patvirtinančių atsakovės galimą nesąžiningą elgesį ieškovės atžvilgiu – t. y. kad ji ketina slėpti, perleisti, įkeisti savo turtą ar kitokiu būdu nesąžiningai apsunkinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą arba padaryti jo įvykdymą neįmanomu (CPK 12 ir 178 straipsniai). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tai, kad skolininkas nemoka ar ginčija reikalavimą, arba vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vieną kreditorių, neturėtų būti savaime laikoma pakankamu sprendimo neįvykdymo grėsmės įrodymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018). Dėl šios priežasties ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė turi įsiskolinimų Sodrai, negali patvirtinti šio asmens nesąžiningumo. Be to, priešingai nei nurodo apeliantė, atsakovė ginčija ieškovės reikalaujamas priteisti sumas. Taigi, negalima teigti, jog ji pritaria ieškovės nurodytai skolai. Skolos suderinimo aktai sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nevertinami, nes jie aktualūs nagrinėjant ginčą iš esmės.
16. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė vienos iš laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinų sąlygų, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, egzistavimo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu. Dėl šios priežasties skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Atsižvelgiant į šioje byloje priimamą procesinį sprendimą (ieškovės atskirasis skundas atmetamas), ir į tai, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos priimant galutinį sprendimą byloje, ieškovės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.