- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-348-125/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00666-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Alona Romanovienė, Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- J. V. V.
- Atsakovas
- E. J.
- Trečiasis asmuo
- M. S., E. B., L. D., R. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. V. V. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. V. ieškinį atsakovei E. J., tretiesiems asmenims M. S., E. B., L. D. bei R. J. dėl savininko teisių gynimo, įkeldinimo į gyvenamąsias patalpas, dėl trukdymų pašalinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovę E. J. skubos tvarka, bet ne vėliau kaip per tris dienos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pateikti ieškovui J. V. V. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo į namą durų raktą, verandos, plane žymimos indeksu 1-5 (plotas 7,75 kv. m), durų raktą, koridoriaus, plane žymimo indeksu 1-11 (plotas 4,75 kv. m), durų raktą, kambario, plane žymimo indeksu 1-4 (plotas 13,13 kv. m), durų raktą; 2) įkeldinti ieškovą J. V. V. į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambarį, plane žymimą indeksu 1-4 (plotas 13,13 kv. m), verandą, plane žymimą indeksu 1-5 (plotas 7,75 kv. m), koridorių, plane žymimą indeksu 1-11 (plotas 4,75 kv. m); 3) uždrausti atsakovei E. J. ateityje trukdyti ieškovui J. V. V. naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis: kambariu, plane žymimu indeksu 1-4 (plotas 13,13 kv. m), veranda, plane žymima indeksu 1-5 (plotas 7,75 kv. m), koridoriumi, plane žymimu indeksu 1-11 (plotas 4,75 kv. m). Nurodė, kad po savo sesers D. P. V. mirties kartu su savo seserimi (atsakove) E. J. lygiomis dalimis pagal įstatymą paveldėjo mirusiai seseriai priklausiusią gyvenamojo namo dalį su atitinkama žemės sklypo dalimi. Teigia, jog sesuo nepagrįstai neperdavė gyvenamųjų patalpų raktų ir nepašalino trūkumų tinkamai naudotis patalpomis.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2013-10-15 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. J. V. 2 300 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovei E. J., 500 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui R. J. ir 158,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Teismas nustatė, kad po sesers D. P. V. mirties minėtą turtą pagal įstatymą lygiomis dalimis, t. y. po 19/200 dalių gyvenamojo namo, 19/200 kitų dalių statinių bei 31/401 dalį žemės sklypo, paveldėjo ieškovas V. J. V. ir atsakovė E. J. (1 t., b. l. 8–9, 10–13). 2013-04-02 dovanojimo sutartimi atsakovė E. J. po savo sesers mirties paveldėtą turto dalį: 19/200 dalių gyvenamojo namo, 19/200 dalių kitų statinių bei 31/401 dalį žemės sklypo padovanojo savo sūnui R. J. (2 t., 9–17, 134–135, 136–139). Ieškovui nesutikus, kad byloje būtų pakeistas atsakovas, teismas bylą nagrinėjo iš esmės pagal ieškovo pareikštus reikalavimus atsakovei E. J.. Teismas, remdamasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę E. J. skubos tvarka, bet ne vėliau kaip per tris dienos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pateikti ieškovui ginčo patalpų raktus yra nepagrįstas. Nurodė, jog byloje nustatyta, kad raktus turi trečiasis asmuo R. J., o ne atsakovė. Teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą jį įkeldinti į ginčo patalpas, nes šių patalpų savininkai yra ieškovas ir trečiasis asmuo R. J., o naudojimosi tvarka minėtomis patalpomis nenustatyta. Teismas pažymėjo, jog kol neišspręstas klausimas dėl patalpų naudojimosi tvarkos, neaišku, į kurias iš jų turėtų būti įkeldintas ieškovas. Nurodė, kad toks sprendimas kol kas negali būti įgyvendintas, nes būtų pažeistos kito savininko teisės (CK 4.93 str. 2 d., 4.75 str., 1.5 str.). Kadangi atsakovei ginčo patalpos nepriklauso, todėl teismas atmetė reikalavimą uždrausti atsakovei E. J. ateityje trukdyti ieškovui naudotis žemės sklypu. Atmetęs ieškinį, teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-10-15 sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teismas netinkami taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir disponavimą, netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog teismas klaidingai konstatavo, jog atsakovė 2013-04-02 dovanojimo sutartimi perleido sūnui ieškovės iš sesers paveldėtas patalpas. Teigia, jog atsakovė sūnui padovanojo tik dalį gyvenamojo namo, nenurodydama konkrečių patalpų. Mano, kad teismas, nežinodamas konkrečios naudojimosi patalpomis tvarkos, negalėjo padaryti išvados, kad po 2013-04-02 dovanojimo sutarties sudarymo atsakovei nepriklauso ginčo patalpos. Teigia, jog byloje yra tinkamas atsakovas, nes atsakovė neįrodė, kad trečiajam asmeniui perdavė raktus ir kad būtent sesers paveldėtas patalpas padovanojo sūnui. Mano, kad naudojimosi patalpomis nustatymas yra nereikšmingas, nes dėl patalpų nėra jokio ginčo su kitais gyvenamojo namo bendraturčiais, išskyrus atsakovę. Teigia, jog teismas netinkamai taikė CK 1.5 str. bei CK 4.75 str. nuostatas, pasisakydamas, kad ieškovas siekia maksimaliai patenkinti savo interesus, ignoruodamas kito bendraturčio interesus. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog jo, kaip savininko, teisės irgi yra pažeistos vien todėl, kad jo apskritai neįleidžia į patalpas. Teigia, jog teismas, peržengdamas ieškinio ribas, nepagrįstai gina tik trečiojo asmens, kuris gali patekti į patalpas, interesus, nors naudojimosi tvarka nenustatyta, o ieškovas dėl tos pačios priežasties negali pateikti į patalpas. Mano, kad teismas visiškai nepagrįstai taikė CK 4.93 str. 2 d. nuostatas, nes jis nieko nenori paimti prievarta. Nurodė, kad nors ginčo dėl nuosavybės teisės nėra, tačiau teismas nepagrįstai atsakovės interesus vertino aukščiau diskriminuodamas ieškovo interesus. Be to, nurodė, jog teismas nepagrįstai sprendė dėl naudojimosi patalpomis tvarkos, nors tokio reikalavimo nebuvo. Apeliantas nesutinka ir su teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis. Teigia, jog teismas nepagrįstai nepasisakė dėl atsakovės patirtų 2 300 Lt bylinėjimosi išlaidų, ar jos nėra itin didelės. Be to, mano, kad nepagrįstai jam priteisė trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes jam jis nereiškė jokių reikalavimų, o į bylą buvo įtrauktas teismo iniciatyva.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nesutinka su apelianto teiginiais, jog neįrodyta, kad raktus atsakovė atidavė trečiajam asmeniui, ir kad neįrodyta, kokias patalpas atsakovė padovanojo sūnui. Teigia, kad ginčo dėl patalpų, kuriomis naudojosi mirusi sesuo, nėra. 2013-04-02 dovanojimo sutartimi padovanojo patalpas, kurias paveldėjo iš mirusios sesers. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo R. J.. Dėl raktų neperdavimo nurodė, kad ieškovas pats atsisakė pasidaryti raktų kopijas, o pasiimti originalų sutartą laiką neatvyko. Dėl sklypo dalies naudojimo nurodė, kad kiemo vartai nėra užrakinti ir ieškovas į kiemą ir į savo valdomą sklypo dalį gali pateikti bet kada. Dėl įkeldinimo nurodė, jog toks reikalavimas yra susijęs su nuosavybės teisės įgyvendinimu. Mano, kad kol nėra išspręstas klausimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, neaišku, į kurią dalį ieškovas turi būti įkeldintas. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad priteista suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio.
Trečiasis asmuo taip pat prašo palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą. Atsiliepime išdėstyti argumentai yra tapatūs su atsakovės nurodytais, todėl išsamiau neaptartini. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui nurodė, kad trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, yra suteikiamos tokios pačios teisės kaip ir šalims, todėl teismas pagrįstai iš ieškovo priteisė trečiojo asmens patirtas išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl ginčo patalpų nuosavybės teisės
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad po savo sesers D. P. V. mirties minėtą turtą pagal įstatymą lygiomis dalimis, t. y. po 19/200 dalių gyvenamojo namo, 19/200 dalių kitų statinių bei 31/401 dalį žemės sklypo paveldėjo ieškovas V. J. V. ir atsakovė E. J. (1 t., b. l. 8–9, 10–13). 2013-04-02 dovanojimo sutartimi atsakovė E. J. po savo sesers mirties paveldėtą turto dalį: 19/200 dalių gyvenamojo namo, 19/200 dalių kitų statinių bei 31/401 dalį žemės sklypo, padovanojo savo sūnui R. J. (2 t., 9–17). Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta, jog trečiasis asmuo R. J. yra 19/200 dalių pastato – gyvenamojo namo savininkas, įregistravimo pagrindas – 2013-04-02 dovanojimo sutartis. Atsakovei priklauso 19/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, įregistravimo pagrindas – 1994-01-04 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (t. 1, b. l. 136–139). Taigi atsakovė nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto dalį, kurią paveldėjo 1994-01-04. Byloje nekilo ginčo dėl gyvenamojo namo dalių, kurias valdė mirusioji sesuo. Taigi, akivaizdu, kad atsakovė šiomis namo dalimis nesinaudojo, o naudojosi kitomis, dėl kurių ginčo nėra ir kurias valdo iki šiol. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad atsakovė sūnui padovanojo būtent tas nekilnojamojo turto dalis, kuriomis naudojosi mirusioji sesuo. Taigi ginčo patalpų savininkai yra ieškovas ir trečiasis asmuo R. J. Apelianto teiginys, jog neaišku, kokią dalį atsakovė padovanojo sūnui ir todėl dar yra sesers paveldėtos dalies savininkė, yra niekuo nepagrįstas. Vien tai, kad atsakovė aktyviai dalyvavo teisme ir, pasak ieškovo, inicijuoja konfliktą, dar nesuteikia pagrindo teigti, kad ji valdo ginčo patalas ir yra jų bendraturtė. Teiginys, jog atsakovė neįrodė, jog raktus perdavė trečiajam asmeniui, taip pat yra nepagrįstas, nes šią aplinkybę pripažino pats trečiasis asmuo. Be to, apeliaciniame skunde ieškovas pats nurodė, jog raktus jam siūlė atiduoti ne atsakovė, o būtent trečiasis asmuo. Esant šiems duomenims, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ginčo patalpų savininkai yra ieškovas ir trečiasis asmuo R. J., o ne atsakovė. Nustatęs šią aplinkybę, teismas pagrįstai į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė R. J..
Dėl įkeldinimo į ginčo patalpas
Ieškovas teismo prašė įkeldinti jį į ginčo patalas – taip siekia apginti savo teises. Nesutinka su teismo išvada, jog kol nėra nustatyta naudojimosi tvarka, nėra aišku, į kurią dalį įkelti. Teigia, jog jis prašė įkeldinti tik į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, kuriomis naudojosi mirusioji sesuo, o teismas nepagrįstai atsisakė tai padaryti. Byloje nustatyta, kad ginčo patalpos priklauso ieškovui ir trečiajam asmeniui R. J.. Naudojimosi tvarka šiomis patalpomis nenustatyta. Ieškovas siekia apginti savo, kaip ginčo patalpų savininko, pažeistą teisę, todėl teismas pagrįstai vadovavosi CK 4.93 straipsniu, kuris reglamentuoja savininko teisių apsaugą. Byloje nustatyta, kad ginčo patalpas valdo du savininkai, todėl ieškovą ir trečiąjį asmenį sieja bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu. Nuosavybės neliečiamumas įstatymų leidėjo yra apibrėžtas ir kaip civilinių santykių teisinio reglamentavimo principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), o CK 4.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą ir šią normą taikyti privalu taip, kad nebūtų pažeidžiamos šių asmenų konstitucinės teisės į nuosavybę, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad šis principas, kaip ir kiti tiek konstituciniai, tiek civilinės teisės principai nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-272/2007). Pažymėtina, kad reikalavimas dėl įkeldinimo yra išvestinis reikalavimas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo ir yra susijęs su konkrečia bei nustatyta gyvenamąja patalpa ar jos dalimi, kurioje galima gyventi ir į kurią suinteresuotas asmuo gali būti fiziškai įkeldintas. Kiekvienas teismo sprendimas turi būti įmanomas įgyvendinti, o teismui nusprendus įkeldinti ieškovą į dalinės nuosavybės teise turimas patalpas, dėl kurių naudojimosi tvarkos bendraturčiai nėra susitarę ar kitaip nustatę, būtų pažeistos trečiojo asmens R. J. nuosavybės teisės ir tarp šalių išliktų ginčas. Taigi toks teismo sprendimas negalėtų būti realiai įgyvendintas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog toks ieškovo reikalavimas neatitinka CK 1.5 str. ir 4.75 str. nuostatų. Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti jo teisę naudotis ginčo patalpomis, o trečiojo asmens pripažino. Pažymėtina, kad teismas nenurodė tokios aplinkybės, jog trečiasis asmuo turi teisę naudotis ginčo patalpomis, o ieškovas tokios teisės neturi. Teismas tik nurodė, jog negalima tinkamai įvykdyti reikalavimo dėl įkeldinimo, nes neaišku, į kurią dalį reikėtų įkeldinti. Akivaizdu, kad įkeldinus ieškovą į visas ginčo patalas, būtų pažeisti bendraturčio interesai.
Atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog teismas, gindamas trečiojo asmens interesus, neperžengė ieškinio ribų, nors reikalavimas pareikštas tik vienai atsakovei. Nustatęs, jog ginčo patalpų savininkas yra ne atsakovė, o trečiasis asmuo, vadovaudamasis CPK 47 str. 1 d. bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nesutiko pakeisti netinkamos šalies tinkama, teismas pagrįstai įtraukė į bylą R. J. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir, spręsdamas klausimą dėl įkeldinimo į ginčo patalpas, atsižvelgė į jo interesus. Be to, kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas, neįkeldindamas jo į ginčo patalpas, paneigė jo nuosavybės teisę į ginčo patalpas. Reikalavimo įkeldinti į ginčo patalpas atmetimas nesuponuoja teisės manyti, kad kartu buvo paneigtos teisės į ginčo patalpų nuosavybę.
Ieškovas taip pat prašė uždrausti atsakovei ateityje naudotis žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys 1993-12-16 susitarimu Nr. 2353 yra nusistačiusios naudojimosi žemės sklypu tvarką (t. 1, b. l. 8–9). Paties susitarimo byloje nepateikta, taip pat nepateiktas ir planas, iš kurio būtų galimą matyti, kokiomis dalimis naudojasi šalys. Nesant šių duomenų, neaišku, kuria dalimi naudojasi ieškovas ir ar būtent ta dalimi atsakovė trukdo naudotis. Be to, iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad atsakovės naudojama žemės sklypo dalis yra sutvarkyta, o kita žemės dalis yra apleista (t. 1, b. l. 84–93). Nesant duomenų apie žemės sklypo naudojimosi tvarką, neaišku, ar atsakovė trukdo naudotis būtent ieškovui priklausančia žemės sklypo dalimi. Ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė trukdo naudotis būtent jam naudojimosi tvarka priskirta sklypo dalimi (CPK 178 str.). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą uždrausti atsakovei ateityje trukdyti ieškovui naudotis žemės sklypo dalimi.
Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį atsakovei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantas nesutinka su teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis. Nurodė, jog teismas nepagrįstai nepasisakė dėl atsakovės prašomų priteisti 2 300 Lt bylinėjimosi išlaidų dydžio ir nepagrįstai priteisė trečiojo asmens patirtas išlaidas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė patyrė iš viso 2 300 Lt bylinėjimosi išlaidų: 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti, 300 Lt už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą (t. 2, b. l. 49–51). Atsakovė teismui pateikė detalų advokato paslaugų apskaičiavimą, iš jo matyti, kad 2000 Lt sumą sudarė konsultacijos, kelių procesinių dokumentų surašymas bei dalyvavimas teismo posėdžiuose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau Rekomendacijos) 8.2. punkte už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 3, 8.15. punkte už reikalavimą, atsikirtimus ar paaiškinimus nustatytas 0,5 koeficientas, 8.18. punkte už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15 koeficientas (nustatytų koeficientų pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga). Vadovaujantis Rekomendacijose nurodytais maksimaliais dydžiais bei šiame teisės akte nurodytais kriterijais, konstatuotina, kad prašoma priteisti suma neviršija šiose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas iš ieškovo, atmetęs jo ieškinį pagrįstai, priteisė atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 98 str.). Pažymėtina, kad 300 Lt išlaidos už antstolio paslaugos yra priskirtinos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, todėl teismas pagrįstai priteisė ir jas (CPK 79 str.88 str. 1 d. 9 p.).
Kolegija nesutinka su apelianto pozicija, jog trečiojo asmens, kurį teismas į bylą įtraukė savo iniciatyva, išlaidos neturi būti priteisiamos iš ieškovo. CPK 47 str. 2 d. numato, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). Esant šiais teisės normai bei pateiktiems dokumentams, patvirtinantiems patirtas išlaidas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovo priteisė trečiojo asmens R. J. bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad šios išlaidos (500 L už konsultacijas ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (t. 2, b. l. 45–47), neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių.
Atsakovė prašo teismo priteisti 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atsakovė pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas, ir išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų 8.11. punkte nustatyto 1,5 koeficiento, todėl, atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovei priteistina 1 000 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. V. V. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei E. J..