- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-21
- Bylos Nr.
- II-894-990/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Pažeidėjas
- Y. Z.
- Kategorijos
- 16.9.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-894-990/2024
2024 m. birželio 21 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Y. Z. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2024 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-11479-2024, kuriuo Y. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 300 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja B. M., nustačiusi, kad 2024 m. kovo 30 d. 12.55 val. Gerosios vilties gatvėje, Vilniuje, Y. Z. vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, 2024 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-11479-2024 Y. Z. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 300 eurų dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams (bylos lapai 18-19).
II. Skundo argumentai
2. 2024 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Y. Z. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2024 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-11479-2024. Pareiškėjas nurodo, kad 2013 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini) Respublikoje jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, kuris galiojo iki 2023 m. rugpjūčio 22 d., o pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimui nelaikoma, kad jis prarado teisę vairuoti. Jam nuo 2022 m. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje. Jis prašo neapriboti galimybės vairuoti transporto priemones, nes teisė vairuoti jam reikalinga norint vykdyti darbinę veiklą - jis yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įmonė verčiasi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) objektai dažniausiai yra užmiestyje, todėl jis kaip įmonės vadovas išvežioja darbuotojus į s(duomenys neskelbtini) objektus, taip pat į (duomenys neskelbtini) objektus atveža (duomenys neskelbtini) medžiagas. Apribojus teisę vairuoti transporto priemones nukentės jo verslas. Jis žino, kad pagal teisės aktus jis privalėjo pasikeisti (duomenys neskelbtini) Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, todėl jis buvo nuvykęs laikyti vairuotojo egzaminus. Jis supranta, kad jis padarė nusižengimą, todėl prašo skirti baudą be draudimo vairuoti transporto priemones, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Jo padėtis nėra tokia pati, kaip asmenų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta, jis neveikė tyčia, nes teisė vairuoti iš jo nebuvo atimta, jis turi teisę vairuoti transporto priemones, tik pats vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas buvo pasibaigęs, todėl jis mano, kad jo padarytas nusižengimas pasireiškia mažesniu pavojingumu, dėl jo veiksmų žala nekilo. Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti arba jo padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, arba, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, netaikyti specialiosios teisės atėmimo, arba skirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą (bylos lapai 11-14).
III. Teismo posėdžio metu ištirti duomenys
3. Teismo posėdžio metu Y. Z. skundą palaikė ir paaiškino, kad jis jau išlaikė vairuotojo egzaminus ir jam suteikta teisė vairuoti (vairuotojo pažymėjimas išduotas 2024 m. (duomenys neskelbtini)). Paskirtos administracinės nuobaudos – baudos jis dar nesumokėjo, nes policijos pareigūnai jam nurodė, kad baudos jis gali nemokėti iki teismo sprendimo priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Y. Z. yra nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą.
5. Y. Z. nesutinka, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, ir mano, kad jo padarytas nusižengimas turėtų būti perkvalifikuotas į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui. Taip pat Y. Z. ginčija už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą jam skirtos administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pagrįstumą.
6. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Pagal minėto 13 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Įstatymas nurodo, kad 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 m. Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.
7. 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas yra fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintose Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatyta vairuotojų pažymėjimų išdavimo tvarka asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Taisyklių 2.4 punkte nustatyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
8. Vertindamas administracinio nusižengimo teisenos metu surinktus duomenis teismas pažymi, kad 2022 m. (duomenys neskelbtini) Y. Z. buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, taigi Y. Z. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Minėta, kad SEAKĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Y. Z. tapęs nuolatiniu Lietuvos Respublikos privalėjo per šešis mėnesius pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, tačiau Y. Z. vairuotojo pažymėjimo nepasikeitė, todėl Y. Z. (duomenys neskelbtini) Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas laikomas negaliojančiu ir pripažįstama, kad Y. Z. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, taigi Y. Z. pagrįstai nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą.
9. ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 424 straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
10. Spręsdamas dėl Y. Z. skirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
11. Skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė, įvertinusi Y. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, Y. Z. skyrė ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyto minimalaus dydžio baudą. Teismas sprendžia, kad pareigūnė įvertino visas baudos dydžio parinkimui reikšmingas aplinkybes, laikėsi ANK numatytų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių ir Y. Z. paskyrė teisingą nuobaudą – sankcijoje numatytą minimalią baudą.
12. Skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė Y. Z., įvertinusi Y. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, Y. Z. skyrė ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodytą privalomą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui.
13. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.
15. Šių teisės normų kontekste teismas negali nevertinti to, kad padaręs šios administracinio nusižengimo teisenos metu nagrinėjamą administracinį nusižengimą Y. Z. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas gauti vairuotojo pažymėjimą: išlaikė VĮ „Regitra“ organizuojamus teorijos ir praktikos egzaminus ir 2024 m. (duomenys neskelbtini) jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, taigi teismas, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo principais, mano esant pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą Y. Z. neskirti administracinio poveikio priemonės.
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 1, 6 dalimis, 38 straipsnio 2 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4-6 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2024 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 10-ANR-N-11479-2024 pakeisti:
panaikinti nutarimo dalį, kuria už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą Y. Z. skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams, ir administracinio poveikio priemonės Y. Z. neskirti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.