- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-31
- Bylos Nr.
- T-115-493/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- R. B., Lietuvos Aukščiausiojo
- Advokatai
- Dalius Boreika
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. gynėjo advokato Daliaus Boreikos prašymą dėl nuteistajam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1991 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos sušvelninimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1991 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1989 m. balandžio 21 d. įsako redakcija) laisvės atėmimu 5 metams, pagal to paties BK 16 straipsnio ir 105 straipsnio 1 punktą (Lietuvos Respublikos 1961 m. birželio 26 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu 15 metų, pagal to paties BK 105 straipsnio 1 ir 8 punktus (Lietuvos Respublikos 1961 m. birželio 26 d. įstatymo redakcija) mirties bausme. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta mirties bausmė. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, prie šios bausmės prijungus pagal ankstesnį nuosprendį paskirtą ir neatliktą bausmę, galutinė bausmė paskirta mirties bausmė. Vadovaujantis BK 24 straipsnio 3 dalimi, mirties bausmė pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.
Kauno apygardos 2003 m. spalio 6 d. nutartimi nuteistojo R. B. nusikalstama veika iš 1961 m. BK 146 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į naujojo BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas 3 metams; iš BK 105 straipsnio 1 ir 8 punkto perkvalifikuota į naujojo BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė R. B. paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 5 dalimi, šią bausmę subendrinus su Vilniaus miesto teismo 1990 m. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė R. B. paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.
Šalies argumentai
Nuteistojo R. B. gynėjas advokatas Dalius Boreika pateikė prašymą, kuriuo prašo palengvinti nuteistojo R. B. teisinę padėtį – bausmę, paskirtą 1991 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nuosprendžiu, sušvelninti, paskiriant kitą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą ar kitą; teismui trūkstant duomenų apie nuteistojo R. B. charakteristiką, sprendžiant dėl galimybės jam paskirti kitą bausmės rūšį, prašome organizuoti žodinį teismo posėdį šioje byloje, taip pat įpareigoti Lukiškių kalėjimo - tardymo izoliatoriaus atsakingus asmenis atlikti visus veiksmus, kurie atliekami svarstant klausimą dėl galimybės nuteistąjį, kuris turi tokią teisę, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, o būtent parengti socialinio tyrimo išvadą, įvertinti nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, atlikti OASYS vertinimą ar bet kokius kitus reikalingus veiksmus.
Prašyme nuteistojo gynėjas nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju sąžininga reikalauti, kad būtų išnaudotos visos nacionalinės gynybos priemones, kadangi tiesioginis EŽTT išvadų byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą taikymas užtikrintų veiksmingas priemones apginti Konvencijoje nustatytas teises ir galimybes spręsti klausimą nacionaliniu lygmeniu. Vyriausybė EŽTT byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą teigė, kad nacionaliniai baudžiamieji teismai turėtų būti laikomi kompetentingais užpildyti esamas teisines spragas ir užtikrinti skirtų nuosprendžių kalėti iki gyvos galvos teisinę peržiūrą, siekiant išanalizuoti galimą bausmės sušvelninimą. Nuo EŽTT sprendimo byloje M. ir kiti prieš Lietuvą praėjo jau daugiau negu metai, Lietuvos Respublika yra raginama atlikti veiksmus, kad nuteistiesiems iki gyvos galvos nebūtų užkirstas kelias prašyti lygtinio paleidimo jau daugiau nei ketveri metai, tačiau įstatymų leidėjas vis dar nesugebėjo pakeisti baudžiamojo įstatymo, kad šis atitiktų Konvenciją ir EŽTT praktiką. Daroma išvada, jog šiuo atveju teisės spraga nuteistojo iki gyvos galvos R. B. atveju užpildytina ad hoc, palengvinant jo teisinę padėtį BPK 362¹ straipsnio pagrindais ir tvarka, kadangi EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje M. ir kiti prieš Lietuvą laikytinas švelninančiu bausmę teisiniu reguliavimu.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. B. gynėjo advokato Daliaus Boreikos prašymas atmestinas.
Kaip matyti iš nuteistojo R. B. gynėjo prašymo turinio, jis prašo, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, palengvinti jo teisinę padėtį, sušvelninant jam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1991 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, paskiriant terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmės rūšį.
Kreipdamasis į teismą su prašymu sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nuteistojo gynėjas vadovaujasi EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kt. prieš Lietuvą pateiktais išaiškinimais. Šiame sprendime EŽTT konstatavo, kad nacionalinis teisinis reguliavimas, kuriame nenumatytas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas kitos rūšies bausme, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio reikalavimus. EŽTT nurodė, kad nacionalinėje teisėje turi būti nustatytas bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pakeitimo kitos rūšies bausme institutas, t. y. įstatyme turi būti aiškiai įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis būtų sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo.
EŽTT byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą taip pat pabrėžė tokių kriterijų svarbą, teigdamas, jog svarbu, kad nuteistasis žinotų, ką jis privalo daryti, kad būtų svarstomas jo išleidimas į laisvę, ir kokiomis sąlygomis tai galėtų įvykti, bei atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvoje nėra teisminės peržiūros, kuri galėtų lemti atleidimą nuo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės ar jos sušvelninimą. Būtent minėtoje byloje EŽTT padarė išvadą, kad nacionalinėje teisėje egzistuoja spraga, nes įstatymuose nėra nustatyta galimybė pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės kitos rūšies bausme.
Tačiau nacionalinės teisės spraga turėtų būti šalinama tik keičiant teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į minėtame EŽTT sprendime pateiktus išaiškinimus. Tokiu būdu įstatymais ar kitais teisės aktais būtų aiškiai nustatyta kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį prašymą, kokiais atvejais toks prašymas galėtų būti patenkintas ir pan. Teismas neturi teisėkūros subjektams suteiktų įgaliojimų ir negali savarankiškai spręsti šių klausimų. Teismo galimybės užpildyti teisės spragas negali virsti aktyvia teisėkūra, kadangi tai prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui. Klausimą dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme teismai iš esmės galės spręsti tik tuomet, kai nacionalinėje teisėje bus įtvirtintas tokio pobūdžio institutas ir aiškiai nustatyta šių prašymų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Tokio pobūdžio teisės spraga, atsižvelgiant į siekiamas sukelti teisines pasekmes (nuteistųjų padėties teisinį palengvinimą), negali būti užpildyta nagrinėjant pavienių nuteistųjų prašymus (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-224-387/2018).
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų, todėl teismo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikta pozicija, kad minėta nacionalinės teisės spraga turėtų būti šalinama bendrosios kompetencijos teismams tiesiogiai taikant EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą išaiškinimus.
Apygardos teismas sutinka su prašymo argumentais, kad iki šiol baudžiamasis įstatymas nėra sureguliuotas taip, kad šis įstatymas atitiktų Konvenciją ir EŽTT praktiką, tačiau paprastai valstybė, net ir vykdydama EŽTT sprendimus, ne visuomet gali užtikrinti nustatytų Konvencijos pažeidimų staigų pašalinimą, kadangi tam reikia atitinkamo laiko tarpo. Valstybė jau ėmėsi veiksmų, kad būtų pakeistas baudžiamasis įstatymas ir įgyvendintas EŽTT sprendimas, sudarant teisines prielaidas asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ ir 364 straipsniais, teismas
nutaria:
Nuteistojo R. B. gynėjo advokato Daliaus Boreikos prašymą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.