Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr.1A-78-397/2012;

2012 m. kovo 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas kardomasis kalinimas nuo 2011-04-22 iki 2011-05-06. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti 20 Lt (paimti iš L. K., buvę Tauragės apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje) ir pervesti į valstybės sąskaitą.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 m. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikotarpis nuo 2011-04-22 iki 2011-04-23.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas dėl to, kad 2011 m. balandžio 21 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens už du šimtus litų nusipirko 7,007 gramų kanapių ir jų dalių, turėdamas tikslą jas parduoti bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, šias narkotines medžiagas pargabeno I. K. priklausančiu automobiliu „Audi A3“, v/n (duomenys neskelbtini) į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur 7,007 gramų narkotinės medžiagos neteisėtai laikė iki 2011 m. balandžio 22 d. 20 val. 00 min., o po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), A. T. priklausančiame automobilyje „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) neteisėtai pardavė A. T. 0,413 gramų kanapių ir jų dalių už dvidešimt litų, o kitą dalį narkotinės medžiagos – 6,594 gramo laikė su savimi iki buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nuteistas A. T., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnis), nuteistojo A. T. atžvilgiu byla netirta, kadangi jo atžvilgiu apeliaciniai skundai nepateikti.

Pirmosios instancijos teismas už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą L. K. paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės minimumą, t. y., 2 metus laisvės atėmimo. Šį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tokiais argumentais, kad nors L. K. anksčiau neteistas, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pripažįsta kaltę, nuoširdžiai gailisi), mokosi Naujamiesčio vidurinėje mokykloje, yra jauno amžiaus, tačiau jis padarė sunkų nusikaltimą, anksčiau baustas už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo pozicija ir pažymi, kad teisminė praktika rodo ženkliai padidėjusių nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, skaičių, jų paplitimas daro ypač didelę žalą ne tik valstybės, bet ir žmonių interesams, todėl tai patvirtina padidintą tokio pobūdžio nusikaltimų pavojingumą. Skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, nusikalstamų veikų pavojingumo, jų padarinių, kaltinamųjų asmenybių neatitinkanti bausmė pažeistų ir humaniškumo principą, nes taip būtų sumenkinami visuomenės interesai (LAT biuliotenis „Teismų praktika Nr. 26“, psl. 197-213).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptariamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, nes jis atitinka tiek bylos medžiagą, tiek šioje situacijoje aktualių baudžiamojo kodekso normų turinį, tiek teismų praktiką (LAT nutartis Nr. 2K-7-287/2009). Baudžiamojo įstatymo norma gali būti pritaikyta tik tada, kai nustatomos visos jos pritaikymui būtinos sąlygos. Akivaizdu, kad šioje byloje nenustatytos sąlygos BK 54 straipsnio 3 dalies pritaikymui, kaip to prašo apeliantas. BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtiniais atvejais. Todėl teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tokių aplinkybių byloje nėra, o apelianto nurodytas jį apibūdinančias aplinkybes (kaltu prisipažino, davė išsamius parodymus, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, yra jauno amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, mokosi, dirba ir kt.) apeliacinės instancijos teismas laiko daugiau tipinėmis nei išimtinėmis. Iš teismų praktikos matyti, kad už sunkių nusikaltimų padarymą gana dažnai laisvės atėmimu nuteisiami ir anksčiau neteisti asmenys, t. y., kaip ir šiuo konkrečiu atveju nuteistas L. K.. Jokių išimtinių aplinkybių, dėl ko apeliantui galėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, jis apeliaciniame skunde nenurodė.

Tad, įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo nuteistasis L. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali (2 metų) laisvės atėmimo bausmė, yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo L. K. apeliacinį skundą atmesti.