Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-04-16 · Civilinė byla Nr. 2-1229/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-16
Bylos Nr.
2-1229/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alė Bukavinienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Algos inspekcija“, uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“
Atsakovas
UAB „Veeko“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1229/2013Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Algos inspekcija“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-414-278/2013 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ ir UAB „Algos inspekcija“ ieškinius atsakovui UAB „Veeko“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Conlex“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Veeko“ bankroto bylą ir administratoriumi paskirti UAB „Admivita“. Nurodė, jog 2012-09-26 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2012/09/26-3 iš Bericap Polska Sp.Zo.o. įgijo reikalavimo teisę į atsakovo UAB „Veeko“ skolą. Informavus atsakovą apie skolos perleidimą, UAB „Veeko“ ieškovui sumokėjo 1 700 Lt, tačiau liko skolingas 12 408,70 Lt bei 6 proc. metines palūkanas.

Ieškovas UAB „Algos inspekcija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti UAB „Veeko“ bankroto bylą ir administratoriumi paskirti UAB „Bankroto centras“. Nurodė, kad 2012-02-20 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu turi reikalavimo teisę į atsakovo UAB „Veeko“ skolą A. R.. Reikalavimo sumą sudaro 2 825,32 Lt neišmokėto darbo užmokesčio bei su juo susijusios išmokos. Darbo sutartis su A. R. buvo nutraukta 2009-06-15, tačiau darbdavys atleidimo dieną su darbuotoja neatsiskaitė, todėl bendra skola sudaro 24 243,16 Lt.

Teismui 2013-02-06 buvo pateiktas UAB „Conlex“ pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo bei UAB „Veeko“ sutikimas, kuriuo atsakovas sutiko, kad UAB „Conlex“ atsiimtų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovo UAB „Conlex“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Veeko“ paliko nenagrinėtą, o ieškovo UAB „Algos inspekcija“ ieškinį atsakovui atmetė. Taip pat teismas nurodė, kad nutarčiai įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartimi atsakovui UAB „Veeko“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos. Teismas nustatė, kad ieškovo UAB „Algos inspekcija“ teigimu, jis 2012-02-20 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perėmė A. R. reikalavimą į UAB „Veeko“ skolą, kurią sudaro 24 243,16 Lt R. R. neišmokėtas darbo užmokestis, kitos su darbo santykiais susijusios išmokos bei atsakovo įsiskolinimas už nesavalaikį atsiskaitymą. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiais ir nurodė, jog įmonė R. R. nėra skolinga, nes pagal antstolio M. A. vykdomą dokumentą iš R. R. darbo užmokesčio išskaičiuota 3 501,25 Lt suma ir 2012-04-06 sumokėta antstoliui. Teismo teigimu, minėti duomenys leidžia konstatuoti, jog dėl atsakovo skolos UAB „Algos inspekcija“ yra kilęs ginčas, todėl teismas neturi pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog UAB „Veeko“ ieškovui yra skolinga 24 243,16 Lt ar kitą sumą, t. y. byloje kilo ginčas, ar ieškovas yra atsakovo kreditorius. Pagal preliminarų 2012-09-30 balansą įmonė turėjo 12 577 658 Lt vertės turto, tame tarpe 7 304 041 Lt vertės ilgalaikio turto (pastatus, transporto priemones) bei 4 845 386 Lt trumpalaikio turto, o įsipareigojimai kreditoriams sudarė 6 863 174 Lt, iš jų 3 692 748 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM 2013-01-17 duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudarė 236 324,88 Lt ir 309 038,93 Lt įsiskolinimui sudaryta mokestinė paskola, kurios mokėjimo terminas nesuėjęs, o VSDFV Panevėžio skyriaus duomenimis, 2013-01-21 dienai atsakovas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo skolingas 644 989,87 Lt. Teismo nuomone, minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad UAB „Veeko“ finansinė būklė yra sudėtinga, tačiau esant ginčui dėl įmonės skolos buvimo, jos dydžio, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog UAB „Algos inspekcija“ turi reikalavimo teisę reikšti UAB „Veeko“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas UAB ,,Algos inspekcija“ atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas turėjo nagrinėti įmonės nemokumo klausimą remdamasis duomenimis apie įmonės finansinę būklę, susiklosčiusią šio klausimo sprendimo momentu. Atsakovo byloje pateiktas balansas neatskleidžia realios šiai dienai esančios įmonės finansinės situacijos. Atsakovo deklaruojamas skolos asmeniui, kuris kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo, nepripažinimo faktas savaime neduoda teisinio pagrindo vien dėl to atsisakyti spręsti ar atmesti šio asmens prašymą iškelti atsakovui bankroto bylą.

2. Ieškovui nebuvo įteiktas nei atsiliepimas į ieškinį, nei kiti atsakovui praleidus terminą teismui įteikti dokumentai. Šie procesiniai pažeidimai neleido ieškovui laiku susipažinti su procesiniais dokumentais ir pateikti paaiškinimus apie jų sąsają su bankroto byla. Nors buvo praleistas terminas atsiliepimui pateikti, tačiau teismas nepagrįstai išnagrinėjo atsakovo pateiktus dokumentus.

3. Teismas netinkamai ištyrė atsakovo pateiktus dokumentus ir dėl to priėmė neteisingą išvadą, jog ieškovas nėra atsakovo kreditorius.

4. Teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.

Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Teismas, spręsdamas klausimą ar įmonei keltina bankroto byla ir vertindamas jos (ne)mokumo klausimą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2008). Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tuo atveju, jei ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą.

ĮBĮ nėra reglamentuota, kaip nustatoma, ar asmuo turi teisę kaip kreditorius inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kai skolininkas nesutinka su kreditoriaus reikalavimo teise. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2–154/2008). Tačiau nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuluota taisyklės, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-719/2007). Priešinga praktika apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Todėl laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009). Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės. Aplinkybė, ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Tuomet, kai atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Tai reiškia, kad atsakovui ginčijant ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą atsakovo skolą ieškovui, reikia nustatyti, ar įmonės skolos, neįskaitant ginčijamos skolos dydžio, viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

Nagrinėjamu atveju bankroto bylos iškėlimą atsakovui inicijavo ieškovas UAB ,,Algos inspekcija“, teigdamas, jog yra atsakovo kreditorius, kurio reikalavimas kyla iš ieškovo ir R. R. (buvusios UAB ,,Veeko“ darbuotojos) 2012 m. vasario 20 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties, reikalavimo sumą sudaro 24 243,16 Lt. Atsakovas nesutiko su ieškovo nurodytais teiginiais apie atsakovo įsiskolinimą, nurodė, kad su buvusia darbuotoja buvo visiškai atsiskaityta. Kadangi šiuo atveju faktinės aplinkybės dėl atsakovo prievolės sumokėti ieškovui skolą nėra akivaizdžios, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, ieškovo reikalavimas negali būti įskaitomas į atsakovo pradelstų kreditorinių įsipareigojimų sudėtį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal atsakovo pateikto preliminaraus 2012 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis, įmonės turtas sudarė 12 577 658 Lt, o įmonės per vienerius metus mokėtinos skolos ir įsipareigojimai – 3 692 748 Lt (b. l. 96-97). Bendrovės balanse apskaitytą turtą sudaro 7 304 041 Lt vertės ilgalaikis materialusis turtas ir 5 189 674 Lt vertės trumpalaikis turtas. Pagal 2012 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą (b. l. 98), atsakovo pelnas sudarė 193 198 Lt. Įvertinus 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaitą matyti, kad įmonė turėjo 111 336 Lt pelno. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų Ministerijos pateiktais 2013 m. sausio 17 d. duomenimis atsakovo įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudarė 236 324,88 Lt ir 309 038,93 Lt dydžio įsiskolinimui yra sudaryta mokestinė paskola, kurios mokėjimo terminas nesuėjęs (b. l. 76). Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pateiktus 2013 m. sausio 23 d. duomenis atsakovas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo skolingas 644 989,87 Lt, iš kurių 434 973 Lt dydžio įsiskolinimo sumokėjimas pagal šalių sudarytą sutartį atididėtas iki 2014 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 77).

Atsižvelgdamas į nurodytus bylos duomenis, teismas sprendžia, kad nors atsakovas ir turi finansinių sunkumų, tačiau net ir įskaičius ieškovo nurodytą reikalavimą (24 243,16 Lt) į atsakovo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sumą, atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma neviršija pusės į įmonės balansą įtraukto turto vertės, todėl nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas yra nemokus (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Ieškovo nurodoma priteisti suma yra ginčijama, o šio reikalavimo pagrįstumas negali būti nustatytas bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Nenustačius atsakovo nemokumo ir esant ginčui dėl atsakovo įsiskolinimo ieškovui, kaip reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimą perėmusiam iš buvusio atsakovo darbuotojo, nėra pagrindo atsakovui iškelti bankroto bylą ir ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alė Bukavinienė