- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-09
- Bylos Nr.
- 2A-523-252/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07913-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- E. S.
- Ieškovas
- R. O.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A - 523 - 252 - 2013
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-377-882-2013 pagal ieškovės R. O. ieškinį atsakovui E. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. O. prašė priteisti iš atsakovo E. S. 4 900,36 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-10-16 Panevėžyje dėl atsakovo E. S., vairavusio transporto priemonę Nissan 100 NX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta D. K. priklausanti transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kilusio autoįvykio metu pagal VĮ „Regitra“ registravimo duomenis ieškovė buvo įvardinta kaip transporto priemonės Nissan 100 NX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, nors tuo metu ji jau jokių teisių į automobilio eksploatavimą nebeturėjo. Atsakovo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, todėl D. K. kreipėsi į LR Transporto priemonių draudikų biurą. 2007-11-22 UAB DK „PZU Lietuva“, veikdama Draudikų biuro vardu, atlygino D. K. padarytą 3 903,69 Lt žalą, o Draudikų biuras 2008-02-05 kompensavo UAB DK „PZU Lietuva“ šią sumą. Išmokėjęs draudimo išmoką, Draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai tiek iš atsakovo E. S., kaip automobilio naudotojo, tiek iš ieškovės R. O., kaip automobilio savininkės, nuostolių atlyginimą, t. y. 3 903,69 Lt sumą bei procesines palūkanas. 2010-07-27 Vilniaus m. 1 apylinkės teismas sprendimu patenkino Draudikų biuro ieškinį ir priteisė 3 903,09 Lt nuostolių atlyginimą solidariai iš atsakovo ir ieškovės, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė 2012-06-11 padengė visą 2010-07-27 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu Draudikų biuro naudai priteistą sumą (4 607,63 Lt) bei priteistas teismo išlaidas (119,73 Lt). Taip pat ieškovė padengė 173 Lt vykdymo išlaidas už antstolės B. P. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0171/12/00765 pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-01-02 vykdomąjį raštą. Viso sumokėjo – 4 900,36 Lt. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo regreso tvarka jos padengtą žalą Draudikų biurui ir kitas su žalos sumokėjimu susijusias išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo E. S. 4 900,36 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012-11-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad 2010-07-27 Vilniaus m. 1 apylinkės teismas sprendimu patenkino Draudikų biuro ieškinį ir priteisė 3 903,09 Lt nuostolių atlyginimą solidariai iš atsakovo E. S. ir ieškovės R. O., 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-08-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis teismas paliko nepakeistą 2010-07-27 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą. Ieškovė 2012-06-11 mokėjimo nurodymais Nr. 375408 ir Nr. 375395 padengė visą 2010-07-27 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu Draudiko biuro naudai priteistą sumą (4607,63 Lt) bei priteistas teismo išlaidas (119,73 Lt). Taip pat ieškovė padengė 173 Lt vykdymo išlaidas už antstolės B. P. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0171/12/00765 pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-01-02 vykdomąjį raštą. Teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu duotus šalių paaiškinimus, Panevėžio apsk. VPK Kelių policijos biuro 2013-01-25 raštą Nr. 50-9-S-424, kuriame nurodyta, kad dėl 2007-10-16 eismo įvykio priverstinai nuvežtos transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leidimas atsiimti automobilį buvo išduotas E. S., be to, tą faktą, kad šį automobilį atsakovas buvo nusipirkęs iš S. G., teismo posėdžio metu patvirtino ir pats atsakovas, sprendė, jog transporto priemonės Nissan 100 NX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdytoju ir naudotoju 2007-10-16 eismo įvykio metu buvo atsakovas E. S.. Teismo nuomone, nors automobilis VĮ ,,Regitra“ autoįvykio dieną buvo registruotas R. O. vardu, tačiau jo įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Todėl R. O. pagal faktiškai susiklosčiusius pirkimo – pardavimo tarp transporto priemonę vairavusio ir autoįvykį sukėlusio E. S. santykius nebebuvo automobilio Nissan 100 NX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininke ir nebeturėjo „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“ įstatymo 4 str. 2 d. nustatytos pareigos apdrausti šią transporto priemonę, o kartu ir pareigos pagal minėto Įstatymo 23 str. atlyginti patirtus nuostolius ieškovui.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 23 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 1 000 Lt išlaidų advokato padėjėjos pagalbai už ieškinio parengimą apmokėti.
Apeliaciniais skundais atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimą pakeisti, sumažinant iš atsakovo ieškovės naudai priteistą sumą iki 2 450,18 Lt, bei panaikinti visą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. papildomą sprendimą, priimant naują papildomą sprendimą, t. y. atmetant ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teigia, kad nepagrįsta teismo išvada, jog autoįvykio dieną R. O. nebebuvo automobilio savininkė, todėl neturėjo pareigos sudaryti draudimo sutartį. Šiuo atveju automobilio perleidimo sandoris nebuvo registruotas, todėl akivaizdu, kad transporto priemonės registracijos liudijime buvo nurodyta jo savininkė R. O.. E. S. nebuvo jos įgaliotas atstovas, vadinasi, sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutarties neturėjo jokių galimybių. Šią sutartį galėjo sudaryti tik pati R. O.. Be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui nusprendus, kad ieškovė su atsakovu yra solidarūs bendraskoliai, ir šiam jo sprendimui nesant panaikintam, Panevėžio miesto apylinkės teismas negalėjo atsisakyti taikyti normas, reguliuojančias solidariųjų bendraskolių tarpusavio atgręžtinius reikalavimus. Žala Transporto priemonių draudikų biurui, t. y. pareiga išmokėti nukentėjusiajai D. K. draudimo išmoką, atsirado ne tik dėl E. S. padaryto KET pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, bet ir dėl to, kad ieškovė nevykdė pareigos apdrausti jai priklausiusį automobilį. Todėl ieškovė negali būti laikoma kito asmens padarytą žalą atlyginusiu asmeniu CK 6.280 str. 1 d. prasme. Taip pat nepagrįstai teismas sprendime akcentavo Panevėžio AVPK KPB 2013 m. sausio 25 d. raštą Nr. 50-9-S-424. Pagal Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos 16 p., dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės į policiją kreipiasi jos savininkas (valdytojas). Tačiau šis teisės aktas neapibrėžia nei „savininko“, nei „valdytojo“ sąvokų. TPVCAPD 2 str. 17 d. apibrėžia, kad transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Kad atsakovas autoįvykio metu vairavo transporto priemonę, ginčo nėra. Tokiu būdu, policijos pareigūnams nebuvo jokio pagrindo negrąžinti E. S. transporto priemonės, jie neturėjo aiškintis, kas yra šios transporto priemonės savininkas civilinės teisės prasme. Apelianto teigimu, kadangi 2013-03-29 sprendimas, kuriuo ieškinys buvo pilnai patenkintas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, taip pat neteisėtai ir nepagrįstai papildomu teismo sprendimu priteistas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į atsakovo apeliacinius skundus ieškovė prašo skundžiamus sprendimus palikti nepakeistus. Nurodo, kad teismas pagrįstai remdamasis paties apelianto pripažintais faktais ir papildomas įrodymas pripažino, jog autoįvykio dieną R. O. nebebuvo automobilio savininkė, todėl neturėjo pareigos sudaryti draudimo sutarties. Teismui pagrįstai ir teisingai konstatavus, kad įvykio metu apeliantas buvo tiek ir transporto priemonės valdytojas (kaltininkas), tiek automobilio savininkas, kuris turėjo pareigą apdrausti automobilį, o neapdraustu nesinaudoti, teisingai sprendė, jog tik dėl E. S. kaltų veiksmų nukentėjusiajai D. K. kilo žala, kurią pagal įstatymą atlygino Draudikų biuras.
Apeliaciniai skundai dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo bei dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. papildomo sprendimo tenkintini, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimas keistinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. papildomas sprendimas naikintinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje kilo ginčas dėl ieškovės R. O. teisės regreso tvarka reikalauti iš atsakovo E. S. visiško nuostolių atlyginimo padengtos visos 2010-07-27 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu Draudikų biuro naudai solidariai iš atsakovo ir ieškovės priteistos nuostolių atlyginimo sumos (4 900,36 Lt). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. O. pagal faktiškai susiklosčiusius pirkimo – pardavimo tarp transporto priemonę vairavusio ir autoįvykį sukėlusio E. S. santykius nebebuvo automobilio Nissan 100 NX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, todėl nebeturėjo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d. nustatytos pareigos apdrausti šią transporto priemonę, o kartu ir pareigos pagal šio Įstatymo 23 str. atlyginti patirtus nuostolius Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog transporto priemonių draudimą reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Vienas iš pagrindinių transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas, kurį lemia transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio aplinkiniams, panaudojimas. Įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Pagal TPVCAPDĮ 4 str. 2 d. nuostatas pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį yra nustatyta tik savininkui arba asmeniui, transporto priemonę valdančiam lizingo, išperkamosios nuomos ar panašios sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Todėl automobilio savininko atsakomybė Draudikų biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad jis neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008). Priešingai pirmosios instancijos teismo išvadoms ir sutinkant su apelianto argumentais dėl ieškovės R. O. nevykdymo pareigos apdrausti jai priklausiusį automobilį, pažymėtina, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 27 d. sprendimu, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 7 d. nutartimi jau yra pasisakę, kad R. O., kaip neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės savininkės, atsakomybė Biurui kyla dėl to, kad ji neįvykdė įstatymo imperatyvo sudaryti draudimo sutartį ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą – draudimą leisti kitam asmeniui naudoti neapdraustą transporto priemonę. Dėl šių pažeidimų Biurui Įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. pagrindu kilo pareiga išmokėti nukentėjusiajai D. K. draudimo išmoką. Tai reiškia, kad dėl R. O. neteisėtos veikos Biuras patyrė turtinę žalą (CK 6.246 str.). Vadovaujantis CPK 182 str. 2 p., šių įsiteisėjusiais teismų sprendimu ir nutartimis nustatytų aplinkybių iš naujo įrodinėti nereikia, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, grįsdamas skundžiamą sprendimą, šiuos prejudicinius faktus vertino skirtingai, nei jie jau yra įvertinti įsiteisėjusiais teismo procesiniais dokumentais ir nesikeičiant faktinėms aplinkybėms. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tiek ieškovės R. O., tiek atsakovo E. S. kaltės yra lygios, todėl žalą Draudikų biurui jie privalėjo atlyginti lygiomis dalimis. Šiuo atveju R. O. iš apelianto gali reikalauti ne visos, o tik pusės sumos, kuri iš jos buvo išieškota, kas sudaro 2 450,18 Lt.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. papildomu sprendimu. Kaip matyti, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 29 d. sprendimu visiškai patenkinęs ieškovės ieškinį ieškovei iš atsakovo priteisė tik dalį bylinėjimosi išlaidų, t. y. 147 Lt žyminio mokesčio bei 1 520 Lt išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti, o 2 200,00 Lt išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą paskirstymo klausimas nebuvo išspręstas. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 23 d. priimdamas papildomą sprendimą ir įvertinęs ginčo bei rengimosi bylos specifiką, reikalavimų dydį bei kiekį, priteisė iš atsakovo ieškovei 1 000 Lt išlaidų atlyginimą advokato padėjėjos pagalbai rengiant ieškinį apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. papildomas sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktose sąskaitos už teisines paslaugas 1 000 Lt ir 520 Lt sumai (b. l. 55, 62) nurodytas teisinių paslaugų pobūdis – rengimasis bylai ir atstovavimas Panevėžio miesto apylinkės teisme, tačiau nedetalizuotos, todėl neaišku, už ką konkrečiai paskaičiuotas toks dydis. Matyti, jog ieškovei advokato padėjėja atstovavo tiek 2013-02-19 parengiamajame teismo posėdyje (posėdis pradėtas 9.30 val., baigtas 10.40 val.) (b. l. 58-59), tiek 2013-03-14 teismo posėdyje (posėdis pradėtas 13.30 val., baigtas 14.30 val.) (b. l. 66-67). Vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18 punktas numato, jog už vieną atstovavimo valandą teisme rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0.15 patvirtintos minimalios mėnesinės algos. Pagal rekomendacijų 5 punktą, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Tokiu būdu, už atstovavimą teisme (viso 2 valandos) ieškovės advokato padėjėjos išlaidos neturėtų viršyti 240 Lt. Tuo tarpu už ieškinį maksimali suma sudarytų 2 040 Lt (rekomendacijų 5, 8.2 punktai) (ieškinys gautas 2012-11-07, Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 nuo 2012-08-01 patvirtinta MMA buvo 850 Lt). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, t. y. kad dėl ginčui išsprendimo svarbių faktinių aplinkybių jau yra pasisakę aukščiau minėti teismai, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-29 sprendimu ieškovės naudai viso priteista 1 520 Lt išlaidų suma advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti yra pakankama, dėl ko nebebuvo pagrindo papildomai priimti papildomo sprendimo pagal ieškovės pateiktą sąskaitą už teisines paslaugas rengiant ieškinį dėl žalos atlyginimo (b. l. 10). Esant tokioms aplinkybėms, apelianto skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. papildomas sprendimas naikintinas.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, keičia pirmosios instancijos teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo dalį dėl netinkamo materialinės teisės normos, reglamentuojančios atgręžtinio reikalavimo teisę, taikymo, o apeliacinį skundą dėl šio sprendimo tenkina (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.). Pakeitus teismo sprendimą, yra pagrindas, vadovaujantis CPK 93 str. 5 d., perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį sudaro 147 Lt (b. l. 6), išlaidos advokato padėjėjos pagalbai sudaro 1 520 Lt bei 2 200 Lt (dėl šių sumų pasisakyta aukščiau). Atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 400 Lt, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atsakovas valstybei sumokėjo 200 Lt (b. l. 57). Vertinant tai, kad ieškinys patenkintas 50 procentų, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 73,50 Lt ieškovės sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ir 1 520 Lt išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o ieškinys patenkintas 50 procentų, iš ieškovės valstybei priteistina 100 Lt už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme bei 100 Lt atsakovo naudai. Iš ieškovės valstybei taip pat priteistina 12 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos vadovaujantis LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei tuo, kad atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba. Žyminis mokestis už apeliacinį skundą sudaro 73,50 Lt, atsakovas valstybei sumokėjo 36,76 Lt (b. l. 88-89), antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 200 Lt, atsakovas valstybei sumokėjo 100 Lt (b. l. 85). Patenkinus apeliacinius skundus 100 procentų, atitinkamai iš ieškovės valstybės naudai priteistina 136,76 Lt (36,76 Lt žyminis mokestis + 100 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidos) bei 136,76 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimą pakeisti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 2 450,18 Lt (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt litų ir 18 centų) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012-11-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 73,50 Lt (septyniasdešimt tris litus ir 50 centų) žyminio mokesčio, 1 520,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt litų) išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti ieškovės R. O., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovės R. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 236,76 Lt (du šimtus trisdešimt šešis litus 76 centus) atsakovo E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti iš ieškovės R. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 248,76 Lt (du šimtus keturiasdešimt aštuonis litus76 centus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. papildomą sprendimą panaikinti.