Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui V. M. ir atsakovo atstovei S. S., ieškovei ir trečiajam asmeniui nesant, viešame žodiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui VĮ Indėlių ir investicijų draudimas, trečiajam asmeniui BAB bankui Snoras, dėl teisės pripažinimo, draudimo išmokos išmokėjimo ir procesinių palūkanų priteisimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. birželio 2 d. teisme buvo gautas ieškovės A. N. ieškinys atsakovams BAB bankui Snoras ir VĮ Indėlių ir investicijų draudimas, kuriuo nurodytais motyvais bei vadovaudamasi CK 4.49 str., 6.62 str., 6.315 str., 6.317 str., 6.193-6.195 str., 6.913 str. bei Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu (IĮIDĮ) ir 1994-05-30 EP ir ET direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų ir 2009-03-11 direktyva 2009/14/EB, iš dalies keičiančia direktyvą 94/19/EB, ieškovė prašė pripažinti jos sumokėtas AB bankui Snoras pinigines lėšas pagal jos sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį indėliu, ir įpareigoti atsakovą VĮ Indėlių ir investicijų draudimas išmokėti ieškovei draudimo išmoką, vadovaujantis IĮIDĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 1-4).

Bylą nagrinėjančios teisėjos 2016 m. birželio 6 d. rezoliucija ieškovės ieškinys buvo priimtas, pradėta civilinė byla.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr.3K-3-8-701/2016.

Pagal Minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje 2016 m. vasario 25 d. nutartimi dėl prejudicinio sprendimo gavimo ir kitoje bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi pateiktus prašymus, ES Teisingumo Teismas 2018 m. kovo 22 d. sujungtose bylose C-688/15 ir C-109/16 priėmė prejudicinį sprendimą.

Ieškovė 2018 m. kovo 28 d. pateiktu procesiniu pareiškimu išreiškė valią atsakovu laikyti tik VĮ Indėlių ir investicijų draudimas, o banką BAB bankas Snoras byloje nurodė trečiuoju asmeniu. Ieškovė procesiniu dokumentu prašė 1) pripažinti jos sumokėtas pinigines lėšas pagal nurodytą obligacijų pasirašymo sutartį indėliu 2) įpareigoti atsakovą VĮ Indėlių ir investicijų draudimas išmokėti už šias lėšas ieškovei indėlių draudimo išmoką vadovaujantis IĮIDĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis; 3) priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas ieškovės naudai 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki prievolės visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas ir iš trečiojo asmens BAB banko Snoras bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pakartojo faktines aplinkybes, jog ji su banku sudarė Obligacijų pasirašymo sutartį, už obligacijas pagal sutartį sumokėjo 23.595,47 Lt Eur sumą; obligacijos turėjo įsigalioti 2011-12-01, tačiau dėl Lietuvos banko valdybos nutarimu paskelbto moratoriumo bankui ir dėl 2011-11-16 LR Vyriausybės nutarimu Nr.1329 taikyto AB banko Snoras akcijų paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat dėl bankui atšauktos banko licencijos ir dėl bankroto bylos bankui iškėlimo, obligacijos nebuvo pervestos į ieškovės vertybinių popierių sąskaitą. Pateikdamas indėlininkų sąrašus bankas neįtraukė ieškovės kaip obligacijų savininkės į šiuos sąrašus, ieškovė nėra gavusi draudimo išmokos. Ieškovė nurodė, kad reikalavimo teises į banke esančius pinigus pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nuostatas ji įgijo vėliausiai nuo 2011-11-24 d., o bankas įgavo prievolę juos grąžinti, todėl šie pinigai laikytini indėliu Įstatymo prasme. Kadangi bankas lėšų negrąžino, lėšos pripažintinos indėliu ir indėlių draudimo objektu, o ieškovei atsakovas turi išmokėti draudimo išmoką bei procesines palūkanas pagal CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d. (e.b.l. 125-130).

Kadangi byla, iki kurios išnagrinėjimo nutartimi teismas šios civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė, Lietuvos Aukščiausiame Teisme dar nebuvo išnagrinėta, nagrinėjančios bylą teisėjos 2018 m. kovo 29 d. rezoliucija procesinio dokumento priėmimo klausimą nutarta spręsti bylos nagrinėjimą atnaujinus.

Civilinė byla Nr.3K-3-8-701/2016 Lietuvos Aukščiausiame Teisme buvo išnagrinėta neskundžiama 2018 m. liepos 11 d. nutartimi. Išnykus nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo pagrindui, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, ieškovės procesinis dokumentas (Patikslintas ieškinys) priimtas, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje.

Iki teismo posėdžio pradžios byloje buvo gautas ieškovės prašymas dėl atsisakymo nuo ieškinio dalyje dėl teisės gauti indėlių draudimo išmokas ir bylos nutraukimo, kadangi atsakovas draudimo išmoką jai išmokėjo. Ieškovė nurodė, jog palaiko išvestinį ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo ir trečiojo asmens, nurodė, kad jos bylinėjimosi išlaidos sudaro 164,56 Eur (e.b.l. 158-160). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas šį prašymą palaikė.

Trečiasis asmuo BAB bankas Snoras atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jam nesant, nurodė, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydis nėra visiškai pagrįstas (e.b.l. 153-155).

Priimtinas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl piniginių lėšų pripažinimo indėliu ir draudimo išmokos išmokėjimo ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).

Motyvuojamoji dalis

Likusioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 178 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė A. N. sudarė su trečiuoju asmeniu BAB banku Snoras Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį ir 2011-11-11 Obligacijų pasirašymo sutartį Nr.FO20111111S990008, pagal kurią ieškovė išreiškė valią įsigyti obligacijų iš Snoro obligacijų emisijos Nr. 11 už ieškinyje nurodytą sumą; tarp šalių nekilo ginčo, kad už obligacijas pagal ieškinyje nurodytą sutartį A. N. buvo sumokėta 23.595,47 Eur suma (e.b.l. 6). Obligacijų išpirkimo data Sutartyje buvo numatyta 2012-12-03, obligacijų apmokėjimo terminas sutartyje buvo nustatytas 2011-11-11.

Lietuvos banko valdyba 2011-11-16 nutarimu Nr. 03-186 priėmė sprendimą iki 2012-01-16 paskelbti atsakovo veiklos apribojimą (moratoriumą), o 2011-11-24 nutarimu Nr. 03-196 priėmė sprendimą panaikinti visam laikui atsakovui išduotą banko licenciją. Vilniaus apygardos teismas 2011-12-07 iškėlė atsakovui bankroto bylą. Banko bankroto byloje yra patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas, kylantis iš obligacijų pasirašymo sutarties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos galutinėje ir neskundžiamoje 2018 m. liepos 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-214-701/2018, dėl kurios šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas ir kurioje pateiktų išaiškinimų aktualumo šiuo metu nagrinėjamai bylai šalys neginčijo, taip pat iš esmės analogiškose bylose Nr. 3K-3-232-969/2018 ir Nr. 3K-3-233-219/2018, pagal Lietuvos vertybinių popierių komisijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1K-34 „Dėl finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklių patvirtinimo“ aktualios redakcijos nuostatas, banko Snoro obligacijų emisijoms Nr. 11 ir Nr. 12 Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas suteikė ISIN kodus, tačiau šių emisijų registracijos sąskaitos nebuvo atidarytos dėl su AB banku Snoru susijusių įvykių, kai buvo sustabdyta, o vėliau nutraukta banko veikla ir obligacijų išleidimo procesas. Dėl to bankas Snoras negalėjo įvykdyti ir neįvykdė obligacijų pasirašymo sutartyse nurodytos pareigos – pervesti ir apskaityti obligacijas ieškovų vertybinių popierių sąskaitoje ieškovo bankui sumokėtas lėšas, todėl kad ieškovas negavo vertybinių popierių, nes atitinkami įrašai jų vertybinių popierių sąskaitose nebuvo padaryti, savo ruožtu bankas Snoras, kaip emitentas, šias ieškovų sumokėtas lėšas gavo, nes nurašė lėšas iš sutartyse nurodytų ieškovų sąskaitų ir panaudojo obligacijoms apmokėti, pervesdamas jas į savo, kaip emitento, surenkamąsias sąskaitas obligacijoms platinti, todėl ieškovų Obligacijų sutartys pripažintinos pasibaigusiomis draudžiamojo įvykio dieną.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1329 AB banko Snoro akcijos buvo paimtos visuomenės poreikiams, o pačiam bankui buvo pritaikyta dalis Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 72 straipsnyje nurodytų poveikio priemonių. Lietuvos bankas 2011 m. lapkričio 24 d. atšaukė banko Snoro veiklos licenciją, o Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškėlė AB bankui Snorui bankroto bylą.

Kasaciniam teismui priėmus pirmiau nurodytą nutartį, šioje byloje iš esmės neliko ginčo dėl to, kad ieškovė turi teisę reikalauti draudimo išmokos už neįsigaliojusias obligacijas išmokėjimo. Be to, byloje yra pateikti įrodymai – VĮ Indėlių ir investicijų draudimas (trumpinama – IID), patvirtinantys, kad ieškovei draudimo išmoką už neįsigaliojusias obligacijas atsakovas išmokėjo bylos nagrinėjimo eigoje – į A. N. sąskaitą 2018-10-11 išmokėta 6.833,72 Eur draudimo išmoka (e.b.l. 152).

Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-214-701/2018 nurodė, kad pagal ESTT išaiškinimus, pateiktus 2018 m. kovo 22 d. prejudiciniame sprendime (sujungtose bylose Nr. C 688/15 ir C 109/16), skoliniai reikalavimai, susiję su lėšomis, kurios buvo nurašytos iš kredito įstaigoje privačių asmenų turėtų sąskaitų ir pagal sutartį dėl būsimų perleidžiamų vertybinių popierių, kuriuos ta įstaiga turėjo išleisti, pasirašymo pervestos į šios įstaigos vardu atidarytas sąskaitas, tokiu atveju, kai dėl minėtos įstaigos bankroto šių vertybinių popierių emisija galiausiai nebuvo įvykdyta, priskirtini tiek prie Direktyvoje 97/9/EB nurodytų investuotojų kompensavimo sistemų, tiek prie Direktyvoje 94/19/EB nurodytų indėlių garantijų sistemų, ir tuo atveju, kai skoliniai reikalavimai, dėl kurių prašoma kompensacijos, tenkina tiek Direktyvoje 94/19/EB, tiek Direktyvoje 97/9/EB nustatytas sąlygas ir nacionalinėje teisėje nėra taisyklės dėl vienoje ar kitoje direktyvoje įtvirtintos sistemos taikymo tokiems skoliniams reikalavimams, tokioje situacijoje skolinių reikalavimų turėtojai įrodinėdami savo teisę į draudimo išmoką (siekdami pasinaudoti teise į kompensaciją), turi pasirinkti vieną iš nacionalinėje teisėje įgyvendinant minėtas direktyvas įtvirtintų kompensacijų sistemų – arba investuotojų kompensavimo sistemą, arba indėlių garantijų sistemą. Be to, tiek pirmiau paminėtoje nutartyje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-969/2018 konstatuota, kad Lietuvos Respublikos teisės aktų leidėjas skolinių reikalavimų, atsiradusių iš nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos, nepriskyrė prie vienos sistemos pagal Direktyvą 94/19/EB ar Direktyvą 97/9/EB, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar ieškovai siekia pasinaudoti teise į kompensaciją pagal vieną iš nacionalinėje teisėje įtvirtintų apsaugos sistemų, įgyvendinant šias dvi direktyvas.

Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, ESTT prejudicinį sprendimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aktualią praktiką, Lietuvos apeliacinio teismo aktualią praktiką, sutinka su ieškovės atstovo argumentu, kad 2016 m. birželio 2 d. procesiniame dokumente, priešingai negu savo paaiškinimuose teigia atsakovas IID, ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai įgyvendino savo teisę pasirinkti taikomą draudimo sistemą, ieškinyje prašydama ir visos bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikydamasi pozicijos, jog jo pagal Obligacijų sutartis BAB bankui Snorui perduotos piniginės lėšos yra indėliai. 2016 m. pateiktu ieškiniu ieškovė piniginį reikalavimą reiškė būtent atsakovui IID, nuo pat bylos pradžios buvo aiški ieškovės pozicija dėl draudimo sistemos pasirinkimo. Esant byloje aiškiai išreikštai ieškovės valiai pasinaudoti teise į kompensaciją pagal indėlių garantijų sistemą, nacionalinėje teisėje įtvirtintą įgyvendinant Direktyvą 94/19/EB, IID visiškai nepagrįstai reikalauja, kad ieškovė papildomai kreiptųsi į ją dėl draudimo sistemos pasirinkimo ir nurodytų banko sąskaitų rekvizitus, kurie taip pat buvo pateikti į bylą. Nors ieškovės atstovas atsakovui IID pateikė pakartotinį raštą dėl sistemos pasirinkimo, tai, teismo įsitikinimu, nesudaro ir neturėjo sudaryti atsakovui jokių kliūčių anksčiau įvykdyti piniginę prievolę ir sumokėti ieškovei jai priklausančią išmoką. Pažymėtina, kad ir kasacinis teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-214-701/2018, 3K-3-232-969/2018, 3K-3-233-219/2018, nustatęs, jog byloje yra aiškiai išreikšta ieškovo (ieškovų) valia dėl draudimo sistemos pasirinkimo, teisiškai nepagrįstomis pripažino IID keliamas abejones dėl ieškovų jiems taikytinos kompensacijų sistemos nepasirinkimo ir, laikydamas ieškovų reikalavimus pripažinti jiems teisę į indėlių draudimo išmoką pagrįstais, jokių įpareigojimų ieškovams dar kartą kreiptis į IID nenustatė. Tokią praktiką taip pat formuoja Lietuvos apeliacinis teismas (pav. 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-3-516/2018 ir kt).

Įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė, kaip minėta pirmiau, nuo pat bylos iškėlimo aiškiai išreiškė savo valią pasinaudoti prioriteto tvarka indėlių garantijų sistemą ir jau pirminiame 2016 metais pateiktame ieškinyje suformulavo piniginį reikalavimą atsakovui, nors prašymą priteisti procesines palūkanas ieškovė byloje pateikė 2018 m. kovo 28 d., atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus byloje Nr. e3K-3-325-684/2017, kurioje buvo keliamas klausimas dėl procesinių palūkanų priteisimo indėlio sertifikato turėtojams priteisiant draudimo išmokas ir kuria tokios palūkanos buvo priteistos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki draudimo išmokos išmokėjimo momento, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju neįsigaliojusias obligacijas įgiję asmenys, lygiai taip pat kaip indėlių sertifikatų turėtojai, visa apimtimi tenkinus jų reikalavimus dėl teisės į draudimo išmokas pripažinimo, turi teisę į procesinių palūkanų priteisimą ir sprendžia, kad šiuo atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti ieškovei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo ieškovei mokėtinos (sumokėtos) draudimo išmokos sumos laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 6 d.) iki draudimo išmokos ieškovei išmokėjimo dienos, kuri buvo nurodyta anksčiau.

Šiais argumentais ieškinys dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą teisme – A. N. patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 164,56 Eur (e.b.l. 161-162). Pažymėtina, kad ieškovė ieškinį atsiėmė atsakovui ieškinį pripažinus. Ieškovė pirminiu 2016 m. ieškiniu pagal sandorius sumokėtas lėšas prašė pripažinti indėliais būtent siekdama realizuoti savo teisę į draudimo išmoką, kadangi tuo metu atsakovu byloje buvęs BAB bankas Snoras neteikė IID duomenų apie draudiminį įvykį. Esant nustatytoms tokioms bylos aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos Advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugos) maksimalaus dydžio, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš atsakovo ir trečiojo asmens bankroto administravimui skirtų lėšų lygiomis dalimis (CPK 93 str.). Atsakovui ir trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265-270 straipsniais,

nusprendė:

Priimti ieškovės A. N. atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl piniginių lėšų pripažinimo indėliu ir draudimo išmokos išmokėjimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas (j.a.k. 110069451) ieškovės A. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 6.833,72 Eur (šeši tūkstančiai aštuoni šimtai trisdešimt trys eurai 72 cnt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2016 m. birželio 6 dienos iki prievolės visiško įvykdymo, tai yra iki 2018 m. spalio 11 dienos.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas ir iš trečiojo asmens BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų 164,56 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt keturi eurai 56 cnt) bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. N. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.