Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1577-957/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-26
Bylos Nr.
1-1577-957/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10412-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
K. B.
Advokatai
Liudmila Karvelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1577-957/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10412-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant prokurorei Viktorijai Baradinskaitei,kaltinamajam K. B., jo gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B. (K. B.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 3 dalį – trylikos tūkstančių penkių šimtų litų bauda, konfiskuojant turtą;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 225 straipsnio 2 dalį – vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 43, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, trylikos tūkstančių penkių šimtų litų bauda, pritaikius BK 47¹ straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant atlikti tūkstantį valandų nemokamų darbų;

3. Vilniaus apygardos teismo 2000 m. gruodžio 12 d. nutartimi pakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. spalio 11 d. nuosprendis, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės;

4. Vilniaus apygardos teismo 2001 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – septynių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, su ½ turto konfiskavimu;

5. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 9 d. nutartimi veika perkvalifikuota iš BK 272 straipsnio 3 dalį į 180 straipsnio 2 dalį, iš 272 straipsnio 3 dalį į 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, iš 271 straipsnio 2 dalį į 178 straipsnio 2 dalį ir pripažintas kaltu pagal 180 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė penkerių metų laisvės atėmimo bausmė;

6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (6 epizodai) dviejų metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2001 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu ir skirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė;

7. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu (toliau – ir BVK) 157, 362 straipsniais paleisti lygtinai, neatlikus septynių mėnesių ir dvidešimt devynių dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant per likusį bausmės dalies laikotarpį keturis kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje pagal gyvenamąją vietą, uždrausti išeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, uždrausti be bausmę vykdančios institucijos leidimo išvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau nei septynioms paroms;

8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neiš vykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;

9. Vilniaus mieto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir vykdytina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – šešiasdešimt parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė keturiasdešimt parų arešto bausmė;

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir skirta galutinė septynių mėnesių ir dešimties dienių laisvės atėmimo bausmė;

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – šešiasdešimties parų arešto bausme;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (trys veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B. 2019 m. kovo 13 d., nuo 14.45 iki 15.00 val., Vilniuje, įlipęs į autobusą Nr. 1G, nuo „Trakų“ viešosios transporto stotelės iki „Kalvarijų turgaus“ viešosios transporto stotelės, iš nukentėjusiosios F. A. (F. A.) striukės dešinės kišenės pagrobė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną 680 Eur vertės „Iphone 8 Plus“, 15 Eur vertės telefono dėklą, 5 Eur vertės telefono laikiklį, taip pagrobė F. A. priklausantį 700 Eur vertės turtą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to K. B. 2019 m. kovo 17 d., nuo 13.00 iki 13.40 val., Vilniuje, įlipęs į autobusą Nr. 1G, nuo „Žaliojo tilto“ viešosios transporto stotelės iki „Kalvarijų turgaus“ viešosios transporto stotelės, iš nukentėjusiosios K. V. S. striukės kairės kišenės pagrobė jai priklausančią piniginę su joje buvusiais 20 Eur, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta monetų suma, tapatybės kortele, „Swedbank“ banko kortele, taip pagrobė K. V. S. priklausantį 33,60 Eur vertės turtą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat K. B. 2019 m. kovo 27 d., apie 12.45 val., Vilniuje, lipant į troleibusą Nr. 6, „Žaliojo tilto“ viešoje transporto stotelėje link „Kalvarijų turgaus“ viešosios transporto stotelės, iš nukentėjusiosios M. P. išorinės dešinės striukės kišenės pagrobė nukentėjusiajai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną 300 Eur vertės „Samsung A5“, su SIM kortele be vertės, 1 Eur vertės guminį telefono dėklą, jai priklausantį studento pažymėjimą ir 5 Eur, taip pagrobė M. P. priklausantį 306 Eur vertės turtą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis K. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. kovo 13 d. apie 15 val. Žalio tilto stotelėje įlipdamas į autobusą pamatė iš kišenės išsikišusį telefoną iPhone8, tiksliai neatsimena modelio, ir jį ištraukė. Nukentėjusioji nematė ir nieko nepajuto. Nukentėjusioji, atrodo, buvo ne lietuvė, kitos tautybės, kaip arabė. Telefoną jis įsidėjo į kišenę ir išėjo, nuvažiavo į stotį, paviljonuose pasiūlė bei pardavė už 60 eurų. 2019 m. kovo 17 d. Žalio tilto stotelėje įlipdamas į autobusą 1G, važiuojantį į Kalvarijų turgaus stotelę, pastebėjo kišenėje kaip piniginę, ištraukė nepastebėtai ir išlipo. Toje piniginėje buvo 20 eurų ir kortelės, smulkūs centai, neatsimena kiek. Tapatybės kortelę su pinigine išmetė ir išvažiavo. Banko kortelė irgi buvo, ją su pinigine išmetė. Nukentėjusioji buvo mergina, bet kaip atrodė, neatsimena. 2019 m. kovo 27 d. apie 13 val. irgi Žalio tilto stotelėje važiuojant troleibusu pamatė, kad iš kišenės išlindęs telefonas ir ištraukė jį, bet nukentėjusioji iš karto pamatė, kad jo nėra. Nematė, kad jis ištraukė, bet matė, kad dingo telefonas, ėjo ieškoti. Jis buvo išlipęs prie Kalvarijų turgaus, ji buvo priėjusi, klausė, gal jis paėmė, ar matė, tačiau jis pasakė, kad nepaėmė ir nuėjo. Nuėjo į stotį ir ten jį su tuo telefonu sulaikė. Ten buvo telefonas ir dėkle 5 eurai ir studento pažymėjimas, ar tapatybės kortelė. Telefonas buvo „Samsung“. Jis ne visada taip elgiasi, turi Kalvarijų turguje draugų, važiuojant pas juos būna, kad neturi pinigų, gavo 60 parų, nedirbo, galvojo, reikia nusipirkti daiktų ir pagunda buvo, todėl minėtus daiktus ištraukė. Blogai vertina savo elgesį. Neseniai išėjęs iš įkalinimo įstaigos, sunku adaptuotis, ten kai sėdi, nieko nedarai, valgyti duoda, o kai išeini, prasideda stresas, reikia valgyti, nuomai pinigų. Narkotikų nedažnai, bet pavartoja, bet nuolat nevartoja. Amfetaminą pora kartų vartojo. Kai 60 parų buvo gavęs, nutraukė registraciją Darbo biržoje, kad jo neišmestų ir ruošėsi areštą atlikinėti. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Kai darė šias veikas, jau žinojo, kad jam paskirta 60 parų arešto. Kai jas gavo, galvojo, kaip ten sėdės be nieko, tai „ruošė sau lagaminą“. Yra teistas užsienyje už vagystes iš buto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad ji teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji F. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo 13 d., apie 14.40 val., atėjo į viešojo transporto stotelę Trakų g., rankose laikė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 8 Plus“. Pažiūrėjusi autobusų tvarkaraštį mobiliojo telefono programėlėje, savo telefoną įsidėjo į striukės dešinę kišenę. Apie 14.45 val. į stotelę atvykus autobusui pažymėtu Nr. 1G, įsėdo per vidurines duris. Autobusas buvo pilnas žmonių, ji nuėjo nuo įėjimo durų iki prailginto autobuso lanksčiosios dalies, ten atsistojo. Aplink ją buriavosi daug žmonių, galima sakyti, kad net buvo spūstis. Įtartinų asmenų šalia savęs ji nepastebėjo. Iš autobuso išlipo per vidurines duris, t. y. per kurias ir įlipo. Išlipant iš autobuso šalia stovėjo taip pat labai daug žmonių. Išlipusi „Kalvarijų turgaus“ viešojo transporto stotelėje ir įkišusi ranką į dešinę striukės kišenę, pastebėjo, kad dingo mobiliojo ryšio telefonas. Kadangi autobusas dar stovėjo stotelėje, ji įšoko į autobusą, pagalvojo, kad gal telefonas iškrito iš kišenės, apžiūrėjo autobuso grindis, tačiau nieko nerado. Išlipusi kitoje viešoje transporto stotelėje, kurios pavadinimo neprisimena, priešais prekybos centrą „Maxima“, dar kartą patikrino savo kišenes, kuprinę, tačiau telefono niekur nebuvo. Mano, kad telefonas buvo pavogtas iš jos striukės kišenės, kai važiavo autobusu nuo „Trakų“ viešojo transporto stotelės iki „Kalvarijų turgaus“ viešojo transporto stotelės. Pavogtas telefonas „Iphone 8 Plus“, nugarinė telefono dalis buvo rausvai auksinės spalvos, o priekis baltas, ant nugarinės telefono dalies yra įskilimas. Į telefoną buvo įdėta „Pildyk“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas šiuo metu yra išjungtas, telefono IMEI pateikti negali, nes telefono dokumentai liko namuose, JAV. Parodė, jog susisieks su mama, kuri atsiųs jai dokumentus ir juos savarankiškai pateiks Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui. Telefono kaina 680 Eur, jis buvo įdėtas į marmuro (rausvos) spalvos guminį dėklą, kurio kaina 15 Eur, ant nugarėles buvo užklijuotas tokios pačios spalvos apvalios formos telefono laikiklis „Popcocket“, kurio kaina 5 Eur. Bendra jai padaryta turtinė žala 700 Eur. Autobuso, kuriuo ji važiavo, nei valstybinio numerio, nei garažo numerio ji neįsidėmėjo, kas galėjo pavogti mobiliojo ryšio telefoną, nežino ir nieko neįtaria (1 t., b. l. 17-18).

Nukentėjusioji K. V. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo 17 d., apie 13.10 val., „Žaliojo tilto“ stotelėje kartu su drauge J. A. įlipo į autobusą Nr. 1G, galimai pro vidurines duris, tiksliai nepamena. Su jomis toje pačioje stotelėje įlipo vyras, į kurį iš pradžių ji neatkreipė dėmesio, nes įtarimo jis nesukėlė. Autobuse buvo labai daug žmonių, todėl su drauge stovėjo šalia kitų stovinčių žmonių, buvo ankšta. Vyras, įlipęs kartu su jomis į autobusą, atsistojo jai iš kairės. Stovint autobuse, ji netyčia jam atsistojo ant kojos ir atsiprašė. Tuo metu, kai jo atsiprašė, vyras pažiūrėjo į ją ir pasakė, kad nieko tokio. Vyro veidą įsiminė, atpažinti galėtų, jam iki 35 metų, tamsiai apsirengęs, ūgis iki 180 cm, vidutinio kūno sudėjimo, buvo apsirengęs juodą kepurę, turėjo tatuiruotę ant kairės rankos, sovietinio tipo, mėlynos spalvos, didelė, prasidedanti nuo rankos plaštakos ir tęsiasi toliau link rankos. Kas buvo nupiešta ant rankos, neįsidėmėjo. Su drauge išlipo „Kalvarijų“ stotelėje ir iš karto įkišusi ranką į kairę striukės kišenę suprato, kad nėra kairėje kišenėje piniginės, kurią tikrai turėjo prieš tai, kai įlipo į autobusą. Striukės kišenė buvo atsegta, kadangi neužsisega. Su jomis kartu išlipo ir prieš tai minėtas vyras, kuris išlipęs nuėjo link dešinės pusės, o jos su drauge nuėjo į kairę pusę. Piniginėje buvo „Swedbank“ banko kortelė, kurią jau užblokavo, taip pat asmens tapatybės kortelė, apie 20 Eur kupiūromis ir smulkiais eurais. Piniginė juodos spalvos, be pavadinimo, pirko ją maždaug prieš metus, parduotuvėje „House“, įsigijimo čekių neturi, mokėjo apie 5 Eur. Kadangi autobuse buvo daug žmonių ir jis labai judėjo, kuomet važiavo, nepajautė, kad kas būtų ištraukęs piniginę iš striukės kišenės. Praėjus maždaug 20 minučių, ji su drauge nuėjo į kitą „Kalvarijų“ stotelės pusę (link „Žaliojo tilto“), apie 13.40 val. (tikslaus laiko nepamena) įsėdus į Nr. 10 autobusą pastebėjo autobuso gale sėdintį prieš tai minėtą vyriškį. K. V. S. su drauge išlipo „Žaliojo tilto“ stotelėje, o vyriškis nuvažiavo toliau. Dėl vagystės padaryta 32,60 Eur žala, kadangi naujos tapatybės kortelės išdavimas kainuos 8,60 Eur (1 t., b. l. 48-50).

Nukentėjusioji M. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo 27 d., apie 12.45 val., ji buvo sustojime „Žaliasis tiltas“, esančiame (duomenys neskelbtini). Atvažiavus Nr. 6 maršruto troleibusui, pro galines duris lipo į troleibuso vidų. Prieš lipant į troleibusą striukės dešinėje kišenėje laikė ranką ir jautė, kad yra jos 300 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A5“. Lipdama į troleibusą, ranką ištraukė iš kišenės, o kai įlipo vėl įkišo ranką atgal į kišenę ir pajuto, kad telefono kišenėje nėra. Atsisukusi pamatė už jos stovintį vyrą, kuris irgi lipo į troleibusą tame pačiame sustojime už jos. Vyras atsisėdo troleibuse paeidamas šiek tiek į priekį, sėdėjo priešais ją. Kadangi kilo pagrįstas įtarimas, kad telefoną paėmė iš kišenės minėtas vyras, todėl jo paklausė, ar šis neėmė jos telefono. Vyras pasakė, kad jos telefono neėmė ir iš savo striukės kišenės ištraukęs kažkokį baltą telefoną parodė. Kai troleibusas privažiavo prie „Kalvarijų turgaus“, minėtas vyras priėjo prie vidurinių troleibuso durų ir „Kalvarijų turgaus“ sustojime išlipo iš troleibuso. Ji irgi išlipo minėtame sustojime pro galines duris, pasivijo vyrą ir vėl jo paklausė, ar jis neėmė jos telefono. Vyras vėl parodė savo baltos spalvos telefoną ir pasakė, kad jos telefono neėmė ir nuėjo į „Kalvarijų turgų“. Šalia stovėjęs kitas vyras girdėjo, kaip ji klausė vyro, todėl pasakė, kad paskambintų į policiją ir praneštų apie telefono vagystę. M. P. paskambino į policiją ir pranešė apie telefono vagystę. Įtaria, kad jos mobiliojo ryšio telefoną pavogė minėtas vyras, nes, kai lipo į troleibusą, jis buvo arčiausiai jos. Nurodė, kad telefono dokumentus pristatys kitą dieną, nes dabar neturi. Telefonas buvo įdėtas į 1 Eur vertės guminį juodos spalvos dėklą, kuriame taip pat buvo jos vardu išduotas studento pažymėjimas, 5 Eur kupiūra. Į telefoną buvo įstatyta be vertės „Omnitel“ SIM kortelė, telefono numerio pasakyti negali, nes neprisimena. Apklausiama M. P. nurodė įtariamojo požymius: apie 35 metų, vidutinio ūgio, liekno kūno sudėjimo, apsirengęs juodos spalvos striuke, tamsios spalvos džinsus, ant galvos buvo užsidėjęs megztą juodos spalvos su žalia juosta kepurę, vyrą atpažinti galės. Dėl telefono vagystės jai padaryta 306 Eur žala (1 t., b. l. 73-75). Apklausta papildomai M. P. parodė, kad prieš telefono vagystę telefono apatinėje dalyje buvo įskilęs ekranas, jai telefonas yra grąžintas tokios pačios būklės, koks buvo iki vagystės, tačiau telefone nėra SIM kortelės (1 t., b. l. 78-79). Be kita ko parodė, jog jai buvo grąžintas telefonas ir telefono dėklas. Taip pat iš jos buvo pavogtas studento pažymėjimas, išduotas jos vardu ir telefone buvusi SIM kortelė. Pažymėjimas ir SIM kortelė nebuvo grąžinti, tačiau dėl jų pretenzijų neturi, nes dėl šių daiktų nuostolio nepatyrė. Nereikš civilinio ieškinio, nes žala jai nepadaryta (1 t., b. l. 80-81).

Liudytoja R. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo 27 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. K. ir apie 12.50 val. stotelėje „Žaliasis tiltas“ (kryptis link „Kalvarijų turgaus“) pastebėjo jiems gerai žinomą K. B., nes jau yra teistas už kišenvagystes. Jis buvo apsirengęs juodą striukę, mėlynus džinsus ir avėjo mėlynos spalvos „Nike“ sportiniais batais baltu padu ir ant galvos mūvėjo dryžuotą kepurę (viršus pilkas, platus žalias dryžis ir apačia juoda), kuris įlipo į Nr. 6 maršruto troleibusą paskui merginą, vilkėjusią chaki spalvos striukę ir juodą kuprinę ant pečių. Ji su kolega į minėtą troleibusą kartu nelipo, nes nespėjo, todėl radijo ryšiu pranešė vyriausiajam patruliui V. K., kad link „Kalvarijų turgaus“ troleibusu Nr. 6 atvažiuoja kišenvagis K. B.. Po kelių minučių V. K. radijo ryšiu pranešė, kad jis įlipo į troleibusą Nr. 6, tačiau mato, kad K. B. jau išlipęs įeina į „Kalvarijų turgų“ ir dar po kelių minučių pranešė, kad jo jau nebemato. Ji kartu su savo kolega A. K., žinodama, kad K. B. dažnai lankosi stotyje, nuvyko į stoties rajoną. Apie 13.50 val. K. B. atėjo į stoties rajoną, įėjo į lombardą, esantį geltonuose paviljonuose nuo Gėlių g. antroje eilėje, antrą nuo gatvės. R. A. su kolega užėjo kartu, parodė tarnybinius pažymėjimus, prisistatė, kad yra policijos pareigūnai ir tuomet sulaikė K. B.. Dalinės apžiūros metu kelnių priekyje, už kelnių, pas K. B. rado juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“. K. B. pripažino, kad minėtą mobiliojo ryšio telefoną ištraukė iš chaki spalvos striukės dešinės kišenės merginai troleibuse Nr. 6, važiuodamas nuo stotelės „Žaliasis tiltas“ link „Kalvarijų turgaus“. Sulaikymo metu panaudotos specialiąsias priemones – antrankiai. Apie 14.25 val. su ekipažo V-1732 pagalba pristatė jį į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą (1 t., b. l. 95).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos J. C. 2019 m. kovo 13 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėja F. A. pareiškė, jog 2019 m. kovo 13 d., laikotarpyje nuo 14.45 iki 15.00 val., važiuojant autobusu Nr. 1G nuo „Trakų“ viešosios transporto stotelės iki „Kalvarijų turgus“ viešosios transporto stotelės iš striukės dešinės kišenės pagrobtas pareiškėjai priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 8 Plus“. Padaryta 700 Eur turtinė žala, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 10).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. kovo 13 d. proceso veiksmo protokolo specialiojo priedo matyti, jog mobilaus ryšio telefonas „Iphone 8 Plus“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso F. A. (1 t., b. l. 20-22).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. kovo 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog UAB „Vilniaus viešasis transportas“ saugaus skyriaus kontrolės specialistas V. V. pateikė vaizdo įrašus, darytus 2019 m. kovo 13 d. autobuse Nr. 1G (1 t., b. l. 29-30).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2019 m. kovo 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtame pateiktame įraše „MX-CAM2-V4170_20190313-143500144800_002.avi“ matosi autobuso maršruto Nr. 1G įėjimo durys, įrašas prasideda 14.42.00 val., jame matosi daug žmonių. 14.44.10 val. autobusas sustoja ir iš jo išlipa žmonės. 14.44.31 val. prie išėjimo durų prieina moteris, apsirengusi tamsios spalvos striuke, ant galvos užsidėjusi šviesios spalvos skarelę, ant pečių užsidėjusi kuprinę. 14.44.33 val. į autobusą pradeda lipti žmonės. 14.44.49 val. prie minėtos moters po dešine puse atsistoja mergina su raudona striuke, o šalia vaikinas, apsirengęs tamsios spalvos striuke, ant galvos užsidėjęs kepurę pilkos spalvos su žalia juosta. Autobusas pradeda važiuoti, minėtas vaikinas dairosi aplinkui. 14.45.31 val. vaizdo įrašas baigiasi ir matosi, kad vaikinas bei mergina su raudona striuke kažką vienas kitam perduoda. Vaizdo įrašas „MX-CAM2-V4170_20190313-143500-144800_003.avi“ yra iš to paties autobuso, prasideda 14.45.31 val. Jame matosi, kad mergina su raudona striuke rankose laiko šviesios spalvos daiktą panašų į mobiliojo ryšio telefoną. Daiktą įsideda į striukę ir toliau važiuoja autobusu. 14.47.10 val. autobusas sustoja ir iš jo išlipa moteris, kuri buvo su skarele, vyriškis su kepure praeina į autobuso priekį, o moteris su raudona striuke lieka stovėti toje pačioje vietoje, tada į autobusą įlipa daugiau žmonių ir autobusas toliau važiuoja. Įrašas baigiasi 14.45.59 val. (1 t., b. l. 31-32).

Iš pareiškėjos K. V. S. 2019 m. kovo 18 d. pranešimo (pareiškimo) matyti, kad 2019 m. kovo 17 d., važiuojant autobusu Nr. 1G nuo „Žaliojo tilto“ stotelės link „Kalvarijų turgaus“, laikotarpyje nuo 13.10 iki 13.18 val. pavogė piniginę, kurioje buvo banko kortelė, pasas ir pinigai. To nepajuto todėl, kad autobusą labai kratė, ji stovėjo prie išėjimo iš autobuso, prie kurio prie pat stovėjo vyras, mano, kad tai jis. Vyras buvo su tatuiruote ant kairės rankos (išblyškusia), veidą įsiminė gerai (1 t., b. l. 45).

Iš 2019 m. kovo 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog K. V. S. nurodė atpažįstanti asmenį, kuris yra nuotraukoje Nr. 5 (K. B.). Asmenį atpažįsta iš veido bruožų, kadangi 2019 m. kovo 17 d. jį įsidėmėjo važiuojant autobusu Nr. 1G, šis asmuo stovėjo šalia ir galimai įvykdė piniginės vagystę (1 t., b. l. 54-55).

Iš nukentėjusios K. V. S. pranešimo matyti, jog civilinio ieškinio nereikš nei dabar, nei ateityje, tačiau tokia teisė jai išaiškinta. Pretenzijų niekam neturi, todėl prašo nepripažinti civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 56)

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2019 m. kovo 27 d., apie 12.58 val. buvo gautas pranešimas, jog prieš 5 min. troleibuse iš pranešėjos kišenės nepažįstamas vyras pavogė mobiliojo ryšio telefoną. Vagis nuėjo į Kalvarijų turgų, su žalia kepure. Pranešėja laukia prie centrinio įėjimo (1 t., b. l. 60).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo J. V. (J. V.) 2019 m. kovo 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – viešojo transporto sustojimo vieta pavadinimu „Žaliasis tiltas“, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nepaimta (1 t., b. l. 61-65).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo J. V. 2019 m. kovo 27 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėja M. P. pareiškė, jog 2019 m. kovo 27 d., apie 12.45 val., (duomenys neskelbtini), lipant į Nr. 6 maršruto troleibusą iš jos išorinės dešinės striukės kišenės pagrobtas 300 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A5“, kuris buvo įdėtas į guminį dėklą, o jame gulėjo jos vardu išduotas studento pažymėjimas bei 5 Eur. Dėl telefono ir 5 Eur vagystės padaryta 306 Eur žala, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti nukentėjusiąja (1 t., b. l. 67).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. kovo 27 d. į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, jog iš K. B. apžiūros metu buvo rasta ir paimta: juodas telefonas „Samsung“ juodame dėkle, telefonas „Huawei“ baltas (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), piniginė, asmens tapatybės kortelė, 5 Eur, 40 centų, USB laidas, mp3 grotuvas, „Topo centras“ kortelė (1 t., b. l. 100).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. kovo 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog M. P. pateikė mobiliojo ryšio telefono, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), garantinės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)kopiją (1 t., b. l. 82-84).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo J. V. 2019 m. kovo 27 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A5“ ir 5 Eur kupiūra. Telefonas įdėtas į guminį juodos spalvos dėklą, jo korpusas plastikinis, juodos spalvos, ekranas įskilęs, jame nėra SIM kortelės, telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 5 Eur kupiūros Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 85-89).

Iš 2019 m. kovo 27 d. ir 2019 m. kovo 28 d. pakvitavimų matyti, jog M. P. patvirtino, kad jai grąžintas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A5“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5 Eur kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 90-91).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio V. K. (V. K.) 2019 m. kovo 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2019 m. kovo 27 d., apie 12.50 val. jam dirbant kartu su vyriausiąja patrule I. V., adresu (duomenys neskelbtini), Kalvarijų turguje, radijo ryšiu išgirdo kaip kolegė R. A. praneša, jog viešojo transporto stotelėje „Žaliasis tiltas“ į troleibusą Nr. 6 ką tik įlipo jiems gerai žinomas kišenvagystes linkęs daryti pilietis K. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Kolegė kartu įlipti nespėjo. Kadangi minėtas troleibusas važiavo link jo buvimo vietos, jis nusprendė palaukti, kol pravažiuos troleibusas Nr. 6 stotelėje „Kalvarijų turgus“ ir įsitikinti, jog K. B. neįvykdys jokios nusikalstamos veikos. Apie 13.00 val. minėtam troleibusui privažiavus stotelę „Kalvarijų turgus“, atsivėrė durys ir išlipo daug žmonių, V. K. įlipo į jį ir pradėjo dairytis, ieškoti K. B.. Troleibusui pajudėjus iš stotelės toliau, per langą pamatė ir atpažino K. B., kuris įeidinėjo per paradines duris į Kalvarijų turgų. K. B. avėjo mėlynos spalvos „Nike“ sportinius batus, tamsius džinsus, juodos spalvos striukę ir dėvėjo kelių žalios spalvos atspalvių dryžuotą žieminę kepurę. Iš paskos K. B. ėjo ir jį bandė užkalbinti jauna mergina, kuri dėvėjo chaki spalvos striukę ir turėjo ant pečių juodą kuprinę. Visą informaciją pateikė radijo ryšiu kolegoms (1 t., b. l. 92).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Nurodyti veikos sudėties požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kyla nustačius bent vieną iš jų. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428/2011). Pažymėtina, jog pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo K. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje BPK 291 straipsnyje numatyta tvarka ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Dėl 2019 m. kovo 13 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis K. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu pripažino esmines jam inkriminuotos veikos faktines aplinkybes ir parodė, kad 2019 m. kovo 13 d. apie 15 val. Žalio tilto stotelėje įlipdamas į autobusą pamatė iš kišenės išsikišusį telefoną iPhone8, tiksliai neatsimena modelio, ir jį ištraukė. Nukentėjusioji nematė ir nieko nepajuto. Nukentėjusioji, atrodo, buvo ne lietuvė, kitos tautybės, kaip arabė. Telefoną jis įsidėjo į kišenę ir išėjo, nuvažiavo į stotį, paviljonuose pasiūlė bei pardavė už 60 eurų. Tokie kaltinamojo K. B. parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir atitinka kitų įrodymų turinį. Štai iš nukentėjusios F. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. kovo 13 d., apie 14.40 val., ji atėjo į viešojo transporto stotelę Trakų g., rankose laikė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 8 Plus“, pažiūrėjusi autobusų tvarkaraštį mobiliojo telefono programėlėje, savo telefoną įsidėjo į striukės dešinę kišenę. Apie 14.45 val. į stotelę atvyko pilnas autobusas žmonių, pažymėtas Nr. 1G, įlipusi per vidurines duris nuėjo nuo įėjimo durų iki prailginto autobuso lanksčiosios dalies, ten atsistojo. Aplink ją buriavosi daug žmonių, įtartinų asmenų šalia savęs nepastebėjo. Iš autobuso išlipo per vidurines duris, šalia stovėjo taip pat daug žmonių. Išlipusi „Kalvarijų turgaus“ viešojo transporto stotelėje ir įkišusi ranką į dešinę striukės kišenę, pastebėjo, kad dingo mobiliojo ryšio telefonas. Kadangi autobusas dar stovėjo stotelėje, ji įšoko į autobusą, pagalvojo, kad gal telefonas iškrito iš kišenės, apžiūrėjo autobuso grindis, tačiau nieko nerado. Išlipo kitoje viešoje transporto stotelėje, kurios pavadinimo neprisimena, priešais prekybos centrą „Maxima“, dar kartą patikrino savo kišenes, kuprinę, tačiau telefono niekur nebuvo. Mano, kad telefonas buvo pavogtas iš jos striukės kišenės, kai važiavo autobusu nuo „Trakų“ viešojo transporto stotelės iki „Kalvarijų turgaus“ stotelės (1 t., b. l. 17-19). Analogiškas aplinkybes F. A. nurodė ir 2019 m. kovo 13 d. pareiškime (1 t., b. l. 10). Šias aplinkybes patvirtina bei detalizuoja prie bylos esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog išties, minėtame autobuse Nr. 1G, šalia moters, kuri apsirengusi tamsios spalvos striukę, ant galvos užsidėjusi šviesios spalvos skarelę, su kuprine ant pečių, atsistojo mergina su raudona striuke ir vaikinas, apsirengęs tamsios spalvos striuke, ant galvos užsidėjęs kepurę pilkos spalvos su žalia juosta. Matosi, kad mergina su raudona striuke ir minėtas vaikinas vienas kitam kažką perduoda, be to matyti, jog mergina su raudona striuke rankose laiko šviesios spalvos daiktą, panašų į mobiliojo ryšio telefoną, kurį įsideda į striukę ir toliau važiuoja. 14.47.10 val. autobusas sustoja, moteris su skarele išlipa, vyriškis su kepure praeina į autobuso priekį, o moteris su raudona striuke lieka stovėti toje pačioje vietoje (1 t., b. l. 31-32). Tuo tarpu, teismo vidinį įsitikinimą BPK 20 straipsnio 5 prasme stiprina ir ta aplinkybė, jog 2019 m. kovo 13 d. nusikaltimą įvykdė tas pats asmuo K. B., kuris identiškomis aplinkybėmis įvykdė nusikaltimą ir 2019 m. kovo 27 d., nes kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. P., jis ant galvos buvo užsidėjęs megztą juodos spalvos su žalia juosta kepurę (1 t., b. l. 73-75). Tą patį patvirtina ir policijos pareigūno V. K. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės (1 t., b. l. 92) bei liudytojos R. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 95).

Dėl 2019 m. kovo 17 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kaltinamasis K. B. parodė, kad 2019 m. kovo 17 d. Žalio tilto stotelėje įlipdamas į autobusą 1G, važiuojantį į Kalvarijų turgaus stotelę, pastebėjo kišenėje piniginę, ištraukė nepastebėtai ir išlipo. Toje piniginėje buvo 20 eurų ir kortelės, smulkūs centai, neatsimena kiek. Tapatybės kortelę su pinigine išmetė ir išvažiavo. Banko kortelė irgi buvo, ją su pinigine išmetė. Nukentėjusioji buvo mergina, bet kaip atrodė, neatsimena. Pirmiau nurodyti kaltinamojo K. B. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Visų pirma, pažymėtina, jog iš nukentėjusios K. V. S. pareiškimo matyti, jog 2019 m. kovo 17 d., važiuojant autobusu Nr. 1G, nuo „Žaliojo tilto“ stotelės link „Kalvarijų turgaus“, laikotarpyje nuo 13.10 iki 13.18 val. pavogė piniginę, kurioje buvo banko kortelė, pasas ir pinigai. To nepajuto todėl, kad autobusą labai kratė, ji stovėjo prie išėjimo iš autobuso, prie kurio prie pat stovėjo vyras, mano, kad tai jis. Vyras buvo su tatuiruote ant kairės rankos (išblyškusia), veidą įsiminė gerai (1 t., b. l. 45). Be kita ko, šiuos parodymus detalizuoja ir nukentėjusios K. V. S. ikiteisminio tyrimo apklausos protokolas, iš kurio matyti, jog minėtą dieną, minėtu metu, „Žaliojo tilto“ stotelėje kartu su drauge J. A. įlipo į autobusą Nr. 1G, su jomis toje pačioje stotelėje įlipo vyras, į kurį iš pradžių ji neatkreipė dėmesio, nes įtarimo jis nesukėlė. Vyras, įlipęs kartu su jomis į autobusą, atsistojo jai iš kairės. Jai stovint autobuse, ji netyčia jam atsistojo ant kojos ir atsiprašė. Tuo metu, kai jo atsiprašė, vyras pažiūrėjo į ją ir pasakė, kad nieko tokio. Vyro veidą įsiminė, atpažinti galėtų. Vyrui iki 35 metų, tamsiai apsirengęs, ūgis iki 180 cm, vidutinio kūno sudėjimo, buvo apsirengęs juodą kepurę, turėjo tatuiruotę ant kairės rankos, sovietinio tipo, mėlynos spalvos, didelė, prasidedanti nuo rankos plaštakos ir tęsiasi toliau link rankos. Kas buvo nupiešta ant rankos, neįsidėmėjo. Su drauge išlipo „Kalvarijų“ stotelėje ir įkišusi ranką į kairę striukės kišenę suprato, kad nėra kairėje kišenėje piniginės, kurią tikrai turėjo prieš tai, kai įlipo į autobusą. Su jomis kartu išlipo ir prieš tai minėtas vyras, kuris išlipęs nuėjo link dešinės pusės, o jos su drauge nuėjo į kairę pusę. Piniginėje buvo „Swedbank“ banko kortelė, asmens tapatybės kortelė ir apie 20 Eur kupiūromis ir smulkiais eurais (1 t., b. l. 48-50). Tuo tarpu iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, nukentėjusioji nurodė atpažįstanti asmenį, kuris yra nuotraukoje Nr. 5 – K. B.. Jį atpažįsta iš veido bruožų, nes įsidėmėjo važiuojantį autobusu, kadangi jis šalia stovėjo ir galimai įvykdė piniginės vagystę (1 t., b. l. 54-55).

Dėl 2019 m. kovo 27 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kaltinamasis K. B. parodė, kad 2019 m. kovo 27 d. apie 13 val. Žalio tilto stotelėje važiuojant troleibusu pamatė, kad iš kišenės išlindęs telefonas ir ištraukė jį, bet nukentėjusioji iš karto pamatė, kad jo nėra. Nematė, kad jis ištraukė, bet matė, kad dingo telefonas, ėjo ieškoti. Jis buvo išlipęs prie Kalvarijų turgaus, ji buvo priėjusi, klausė, gal jis paėmė, ar matė, tačiau jis pasakė, kad nepaėmė ir nuėjo. Nuėjo į stotį ir ten jį su tuo telefonu sulaikė. Ten buvo telefonas ir dėkle 5 eurai ir studento pažymėjimas, ar tapatybės kortelė. Telefonas buvo „Samsung“. Kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis pasisavino M. P. kaltinime nurodytus daiktus, patvirtina kiti bylos įrodymai. Antai iš M. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokolo matyti, jog 2019 m. kovo 27 d., apie 12.45 val., ji buvo sustojime „Žaliasis tiltas“, esančiame (duomenys neskelbtini), atvažiavus Nr. 6 maršruto troleibusui, įlipo pro galines duris į jo vidų. Prieš lipant į troleibusą striukės dešinėje kišenėje laikė ranką ir kišenėje jautė, kad yra jos 300 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A5“. Lipdama į troleibusą, ranką ištraukė iš kišenės, o kai įlipo vėl įkišo ranką atgal į kišenę ir pajuto, kad telefono kišenėje nėra. Ji atsisuko ir pamatė stovintį už jos vyrą, kuris irgi lipo į troleibusą tame pačiame sustojime už jos. Kadangi jai kilo pagrįstas įtarimas, kad telefoną paėmė iš kišenės minėtas vyras, todėl ji jo paklausė, ar jis neėmė jos telefono. Vyras pasakė, kad jos telefono neėmė ir iš savo striukės kišenės ištraukė kažkokį baltą telefoną ir jai parodė. Kai troleibusas privažiavo prie „Kalvarijų turgaus“, minėtas vyras išlipo iš troleibuso. M. P. irgi išlipo tame sustojime, pasivijo minėtą vyrą ir vėl jo paklausė, ar jis neėmė jos telefono. Vyras vėl parodė savo baltos spalvos telefoną ir pasakė, kad jos telefono neėmė ir nuėjo į „Kalvarijų turgų“. Įtaria, kad jos mobiliojo ryšio telefoną pavogė minėtas vyras, nes, kai ji lipo į troleibusą, jis buvo arčiausiai jos (1 t., b. l. 73-75). Analogiškas aplinkybes ji nurodė ir 2019 m. kovo 27 d. protokole-pareiškime (1 t., b. l. 67). O policijos įvykio registro išrašo duomenys patvirtina nukentėjusios M. P. nurodytas aplinkybes, jog 2019 m. kovo 27 d., apie 12.58 val., prieš 5 min. troleibuse iš pranešėjos kišenės nepažįstamas vyras pavogė mobiliojo ryšio telefoną. Vagis nuėjo į Kalvarijų turgų, su žalia kepure (1 t., b. l. 60). Tuo tarpu iš liudytojos R. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. kovo 27 d., apie 12.50 val. stotelėje „Žaliasis tiltas“ (kryptis link „Kalvarijų turgaus“) pastebėjo jiems gerai žinomą asmenį – K. B.. Kadangi į troleibusą nespėjo įlipti, pranešė kolegai V. K., jog link Kalvarijų turgaus Nr. 6 troleibusu važiuoja kišenvagis K. B.. Po kelių minučių V. K. pranešus, kad jis įlipo į minėtą troleibusą, tačiau mato K. B. išlipusį ir einantį į Kalvarijų turgų, tai R. A. su kolega A. K. žinodami, jog K. B. dažnai lankosi stoties rajone, nusprendė nuvykti ten. Apie 13.50 val. K. B. atvykus į stoties rajoną, įėjus į lombardą, pareigūnai užėjo kartu ir sulaikė K. B.. Dalinės apžiūros metu kelnių priekyje, už kelnių, pas jį rado mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ juodos spalvos. Jis pats pripažino, kad jį ištraukė iš chaki spalvos striukės dešinės kišenės merginai troleibuse Nr. 6, važiuodamas nuo stotelės „Žaliasis tiltas“ link „Kalvarijų turgaus“ (1 t., b. l. 95). Į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas ne tik patvirtina liudytojos R. A. nurodytas aplinkybes, tačiau jas ir detalizuoja, jog pas kaltinamąjį K. B. buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ ir 5 Eur kupiūra (1 t., b. l. 100). Štai ir policijos pareigūno V. K. tarnybinis pranešimas detalizuoja liudytojos R. A. nurodytas aplinkybes, jog minėtą dieną, apie 12.50 val. jis taip pat matė K. B. išlipantį iš troleibuso Nr. 6 ir nueinantį į Kalvarijų turgų (1 t., b. l. 92). Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir daiktų apžiūros protokolo matyti, jog telefonas „Samsung A5“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis G. P. buvo apžiūrėtas, kurios metu nustatyta, jog telefono „Samsung A5“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5 Eur kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo grąžinti nukentėjusiajai M. P. (b. l. 82-91).

Pažymėtina, kišenvagyste laikoma tokia kaltininko veika, kai jis viešoje vietoje pagrobia svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio. Šiuo atveju yra būtini trys požymiai: veika padaryta viešoje vietoje, pagrobiamas svetimas turtas, šis turtas pagrobiamas iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje, kai kaltininkas veikia nepaisydamas aplinkinių žmonių autobuse, gatvėje, turguje ar kitoje panašioje vietoje. Veiką kvalifikuojantis požymis – kišenvagystė nustatomas tada, kai veika padaroma viešojoje vietoje pagrobiant svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio, kuriuos tas asmuo betarpiškai turi (pvz., ištraukiama piniginė iš švarko, kurį apsivilkęs nukentėjusysis ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-364/2005). Teismo vertinimu, pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai nepalieka abejonių, jog K. B., nenaudodamas nei fizinio, nei psichinio smurto, veikdamas viešoje vietoje – viešajame transporte, nuosavybės teise jam nepriklausantį turtą pagrobdavo iš nukentėjusiųjų drabužių kišenių. Be to, ir paties kaltinamojo duoti parodymai apie tai, kad atkarpą „Žaliojo tilto“ stotelė ir „Kalvarijų turgus“ jis dažnai rinkosi vogti, nes šioje atkarpoje autobusas veža didelį kiekį žmonių ir taip galima lengvai pavogti iš žmonių daiktus (1 t., b. l. 126-128), leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. B. suvokė, jog viešoje vietoje pagrobė svetimą, jam nepriklausantį turtą iš asmens drabužių kišenių, numatė, jog nukentėjusysis jo neteks ir taip bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą ir norėjo taip veikti, todėl jo veikose nustatytinas kvalifikuojantis požymis – kišenvagystė. Taigi, nustačius, kad svetimas turtas buvo pagrobtas tokiu būdu, kaltinamojo K. B. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos kaip nusikaltimai, padaryti realiąja sutaptimi pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos).

Dėl K. B. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam K. B., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis K. B., veikdamas tiesiogine tyčia, realiąja sutaptimi padarė tris apysunkius baigtus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarytos nusikalstamos veikos yra turtinio pobūdžio. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam K. B. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis K. B. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas aštuonis kartus (1 t., b. l. 143-148), beveik visi šie teistumai už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Be to, teismas įvertina ir K. B. asmenybę – yra 37 metų, nevedęs, nedirbantis (1 t., b. l. 156), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 157), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 151-154), be kita ko, 2017 m. vasario 16 d. nuteistas Didžiojoje Britanijoje už vagystę, 2017 m. balandžio 19 d. teistas Didžiojoje Britanijoje už vagystę po neteisėto patekimo į privačią valdą, taip pat 2017 m. gegužės 17 d. nuteistas Didžiojoje Britanijoje už plėšimą ir nusikaltimą valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus, paskutinius du kartus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu ir 2019 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 143-150), šias veikas padarė neišnykus teistumui už analogiškus nusikaltimus. Teismo vertinimu, K. B. elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, sistemingai daro tiek administracinius nusižengimus, tiek nusikalstamas veikas nuosavybei, todėl atitinkamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. Visa tai rodo, kad K. B. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios, nusikaltimai yra jo pragyvenimo šaltinis. Duomenų apie K. B. gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismas nustato K. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. į tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas recidyvistu. Kaltinamajam ne kartą taikyta arešto bei laisvės atėmimo bausmės, kurios taip pat kaltinamąjį tam tikram laikotarpiui izoliuoja nuo visuomenės, tačiau šios bausmės pakankamos įtakos jo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nepakeitė. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį K. B. paskyrus tik griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, šios bausmės dydį nustatant didesnį nei šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės minimumas. Teismo vertinimu, pagal K. B. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.

Kaltinamasis dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam K. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu K. B. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su šešiasdešimties parų arešto bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu prieš tai keičiama į laisvės atėmimo bausmę).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti nuosprendžio vykdymo pradžios, o suėmime išbūtas laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji F. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį 700 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 25), tuo tarpu nukentėjusios K. V. S. ir M. P. nurodė civilinio ieškinio nereiškiančios (1 t., b. l. 56, 80). Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškinys laikytinas įrodytu, kaltinamasis su juo sutiko (CPK 140 straipsnio 2 dalis), todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. B. (K. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 13 d. epizodas), ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

K. B. (K. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 17 d. epizodas), ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

K. B. (K. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 27 d. epizodas), ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirti bausmę – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta šešiasdešimties parų arešto bausme ir jam paskirti galutinę subendrintą bausmę – vienerius metus ir vieną mėnesį laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į K. B. paskirtą bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 29 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

K. B. (K. B.) paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš kaltinamojo K. B. nukentėjusiajai F. A. (F. A.) 700 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marijus Kursevičius