Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Donato Jatužio, Bronės Vidzėnienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Zarasų r., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) , S. mstl. Z. r., neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. K. tyčia, iš chuliganiškų paskatų nužudė G. Š., o būtent: 2015 m. birželio 7 d., apie 14-17 val. Zarasų rajono S. miestelyje, Z. gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė smūgius G. Š., dėl ko pastarasis griuvo ir tokiu būdu R. K. G. Š. padarė galvos traumą su kaukolės skliauto ir pamato lūžimais, kraujo išsiliejimus tarp galvos smegenų dangalų, po galvos smegenų dangalais, smegenyse, skilveliuose, galvos smegenų edemą, komą, daugybinius galvos veidinės dalies nubrozdinimus, kraujosruvą, muštinę žaizdą dešiniame lūpų kampe, kaklo, krūtinės dešinės pusės, dešinės plaštakos, dešinio klubo sparno, kairio klubo srities, kairio dilbio kraujosruvas, dešinio kelio sąnario, kairio kelio sąnario sričių nubrozdinimus, dėl ko G. Š. 2015 m. birželio 12 d. 18 val. V. ligoninėje mirė.

R. K. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad G. Š. pažinojo, su juo bendravo kasdien, išgerdavo alaus, niekada nesipykdavo. Iki įvykio dienos pats tris savaites girtavo. Įvykio dieną susipyko su sugyventine. Tuo metu eidamas pro jo namus G. Š. pabeldė į langą. Kadangi buvo susinervinęs, išėjęs į kiemą ir pasivijęs nueinantį G. Š., sudavė du kartus jam ranka į veidą, t.y. akį ir lūpas, dėl ko G. Š. griuvo aukštielninkas ir pakaušiu trenkėsi į pakelės bortelį. Dėl ko sudavė, nepamena, nes buvo girtas ir susinervinęs. Sudavė tik du smūgius, koja nespyrė. Nežino, ar iki tol pas G. Š. buvo sužalojimų. Tuo metu priėjo K. Š., kuris matė jo suduodamus smūgius nukentėjusiajam, padėjo jį pakelti ir pasodinti prie medžio. G. Š. į nieką nereagavo, kažką kalbėjo, judėti nebandė. Tuomet priėjo jo sesuo J. K., klausė, ką jis ( kaltinamasis) padarė. Jis suprato, kad kažkas blogai, bet dėl patirto šoko G. Š. medikų neiškvietė, tik K. Š. sugalvojus, atnešė vandens ir užpylė ant G. Š., po ko pastarasis kiek atsigavo. Palikę G. Š. vieną prie medžio, nuėjo į verandą gerti alaus. Neužilgo G. Š. rado prie namo verandos, davė jam rūkyti ir vėl palikęs išėjo į miestelį, kur su A. P. gėrė alų. Kiek tuo metu buvo valandų, nežino. Grįžę su juo iš kavinės G. Š. rado gulintį ant žolės kieme be sąmonės, todėl A. P. iškvietė medikus, o iki medikams atvystant nunešė nukentėjusį prie kelio. Kada atvyko medikai, nepamena, matomai miegojo. Po kelių dienų buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jo atžvilgiu buvo naudojamas smurtas - kankinamas elektra siekiant, kad prisipažintų smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu. Dėl patirto smurto susižalojo skutimosi peiliuku, persipjovė kaklą, po to rankas ir kojas, dėl ko pateko į psichiatrinę ligonę, iš kur grįžęs sužinojo apie G. Š. mirtį. G. Š. mušė dėl girtumo, blaivas taip nebūtų pasielgęs, iki tol nėra nieko sumušęs. Dėl savo veiksmų gailisi, su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka, stengsis juos atlyginti.

Parodymų patikrinimo metu R. K. parodė vietą prie (duomenys neskelbtini) namo S. mst., Z. r., kurioje sudavė du smūgius G. Š. į veido sritį, vietą, kur po smūgio griuvo nukentėjęs bei jo gulėjimo padėtį po smūgių, kryptį, iš kurios matė ateinantį K. Š., vietą, į kurią su K. Š. nunešė G. Š., grindinį prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) namo verandą, ant kurio po kurio laiko matė sėdintį G. Š., bei vietą verandoje, kur sėdėdamas G. Š. rūkė jo duotą cigaretę, bei vietą ant vejos toliau nuo namo, kur paskutinį kartą matė gulintį G. Š. ( T 2, b.l. 66-73).

(duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog R. K. nustatyta diagnozė : emociškai nestabilaus tipo asmenybė sutrikimas, impulsyvus tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Dėl asmenybės sutrikimo ir priklausomybės alkoholiui teismo psichiatrinės ekspertizės skirti nereikia (2 t. b.l. 36).

Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas specialistas S. F. savo duotą išvadą patvirtino ir parodė, kad G. Š. koma po patirto sužalojimo galvoje galėjo įvykti tiek po kelių sekundžių, tiek po keliolikos minučių. Jei žmogus pakaušiu atsitrenkia į kietą daiktą, gali lūžti kaukolės skliautas ir pamatas, smegenų kamiene tuoj pat išsilieja kraujas, žmogus paprastai sąmonę praranda tuoj pat. Po tokios traumos sąmonė atsistatyti negalėjo net trumpam. Koma turėjo išsivystyti tuojau pat po traumos į pakaušinę dalį, nes tuo momentu išsivystė puslankio formos kaukolės pamato ir skliauto lūžimas nuo ausies iki ausies ir dėl to išsivystė kraujo išsiliejimai pačiose smegenyse, skilveliuose, po minkštaisiais dangalais ir tarp dangalų. Be medikų pagalbos tokiu atveju mirtis turėjo įvykti staiga po komos. Gaivinant kominė būsena užsitęsia. Šiuo atveju iš turimų medicininių dokumentų matyti buvus 3 komos balams, kas vertinama sunkiu smegenų pakenkimu. Iš to, kad trauma buvo birželio 7 d., o mirtis 12 dieną, reiškia, kad medikų pagalba turėjo būti suteikta minučių bėgyje po traumos. G. Š. nustatytas galvos sužalojimas galėjo įvykti ir nuo vieno trauminio poveikio ir nuo eilės trauminių poveikių, bet iš esmės turėjo būti vienas trauminis poveikis kietu buku daiktu suduodant ar atsitrenkiant į pakaušinę dalį. Po tokios traumos net laiku suteikus medikų pagalbą, išgyventi žmogus negalėtų, ištinka mirtis. Mirties laikas priklauso nuo to, kaip greitai kraujas liejasi į smegenis net žmogui esant ne sąmonės. Darant prielaidą, kad G. Š. sužalojimai padaryti apie 14 val., jis gal ir galėjo išgyventi iki 18.25val. jei kaukolės lūžis vyko palaipsniui, kelių trauminių poveikių pasekoje, nes nukentėjusiam yra nustatytų sužalojimų ir veide, kas galėjo būti pirminis traumos momentas ir pargriuvus ar kitaip atsitrenkus į platų paviršių, po ko įvyko trauma pakaušio srityje - kaukolės pamato lūžimas. Po pirmos traumos į veido sritį – nesant kaukolės ir kaukolės skliauto ir pamato lūžio, žmogus gali būti sąmoningas, veiksnus, tačiau po traumos į pakaušinę sritį su kaukolės lūžimu nuo ausies iki ausies, žmogus turėjo būti praradęs sąmonę ir jokių veiksmų atlikti nebegalėjo. Du spyriai į galvos sritį galėjo sukelti nustatytus lūžius kaukolėje, net neatsitrenkus pakaušiu į kietą buką daiktą ar paspartinti kraujo išsiliejimą. Nuo pakartotinų smūgių skilimas kaukolėje ir kraujo išsiliejimas galėjo didėti. G. Š. neblaivumas medicininiuose dokumentuose užfiksuotas nebuvo.

2015-06-08 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, jog įvykio vieta – Z. rajone, S. miestelyje, Z. gatvėje. Prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris yra medinis, dažytas geltonais dažais. Namas yra už 7,40 m nuo gatvės, kuri veda per S. mstl., Z. r. Gatvės kelio plotis- 7,30 m. Nuo kelio link namo yra žalia veja, kurios plotis – 2,40 m, toliau yra trinkelėmis klotas šaligatvis – 1,20 m pločio už jo, link namo taip pat yra žalia veja – 1,45 m pločio, toliau – gyvatvorė. Nuo šaligatvio yra takas, vedantis į namo kiemą, kuri išklotas trinkelėmis. Minėtas takas veda link įėjimo į namus durų. Ant tako už 2,35 m nuo įėjimo durų matoma 1x0,9 cm raudonos spalvos, panašios į kraujo, dėmė. Už 20 m nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini) g., S. mstl., Z. r. link gatvių: Z. g. – B. g. – Š. g. sankryžos, N. a, S. mstl., Z. r. yra išmindžiotas 1,5x1,2 m plotas žolės. Minėtas plotas yra dešinėje pusėje už 60 cm nuo šaligatvio ( 1 T. b. l. 12-16, 17-23).

Aukščiau nurodytų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad G. Š. mirė dėl 2015 m. birželio 7 d. patirtų sužalojimų, t.y. dėl to, kad R. K. jam sudavė smūgius į veidą, po ko G. Š. krito aukštielninkas ir pakaušiu atsitrenkė į žemę. Kontakto su žeme metu lūžo G. Š. kaukolės skliautas ir pamatas, kraujas išsiliejo tarp galvos smegenų dangalų, smegenyse ir skilveliuose, dėl ko išsivystė galvos smegenų edema (pabrinkimas) ir G. Š. mirė. Kaltinamasis R. K. viso proceso metu prisipažino be jokios priežasties gatvėje prie savo namų sudavęs smūgius G. Š. į veidą, dėl ko pastarasis griuvo ir, pakaušiu atsitrenkęs į šaligatvio bordiūrą, prarado sąmonę. Šią aplinkybę taip pat patvirtino liudytojas K. Š., kuris parodė matęs, kaip R. K. sudavė smūgius G. Š., po ko pastarasis griuvo pakaušiu atsitrenkdamas į šaligatvį ir po to buvo be sąmonės, bei netiesiogiai – liudytoja J. K., kuri parodė mačiusi gatvėje be sąmonės gulintį G. Š..

Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių nukentėjusiosios A. S. parodymus, kad G. Š. iki nagrinėjamo įvykio nebuvo sužalotas, taip pat nėra jokių įrodymų, kad po to, kai G. Š. sumušė R. K., G. Š. atžvilgiu būtų smurtavę kokie nors kiti asmenys.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į teismo medicinos specialisto, atlikusio G. Š. lavono tyrimą išvadą ir paaiškinimus teisiamajame posėdyje, kad G. Š. mirties priežastimi buvo galvos trauma, pasireiškusi kaukolės skliauto ir pamato lūžiais ir, kad toks sužalojimas galėjo atsirasti nuo atsitrenkimo galva į kietą pagrindą, o būtent tokią aplinkybę, kaip minėta, nurodė tiek kaltinamasis R. K., tiek ir liudytojas K. Š., darytina vienareikšmė išvada, kad G. Š. mirtis įvyko dėl R. K. tyčia jam suduotų smūgių, t.y. tarp R. K. veikos ir G. Š. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tuo pačiu aplinkybės, ar po R. K. suduotų smūgių nukritęs ir susižalojęs galvą į žemės paviršių G. Š. buvo atgavęs sąmonę ir pats atėjęs į R. K. kiemą, ar ten buvo atvestas ar atneštas kitų asmenų, jokios reikšmės sprendžiant dėl R. K. kaltės, neturi. Sužalojimo, lėmusio G. Š. mirtį pobūdis ir tai, kad G. Š. mirė ligoninėje po kelių dienų, rodo, kad R. K., smurtaudamas prieš G. Š., pastarojo mirties nesiekė, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms atsirasti, t.y. kad R. K. G. Š. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia.

Pats R. K. parodė, kad iki nagrinėjamo įvykio jo santykiai su G. Š. buvo draugiški, jokių nesutarimų tarp jų nebuvo, kad įvykio dieną jis pykosi su savo sugyventine ir dėl to buvo susinervinęs, o G. Š. praeidamas pabarbeno į jo buto langą, dėl ko pastarąjį ir sumušė. Jokių šiuos R. K. parodymus paneigiančių įrodymų nėra, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo ir daro išvadą, kad kaltinamojo nurodyta smurto prieš G. Š. dingstis visiškai nepateisinama, rodanti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, akivaizdžiai prieštaraujanti elementarioms moralės ir elgesio normoms siekiant priešpastatyti save aplinkiniams. Dėl to daroma išvada, kad R. K. G. Š. nužudė dėl chuliganiškų paskatų ir tokia kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto sudėtį.

R. K. buvo kaltinamas ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą tuo, kad jis G. Š. nužudė itin žiauriai. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai, t. y. nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nužudymas pripažįstamas padarytas itin žiauriai, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Tai, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą, neturi reikšmės. Itin žiaurus nužudymas nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo laiką, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-376/2010, 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-72-746/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju šio požymio R. K. veikoje nėra, nes, kaip minėta, G. Š. mirtį lėmė R. K. suduoti smūgiai, nuo kurių G. Š. griuvus ir atsitrenkus pakaušiu į žemės paviršių, lūžo kaukolės skliautas ir pamatas, dėl ko į smegenis išsiliejo kraujas. Taigi, šiuo atveju jokie įrankiai panaudoti nebuvo, smurtas buvo naudojamas trumpą laiką ir nei smurto pobūdis, nei jo intensyvumas, nei padarytų sužalojimų kiekis, pobūdis bei lokalizacija nerodo, kad G. Š. buvo nužudytas itin žiauriai, todėl ši veiką kvalifikuojanti aplinkybė šalinama.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą bausmės paskirtį.

Šiuo atveju skiriant bausmę R. K. teismas atsižvelgia į tai, kad jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigę nuo alkoholio, kas, atsižvelgiant į nusikalstamų veiksmų motyvą, neabejotinai turėjo reikšmės nusikaltimo padarymui.

Taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis netiesiogine tyčia padarė itin sunkų tyčinį, baigtą nusikaltimą, sukėlusį neatitaisomas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę –anksčiau buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, bei už valstybės tarnautojo įžeidimą pagal BK 290 straipsnį, tačiau pastarąją veiką nuo 2016-04-01 dekriminalizavus, ankstesni teistumai išnyko, daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus, taip pat ir smulkų chuliganizmą, nusikaltimo padarymo metu legaliai nedirbo ir legalių pajamų neturėjo, prieš nusikaltimo padarymą ilgą laiką girtavo, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas kaip piktnaudžiaujantis alkoholiu, o būdamas neblaivus sunkiai valdantis emocijas, grubus, linkęs į smurtą, jo šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, gaunantis socialines pašalpas, už kurias atidirba ( 2 t. b.l. 38).

Esant šioms aplinkybėms, R. K. skiriama artima įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusioji B. Š. pareiškė 2039,06 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, susijusios su G. Š. laidotuvėmis, atlyginimo. Šis ieškinys yra realus, iš dalies įrodytas dokumentais, kitoje dalyje (dėl duobės kasimo, giesmininkų samdymo, transporto išlaidų ir pan.) išlaidos buvo būtinos ir realios, todėl ieškinys pagrįstas ir tenkinamas iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad, kaip parodė pati B. Š., ji gavo laidojimo pašalpą, kurios dydžiui pareikštas ieškinys ir mažinamas. Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad laidojimo pašalpa yra 8 bazinių socialinių išmokų dydžio, o nuo 2015 m. sausio 1 d. galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintas 38 eurų socialinės išmokos dydis. Tai reiškia, kad B. Š. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo mažinamas 304 eurais. Kadangi žala B. Š. padaryta kaltais R. K. veiksmais, šią žalą jis ir privalo atlyginti.

Taip pat nukentėjusieji yra pareiškę civilinius ieškinius dėl nusikaltimu jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo: G. Š. motina B. Š. – 40000 eurų, sūnus D. Š. – 35000 eurų, sesuo A. S. – 25000 eurų sumoms.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis) ir kiti artimieji giminaičiai, t. y. broliai, seserys, seneliai, vaikaičiai, tačiau vien formalaus giminystės ryšio nustatyti nepakanka, kaip minėta, būtina nustatyti, kad ieškovą su nusikaltimo auka iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai (kasacinės nutartys 2K-410/2011, 2K-581/2012).

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiuosius A. S., B. Š., D. Š. su mirusiuoju G. Š. siejo emociniai ryšiai. Apklausiama teismo posėdžio metu žuvusiojo motina B. Š. nurodė, kad ji ir jos sūnus G. Š. buvo artimi, kartu gyveno, jis padėdavo jai ūkio darbuose, po sūnaus netekties ji liko gyventi viena, pašlijo jos sveikata. Nukentėjusioji A. S. nurodė, kad ji su mirusiuoju broliu G. Š. kasdien bendraudavo telefonu, susitikdavo savaitgaliais, matė jį sužalotą ir slaugė ligoninėje, po brolio mirties ji dėl patirto sukrėtimo negalėjo dirbti, daugiau brolių ar seserų nebeturi. Apklausiamas D. Š. nurodė, kad su tėvu iki jo mirties artimai bendravo, jį lankydavo, susisiekdavo telefonu, laikė jį autoritetu, matė jį prieš mirtį sužalotą ligoninėje. Įvertinus šias aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad visi nukentėjusieji dėl G. Š. netikėtos netekties patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, kitas neigiamas emocijas ir stresą, nepatogumus ir dar ilgai juos patirs ateityje. Taigi daroma išvada, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.

Nustatydama priteistinos nukentėjusiems padarytos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia ne tik į nukentėjusiųjų interesus, bet ir į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį. Jau nurodyta aukščiau, kad R. K. nusikaltimą G. Š. atžvilgiu padarė tyčia. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirbo ir turto neturi. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką (kasacinės bylos Nr. 2K-358/2008, 2K-148/2011, 2K-252/2011, 2K-130/11, 2K-118/2013 ir kt.), į negrįžtamas padaryto nusikaltimo pasekmes, įvertinus nusikalstamas veikos padarymo aplinkybes ir siekiant protingos skirtingų interesų pusiausvyros, daroma išvada, kad nukentėjusiųjų pareikšti civilinis ieškiniai dėl jiems padarytos neturtinės žalos mažinami, priteisiant iš kaltinamojo R. K. B. Š. 20000 eurų, D. Š. 15000 eurų, ir A. S. – 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Viso proceso metu visi nukentėjusieji naudojosi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirto advokato, kuris nukentėjusiuosius atstovavo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, paslaugomis, ir, kaip matyti iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-04-06 pažymos, antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiesiems išlaidos sudaro 696,94 eurus. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir taip pat priteistina iš kaltinamojo (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės bylai spręsti likimas spęstinas BPK nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

NUSPRENDĖ:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą dvylikai metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą. Į bausmės laiką įskaityti vieną parą 2015 m. birželio 8 d. jo išbūtą laikinajame sulaikyme bei suėmimo laiką – laikotarpį nuo 2015 m. birželio 19 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš R. K. B. Š. 1735,06 eurus turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš R. K. B. Š. 20000 eurų, D. Š. 15000 eurų, A. S. 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Išieškoti iš R. K. 696,94 eurus proceso išlaidų valstybei.

Daiktinius įrodymus, saugomus Utenos AVPK – įvykio vietos apžiūros metu paimtą tamponą su nuoplova, G. Š. nagų nuokarpas bei kraujo pavyzdį ir G. Š. rūbus sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kitus, iš R. K. jo sulaikymo metu paimtus daiktus, saugomus Utenos AVPK perduoti prokurorui, kaip neturinčius reikšmės šioje byloje nagrinėjamai veikai tirti ir nagrinėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.