Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir akcinės bendrovės Lietuvos pašto Vilniaus filialui dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėjas iškėlė dėl turtinės ir neturtinės žalos, kildinamos iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija bylą patikrino atsižvelgdama į šias įstatymo nuostatas.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš to, kad, jo nuomone, Pataisos namai netinkamai atliko savo funkcijas nuteistųjų teisės susirašinėti (šiuo atveju – siųsti laiškus) užtikrinimo srityje ir dėl to adresatai negavo pareiškėjo įteiktų Pataisos namų įgaliotam atstovui P. S. išsiuntimui 4 laiškų (2010 m. sausio 5 d. ir 2010 m. kovo 15 d. laiškų Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, 2010 m. vasario 20 d. laiško „LR advokatūros pirmininkui“ ir 2010 m. gegužės 27 d. laiško Seimo kontrolieriaus įstaigai). Pasak apelianto šiuos laiškus jis įteikė įstaigos atstovui P. S. išsiuntimui registruotomis pašto siuntomis, tačiau šie laiškai buvo išsiųsti paprastomis pašto siuntomis arba iš viso nebuvo išsiųsti.

Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnyje įtvirtinta specialioji nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisė susirašinėti. Šio straipsnio normos įtvirtina pagrindines minėtos teisės įgyvendinimo nuostatas. Nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų (BVK 99 str.1 d.); siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji (BVK 99 str.4 d.). Šioje įstatymo normoje dėl nuteistųjų teisės siųsti laiškus pataisos namų administracijai yra nustatyta vienintelė pareiga – nuteistųjų įteiktus laiškus išsiųsti adresatams ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laiško įteikimo dienos.

Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką detalizuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194. Nagrinėjamai bylai yra aktualus Vidaus tvarkos taisyklių XXXII skyrius „Nuteistųjų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų priėmimo, išsiuntimo, perdavimo ir atsakymų į juos įteikimo tvarka“, kuriuo nustatytas teisinis reguliavimas iki bylai aktualaus laikotarpio (nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2010 m. gegužės 27 d.) nebuvo keičiamas. Vidaus tvarkos taisyklės nustato, kad pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, pataisos įstaigos personalui įteikiami pašto vokuose (192 p.). Nuteistieji rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus įteikia pataisos įstaigos direktoriaus paskirtam administracijos atstovui. Administracijos atstovas juos registruoja Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale (30 priedas) ir duoda nuteistajam pasirašyti. Pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, išsiunčiami, o skirti pataisos įstaigos direktoriui perduodami per vieną darbo dieną nuo jų įteikimo (gavimo) momento. Nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, skirti pataisos įstaigos direktoriui, registruojami atskirame Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale (30 priedas) (Taisyklių 194 p.). Gauti pašto vokuose nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, nedelsiant perduodami pataisos įstaigos raštinei. Raštinės darbuotojai nuteistųjų rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus registruoja teisės aktų nustatyta tvarka. Nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, skirti pataisos įstaigos direktoriui, pataisos įstaigos raštinei neperduodami ir joje neregistruojami. Jie registruojami ir perduodami šių taisyklių 194 punkte nustatyta tvarka (Taisyklių 195 p.).

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str., teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, iškėlęs administracinį ginčą dėl žalos atlyginimo, kurią kildina iš nuteistojo teisės susirašinėti (šiuo atveju – siųsti laiškus) pažeidimo, nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir įrodymų, kad Pataisos namų administracija dėl nagrinėjamam ginčui aktualių 4 laiškų (2010 m. sausio 5 d., 2010 m. vasario 20 d., 2010 m. kovo 15 d. ir 2010 m. gegužės 27 d.) neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio ir Pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių XXXII skyriaus nuostatas, ar kurį nors kitą teisės aktą, t.y. neveikė taip, kaip to reikalauja atitinkamo teisės akto atitinkama (konkreti) norma. Pareiškėjas savo skundą dėl žalos atlyginimo grindžia argumentu, kad jo nurodytų laiškų negavo adresatai. Taip pat remiasi CK 6.271 straipsniu, numatančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teismas įrodymus vertina pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę, nustatančią, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Apelianto argumentai, esą teismas turėjo labiau tikėti jo pateiktais paaiškinimais, prieštarauja įstatymu nustatytai įrodymų vertinimo teisme taisyklei. Nė vienos bylos proceso šalies paaiškinimai ar pozicija dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privaloma ir joks įrodymas byloje neturi išskirtinės galios. Teismas byloje esančių įrodymų visumą vertina pagal jau minėtą įrodymų vertinimo taisyklę. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šio įstatymo reikalavimo nepažeidė. Visi įrodymai, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje, kaip to reikalauja įstatymas (ABTĮ 79 str.). Teismas, be kita ko, posėdyje apklausė liudytoju Pataisos namų administracijos paskirtą darbuotoją priimti išsiuntimui nuteistųjų laiškus ir jo parodymus dėl pareiškėjo laiškų priėmimo ir pateikimo Pataisos namų Administracijos reikalų skyriui išsiuntimui vertino kartu su kitais bylos įrodymais. Pagrindo kitaip vertinti įrodymus, nei juos vertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė.

Atsakovą atstovaujančių Pataisos namų pateikti į bylą rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Pataisos namuose yra pildomas Vidaus tvarkos taisyklių 194 punkte patvirtintos formos Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnalas. Pareiškėjo nurodytomis datomis (2010 m. sausio 5 d., 2010 m. vasario 20 d., 2010 m. kovo 15 d. ir 2010 m. gegužės 27 d.) iš pareiškėjo priimti išsiųsti nagrinėjamam ginčui aktualūs 4 laiškai buvo užregistruoti šiame žurnale (įrašai Nr. 3, Nr. 78, Nr. 116, Nr. 185) ir tą pačią dieną, t.y. nedelsiant, kaip numatyta Taisyklių 194 punkte, perduoti išsiuntimui pataisos įstaigos Administracijos reikalų skyriui. Šiame skyriuje kiekvienas pareiškėjo laiškas buvo priimtas išsiuntimui atskirai, už kiekvieno laiško priėmimą pasirašė Administracijos reikalų skyriaus darbuotoja. Ginčui aktualūs laiškai tą pačią dieną (t.y. 2010 m. sausio 5 d., 2010 m. vasario 20 d., 2010 m. kovo 15 d. ir 2010 m. gegužės 27 d.) Administracijos reikalų skyriuje buvo užregistruoti Siunčiamų nuteistųjų laiškų apskaitos žurnale (įrašai eil. Nr.8, Nr.189, Nr.276, Nr. 594). Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale, skiltyje „Pastabos“ prie nagrinėjamam ginčui aktualių pareiškėjo 4 laiškų nėra jokių įrašų, tame tarpe ir dėl laiškų pateikimo išsiųsti registruotomis pašto siuntomis. Įrašai minėtame žurnale patvirtina, kad nagrinėjamam ginčui aktualius laiškus (įrašai Nr. 3, Nr. 78, Nr. 116, Nr. 185) pareiškėjas įteikė išsiuntimui kiekvieno laiško pateikimą patvirtindamas savo parašu be jokių rašytinių pastabų, kurios išskirtų, kad šiuos laiškus pareiškėjas prašo išsiųsti kitu nei paprastai (paprasta pašto siunta) būdu (registruota pašto siunta). Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad įrašai minėtuose Pataisos namų žurnaluose patvirtina, jog nagrinėjamam ginčui aktualiomis dienomis pareiškėjas siuntė po keltą laiškų įvairioms valstybės institucijoms (2010 m. sausio 5 d. iš viso 5, 2010 m. vasario 20 d.- 3, 2010 m. kovo 15 d.- 4) ir pareiškėjas neteigia, kad adresatai jų negavo, o laiškų priėmimo, registravimo įstaigoje apskaitos žurnaluose ir išsiuntimo adresatams procedūra buvo ta pati. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad su pareiškėjo nurodytais 4 laiškais dėl jų išsiuntimo (įteikimo AB Lietuvos paštui) Pataisos namų darbuotojai pasielgė kaip nors kitaip nei su visais kitais pareiškėjo pateiktais išsiuntimui laiškais, t.y. kad veikė ne taip, kaip to reikalauja Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnis ir Vidaus tvarkos taisyklių XXXII skyrius. Vien pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jo išvardytų 4 laiškų adresatai galimai negavo, negali būti pagrindas išvadai, kad Pataisos namų darbuotojai pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio ar Pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių XXXII skyriaus nuostatas. Visi minėtai laiškai buvo paprastos pašto siuntos ir už šių siuntų įteikimą adresatams Pataisos namai nebuvo atsakingi. Pagal Lietuvos pašto įstatymo 12 straipsnį pretenzijos dėl dingusių pašto siuntų gali būti reiškiamos atitinkamam pašto paslaugos teikėjui per 6 mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos. Apeliantas neneigia, kad jis šia įstatymo nuostata nesinaudojo.

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktos išvados pagrįstos motyvuotu įrodymų visumos (rašytinių įrodymų, liudytojo parodymų, bylos proceso šalių paaiškinimų) vertinimu pagal įrodymų vertinimo taisykles. Teismo priimtas sprendimas atitinka ABTĮ 57 straipsnį ir 86 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus. Procesinės teisės normų pažeidimų nenustatyta.

Neteisėti valdžios institucijos veiksmai nagrinėjamu atveju byloje nenustatyti, o tai reiškia, kad neįrodyta esminė civilinės atsakomybės , numatytos CK 6.271 straipsnyje, sąlyga. Kaip jau buvo minėta, nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės, numatytos CK 6.271 straipsnyje, sąlygos, viešoji atsakomybė negalima. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė pagrįstai ir teisėtai.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.