- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-18
- Bylos Nr.
- Iv-628-562/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02279-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir akcinės bendrovės Lietuvos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjui V. M., atsakovės atstovei Miglei Einorytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir akcinės bendrovės Lietuvos pašto Vilniaus filialui dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. padavė teismui skundą (b.l. 1-5, 27-28, 30), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 80 Lt turtinę žalą ir 10 000 Lt neturtinę žalą.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2010-01-05, 2010-02-20, 2010-03-15 ir 2010-05-27 jis įteikė Vilniaus pataisos namų pareigūnui išsiųsti registruotus laiškus, tačiau dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gavėjas – Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba negavo pareiškėjo laiškų. Be to, dingo jo 2010-05-27 siųstas laiškas LR Seimo kontrolieriui. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis prašė išsiųsti minėtus laiškus kaip registruotus ir užklijavo ant vokų pašto ženklus atitinkamai sumai, tačiau Vilniaus pataisos namų pareigūnai pareiškėjo laiškų neįteikė paštui kaip registruotų, taip pat negavo ir neįteikė pareiškėjui kvitų, patvirtinančių registruotų laiškų išsiuntimą. Pažymėjo, kad Vilniaus pataisos namai leido registruotų laiškų siuntimą tik 2010-07-09. Pareiškėjas paaiškino, kad jam padarytą turtinę žalą sudaro pašto ženklų ir vokų sumos, dokumentų kopijavimo ir kitos išlaidos. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad dėl neišsiųstų laiškų pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010-01-05 iki 2010-08-11 negalėjo gauti teisinės pagalbos (gynėjo) kitoje byloje, dėl to patyrė vidinius išgyvenimus ir neigiamus pojūčius, buvo apribotas jo socialinis gyvenimas, galimybė patenkinti savo asmeninius poreikius.
Nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti (b.l. 97-98, 107-108).
Šalies argumentai
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas – Vilniaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į V. M. skundą (b.l. 69-70) atsakovės atstovas paaiškino, kad V. M. paskirtam įstaigos atstovui, Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui P. S., pasirašytinai įteikė šiuos laiškus: 2010-01-05 Nr. 3 „Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai“, 2010-02-20 Nr. 78 „LR Advokatūros pirmininkui“, 2010-03-15 Nr. 116 „Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai“, 2010-05-27 Nr. 185 „LR Seimo kontrolieriui“. Nurodyti laiškai buvo tinkamai užregistruoti „Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale“ (bylos indeksas 41) ir perduoti Administracijos reikalų skyriaus darbuotojams, kaip tai numato 2003 m. liepos 2 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 194 ir 195 punktai. Nuteistasis pateikė laiškus užklijuotose vokuose ir neprašė jų papildomai registruoti akcinėje bendrovėje Lietuvos pašte (toliau – AB Lietuvos paštas). Pareiškėjo įteikti laiškai nebuvo cenzūruojami ir buvo išsiųsti nurodytiems adresatams laikantis įstatymo nustatytų terminų. Atsakovės atstovė pabrėžė, kad tolimesnės pareiškėjo laiškų siuntimo eigos ji kontroliuoti neturi teisės. Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus pataisos namų administracija veikė tinkamai, pagal įstatymus ir nuteistajam V. M. jokios žalos nepadarė. Be to, pareiškėjas nepateikė žalą patvirtinančių įrodymų, nepaaiškino kaip Vilniaus pataisos namų administracija savo veiksmais ar priimtais sprendimais dėl skunde nurodytų faktų piktnaudžiavo ir su juo „dorojosi“.
Nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsakovės atsiliepime išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nuteistasis V. M. nesikreipė dėl to, kad jo laiškai būtų siunčiami registruotu paštu. Vėliau pareiškėjo laiškai buvo išsiusti registruotu paštu, nes jis to prašė (b.l. 97-98, 107-108).
Tretysis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b.l. 46-47) paaiškino, kad, susipažinęs su V. M. 2010-08-09 skunde nurodytomis aplinkybėmis, Kalėjimų departamentas 2010-08-17 sprendimu Nr. 2S-2630 nustatė, jog Vilniaus pataisos namų Siunčiamų nuteistųjų laiškų apskaitos žurnale yra užregistruoti visi pareiškėjo skunde minimi laiškai. Vilniaus pataisos namų administracija, priėmusi pareiškėjo laiškus išsiuntimui, informavo jį apie laiškų užregistravimą ir perdavimą AB Lietuvos pašto darbuotojams. Vilniaus pataisos namai nurodė, kad pareiškėjo laiškai nebuvo „pateikti išsiuntimui registruotu paštu“. V. M. paaiškinta, kad užregistravimas minėtame žurnale nereiškia laiško siuntimo registruotąja pašto siunta, ir pasiūlyta dėl dingusių laiškų kreiptis į AB Lietuvos pašto Vilniaus filialą. Kalėjimų departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad siunčiant pareiškėjo pateiktus laiškus buvo laikomasi Taisyklių XIV skyriaus nustatytos tvarkos. Todėl mano, kad Vilniaus pataisos namų administracija, siųsdama V. M. pateiktus laiškus, galiojančių teisės aktų nepažeidė. Taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo reikalavimą dęl neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 97-98).
Akcinė bendrovė Lietuvos paštas, atstovaudama trečiąjį suinteresuotą asmenį, savo struktūrinį padalinį akcinės bendrovės Lietuvos pašto Vilniaus filialą, prašė dėl pareiškėjo skundo spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b.l. 43-44) paaiškino, kad AB Lietuvos paštas patikrino Vilniaus pataisos namų 2010 metų sausio, vasario, kovo, gegužės mėnesiais siųstų registruotųjų pašto korespondencijos siuntų sąrašus, tačiau pareiškėjo nurodytos pašto korespondencijos siuntos nebuvo užregistruotos. Jeigu pareiškėjo siuntos buvo išsiųstos kaip paprastos pašto korespondencijos siuntos, nėra jokios galimybės patikrinti, ar jos buvo perduotos AB Lietuvos paštui ir ar buvo pristatytos skunde nurodytiems gavėjams, kadangi paprastosios pašto siuntos nėra registruojamos, jos priimamos ir išsiunčiamos neišrašant lydimuosius dokumentus, o įteikiamos nereikalaujant gavėjų parašų. AB Lietuvos paštas taip pat pažymėjo, kad pagal LR pašto įstatymo 12 str. pretenzijos AB Lietuvos paštui dėl pašto siuntų nepristatymo turėjo būti pareikštos per 6 mėnesius nuo pašto siuntų išsiuntimo, tačiau pareiškėjas tokių pretenzijų nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl pareiškėjo reikalavimų atlyginti neteisėtais valstybės tarnautojų veiksmais jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą pagrįstumo.
Vadovaujantis CK 6.271 straipsnyje nustatytu atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentavimu, šios deliktinės atsakomybės sąlygos yra valstybės valdžios institucijų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atsiradusios žalos faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos. Šias sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, tačiau civilinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).
Pareiškėjas V. M. prašomos atlyginti turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmų (neveikimo), jiems išsiunčiant pareiškėjo 2010-01-05 (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai), 2010-02-20 (Lietuvos Respublikos advokatūros pirmininkui), 2010-03-15 (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai), 2010-05-27 (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui) ir 2010-06-02 (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai) laiškus, sąlygojusių tai, kad adresatai nurodytų laiškų negavo ir neatsiuntė pareiškėjui atsakymų į jo paklausimus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-01-05, 2010-02-20, 2010-03-15 ir 2010-05-27 pareiškėjas V. M. įteikė Vilniaus pataisos namų pareigūnui P. S. išsiuntimui laiškus, kurie buvo įregistruoti Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale (bylos indeksas 41) atitinkamai Nr. 3, Nr. 78, Nr. 116, Nr. 185 ir perduoti išsiųsti Vilniaus pataisos namų Administracijos reikalų skyriaus darbuotojams (b.l. 71-75, 80). 2010-05-11 raštu Nr. (1.7.)-SD-1890-10 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo pareiškėją apie tai, kad 2010 metais tarnyboje nėra gauta ir užregistruota kitų pareiškėjo prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, išskyrus 2010-02-10 prašymą, taip pat pažymėjo, kad tarnyba negavo pareiškėjo 2010-03-15 prašymo. Pareiškėjas dėl neišsiųstų laiškų 2010-05-17 kreipėsi pareiškimu į Vilniaus pataisos namų direktorių (b.l. 82-84), iš kurio gavo atsakymą, įformintą 2010-05-27 raštu Nr. 42-129 „Dėl Jūsų laiškų išsiuntimo“, kuriame V. M. buvo pranešta apie tai, kad jo laiškai 2010-01-05 Nr. 3 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, 2010-02-20 Nr. 78 LR Advokatūros pirmininkui ir 2010-03-15 Nr. 116 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai buvo užregistruoti ir perduoti AB Lietuvos pašto darbuotojams nepažeidžiant nustatytų terminų, numatytų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 195 punkte. Nurodytu Vilniaus pataisos namų raštu pareiškėjas taip pat informuotas apie tai, kad dėl netinkamo AB Lietuvos pašto darbo jis gali kreiptis į AB Lietuvos pašto Vilniaus filialą (b.l. 81). 2010-08-09 skundu V. M. kreipėsi dėl neišsiųstų laiškų į Kalėjimų departamentą (b.l. 48-51), iš kurio gavo atsakymą, įformintą 2010-08-17 raštu Nr. 2S-2630 „Dėl laiškų išsiuntimo“, kuriame paaiškino, kad visi pareiškėjo skunde minimi laiškai užregistruoti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų Siunčiamų nuteistųjų laiškų apskaitos žurnale ir kad užregistravimas minėtame žurnale nereiškia laiško siuntimo registruotąja pašto siunta, taip pat pasiūlė pareiškėjui dėl dingusių laiškų kreiptis į AB Lietuvos pašto Vilniaus filialą.
Specialiąsias nuteistųjų teises nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) skyriai. Kodekso 73 straipsnio 3 punkte, 74 straipsnio 3 punkte, 75 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 99 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekančių nuteistųjų teisė siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų. Kodekso 99 straipsnyje reglamentuojama nutestųjų tarpusavio susirašinėjimų apribojimai, laiškų išsiuntimo terminai, siunčiamų laiškų pašto išlaidų apmokėjimas ir laiškų tikrinimo tvarka. Vadovaujantis to paties straipsnio 6 dalimi, nuteistųjų laiškų išsiuntimo ir gavimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Žin., 2003, Nr. 76-3498, 2003, Nr. 82), konkrečiai Taisyklių 91-94 punktai (2010-04-26 įsakymo Nr. 1R-85 redakcija). Taisyklių 194 punkte numatyta, kad nuteistieji rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus įteikia pataisos įstaigos direktoriaus paskirtam administracijos atstovui. Administracijos atstovas juos registruoja Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale ir duoda nuteistajam pasirašyti. Pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, išsiunčiami, o skirti pataisos įstaigos direktoriui perduodami per vieną darbo dieną nuo jų įteikimo (gavimo) momento. Taisyklių 195 punkte numatyta, kad gauti pašto vokuose nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, nedelsiant perduodami pataisos įstaigos raštinei. Raštinės darbuotojai nuteistųjų rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus registruoja teisės aktų nustatyta tvarka.
Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad teisės aktais nėra išsamiai sureglamentuota laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų laiškų išsiuntimo procedūra, taip pat nėra numatyta registruotų laiškų siuntimo tvarka. Todėl nustatant, ar nagrinėjamu atveju Vilniaus pataisos namų pareigūnai veikė taip, kaip privalėjo veikti, turi būti vadovaujamasi galiojančiomis teisės aktų normomis.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas, Vilniaus pataisos namų pareigūnas P. S. parodė, kad, būdamas būrio viršininku, jis priėmė iš pareiškėjo laiškus išsiuntimui (b.l. 107-108). Šią aplinkybę patvirtino ir pats pareiškėjas, paaiškinęs teismui, kad jis atnešė laiškus būrio viršininkui (b.l. 97-98). Tačiau nurodytas liudytojas parodė, jog pareiškėjas neprašė išsiųsti jo laiškų registruotu paštu, tuo tarpu V. M. teigia, kad jis visada prašydavo šio pareigūno siųsti jo laiškus registruotu paštu. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, pateikdamas būrio viršininkui laiškus, aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo norą šiuos laiškus išsiųsti būtent registruotu paštu, byloje nėra. Nors pareiškėjas nurodo, kad užklijavo ant siunčiamų laiškų vokų pašto ženklus, kurių sumos atitinka registruotų laiškų siuntimo įkainius, tačiau nei paminėtos Bausmių vykdymo kodekso, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatos neįpareigoja pataisos įstaigos pareigūno, priimančio nuteistųjų laiškus išsiuntimui, atlikti pašto darbuotojo funkcijas ir tikrinti (įvertinti) pašto ženklų vertę. AB Lietuvos paštas atsiliepime į skundą (b.l. 43-44) nurodė, kad paprastosios pašto siuntos priimamos ir išsiunčiamos neišrašant lydimųjų dokumentų, o įteikiamos nereikalaujant gavėjų parašų. Tokiu būdu, pripažinus, kad ginčo atveju pareiškėjo laiškai buvo išsiųsti paprastu paštu, bei atsižvelgiant į trečiojo suinteresuoto asmens AB Lietuvos pašto nurodytus paaiškinimus, kad tokiu atveju nėra jokios galimybės patikrinti, ar paprastos pašto korespondencijos siuntos buvo pristatytos nurodytiems gavėjams, teismo vertinimu aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo išsiųsti laiškai nebuvo įteikti, neįrodo, kad atsakovas šių laiškų neišsiuntė.
Vilniaus pataisos namų Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnalo (bylos indeksas 41) įrašai (b.l. 71-75), taip pat Siunčiamų nuteistųjų laiškų apskaitos žurnalo įrašai (b.l. 76-79) patvirtina, kad V. M. siųsti laiškai – t. y. 2010-01-05 laiškas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, 2010-02-20 laiškas Lietuvos Respublikos advokatūros pirmininkui, 2010-03-15 laiškas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir 2010-05-27 laiškas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, taip pat 2010-06-02 laiškas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai – buvo aukščiau paminėtų teisės aktų nustatyta tvarka Vilniaus pataisos namų įregistruoti ir apskaityti. Byloje nėra duomenų, taip pat ir pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad ginčo laiškai nebuvo išsiųsti arba buvo sunaikinti pataisos namų pareigūnų. Pažymėtina, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2010 metų sausio pradžios iki birželio pradžios, ir netgi tomis pačiomis dienomis, t. y. 2010-01-05, 2010-02-20 ir 2010-03-15, V. M. siuntė ir kitus laiškus įvairioms institucijoms, įskaitant tam pačiam adresatui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, ir šiuos pareiškėjo laiškus adresatai gavo (tokią išvadą sąlygoja nagrinėjamo ginčo dalykas, nes pareiškėjas kitų laiškų neišsiuntimo nekvestionuoja). Todėl pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad Vilniaus pataisos namų administracija siekia sudaryti kliūtis valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta viena iš esminių žalos atlyginimo sąlygų – neteista atsakovo veika išsiunčiant pareiškėjo 2010-01-05 (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai), 2010-02-20 (Lietuvos Respublikos advokatūros pirmininkui), 2010-03-15 (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai), 2010-05-27 (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui) ir 2010-06-02 (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai) laiškus. Todėl nenustačius žalos atlyginimo sąlygų visumos, pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti.
Remiantis išdėstytu, pareiškėjo V. M. reikalavimai priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 80 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą yra atmestini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėja
nusprendė:
atmesti pareiškėjo V. M. skundą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.