Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), netekėjusiai, vidurinio specialiojo išsilavinimo, registruotai Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, baustai administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. vasario 6 d. D. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, už tai, kad ji 2019 m. spalio 3 d., 04.08 val. (duomenys neskelbtini), suprasdama, kad pagalba nereikalinga, ir būdama įspėta dėl bereikalingo policijos kvietinėjimo, iškvietė policiją adresu Laukininkų g. 48-49, Klaipėda, dėl kaimynų rėkimo, bildėjimo ir trukdymo ilsėtis.

Bylos nagrinėjimo teisme metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. L. neprisipažino padariusi nusižengimą ir paaiškino, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), į kurį kvietė atvykti policijos pareigūnus, apie metus laiko yra įsikėlę nuomininkai, iš kurių buto girdi labai čaižius kojų bildesius, kaimynai labai anksti keliasi ir trukdo jai ilsėtis, specialiai stumdo garsiai puodelius, įjungia gartraukį, kuris labai ūžia, rūko. Jeigu vakare ji bando kažką paskaityti ir pradeda bildėti, virš galvos kalbėti, kai kiekvienas žodis girdisi, tai jai trukdo. Žingsniai permuša net muziką, garsas yra toks čaižus. Tai jai yra problema, ji kalbėjo su savininkais, jie jai atsakė, kad nenori dėti kilimų, nors žino apie problemą. Ne ji kelia triukšmą, todėl pasiūlymas tvarkyti lubas ir pagerinti farso izoliaciją jai yra nepriimtinas. Tą naktį kaimynų keliamas triukšmas buvo toks stiprus, kad ji pabudo iš miego ir buvo priversta naktį išeiti į lauką. Atvykę policijos pareigūnai, rado ją lauke, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ji buvo tokia susijaudinusi, kad gydytojai ją išsivežė į gydymo įstaigą. Ji yra įsitikinusi, kad kaimynai triukšmauja ir trukdo jai ilsėtis, todėl policijos pareigūnus kviečia pagrįstai, tikėdamasi sulaukti policijos pagalbos, o ne be reikalo trukdyti policijos pareigūnus. Per metus laiko, tiek savininkai, tiek nuomininkai neatsižvelgė į jos prašymus, nors buvo prašyta, kad kažką jie keistų, nes ir jai reikia poilsio. Policijos pareigūnus kviečia tik tada, kai nebegali kentėti. Mano, kad policija į tai žiūri labai atlaidžiai ir jie tai įvardija kaip buitinį triukšmą, nors ji triukšmą galėtų įvardyti kaip smūginį. Jai policija sako, kad ji girdi kalbėjimą, o už tai bausti jie negali. Bet jeigu ji miega ir jai kalbėjimas virš galvos girdisi, jai tai yra triukšmas. Ji mano, kad triukšmas keliamas tyčia, nes ji prašo kaimynų Z. taip nesielgti, tačiau jie nieko nekeičia. Policijos pareigūnai ne visada užeina į butą, o triukšmas girdisi tik jos bute. Konfliktai su kaimynais vyksta tik dėl triukšmo. Dėl ankstesnių, virš jos gyvenusių, kaimynų taip pat yra kvietusi policijos pareigūnus.

Nukentėjusioji V. Z. parodė, kad su šeima kelerius metus gyvena nuomojamame bute, kuris yra virš administracinėn atsakomybėn traukiamos D. L. buto. Nuo pirmųjų apsigyvenimo minėtame bute dienų D. L. nepagrįstai pradėjo kviesti policiją, skųsdamasi įvairaus pobūdžio triukšmu, sklindančiu iš jų buto. Tačiau jokio tyčinio triukšmo jie nekelia, anksti ryte keliasi dėl darbo pobūdžio, jei ir girdimi kokie nors buitiniai garsai, tai tik dėl prastos patalpų izoliacijos. Jie taip pat girdi įvairaus pobūdžio buitinius garsus aplinkiniuose butuose, tačiau dėl tokio pobūdžio garsų policijos pagalba tikrai nereikalinga. Kviesdama nepagrįstai policiją, kaimynė gadina jų reputaciją.

Liudytojas M. Z. nurodė iš esmės tokias pačias, kaip ir nukentėjusioji V. Z., aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad D. L. už tai, kad ji melagingai iškvietė policiją, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 22 d., 2019 m. gruodžio 11 d. (2 nutarimai), 2019 m. gruodžio 18 d. yra nubausta pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį už analogiškus nusižengimus. 2020 m. sausio 9 d. (2 nutarimai), 2020 m. sausio 27 d. (2 nutarimai) byla D. L. atžvilgiu nutraukta nesant administracinio nusižengimo sudėties, jos atžvilgiu yra pradėta ir daugiau bylų, kuriose D. L. kaltinama dėl analogiškų veiksmų, t. y. dėl to, kad melagingai iškvietė policijos pareigūnus dėl kaimynų keliamo triukšmo.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą, žinant, kad pagalba nereikalinga. Ginčo dėl to, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2019 m. spalio 3 d. 04.08 val., kvietė policiją, nėra, tačiau D. L. tvirtinimu pareigūnų iškvietimas nebuvo melagingas. Pažymėtina, kad ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą.

Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje pateikta formuluotė „iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip tikrovės neatitinkantis pranešimas, melagingas pranešimas. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima (Klaipėdos apygardos teismo 2019-12-18 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-356-795/2019).

Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad 2019 m. spalio 3 d., apie 4 val. ryto D. L. iškvietė policiją, pranešdama, kad adresu Laukininkų g. 48–49, Klaipėda, girdi triukšmą, t.y. kojų dundesius, kurie ją prižadino, dėl keliamo triukšmo ji nebegalėjo būti bute ir išėjo į lauką (b. l. 8, 13, 14). Atvykę policijos pareigūnai konstatavo, kad triukšmo fakto nenustatė, D. L. elgėsi įžūliai, kėlė balso toną, ji buvo išvežta greitosios pagalbos automobiliu į gydymo įstaigą (b. l. 10, 11,12). V. Z. pranešė, kad policija apie 4.30 val. buvo iškviesta melagingai (b. l. 5, 6).

Nukentėjusioji V. Z. ir liudytojas M. Z. teigė, kad dėl prastos garso izoliacijos kaimynė D. L. gali girdėti įvairius garsus, tačiau jie triukšmo sąmoningai nekelia, užsiima įprasta buitine veikla. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad D. L. girdi įvairius garsus, sklindančius iš kaimynų buto, esančio virš jos gyvenamosios patalpos. Tiek pateiktos bylos medžiaga, tiek teisme nagrinėjamų ir išnagrinėtų bylų dėl iš esmės analogiškų aplinkybių skaičius patvirtina, kad tarp D. L. ir jos kaimynų Zacharovų jau yra susiformavę konfliktiški santykiai. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, svarbu, kaip įvykio aplinkybes suvokia atsakomybėn traukiamas asmuo. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra nepriimtina tai, kad kaimynai turi anksti keltis ir, ruošdamiesi išeiti iš namų, kelia tam tikrus garsus, kurie trikdo D. L. poilsį, ją prižadina. Nagrinėjamu atveju D. L. tiek įvykio dieną atvykus pareigūnams, tiek ir teisme tvirtino, jog policijos pareigūnų melagingai nekvietė, o kaimynai iš tiesų kėlė triukšmą, kuris ją prižadino ir privertė išeiti iš savo buto į lauką. ANK 488 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Nagrinėjamu atveju, nors policijos pareigūnai triukšmo fakto ir neužfiksavo, tai savaime nereiškia, kad asmeniui, iškvietusiam policijos pareigūnus, turėtų būti taikoma atsakomybė už melagingą policijos pareigūnų iškvietimą.

Šiuo atveju reikšmingi D. L. parodymai apie tai, jog ji mano, kad policijos pareigūnų pagalba jai yra iš tiesų reikalinga, nes kitokiu būdu susitarti su kaimynais jai nepavyksta, ji nuolat yra susijaudinusi, trikdomas jos poilsis. Kaimynai šiuo atveju neneigia, kad keliasi anksti ir tikėtina, kad būtent tai D. L. pažadina, ji tai suvokia kaip triukšmą, kurio nakties metu ji neturėtų girdėti, ir kviečia dėl to policijos pareigūnus. Taigi šiuo atveju nenustatyta, kad D. L. kvietė policijos pagalbą tyčia, sąmoningai telefonu nurodydama melagingą informaciją, kuri neatitinka tikrovės.

Darytina išvada, jog D. L. nagrinėjamu atveju siekė ne melagingai iškviesti policiją tada, kai ji jai nereikalinga, bet prašė policijos pagalbos, subjektyviai įvertinusi situaciją, manydama, kad kaimynai sutrikdė jos poilsį ir ramybę. Tokiu būdu ji siekia ne be reikalo iškviesti policijos pareigūnus, o pašalinti trikdžius, kurie, jos įsitikinimu, trikdo jos poilsį. Administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, nagrinėjamu atveju, D. L. įsitikinimas pranešimo teisingumu nėra paneigtas, tai reiškia, jog byloje neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnyje, požymis. Nesant nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, sudėties, administracinio nusižengimo byla nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalimi, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną D. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.