- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- AN2-356-795/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01568-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Pažeidėjas
- D. L.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 22 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. 2019 m. spalio 3 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 31-ANR_P-2849-2019 už tai, kad ji 2019 m. gegužės 22 d. 22.19 val., suprasdama, kad pagalba nereikalinga ir būdama įspėta dėl bereikalingo policijos kvietimo, iškvietė policijos pareigūnus, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl kaimynų keliamo triukšmo, nors pokalbio metu su operatore pati suprato, kad kaimynai netriukšmauja.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 22 d. nutarimu D. L. pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta nuobauda – 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda. Nutarime konstatuota, jog administracinio nusižengimo padarymo faktas ir D. L. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, V. Z. pareiškimu, garso įrašais, policijos registro išrašu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu ir kita rašytine bylos medžiaga.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. L. prašo panaikinti jai paskirtą baudą. Jei vis tik teismas su tuo nesutiktų, tuomet prašo paskirtą baudą sumažinti ir skirti didesnį terminą jai sumokėti – ne 40 dienų, o pusę metų.
Apeliaciniame skunde D. L. nurodo, jog niekada melagingai policijos nekviečia. Kai kviečia policiją, visada būna blaivi, nejuokauja ir žino, kad pagalba yra reikalinga. Apeliantė nurodo, jog jau metus laiko jos mėnesinės pajamos yra 122 Eur. D. L. yra bedarbė, slaugo žmogų, o butui, kuriame gyvena, yra reikalingas remontas. Gyvena kartu su pensinio amžiaus žmogumi ir girtaujančiu broliu. Rugsėjo mėnesį D. L. jau sumokėjo 400 Eur baudą, šiuo metu jai yra paskirta 220 Eur bauda ir už nagrinėjamu atveju neva padarytą administracinį nusižengimą paskirta 300 Eur bauda.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) N. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, jog nutarimas priimtas tinkamai, todėl nėra pagrindo panaikinti D. L. paskirtą baudą. Atsiliepime pažymima, jog, perklausius Bendrojo pagalbos centro pirmąjį garso įrašą, iš D. L. pasakymų eina suprasti, kad kaimynai netriukšmauja, tik viskas girdisi dėl prastos garso izoliacijos, taip pat per ventiliacinę angą. D. L. tai supranta, bet reikalauja iš kaimynų, jog jie izoliuotų savo butą, o ji nieko daryti nenori. Teigiama, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikslas yra, kad virš jos niekas negyventų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių ir neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis. Taigi apygardos teismas nutarime pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju D. L. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.
Žemesnės instancijos teismas
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). D. L. nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir už šį nusižengimą jai paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda. ANK 493 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą, žinant, kad pagalba nereikalinga. Ginčo dėl to, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2019 m. gegužės 22 d. 22.19 val. iškvietė policiją, nėra, tačiau D. L. tvirtinimu pareigūnų iškvietimas nebuvo melagingas. Pažymėtina, kad ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą.
Minėti išaiškinimai aktualūs, sprendžiant dėl asmens patraukimo atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje pateikta formuluotė „iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip tikrovės neatitinkantis pranešimas, melagingas pranešimas. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad 2019 m. gegužės 22 d. 22.19 val. D. L. iškvietė policiją, pranešdama, kad adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), girdi triukšmą, kaimynai šūkauja (b. l. 6–7). Atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad joks triukšmas iš (duomenys neskelbtini) buto nesklinda. Bendravo su V. Z., kuri paaiškino, kad ruošiasi miegoti ir netriukšmauja. 2019 m. gegužės 22 d. 22.56 val. D. L. iškvietė policiją, pranešdama, kad adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams išvykus, triukšmas tebesitęsia. Į įvykį policija nereagavo (b. l. 8–9).
Bendrasis pagalbos centras pateikė 2019 m. gegužės 22 d. 22.19 ir 22.56 val. skambučių skaitmenines garso įrašų kopijas. Perklausius garso įrašus, nustatyta, jog pirmame įraše operatorė paklausia, ar kaimynai šūkauja, D. L. atsako, kad ne tai, jog šūkavimas, o kiaurai girdisi viskas, ką šneka, pasiima stiklinę ir vienoje vietoje čirškina tą stiklinę, šunys lojo prieš 10 val., grįžus į namus. Pradžioje pokalbio D. L. šaukia ir operatorė paprašo taip nesielgti. Pabaigoje pokalbio D. L. taip pat pradeda šaukti. Antrame garso įraše D. L. kalba ramiai (b. l. 13–14). Negalima daryti kategoriškos išvados, jog D. L., skambindama į BPC ir kviesdama policijos pareigūnus, žinojo, kad pagalba jai nėra reikalinga, t. y. policijai pranešė apie tikrovėje neegzistuojančias aplinkybes. Iš anksto asmeniui negali būti žinoma, koks sprendimas bus priimtas dėl neva kaimynų sukelto triukšmo, ar bus atliekamas tyrimas. Draudimas kreiptis pagalbos, kai asmeniui tokia pagalba, jo nuomone, yra reikalinga, reikštų asmens konstitucinių teisių suvaržymą. D. L. ankstesnis baustumas administracine tvarka šios išvados nekeičia.
Vien ta aplinkybė, jog D. L. bute kaimynų keliamas triukšmas girdisi dėl prastos garso izoliacijos ir taip pat per ventiliacinę angą, savaime nereiškia, kad D. L. tokio triukšmo negirdėjo ir jai pagalba buvo nereikalinga. Pažymėtina, jog, sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, svarbu, kaip įvykio aplinkybes suvokia atsakomybėn traukiamas asmuo. Nagrinėjamu atveju D. L. tiek įvykio dieną atvykus pareigūnams, tiek ir apeliaciniame skunde tvirtino, jog policijos pareigūnų melagingai nekvietė, o kaimynai iš tiesų kėlė triukšmą. Šiuo atveju taip pat yra reikšmingi D. L. parodymai apie tai, jog kaimynai triukšmą kelia ne pirmą kartą, dėl ko esant panašioms aplinkybėms ar D. L. jas suvokiant kaip panašias ar analogiškas, ji dėl susijaudinimo ir įtampos galėjo neteisingai suprasti ir įvertinti įvykio aplinkybes. Ankstesnės patirtys galbūt lemia pernelyg jautrią reakciją, sustiprina galimo triukšmo kilimo pavojaus suvokimą ir vertinimą. Šiuo atveju nenustatyta, kad D. L. kvietė policijos pagalbą tyčia, sąmoningai telefonu nurodydama melagingą informaciją, kuri neatitinka tikrovės.
Manytina, jog D. L. galėjo netinkamai įvertinti susiklosčiusią situaciją, per jautriai reaguoti ir klaidingai vertinti susiklosčiusią situaciją, kaimynų bute girdimus garsus. Kiekviena versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai ir abejonės turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai. Administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, nagrinėjamu atveju, D. L. įsitikinimas pranešimo teisingumu nėra paneigtas, tai reiškia, jog byloje neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnyje, požymis. Nesant nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, sudėties, administracinio nusižengimo byla nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, neįvertino byloje esančių įrodymų (ANK 569 straipsnis), todėl netinkamai bei neteisingai pritaikė aktualų teisinį reguliavimą. Taigi patikrinus pirmosios instancijos teismo nutarimą, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, konstatuotina, jog yra pagrindas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. L. apeliacinį skundą tenkinti:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną D. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį nutraukti.
Kompaktinį diską (CD) palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nutarimas neskundžiamas.