- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-08
- Bylos Nr.
- 1A-70-531/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-2-00121-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Valdas Meidus, Jolanta Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Valdo Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-12-27 nuosprendžio, kuriuo R. B. išteisinta iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. B. išteisinta iš kaltinimo tuo, kad ji, laikotarpyje nuo 2006 m. rugpjūčio 9 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., dirbdama (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir versdamasi individualia veikla pagal 2007-06-14 Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyriaus išduotą nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. x (galiojusią iki 2009-04-15; finansinis tarpininkavimas, nekilnojamas turtas, nuoma, kita verslo, konsultacinė veikla), nuo 2011-01-02 iki 2011-12-21 Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2013-06-25 įsakymu Nr. VA-36, pagal 2011 m. metines pajamų deklaracijos duomenis įregistruota į mokesčių mokėtojų registrą kaip vykdanti individualią veiklą pagal pažymą ir pagal 2012-02-15 Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. y (medicinos mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai), o laikotarpiais nuo 2006-08-09 iki 2007-06-13 ir nuo 2009-04-16 iki 2010-12-31 faktiškai versdamasi individualia veikla, tačiau jos neįregistravusi (nepranešė laiku Valstybinei mokesčių inspekcijai apie vykdomą individualią veiklą, nesivadovaudama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 „dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“), būdama atsakinga pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 1 dalį už individualios apskaitos tvarkymą, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius) reikalavimus, 2003-02-17 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų Gyventojų besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 6 punktą (iki 2010-05-27 7 punktą) (Gyventojas pildo pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą chronologine tvarka) bei 41 punktą (iki 2010-05-27 45 punktą), kad individualios veiklos pajamų gavimo (uždirbimo) arba su tokiomis pajamomis susijusių išlaidų dokumentų duomenys į Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą įrašomi ne vėliau kaip iki paskutinės kito mėnesio dienos, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: ji laikotarpyje nuo 2006 m. rugpjūčio 9 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., versdamasi individualia veikla ir atlikdama klinikinius tyrimus, kurių protokolo Nr. WA 18696, protokolo Nr. CC-10004-PSA-004, ir biomedicininį tyrimą, kurio protokolo Nr. P10-599, gavusi pajamas už klinikinių ir biomedicininių tyrimų atlikimą iš bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, į gyventojo individualiosios veiklos pajamų žurnalą neįtraukė ūkinių operacijų – už klinikinius ir biomedicininius tyrimus gautų 29349,67 eurų pajamų; iš jų: 2006 - 70 eurų, 2007 - 5370,60 eurų, 2008 - 4882,50 eurų, 2009 - 5461,12 eurų, 2010 - 5748 eurų, 2011 - 5544,92 eurų, 2014 m. - 2272,53 eurų, dėl to pagal apskaitos dokumentus (sąskaitas ir darbų atlikimo aktus) ir R. B. tvarkytą popierinį gyventojų individualios veiklos pajamų apskaitos žurnalą nebuvo galima iš dalies nustatyti individualios veiklos rezultatų 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2014 m.
Šalies argumentai
2. Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-12-27 nuosprendį kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir priimti naują nuosprendį – R. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. paskiriant jai 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą. Mano, kad apylinkės teismas, vertindamas R. B. veiksmus, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Prokurorė kritikuoja apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą ir pateikia savo. Teigia, kad bylos duomenys rodo, jog R. B. nei kratos metu, nei vėliau, jau atliekant jos vykdytos individualios veiklos tyrimą, neturėjo reikiamų dokumentų ir objektyviai jų pateikti negalėjo, o jos nurodytas dokumentų laikymo būdas elektroniniame pašte prieštarauja norminiams aktams, reglamentuojantiems buhalterinių dokumentų laikymą ir saugojimą. Nurodo, kad tik susipažinusi su specialisto išvada R. B. pateikė įvairius dokumentus, lenteles - registrus, teigdama apie jų pildymą kiekvienais metais kompiuteriu, tačiau kompiuterio apžiūros protokolas rodo jų sukūrimą tik 2017-04-18. Skunde taipogi pažymima, jog tyrimo metu pagal bankų sąskaitų išrašus nebuvo galima tinkamai ir išsamiai įvertinti, už ką faktiškai R. B. gavo pinigus. Prokurorė nesutinka su teismo išvadomis, kad neturi esminės reikšmės R. B. lentelių „Gautų pajamų apskaitos registras“ užpildymo laikas, ir kad Gyventojo individualios veiklos apskaitos žurnalo nepildymas nesukėlė baudžiamajai atsakomybei būtinų pasekmių. Teigia, kad 2017-01-31 atliktas tyrimas tokius padarinius nustatė, o 2017-07-28 specialisto išvadoje konstatuota, jog nesavalaikis lentelių „Gautų pajamų apskaitos registras“ užpildymas neatitinka norminių aktų reikalavimo gautas pajamas registruoti iki kito mėnesio paskutinės dienos, ką R. B. apylinkės teisme pripažino. Nurodo, kad tai, jog R. B. mokėjo mokesčius, lankėsi VMI, inkriminuojamai nusikalstamai veikai reikšmės neturi. Pažymi, jog R. B. daromi buhalterinės apskaitos pažeidimai tęsėsi daug ilgesnį laikotarpį ir neapskaitytų pajamų dydis kelis kartus viršijo nuosprendyje paminėtų nuo baudžiamosios atsakomybės už iš esmės analogiškus pažeidimus atleistų asmenų (G. K., V. Š., S. S. – N., A. B.) neįtrauktų į apskaitos žurnalą pajamų dydį. Prokurorės manymu, yra nustatyti visi R. B. inkriminuoto BK 223 str. 1 d. požymiai, todėl jos atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.
3. Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti jos apeliacinį skundą, o išteisintoji ir jos gynėjas prašė prokurorės skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Prokurorė nesutinka su R. B. išteisinimu dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 223 str. 1 d., kritikuoja apylinkės teismo išvadą dėl įrodymų nepakankamumo kaltei pagrįsti ir teigia apie teismo išvadų neatitikimą bylos aplinkybėms. Tačiau teisėjų kolegija su šia prokurorės nuomone nesutinka ir pripažįsta, jog byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pagrindu išteisinamasis nuosprendis R. B. atžvilgiu priimtas visiškai pagrįstai.
6. Esminiai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad, prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant R. B. kaltumo klausimą, pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino ją nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, ir R. B. dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 223 str. 1 d. išteisino.
7. Priimtas išteisinamasis nuosprendis ir jame aprašytos aplinkybės byloja, kad apylinkės teismas, priimdamas R. B. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, jame išdėstė pastarąją išteisinančius bylos duomenis, motyvuotai atmetė prokurorės kaltinančius argumentus bei detaliai ir išsamiai pasisakė dėl esminių prokurorės apeliaciniame skunde keliamų klausimų. Prokurorė skunde naujų aplinkybių, paneigiančių teismo išvadas ir įgalinančių byloje surinktus įrodymus vertinti kitaip, nenurodė, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Todėl, pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems motyvams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija neturi priežasčių kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti, todėl su jomis sutinka.
8. Iš bylos matyti, jog R. B. buvo kaltinama aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, dėl kurio nebuvo galima iš dalies nustatyti individualios veiklos rezultatų 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m. ir 2014 m. Šis kaltinimas buvo grindžiamas pačios išteisintosios R. B. parodymais, kratų, daiktų apžiūrų protokolų duomenimis, specialistų išvadomis bei rašytiniais įrodymais, tačiau, priešingai prokurorės nuomonei, pastarieji duomenys nėra pakankami R. B. kaltei pagrįsti ir nepatvirtina jos veiksmuose inkriminuotos BK 223 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo.
9. Teismų praktikoje apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bylose (BK 222, 223 str. taikymas) yra išaiškinta, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015). Be to, būtinuoju BK 223 str. numatytos nusikalstamos veikos požymiu esančių padarinių formuluotė „jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“ reiškia, kad tai negalima padaryti pagal bendrovėje esančius dokumentus.
10. Šioje byloje esantys duomenys, įskaitant pačios išteisintosios R. B. parodymus, iš tiesų patvirtina faktus, kad ji netvarkė gautų pajamų apskaitos ir gautų pajamų neregistravo gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnale, kaip to reikalauja kaltinime nurodytų teisės aktų nuostatos, tačiau dokumentus, patvirtinančius jos gautas pajamas iš individualios veikos 2006 - 2014 m., išteisintoji turėjo, jų nepaslėpė, nesunaikino, neprarado, ir, sutinkamai su specialisto išvada Nr. 5-5/11 – pagal R. B. tyrimo eigoje pateiktas lenteles ir apskaitos dokumentus galima nustatyti jos 2006 - 2014 metų individualios veiklos rezultatus. Šios aplinkybės bei tai, kad R. B. vykdydama individualią veiklą nuolat lankėsi VMI, konsultavosi, VMI specialistų pagalba pildė mokestines deklaracijas, mokėjo mokesčius, paneigia ją turėjus tikslą nuslėpti mokėtinus mokesčius valstybei, buvus jos nusikalstamą nerūpestingumą bei baudžiamajai atsakomybei būtinų pasekmių atsiradimą.
11. Nors prokurorė teigia apie minėtų R. B. veiksmų nusikalstamą pobūdį, aukštesnysis teismas su tuo nesutinka ir pritaria apylinkės teismo išvadai dėl teisinio pagrindo kriminalizuoti jos veiksmus nebuvimo.
12. Visuotinai pripažįstamas ultima ratio principas reikalauja taikyti baudžiamąją atsakomybę tik tada, kai visi kiti būdai yra nepakankami teisingumui atstatyti. Taigi, baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė sprendžiant tarp šalių kilusius ginčus ir konfliktus, juo labiau kai šie pasireiškia žodine forma išreikštais ar kitokiais nepavojingais veiksmais. Be to, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju vien individualios veiklos pajamų apskaitos žurnalo nepildymas, esant kitiems individualios veiklos rezultatus atspindintiems dokumentams, kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste nerodo išteisintosios veiksmuose, jai nepildant šio žurnalo, buvus kokius tai savanaudiškus tikslus ir neleidžia pripažinti ją veikus nusikalstamai pavojingai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis aukščiau nutartyje ir skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, apylinkės teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad byloje esančiais įrodymais nustatyti R. B. atlikti veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir neperžengia administracinės atsakomybės ribų. Šios išvados nekeičia prokurorės skunde pabrėžiamas buhalterinės apskaitos pažeidimų ilgas laikotarpis ir į apskaitos žurnalą neįtrauktų pajamų dydis, taipogi – R. B. papildomai pateiktų dokumentų laikymo būdas, pateikimo laikas, kurie nepaneigia išteisintajai inkriminuotų padarinių nebuvimo.
14. Įvertinusi visus bylos duomenis teisėjų kolegija daro išvadą, kad sprendžiant R. B. kaltumo klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, ir nenustačius jos veiksmuose jai inkriminuotos BK 223 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties, pagrįstai bei teisėtai atmetė prokurorės kaltinimus R. B. ir ją iš minėtos nusikalstamos veikos išteisino.
15. Tokiu būdu naikinti skundžiamą teismo nuosprendį dėl R. B. išteisinimo apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.