- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-18
- Bylos Nr.
- 2S-991-755/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05661-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Suinteresuotas asmuo
- L. B.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-991-755/2015
2015 m. gruodžio 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens L. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6817-488/2015 išnagrinėtoje pagal UAB „Avansas“ pareiškimą dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2015-07-23 pareiškėjas UAB „Avansas“ kreipėsi į teismą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 667 str., prašydamas nustatyti skolininko D. K. turto dalį esančią bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Skolininko D. K. sutuoktinė L. B. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘. Sutuoktinio darbo užmokestis ir kitos pajamos yra laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl prašo teismo nustatyti skolininko D. K. turto dalį, lygią ½ L. B. gaunamo darbo užmokesčio, esančią bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su jos sutuoktiniu.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-14 nutartimi pareiškėjos UAB „Avansas“ prašymas tenkintas.Šia teismo nutartimi nustatyta, kad skolininkui D. K. priklauso 1/2 (viena antroji) dalis jos sutuoktinės L. B., gaunamų pajamų; nustatyta, kad D. K., priklauso ½ dalis garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
Teismas nurodė, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Faktinė aplinkybė, kad sutuoktiniai nustojo kartu gyventi, kaip santuokos iširimo požymis, sudarantis pagrindą ją nutraukti, pasireiškia, jei netvarkomas bendras ūkis ir negyvenamas santuokinis gyvenimas (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys).Vien gyvenimas bendroje ar vienam iš sutuoktinių priklausančioje vienoje patalpoje nepatvirtina sutuoktinių gyvenimo kartu aplinkybės. Ji suprantama kaip gyvenimas bendrai rūpinantis buities, ūkio, vaikų priežiūros, jų ir tarpusavio išlaikymo, kitais reikalais. Todėl teismas pažymėjo, kad vien suinteresuoto asmens L. B. pateiktas paaiškinimas, kad sutuoktiniai kartu negyveno nė vienos dienos nepaneigia CK 3.88 straipsnyje numatytos sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijos. Šios prezumpcijos L. B. nenuginčijo, nes nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog paskutinius kelerius metus jie nebetvarko bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo, neįrodė, kad savo gaunamą darbo užmokestį naudoja kaip savo asmeninę nuosavybę. Teismas nurodė, kad nėra pateikta įrodymų, kad D. K. ir L. B. santuoka nutraukta, padalintas sutuoktinių turtas, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.), įskaitant ir pajamas gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Vien ta aplinkybė, kad L. B. turi nepilnametį vaiką, teismas sprendė, šiuo atveju nelemia būtinybės nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo L. B. į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog yra būtinybė nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, tame tarpe, vaiko gimimo liudijimo, duomenų apie gaunamas pajamas ir pan. Todėl teismas preziumavo, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.) ir nurodė, kad prašymą tenkinus, nustatytina, kad skolininkui D. K. priklauso 1/2 jo sutuoktinės L. B. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo ir ½ dalis garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu L. B. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-14 nutartį ir prašo šią nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo (kreditoriaus) pareiškimą dėl sutuoktinio turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, t.y. nustatyti sutuoktiniui D. K. priklauso ½ dalis jos darbo užmokesčio, atmesti.
Pareiškėja pažymi, kad kreditorius prašė nustatyti skolininko dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o būtent tik jos užmokesčio dalį, bet neprašė nustatyti nekilnojamojo turto - garažo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Pareiškėja nurodo, kad su D. K. sudarė santuoką pataisos namuose, kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, o santuoka yra formali. Vadovaudamasi CK 3.67 str. 2 d. nuostatomis, teigia, kad kitas sutuoktinis, kad ir nesant santuokos iširimo, gali prašyti teismo sutuoktinių turtinėms teisėms taikyti tą pačią nuostatą, jog teisinės pasekmės kilo nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi. Nurodo, kad apminėtoje normoje įtvirtinta galimybė taikyti turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o dar anksčiau, t.y. nuo tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Teigia, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių taikymas nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, reiškia, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė bus dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrius pradžios. Šis išaiškinimas taikytinas nagrinėjamu atveju, nes kartu su sutuoktiniu negyvena nuo santuokos sudarymo ir neveda bendro ūkio. Garažą ji pirko iš savo asmeninių lėšų, o sutuoktinis tuo metu atliko ir dabar atlieka bausmę, todėl taikytinos CK 3.67 str. 2 d. nuostatos ir kreditoriaus pareiškimas atmestinas. Be to, pareiškėja nurodo, kad ji viena augina nepilnametį vaiką, o iš jos darbo užmokesčio atėmus dalį pinigų, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai – vaikas negautų dalies pinigų jo išlaikymui. Nurodo, kad nuo sutuoktinio gyvena atskirai. Nesutinka su teismo išvada, kad ji paaiškinimais, jog sutuoktiniai kartu negyveno nė vienos dienos, nepaneigia CK 3.88 str. numatytos turto bendrumo prezumpcijos. Byloje pateikti visi įrodymai, kad santuoka sudaryta laisvės atėmimo įstaigoje, jos sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl nėra santuokinio gyvenimo ir bendro ūkio. Ji gaunamą darbo užmokestį naudoja apmokėjimui už butą, pragyvenimui ir vaiko auginimui. Teigia, kad byloje yra visi įrodymai, jog jos gaunamos pajamos yra jos asmeninė nuosavybė, o teismas garažą taip pat pripažindamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, peržengė kreditoriaus reikalavimo ribas. Teismas turto dalį nustatė formaliai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Avansas“ prašo atskirąjį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Teigia, kad prašyme aiškiai nurodė, jog prašo nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t.y. tiek nekilnojamojo turto, tiek gaunamų pajamų dalį. Teigia, kad pareiškėja, tuokdamasi su skolininku, turėjo suprasti, kad su skolininku ji neturės galimybės gyventi kartu. Susituokusių įkalinimo įstaigoje sutuoktinių pareigos yra tos pačios. Duomenų, kad santuoka būtų negaliojanti, nėra.
Antstolis 2015-10-30 pareiškimu dėl papildomų įrodymų pateikimo prašo teismo pridėti 2015-10-05 vedybų (povedybinę) sutartį, atsižvelgti į tai, kad L. B. ½ darbo užmokesčio dalis iki sutarties sudarymo priklauso jos sutuoktiniui D. K. ir klausimą dėl D. K. priklausančios jo sutuoktinės L. B. darbo užmokesčio dalies po sutarties sudarymo prašo teismo spręsti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pagal CPK 667 straipsnyje reglamentuojamą tvarką nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 str. 2, 3 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).
Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005).
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad nėra pagrindo garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje laikyti pareiškėjos asmenine nuosavybe, nes tai patvirtinančių įrodymų ji nepateikė. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjos garažas įgytas 2015-05-15 pirkimo – pardavimo sutartimi po santuokos sudarymo (b.l 4, 7). Duomenų, kad sutuoktinių turtas būtų padalintas ginčo teisenos tvarka byloje nėra, todėl, teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatyta, kad D. K. priklauso garažo ½ dalis. Be to, iš apygardos teismui antstolio pateiktos 2015-10-05 vedybų (povedybinės) sutarties, sudarytos tarp D. K. ir L. B., matyti, kad sutuoktiniai sutarė taikyti asmeninės sutuoktinio nuosavybės turto teisinį režimą tik atsiradusiems įsipareigojimams, prievolėms, kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui įgytam nuo šios sutarties sudarymo momento (sutarties 2.1. p.). Tai tik patvirtina turtą – garažą esant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas 2015-10-05 vedybų (povedybinės) sutarties nuostatas įvertina, atsižvelgęs į tai, kad ji buvo sudaryta po skundžiamos teismo nutarties 2015-09-14 priėmimo (CPK 314 str.).
Tai, kad pareiškėja nurodo, jog su sutuoktiniu kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo santuokos sudarymo momento, nes sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jie susituokė pataisos namuose, nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingos, nes bendrosios jungtinės nuosavybės režimas baigiasi vienu iš CK 3.100 straipsnyje įtvirtintų pagrindų (pavyzdžiui, pripažinus santuoką negaliojančia, nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendra turtą, sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą bendro turto režimą, mirus vienam iš sutuoktinių ir t.t.). Minėta, šioje byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio turtas yra padalytas arba bendrosios jungtinės nuosavybės teisė (iki 2015-10-05 vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo) yra pasibaigusi kitu būdu (CK 3.87 straipsnis). Taip pat pareiškėjos nepagrįstai daroma nuoroda į CK 3.67 str. 2 d., numatančią, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, nes nagrinėjamu atveju sprendžiamas ne santuokos nutraukimo klausimas.
Apygardos teismas įvertinęs UAB „Avansas“ pateiktą prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, sprendžia, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentas, jog kreditorius neprašė nustatyti skolininko nekilnojamojo turto (garažo) dal,į yra nepagrįstas. Iš prašymo matyti, jog UAB „Avansas“ prašė nustatyti skolininko D. K. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė dėl skolininkui priklausančio viso turto tiek garažo, tiek pareiškėjos gaunamų pajamų, turto dalies nustatymo. Be to, prašymui pagrįsti išieškotojas pridėjo ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopiją apie turtą – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 7-8).
Tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pateikti antstolio įrodymai - 2015-10-05 vedybų (povedybinė) sutartis, sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą nutartį (CPK 337 str. 1 d. 4 p.). Kaip matyti, nurodyta 2015-10-05 vedybų (povedybine) sutartimi sutuoktiniai nustatė, kad po vedybų sutarties sudarymo sutuoktinio gautos pajamos iš darbinės veiklos yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė (sutarties 2.1.3., 2.1.4. p). Tuo tarpu skundžiama teismo nutartimi nustatyta, kad skolininkui D. K. priklauso 1/2 (viena antroji) dalis jos sutuoktinės L. B., gaunamų pajamų, tad ir gaunamų pareiškėjos pajamų ateityje. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad vykdomojoje byloje yra 2015-06-17 priimtas antstolio patvarkymas dėl L. B. išmokėtinų lėšų arešto, kuris išsiųstas jos darbovietei nurodant lėšas iki atskiro antstolio pranešimo saugoti (vykdomosios bylos 69-70), tikslinga skundžiamą teismo nutartį pakeisti, nurodant, jog skolininkui D. K. priklauso 1/2 (viena antroji) dalis jos sutuoktinės L. B. pajamų, gautų iki 2015-10-05. Dėl šios padarytos išvados apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pareiškėjos argumentų, jog jos gaunamos pajamos reikalingos vaikui išlaikyti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad 2015-09-14 skundžiama nutartis keičiama, o atskirasis skundas tenkinamas iš dalies (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 4 p., teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį pakeisti:
nustatyti, kad skolininkui D. K. priklauso 1/2 (viena antroji) dalis jos sutuoktinės L. B. iki 2015-10-05 gautų pajamų.
Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.