- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-06
- Bylos Nr.
- e2-1758-1080/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sadauskaitė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Y. L.“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „L. D.“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Y. L.“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė AB „L. D.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovės 107,50 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminį mokestį ieškovės naudai.
2. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje eismo įvykio metu (įvažiavus į duobę, nepažymėtą kelio ženklais), apgadintas automobilis, BMW 3 v/n. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo apdraustas AB „L. D.“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėjas Š. K. Ž. Eismo įvykio metu buvo apgadintas kairės pusės padanga ir ratlankis. Dėl automobilio, apgadinimo AB „L. D.“ draudimo sutarties pagrindu sumokėjo 182 Eur dydžio draudimo išmoką. Teikiant regresinį reikalavimą, įvertinamas nusidėvėjimas, regreso suma: 107,5 Eur. Policijos pareigūnai vairuotojos veiksmuose KET pažeidimų neįžvelgė, būdama atsargi ir rūpestinga, vairuotoja negalėjo numatyti ir išvengti įvažiavimo į kelyje esančią duobę. (duomenys neskelbtini), kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri privalėjo taip organizuoti kelių priežiūros, remonto darbus, kad savivaldybei priklausantys keliai būtų tinkamos būklės, nekeltų pavojaus asmenų turtui ir eismo saugumui, t.y. neatidėliojant organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta, o jeigu to neįmanoma padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol ši kliūtis bus pašalinta. Nagrinėjamoje byloje žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės. Vilniaus m. savivaldybė atsisakė atlyginti žalą, nurodydama, jog Vilniaus m. sausio 13-osios gatvę prižiūri UAB Y. L. Tačiau pagal galiojančią teismų praktiką gatvės valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB Y. L. nėra (duomenys neskelbtini) gatvės valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė savivaldybė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą; netenkinus prašymo, sumažinti priteistinos žalos dydį.
4. Nurodo, kad neginčija, jog yra kelio savininkė, tačiau ji nėra atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Vadovaujantis sisteminiu teisės aktų aiškinimu pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiūros ar remonto, o būtent atlieka užsakovės pareigas ir paveda šiuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse. Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju – su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Vadovaudamasi šiomis teisės aktų nuostatomis Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarė pirkimo sutartį, kuria UAB „Y. L.“ (rangovui) įsipareigojo vykdyti Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovas) sudaryti rangovui būtinas sąlygas paslaugoms suteikti, priimti paslaugų rezultatą ir sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas Sutarties nustatyta tvarka. Rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 str. 2 d. ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. (duomenys neskelbtini), valdymas sutarties pagrindu buvo perduotas UAB „Y. L.“, tad šios gatvės valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį laikytina UAB „Y. L.“, kuriai prievolinės teisės (sutarties) pagrindu yra pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti (duomenys neskelbtini) ir kuri atsako už žalą, kilusią dėl netinkamos minėtų gatvių priežiūros.
5. Teigia, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Automobilio vairuotojos veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilį, kuris laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties, todėl darytina išvada, jog vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos.
6. Nurodo, kad jei teismas nuspręstų, jog reikalavimas atlyginti žalą šioje byloje yra pagrįstas, turėtų būti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą.
7. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį tenkinti.
8. Nurodo, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Pagal LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 str. 3 d. juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Šiuo atveju atitinkamo tarybos sprendimo nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą valdymo teisė kitokiomis sutartimis negali būti perduodama.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
1. Bylos duomenis nustatyta, (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis BMW 3 v/n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę, nepažymėtą kelio ženklais ir apgadino kairės pusės padangą ir ratlankį. Automobilis buvo apdraustas AB „L. D.“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), todėl ieškovė 182 Eur dydžio draudimo išmoką pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), remdamasi tuo, kad atsakovė būdama Sausio 13-osios gatvės Vilniuje savininkė, neužtikrino tinkamos gatvės priežiūros.
2. Atsakovė nesutinka su ieškove, atsikirsdama nurodo, kad patirti nuostoliai nėra sietini su atsakovės neveikimu, kadangi (duomenys neskelbtini) pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) pagrindu UAB „Y. L.“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus ir yra gatvės valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį.
Dėl subjekto, kuris atsakingas už transporto priemonei padarytą turtinę žalą
3. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas).
4. Byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) savininkė yra atsakovė. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.
5. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011).
6. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). Pažymėtina, jog sutartis remiantis CK 1.193 str. 1 d. turi būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslą. Teismų praktikoje pastebėta, kad CK 6.266 straipsnis numato (aptaria) tik statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, tačiau nereguliuoja valdymo teisės perdavimo taisyklių (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020-03-03 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020, nutarties 37 punktą, 2020-10-06 nutartį civilinė byloje Nr. e2A-1682-933/2020, nutarties 14 punktą). Esant ginčui dėl to, ar kelio (gatvės) savininkės (atsakovės) turima kelio (gatvės), esančio Vilniuje, Sausio 13-osios, valdymo teisė buvo perduota kitam asmeniui ir todėl atsakovei (ne)kyla pareiga pagal CK 6.266 nuostatas civiline tvarka atsakyti už asmeniui padarytą turtinę žalą, būtina vertinti, ar atsakovė, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, faktinių bylos aplinkybių kontekste iš tiesų yra perdavusi savo valdymo teisę į kelią (gatvę).
7. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininko nuožiūros teisė į nuosavybės įgyvendinimą turi nepažeisti įstatymų.
8. Viešosios nuosavybės teisinius santykius visų pirma reguliuoja viešosios teisės normos ir CK nuostatos taikomos tik tiek, kiek viešosios nuosavybės įgyvendinimo teisinių santykių nesureguliuoja atitinkamai įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Kadangi Vilniaus mieste esančios viešosios gatvės priklauso atsakovei nuosavybės teise, todėl atsakovė savo nuosavybės teisę įgyvendina visų pirma atsižvelgdama į imperatyvų viešosios teisės teisinį reguliavimą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – VSTVNDJĮ) (VSTVNDJĮ 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1, 8, 13–14 dalys). VSTVNDJĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja: i) savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas (VSTVNDJĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas); savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise; kiti juridiniai asmenys – VSTVNDJĮ 12 straipsnyje nustatytais atvejais pagal turto patikėjimo sutartį (VSTVNDJĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas). VSTVNDJĮ 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir turto patikėjimo sutartis VSTVNDJĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais. VSTVNDJĮ 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis, be kita ko, viešosios teisės principu, t. y. sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. VSTVNDJĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos, o savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtina ir Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 48 straipsnio 2 dalyje. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu. Atsakovė nepateikė duomenų, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą perduoti gatvės, esančios Vilniuje, Sausio 13-osios, valdymą patikėjimo teise kitam subjektui.
9. VSĮ 6 straipsnio 32 punkte numatyta, kad viena iš savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybės funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Analogiška nuostata detalizuota ir Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Savivaldybei gatvių taisymo bei priežiūros pareiga numatyta ir Saugaus eismo keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte.
10. Taigi iš teisinio reguliavimo matyti, kad gatvių priežiūra yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, kuri pagal savo funkcinį veiklos pobūdį laikytina viešosios paslaugos teikimu. Organizuodama aptartą viešosios paslaugos (gatvių taisymo bei priežiūros) teikimą savivaldybė turi teisę aptartos paslaugos teikimo įgyvendinimą pavesti viešųjų paslaugų teikėjams, tačiau viešosios teisės aktai nenumato galimybės viešųjų paslaugų įgyvendinimą organizuoti taip, jog civilinės sutarties pagrindu, nesilaikant specialių procedūrų, numatytų viešosios teisės aktuose, būtų perduota kelių (gatvių) valdymo teisė privačiam juridiniam asmeniui. Tokios pozicijos laikosi teismų aukštesnės instancijos teismas (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-10-06 nutartį civilinė byloje Nr. e2A-1682-933/2020, nutarties 19 punktą).
11. Pagal kasacinio teismo praktiką statinio (bylos atveju – kelio (gatvės)) valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio (kelio) techninės priežiūros funkcija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-16 Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apžvalgą Nr. AC-48-1 ir apžvalgoje nurodytą kasacinę praktiką) (CPK 4 straipsnis; Teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, 27 straipsnio 1 dalis). Viešosios nuosavybės teisinis reguliavimas nenumato savivaldybėms galimybės civilinės sutarties pagrindu perduoti savarankiškų kelio (gatvės) valdymo funkcijų privatiems juridiniams asmenims.
12. Vertinant, ar atsakovė iš tiesų yra perdavusi kelio (gatvės), esančio (duomenys neskelbtini), valdymo teisę, analizuotinos pagal (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) nuostatos.
13. Nustatyta, kad Sutartimi trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, užsakovas (atsakovė) įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus pagal rangovo pasiūlytus įkainius (Sutarties 1 punktas). Darbai finansuojami iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (Sutarties 8 punktas). Darbų savybės pateiktos techninėje specifikacijoje, kuri yra neatskiriama sutarties dalis (Sutarties 2 punktas). Užsakovas moka rangovui už faktiškai atliktus darbus, jei darbai atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku pagal darbų priėmimo-perdavimo aktą, darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras arba lygiaverčius dokumentus (Sutarties 9 punktas). Rangovas darbus įsipareigoja atlikti tinkamai, laiku, gavus raštišką užsakovo užsakymą, kuriame nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi būti atlikti (Sutarties 16.1 papunktis).
14. Sutarties 16.11 papunktyje įtvirtinta, kad rangovė įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš Užsakovo, Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus Rangovui pagal šią sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad Rangovas per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo Užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, rangovas apie pastebėtus eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus turi informuoti užsakovą ir darbus atlikti pagal jo pateiktą raštišką užsakymą ir jame nurodytas apimtis (Sutarties 16.12 papunktis).
15. Taigi Sutarties šalys susitarė dėl nuolatinės priskirtų gatvių ir kiemų remonto bei priežiūros darbų. Teismo vertinimu, iš Sutarties nuostatų matyti, jog trečiasis asmuo UAB „Y. L.“ sutartimi priskirtų prižiūrėti kelių valdymą įgyvendino nesavarankiškai. Sutartimi UAB „Y. L.“ numatytos teisės yra ribotos, sutarties nuostatos labiau pagrindžia tai, kad ja UAB „Y. L.“ priskirta tik techninės kelių (gatvių) priežiūros funkcija.
16. Vertinant atsakovės akcentuojamą Sutarties 16.11 papunkčio nuostatą, kurioje įrašyta sąlyga, jog UAB „Y. L.“ yra gatvių valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme, pažymėtina, jog tokia sąlyga savaime dar neįrodo, kad atsakovė perdavė savarankišką kelio (gatvės) valdymą teisę.
17. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad CK 4.254 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję sandoriai ir sprendimai, kuriais iš esmės keičiamos registruojamo daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, o atsakovė nepateikusi duomenų apie tai, kad kelio (gatvės), valdymo perdavimas būtų įregistruotas viešame registre CK 4.254 straipsnio 1 dalies pagrindu, negali remtis sutartyje nurodyta nuoroda į CK 6.266 straipsnį, kadangi Sutarties 16.11 papunktyje nurodyta nuoroda į valdymo teisės perdavimą CK 6.266 straipsnio kontekste, teisiniu požiūriu, aktuali tik tarpusavio sutarties šalių teisių ir pareigų žalos atlyginimo prievolėje apimčiai ir nepagrindžia aplinkybės, jog atsakovė būtų perdavusi savarankišką valdymo teisę trečiajam asmeniui su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis ir pareigomis, kurios būtų įgyvendinamos jau valdymo teisės turėtojo nuožiūra (Vilniaus apygardos teismo 2020-10-06 nutartį civilinė byloje Nr. e2A-1682-933/2020, nutarties 24 punktą).
18. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad atsakovė, kaip kelio (duomenys neskelbtini), savininkė remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakinga už žalą padarytą dėl šio kelio trūkumų.
Dėl padarytos žalos ir jos dydžio.
19. Nustačius, kad įvykio metu buvo apgadinta automobilio kairės pusės padanga ir ratlankis, atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškovės apskaičiuotų ir prašomų priteisti nuostolių sumos, jos apskaičiavimo ir taikytų metodikų pagrįstumo, nepateikė jokių įrodymų paneigiančių ieškovės atliktų nuostolių pagrįstumą, todėl teismas dėl šių aplinkybių papildomai šių aplinkybių nevertina ir dėl jų plačiau nepasisako.
20. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovė pateikė įrodymus apie išmokėtą 182 Eur draudimo išmoką, todėl įvertinus ieškovės apskaičiuotą nusidėvėjimą padangai, jos protektoriaus gylį, ratlankio lyginimo darbus, padangos montavimą, ieškovės reikalavimas dėl 107,50 Eur nuostolių atlyginimo laikomas įrodytu ir pagrįstu, todėl tenkintinu.
Dėl automobilio vairuotojo atsakomybės už žalą.
21. Atsakovė teigia, kad sprendžiant atlyginti ieškovės nuostolius turėtų būti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta atsakovo griežtoji civilinė atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už padarytą žalą. Atsakovas privalo atlyginti žalą dėl kelio trūkumo nesant jo kaltės, bet gali išvengti civilinės atsakomybės įrodęs, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Atsakovė niekaip neargumentuoja kaip pasireiškė vairuotojos neatsargumas ar jos tyčia. Priešingai, iš eismo įvykio fiksavimo protokolo ir vairuotojos paaiškinimo bei pateiktų fotonuotraukų matyti, kad įvykis įvyko 2019 m. kovo 8 d. (pavasarį), dienos metu (duomenys neskelbtini), buvo giedra, danga sausa, kelyje esantį duobė nebuvo pažymėta. Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) informacijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nenustatyta vairuotojos kaltė, tyčia ar neatsargumas, kelių eismo taisyklių pažeidimai. Taigi konstatuotina, kad byloje nenustatyta transporto priemonės valdytojo (vairuotojo) tyčia ar didelis neatsargumas, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovei netaikyti civilinės atsakomybes ar taikyti civilinę atsakomybė tik iš dalies.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
22. Teismui tenkinus ieškovės reikalavimą dėl 107,50 Eur nuostolių atlyginimo, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
23. Ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas, tai teismas priteisia iš atsakovės ieškovei 15 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j.a.k. 188710061, 107,50 Eur žalą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės AB „L. D.“ j.a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.