Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.10.2.1.; 1.2.4.6.1.; 1.2.4.4.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.

2020 m. sausio 20 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2016 m. spalio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, uždraudžiant vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs, turintis neišnykusį teistumą,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Š. 2018 m. balandžio 18 d., apie 21 val., nukentėjusiojo V. Š. namuose, esančiuose Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. 38, sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį rankoje laikytu buteliu nukentėjusiajam V. Š. į veido sritį, tuo padarydamas muštines žaizdas viršutinės ir apatinės lūpų vidinių paviršių gleivinėse, pilnai išmušdamas viršutinio žandikaulio kairės pusės I-mą dantį, o taip pat padarydamas šaknų srityje viršutinio žandikaulio dešinės pusės I-o, apatinio žandikaulio kairės pusės I-II dantų lūžius, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta V. Š. sveikata.

Be to, kaltinamasis A. Š. 2018 m. liepos 1 d., apie 12 val., Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 38, kieme, rankoje laikytu pagaliu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam V. Š. į galvos sritį bei sudavė ne mažiau penkių smūgių kumščiais nukentėjusiajam į krūtinę ir veido sritį, tuo padarydamas muštinę žaizdą pakaušyje, poodines kraujosruvas kaktoje, kairės akies vokuose, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta V. Š. sveikata, o taip pat jis, kai nuo suduotų smūgių V. Š. nugriuvo ir prarado sąmonę, tyčia, suvokdamas pavojų nukentėjusiojo sveikatai, nesiėmė drausminimo priemonių jam priklausančių keturių šunų atžvilgiu bei juos užsiundė, dėl ko šunys apkandžiojo ir nagais apdraskė nukentėjusiojo abi kojas, padarydami V. Š. kastines žaizdas dešinėje ir kairėje blauzdose, taip nesunkiai sutrikdė V. Š. sveikatą.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas 2018 m. balandžio 18 d.

Kaltinamasis A. Š. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykis buvo 2018 m. balandžio 18 d. Ryte atvažiavo į sau priklausančias namo patalpas atidaryti langų, kad prasivėdintų po žiemos. Sau priklausančioje namo dalyje pats negyvena, bet netoliese tame pačiame žemės sklype turi pasistatęs sodo namelį, kuriame nakvoja. Vakare po darbo vėl atvažiavo uždaryti langų. Eidamas per kiemą pamatė prie namelio už stalo vieną sėdintį neblaivų V. Š.. Nukentėjusysis V. Š. dar turėjo gal penkis plastikinius butelius alaus. Nukentėjusysis tuo metu buvo be jokių sužalojimų. J. Š. sėdėjo gerokai toliau prie to paties stalo užsikniaubęs. V. Š. iš karto užsipuolė, klausdamas, ko jis (kaltinamasis) vaikšto, išvadino necenzūriniais žodžiais ir iš karto pagriebęs pagalį užsimojo juo suduoti. Suduoti pagaliu nukentėjusysis nepataikė, nes jis (kaltinamasis) pasitraukė ir, matydamas, jog bus blogai, nuėjo į savo sodo namelį. Jokio butelio pats neturėjo ir nukentėjusiajam dantų nedaužė, jį tik alkūne į petį pastūmė ir nukentėjusysis atsisėdo ant žemės. Kartu su nukentėjusiuoju brendžio negėrė. Tą pačią dieną po įvykio policijos pareigūnai atvykę nebuvo. Pareigūnai atėjo tik kitą dieną, uždėjo antrankius, išsivežė į policiją, apklausė ir paleido. Su broliu J. Š. ir seserimi M. Š. nesipyksta, santykiai su jais geri, o su V. Š. jau ilgą laiką konfliktuoja dėl turto. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusysis V. Š. parodė, kad įvykis buvo 2018 m. balandžio mėnesį. Su kaltinamojo broliu J. Š. sėdėjo savo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. M. Š. tuo metu buvo tvarte. Atėjo A. Š. su buteliu. A. Š. jau buvo išgėręs, nes atsinešė pusę nugerto butelio, be to, matėsi, kad yra išgėręs. Visi trys išgėrė po stikliuką. Tada sėdėdamas šonu išgirdo, kad A. Š. trenkė tuo buteliu J. Š. per galvą ir labai stipriai pramušė galvą. Nežino, dėl ko prasidėjo konfliktas. Pirminiuose parodymuose nesakė, kad A. Š. primušė J. Š., nes J. Š. prašė nieko nesakyti, nes nenorėjo liudyti prieš brolį. Pats pradėjo varyti A. Š. iš namų. Varė paėmęs už rankų. Tada A. Š. su tuo pačiu buteliu jam (V. Š.) trenkė ir išmušė keturis priekinius dantis. Po smūgio buteliu vis tiek išstūmė iš namų kaltinamąjį. J. Š. matė, kaip A. Š. jam (V. Š.) trenkė buteliu. Prieš tai neturėjo kelių dantų, bet priekinius išmušė A. Š.. A. Š. butelį, kuriuo trenkė, išsinešė, bet žmona jį kitą dieną rado ir išmetė į šiukšlyną. Tą pačią dieną policijos nekvietė, nes buvo neblaivus. Į policiją kreipėsi kitą dieną. Policija nukreipė pas medicinos ekspertus. Iš karto po įvykio ir kambaryje, ir prieangyje buvo kraujo klanas, bet žmona M. Š. viską sutvarkė. Kambaryje rado tris dantis. Iš karto nežinojo, kiek tiksliai dantų buvo išmušta, todėl ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad penkis. Paskui ekspertai nustatė, kad išmušti keturi dantys. Be dantų negalėjo valgyti, skaudėjo, buvo sutinę. Ir dabar negali valgyti nieko kieto. Prie civilinio ieškinio pateikė odontologijos klinikos paskaičiavimus kiek kainuotų dantų tvarkymas. Iki šiol dantų netvarkė, nes gauna mažą pensiją, invalidumą.

Liudytoja M. Š. parodė, kad pati įvykio nematė, nes tuo metu buvo tvarte. Ten buvo apie valandą. Kai išėjo iš namų į tvartą, A. Š. dar nebuvo atėjęs, o grįžusi jo taip pat neberado. Kada atėjo A. Š. ir ką jis su V. Š. bei J. Š. darė, nematė. Grįžusi namo rado savo vyrą V. Š. visą kruviną – buvo kruvina visa burna ir išbarstyti dantys. V. Š. ir J. Š. buvo neblaivūs. Vyras sakė, kad buvo atėjęs A. Š. ir buvo atsinešęs pusę butelio alkoholinio gėrimo „Grand Cavalier“. Sakė, kad iš pradžių abu su J. Š. nebuvo labai girti, bet išgėrę A. Š. gėrimo kažkaip pasigėrė. Pasak V. Š., A. Š. pirmiausia dėl kažko buteliu trenkė J. Š., o kai V. Š. norėjo A. Š. išvaryti, tuo pačiu buteliu A. Š. trenkė V. Š. į dantis. Patikėjo, kad dantis V. Š. išmušė A. Š., nes A. Š. dantis buvo išmušęs ir pačiai. Dėl dantų išmušimo kreipėsi į teismą, bet teisme susitaikė su broliu. V. Š. dantis pati rado kambaryje. Rado tris dantis, paskui tą patį vakarą pradėjo judėti dar keturi. Surinko dantis į maišelį ir V. Š. juos dar buvo nusinešęs pas odontologą. Bet kai nufotografavo ir pasakė, kad nebereikės, tai kažkur tie dantys nusimetė. Tą dieną, kai rado dantis, policijos nekvietė, nes V. Š. buvo neblaivus ir pats policijos nenorėjo, bet kitą dieną V. Š. nuvažiavo į policiją. Kai ji (M. Š.) grįžo iš tvarto, J. Š. iš pradžių lyg ir snaudė, o paskui jį kartu su vyru nutempė ir paguldė lauko virtuvėje, kur šis gyvena. Nesuprato, ar J. Š. girtas buvo, ar pusiau be sąmonės. Ant J. Š. sužalojimų iš vakaro nematė, tik kitą dieną pamatė, kad prakirstas J. Š. pakaušis. J. Š. sakė, kad buvo girtas ir neatsimena, kaip A. Š. davė per galvą, ir nežino iš kur galvoje atsirado žaizda. Prieš tai ant J. Š. sužalojimų nebuvo. J. Š. A. Š. jokių pretenzijų dėl sumušimo nereiškė, nes jis nieko neatsimena. A. Š. atsineštą butelį pati kitą dieną rado numestą lauke prie stalo. Radusi išmetė. Po įvykio V. Š. jautėsi blogai, ilgai negalėjo valgyti, nes skaudėjo. Vyras ypač pergyveno dėl to, kad su žmonėmis gėda bendrauti be dantų. Tą patį vakarą pas A. Š. nėjo, nes bijo brolio šunų.

Liudytojas J. Š. parodė, kad buvo V. Š. namuose, kur abu sėdėjo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Sėdint atėjo brolis A. Š. ir atsinešė pusę butelio degtinės pavaišinti. Sesers M. Š. tuo metu kambaryje nebuvo, ji gal buvo išėjusi į tvartą. A. Š. atėjo pabendrauti, bet bendravimas buvo su kivirčais. A. Š. visada provokuodavo ginčus, nes yra konfliktiškas žmogus. V. Š. ir A. Š. santykiai visą laiką įtempti. A. Š. atėjo jau išgėręs, o V. Š. irgi buvo išgėręs alaus. A. Š. atsineštą alkoholį vartojo visi trys. Mano, kad A. Š. atneštame gėrime galėjo būti įdėta migdomųjų, nes išgėręs gal dvi taureles jis (J. Š.) užmigo prie stalo. Paprastai nuo tokio kiekio alkoholio taip nepasigeria. Pabudo, kai A. Š. jau nebuvo, o V. Š. buvo be keturių dantų. Buvo išmušti du dantys viršuje ir du apačioje. V. Š. pasakė, kad dantis buteliu tame pačiame kambaryje jam išmušė A. Š.. Dantis rado ir susirinko. To įvykio metu jam (J. Š.) irgi buvo prakirsta galva, bet nežino, kas prakirto. Gal brolis A. Š., kai kivirčijosi.

Iš 2018 m. balandžio 19 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad V. Š. pranešė apie tai, jog 2018 m. balandžio 18 d., apie 21.00 val., namuose, esančiuose Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., konflikto metu žmonos brolis A. Š. išmušė jam penkis dantis (1 t., b. l. 16-18).

Iš 2018 m. balandžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. esantis namas. Namas medinis, geltonos spalvos. Priešais namą yra laiptai, prie kurių yra rudos spalvos dėmė, panaši į kraują. Namo pietinėje dalyje yra kambarys. Kambario dydis 4x5 m. Kambario šiaurinėje sienose yra medinės baltos spalvos durys. Šalia durų yra koklinis pečius. Kambario pietinėje sienoje yra du langai, prie kurių stovi sofa. Prie vakarinės sienos stovi dvi spintos. Rytinėje sienoje yra langas, prie kurio stovi sekcija. Kambario viduryje stovi stalas su kėdėmis. Apžiūrėjus įvykio vietą kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 21-26).

Iš 2018 m. rugpjūčio 17 d. akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. Š. akistatos su A. Š. metu parodė, jog tą dieną buvo namuose kartu su J. Š., kuomet su buteliu atėjo A. Š.. Iš pradžių nieko nebuvo. J. Š. buvo neblaivus, kažką burbėjo, tuomet A. Š. su buteliu trenkė J. Š. per galvą. Praskėlė galvą, bėgo kraujas. Tai pamatė tik kitą dieną po išgertuvių. Po to jis (V. Š.) pradėjo varyti A. Š. namo, o šis su rankoje turėtu stačiai laikytu buteliu trenkė tiesiai į dantis ir juos išmušė (1 t., b. l. 45-48).

Iš 2018 m. balandžio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 496/2018 (05) matyti, kad V. Š. nustatytos muštinės žaizdos viršutinės ir apatinės lūpų vidinių paviršių gleivinėse, pilnai išmuštas viršutinio žandikaulio kairės pusės I-mas dantis, šaknų srityse lūžę viršutinio žandikaulio dešinės pusės I, apatinio žandikaulio kairės pusės I-II dantys. Sužalojimai padaryta kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku mažiausiai vieną kartą smūgiuojant kumščiu ar panašiu daiktu. Tikėtina, kad nustatytų sužalojimų padarymo metu V. Š. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl keturių dantų netekimo V. Š. prarado 10% bendrojo darbingumo, todėl sveikatos sutrikdymo mastas vertinamas nesunkiu (1 t., b. l. 64).

Nors kaltinamasis A. Š. savo kaltę neigia ir tvirtina, kad jokio butelio pas nukentėjusįjį V. Š. nusinešęs nebuvo ir nukentėjusiajam dantų nedaužė, o jį tik alkūne į petį pastūmė, tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai kaip pasirinkta gynybinė versija, nes šiuos A. Š. parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Nukentėjusysis V. Š. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, kad dantis suduodamas buteliu įvykus žodiniam konfliktui jam išmušė į namus atėjęs A. Š.. Teisme nukentėjusysis paaiškino, kad buvo namuose su J. Š.. M. Š. tuo metu buvo išėjusi į tvartą. Besėdint atėjo A. Š., kuris jau buvo išgėręs, nes atsinešė pusę nugerto butelio, be to, matėsi, kad yra išgėręs. Visi trys išgėrė po stikliuką. Tada sėdėdamas šonu išgirdo, kad A. Š. trenkė tuo buteliu J. Š. ir labai stipriai pramušė galvą. Nežino, dėl ko prasidėjo konfliktas. Pirminiuose parodymuose nesakė, kad A. Š. primušė J. Š., kadangi J. Š. prašė nieko nesakyti, nes nenorėjo liudyti prieš brolį. Pats pradėjo varyti A. Š. iš namų. Varė paėmęs už rankų. Tada A. Š. su tuo pačiu buteliu jam (V. Š.) trenkė ir išmušė keturis priekinius dantis. Iš karto nežinojo, kiek tiksliai dantų buvo išmušta, todėl ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad penkis. Paskui ekspertai nustatė, kad išmušti keturi dantys. Iš 2018 m. rugpjūčio 17 d. akistatos protokolo taip pat matyti, kad nukentėjusysis V. Š. akistatos su A. Š. metu parodė, jog tą dieną buvo namuose kartu su J. Š., kuomet su buteliu atėjo A. Š.. Iš pradžių nieko nebuvo. J. Š. buvo neblaivus, kažką burbėjo, tuomet A. Š. su buteliu trenkė J. Š. per galvą. Praskėlė galvą, bėgo kraujas. Tai pamatė tik kitą dieną po išgertuvių. Po to jis (V. Š.) pradėjo varyti A. Š. namo, o šis su rankoje turėtu stačiai laikytu buteliu trenkė tiesiai į dantis ir juos išmušė (1 t., b. l. 45-48). Tokius nukentėjusiojo V. Š. parodymus patvirtina liudytojų J. Š. ir M. Š. parodymai. Liudytojas J. Š. teisme parodė, kad buvo V. Š. namuose, kur abu sėdėjo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Sesers M. Š. tuo metu kambaryje nebuvo, ji gal buvo išėjusi į tvartą. Sėdint atėjo brolis A. Š. ir atsinešė pusę butelio degtinės pavaišinti. A. Š. atėjo pabendrauti, bet bendravimas buvo su kivirčais. A. Š. visada provokuodavo ginčus, nes yra konfliktiškas žmogus. A. Š. atėjo jau išgėręs, o V. Š. irgi buvo išgėręs alaus. A. Š. atsineštą alkoholį vartojo visi trys. Mano, kad A. Š. atneštame gėrime galėjo būti įdėta migdomųjų, nes išgėręs gal dvi taureles jis (J. Š.) užmigo prie stalo. Paprastai nuo tokio kiekio alkoholio taip nepasigeria. Pabudo, kai A. Š. jau nebuvo, o V. Š. buvo be keturių dantų. Buvo išmušti du dantys viršuje ir du apačioje. V. Š. pasakė, kad dantis buteliu tame pačiame kambaryje jam išmušė A. Š.. Dantis rado ir susirinko. To įvykio metu jam (J. Š.) irgi buvo prakirsta galva, bet nežino, kas prakirto. Gal brolis A. Š., kai kivirčijosi. Liudytoja M. Š. teisme parodė, kad iš tvarto grįžusi namo rado savo vyrą V. Š. visą kruviną – buvo kruvina visa burna ir išbarstyti dantys. V. Š. ir J. Š. buvo neblaivūs. Vyras sakė, kad buvo atėjęs A. Š. ir buvo atsinešęs pusę butelio alkoholinio gėrimo „Grand Cavalier“. Sakė, kad iš pradžių abu su J. Š. nebuvo labai girti, bet išgėrę A. Š. gėrimo kažkaip pasigėrė. Pasak V. Š., A. Š. pirmiausia dėl kažko buteliu trenkė J. Š., o kai V. Š. norėjo A. Š. išvaryti, tuo pačiu buteliu A. Š. trenkė V. Š. į dantis. Patikėjo, kad dantis V. Š. išmušė A. Š., nes A. Š. anksčiau dantis buvo išmušęs ir jai pačiai. V. Š. dantis pati rado kambaryje. Surinko dantis į maišelį ir V. Š. juos dar buvo nusinešęs pas odontologą. Bet kai nufotografavo ir pasakė, kad nebereikės, tai kažkur tie dantys nusimetė. Ant J. Š. sužalojimų iš vakaro nematė, tik kitą dieną pamatė, kad prakirstas J. Š. pakaušis. J. Š. sakė, kad buvo girtas ir neatsimena, kaip A. Š. davė per galvą, ir nežino iš kur galvoje atsirado žaizda. Prieš tai ant J. Š. sužalojimų nebuvo. J. Š. A. Š. jokių pretenzijų dėl sumušimo nereiškė, nes jis nieko neatsimena. A. Š. atsineštą butelį pati kitą dieną rado numestą lauke prie stalo. Radusi išmetė. Nukentėjusiojo V. Š. bei minėtų liudytojų parodymus, kad nukentėjusiajam keturi dantys tikrai buvo išmušti jų nurodytomis aplinkybėmis patvirtina ir byloje esanti 2018 m. balandžio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 496/2018 (05), iš kurios matyti, kad V. Š. nustatytos muštinės žaizdos viršutinės ir apatinės lūpų vidinių paviršių gleivinėse, pilnai išmuštas viršutinio žandikaulio kairės pusės I-mas dantis, šaknų srityse lūžę viršutinio žandikaulio dešinės pusės I, apatinio žandikaulio kairės pusės I-II dantys. Sužalojimai padaryta kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku mažiausiai vieną kartą smūgiuojant kumščiu ar panašiu daiktu. Galimybė V. Š. susižaloti pačiam griūnant yra mažai tikėtina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis. Tikėtina, kad nustatytų sužalojimų padarymo metu V. Š. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl keturių dantų netekimo V. Š. prarado 10% bendrojo darbingumo, todėl sveikatos sutrikdymo mastas vertinamas nesunkiu (1 t., b. l. 64). Taigi visų šių aptartų įrodymų visuma teismui leidžia atmesti kaltinamojo A. Š. parodymus kaip nepagrįstus ir pripažinti, kad būtent kaltinamasis nukentėjusiajam V. Š. išmušė keturis dantis, tokiais savo veiksmais padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo A. Š. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymai 2018 m. liepos 1 d.

Kaltinamasis A. Š. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2018 m. liepos 1 d., apie 12.30 val., atvažiavo į savo sodo namelį. Būdamas viduje išgirdo lojančius šunis ir tokį bumbtelėjimą. Tada savo teritorijoje pamatė V. Š. su šakėmis ir šio anūką M. Š.. Nežino, ko atėjo V. Š., gal iš keršto. Nieko nelaukęs V. Š. spyrė į sodo namelio duris ir išlaužė spyną. V. Š. buvo visiškai įėjęs į sodo namelio koridorių, kuris yra nemažas. Nukentėjusysis buvo neblaivus, įsiutęs ir iš karto puolė su šakėmis prie jo (kaltinamojo). Iš pradžių buvo vienas priešais kitą. Kai V. Š. išspyrė duris, jis (kaltinamasis) spėjo pagriebti po ranka buvusį pagalį, kuris nukentėjusiajam mojuojant šakėmis iškrito. Kai pasilenkė pasiimti to pagalio, V. Š. trenkė su šakėmis per galvą. Iš karto pasipylė kraujas. Matydamas, kad bus blogai, vėl pasiėmė pagalį ir su juo išstūmė V. Š. laukan. Kai stūmė, V. Š. užkliuvo už verandos slenksčio ir nugriuvo ant užpakalio. V. Š. anūkas M. Š. į sodo namelio vidų įėjęs nebuvo. Kai jis (kaltinamasis) išstūmė V. Š. į lauką, M. Š. jam (kaltinamajam) sudavė pagaliu per kairę ranką ir iš karto dingo. Nukentėjusiajam V. Š. pargriuvus, prilėkė šuo ir gindamas jį (kaltinamąjį) pagriebė nukentėjusiajam už blauzdos. Kai V. Š. puolė šuo, M. Š. kieme nebebuvo. Šuo buvo pririštas, bet pasiekė gulintį V. Š.. Iš karto atitraukė savo šunį nuo nukentėjusiojo, bet šuo vis tiek spėjo įkąsti. Nežino, kiek kartų šuo galėjo įkąsti V. Š., nes po smūgio į galvą buvo visas apsipylęs kraujais ir apsvaigęs. Gali būti, kad nukentėjusiajam buvo nustatyti sužalojimai ir dešinėje, ir kairėje pusėse, bet pats matė tik vieną įkandimą į koją. Sužalojimai ant nukentėjusiojo veido, kaktoje galėjo atsirasti šiam nugriuvus, nes V. Š. girtas dažnai griuvinėja. V. Š. tikrai nebuvo praradęs sąmonės ir ilgai negulėjo. Nukentėjusysis iš karto atsikėlė ir išėjo. Matė, kad viena V. Š. kelnių klešnė buvo perplėšta. Nors turi keturis šunis, prie V. Š. buvo pripuolęs tik vienas šuo. Visi šunys įvykio metu buvo pririšti. Šunys visada būna užtvertoje teritorijoje, jie laisvi nebėgioja. Nieko kieme nebuvo, todėl niekas įvykio nematė. Įvykio metu pačiam buvo padaryti sužalojimai veide ir pakaušyje. Dėl sužalojimų šakėmis kitą dieną pats kreipėsi į medikus. Buvo nustatytas nubrozdinimas galvos srityje, o dėl smūgio į ranką, tai medikai tik konstatavo, kad yra guzas, bet neaišku dėl ko jis atsirado. Sodo namelis yra užtvertas tvora. Yra dveji varteliai. Varteliai buvo uždaryti. V. Š. į kiemą atėjo išspyręs vartelius. Dėl šio incidento niekas nekvietė policijos. Nei Teritorinės ligonių kasos, nei nukentėjusiojo V. Š. civilinių ieškinių nepripažįsta, nes nepadarė nusikalstamų veikų.

Nukentėjusysis V. Š. parodė, kad 2018 m. liepos 1 d. atėjęs anūkas M. Š. pasakė, kad A. Š. šuo puola karvę. Karvė ganėsi netoli namų, gal už 100 metrų. A. Š. namelis aptvertas tvora, bet šunys laksto laisvi. Į miško pusę yra dideli vartai. Pasiėmęs nuo krūvos šakes nuėjo ir nuvijo visus keturis šunis. Paskui nuėjo pas A. Š. ir pasakė, kad uždarytų savo šunis, nes šie puola karvę. A. Š. atsakė uždaryti savo karvę ir šunys tada jos nebepuls. A. Š. buvo girtas. Pats taip pat buvo išgėręs alaus. Praėjus maždaug valandai vėl išgirdo bliaunant karvę. Nuėjo ir vėl nuvijo šunis, bet tada užpykęs nuėjo pas A. Š.. Šakes eidamas pasiėmė tam, kad galėtų atginti karvę nuo šunų. Į A. Š. teritoriją ėjo pasakyti, kad pririštų savo šunis. Tik įėjus į kaltinamojo kiemą ir pradėjus eiti link namo, atsidarė verandos durys ir visi šunys puolė ant jo (V. Š.). Į sodo namelio vidų įėjęs nebuvo ir jokių durų neišlaužė. Anūko M. Š. kartu nebuvo. Atstatęs šakes gynėsi nuo šunų, o A. Š. apėjo iš nugaros ir trenkė su pagaliu per galvą. Nuo kaltinamojo suduoto smūgio atsijungė ir atsipeikėjo tik tada, kai šunys pradėjo draskyti. Kai atsigavo, pamatė ant viršaus sėdintį ir jį (nukentėjusįjį) daužantį A. Š., o keturi šunys tuo metu draskė. Prašė kaltinamojo paimti šunis, bet šis nekreipė dėmesio ir toliau daužė. Sukaupęs visas jėgas nuvertė kaltinamąjį nuo savęs ir pabėgo. Anūkas M. Š. nebuvo pas A. Š. ir netrenkė šiam. M. Š. pamatė jį (V. Š.) tik tada, kai grįžo visas sukandžiotas. Policija ir greitoji atvažiavo gal po 4 min., bet pas A. Š. pareigūnai patekti negalėjo, nes po kiemą lakstė palaidi šunys. Buvo sužalotas veidas, sulaužytas šonkaulis, sutinusios nosis ir akis. Šonkaulio lūžis nebuvo niekur užfiksuotas, nes jį nustatė tik vėliau. Mėsa buvo vietomis išplėšta gabalais, 9 ar 10 siūlių buvo. Dėl patirtų sužalojimų patyrė didelę žalą. Mėnesį nemiegojo, koją skauda iki šiol, gal sausgyslė nutraukta. Pirko vaistus nuo skausmo ir žaizdoms gydyti. Palaiko savo civilinius ieškinius. Traumos pasekmes jaučia iki šiol.

Liudytoja M. Š. parodė, kad pati tuo metu nebuvo namuose, nes buvo pas draugę. Gerai atsimena, kad buvo liepos 1 d., šeštadienis. Grįžusi namo po kokios pusantros valandos išsigando. Pamatė sėdinčius J. B., brolį J. Š. ir visą sudraskytą V. Š.. V. Š. buvo visas kruvinas, ant kojų didžiulės žaizdos, tiesiog mėsos atplyšę, visas sudaužytas. V. Š. buvo apsirengęs šviesiai pilku megztiniu ir juodais džinsais. Matė kad viena kelnių klešnė išdrėksta iki pat užpakalio, kita mažiau. Megztinis buvo tik kruvinas. Anūkas M. Š. jau buvo iškvietęs policiją ir greitąją pagalbą. M. Š. pasakojo tiek, kad V. Š. iš A. Š. atėjo baisiai sužalotas, kruvinas. M. Š. nesakė, kad palydėjo senelį pas A. Š.. Pats V. Š. sakė, kad karvę užpuolė keturi A. Š. šunys. Nuėjo vieną kartą perspėti A. Š., bet šunys vėl užpuolė karvę. Antrą kartą V. Š. nuėjo pasiaiškinti ir nusinešė šakes nuo šunų apsiginti, o ne A. Š. nubesti. Kai nuėjo į A. Š. kiemą, gavo basliu per galvą ir, kai V. Š. nugriuvo, jį užpuolė keturi šunys ir pradėjo draskyti, o A. Š. sėdėjo ant V. Š. ir daužė. A. Š. šunys nuolat palaidi laksto A. Š. namų teritorijoje, bet išlekia iš teritorijos ir laksto kur nori. Pati kartu su V. Š. važiavo į ligoninę, matė tas baisias žaizdas ir kaip vyras ten kentėjo. Ligoninėje susiuvo, sutvarkė kojas. Tada po ligoninės policijoje V. Š. parašė pareiškimą, tai net ten liko kraujo klanas. V. Š. du mėnesius vaikščiojo su ramentais. Kasdien į perrišimus reikėjo važinėti, žaizdos buvo didžiulės, pūliuojančios.

Liudytojas J. Š. parodė, kad su J. B. šventė, sėdėjo lauke ir pats pamatė ateinantį kruviną V. Š., kuris prieš tai buvo nuėjęs aiškintis santykių pas A. Š.. Neatsimena, dėl ko tiksliai ėjo aiškintis santykių. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad V. Š. pamatė, jog jo karves užpuolė A. Š. palaidi šunys, ir V. Š. nuėjo dėl to pas A. Š. aiškintis, tai taip ir buvo. Tada sakė teisybę ir geriau prisiminė. Tvirtina savo parodymus. V. Š., grįžęs iš A. Š., atrodė baisiai kaip iš siaubo filmo. V. Š. kojos buvo labai sužalotos, sukandžiotos ir visas veidas kruvinas. V. Š. sakė, kad jam galvą sužalojo A. Š. trenkęs su pagaliu, o paskui užsiundė šunis. M. Š. tuo metu niekur nematė, gal jis buvo kur nors išvažiavęs.

Liudytojas J. B. parodė, kad pats įvykio nematė. Sėdėjo su J. Š. kieme prie stalo, gėrė alų, nes šventė J. Š. vardadienį. Girdėjo mūkiant karves, bet jų būnant kieme nesimato, nes jos pririštos toliau. V. Š. karvė būna pririšta lauke netoli A. Š. namo. A. Š. piktybiškai paleido šunis ir tie pradėjo puldinėti karvę. A. Š. šunis matė tik per tvorą. Vienas didelis, kitas mažesnis. Šunys kieme būna palaidi, bet gal tada pabėgo ir į lauką. V. Š. pasakė, kad A. Š. paleido šunis ir jie puola karves, todėl nuėjo pas A. Š. aiškintis. M. Š. tuo metu šalia nebuvo, jis gal buvo kambaryje. Matė kaip V. Š. ėjo pas A. Š.. Rankose V. Š. nieko nesinešė. V. Š. iš A. Š. grįžo gal po 20 minučių visas kruvinas ir šunų sukandžiotas. V. Š. galva buvo visa kruvina ir veidas su kraujosruvomis, kraujosruvos buvo po akimis. Kelnės suplėšytos ir daug žaizdų ant kojų, sukandžiotos šunų kojos buvo, atrodė baisiai. V. Š. pasakė, kad jam taip padarė A. Š.. V. Š. ir A. Š. santykiai nekokie, bendrauja kaip šuo su kate. V. Š. nesikišo į A. Š. gyvenimą, bet A. Š. labai provokuodavo.

Liudytojas M. Š. parodė, kad tą dieną palaidi A. Š. šunys puldinėjo senelio V. Š. karves. Šunys labai agresyvūs, nes A. Š. juos taip auklėja. A. Š. namų teritorija aptverta, bet į miško pusę yra neužtverta vieta ir šunys gali išeiti pro ten. Senelis paprašė nueiti ir pažiūrėti, ar šunys vėl nepuola karvių, nes girdėjosi, kad karvės kažko mūkia. Nuėjęs pamatė, kad trys šunys ir vėl prie karvių ir apie tai pasakė seneliui, kuris tuo metu sėdėjo kieme kartu su J. Š. ir J. B.. Senelis buvo išgėręs, bet ne girtas. Pasakęs nuėjo į tualetą, kuris yra toliau, prie kito pastato. Grįžęs po kurio laiko pamatė iš A. Š. grįžtantį visą kruviną senelį. Buvo visa galva, veidas kruvinas ir labai baisios kojos, suplėšytos kelnės, kruvinos, sukandžiotos kojos. Paklausė, kas atsitiko. Senelis V. Š. pasakė, kad jį sumušė A. Š. ir dar šunimis užpjudė. Senelis sakė, kad A. Š. trenkė iš nugaros basliu į pakaušį ir jis (V. Š.) atsijungė, o kai atsimerkė pamatė, kad A. Š. sėdi ant jo ir daužo į veidą, o šunys drasko ir kandžioja kojas. Pats iškvietė greitąją pagalbą. M. Š. namuose tuo metu nebuvo. Ji grįžo, kai jau buvo greitoji atvažiavusi ir teikė pagalbą seneliui. Tą dieną pas A. Š. į namus nebuvo nuėjęs, nes nebuvo tikslo ten eiti.

Iš 2018 m. rugpjūčio 17 d. akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. Š. akistatos su A. Š. metu parodė, jog išgirdo, kad užpultos karvės. Su pagaliu nuėjo prie karvių ir nuvijo A. Š. šunis. Nuėjo pas A. Š. į namus ir jį perspėjo, kad jo šunys puola karves. A. Š. pažadėjo sutvarkyti šunis. Nepraėjus nei valandai išgirdo, kad šunys vėl puola karves. Nuvijo šunis ir vėl nuėjo pas A. Š.. Pats su savimi turėjo šakes, nes jomis nuvijo A. Š. šunis, kitaip jų bijo. Nuėjus į A. Š. kiemą, kiemo vidury, net nepriėjus iki namo užpuolė A. Š. šunys. A. Š. jo (nukentėjusiojo) jau laukė už namo. Besigindamas nuo šunų net nepajuto kaip kieme iš nugaros pusės priėjęs A. Š. su turėtu ąžuoliniu basliu trenkė per galvą. Nuo suduoto smūgio pasidarė silpna ir prarado sąmonę. Atsigavo nuo skausmo. Kai atgavo sąmonę, pamatė, kad A. Š. užsisėdęs ant jo (nukentėjusiojo) gulinčio ir daužo kumščiais. Smūgių buvo daug. Kumščiais smūgiavo į įvairias kūno vietas, daugiausiai kliuvo į galvą, nes A. Š. sėdėjo ant krūtinės. A. Š. mušant tuo pačiu metu jo šunys kandžiojo jį (nukentėjusįjį) (1 t., b. l. 45-48).

Iš 2018 m. liepos 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 38. Įvykio objektas yra vidinis kiemas nuo pastato, pažymėto Nr. 38 vakarinėje dalyje. Įvykio vietą juosia apie 2 m aukščio medinė tvora, sukalta iš įvairaus dydžio medžio plokščių. Rytinėje teritorijos dalyje yra 2 metrų aukščio ir 2 segmentų mediniai vartai, ant kurių yra lentelė su vokiečių aviganio veislės šuns paveikslėliu. Už tvoros bėgioja nepririšti ir garsiai lojantys šunys. Patekti į teritoriją nėra galimybės (1 t., b. l. 71-76).

Iš 2018 m. liepos 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. Š. pateikė medicininių dokumentų išrašo kopiją, kur užfiksuoti 2018 m. liepos 1 d. V. Š. patirti sužalojimai (1 t., b. l. 102-105).

Iš 2018 m. liepos 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 822/2018 (05) matyti, kad V. Š. nustatyti šie sužalojimai:

a) kastinės žaizdos dešinėje ir kairėje blauzdose. Sužalojimai susiformavo nuo trauminių bukabriaunių daiktų, galimai gyvūno dantų, poveikio. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2018 m. liepos 1 d., apie 12 val.;

b) muštinė žaizda pakaušyje. Sužalojimas padarytas vieno kieto buko daikto trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku smūgiuojant pagaliu ar panašiu daiktu.

Poodinės kraujosruvos kaktoje, kairės akies vokuose, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje. Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku smūgiuojant kumščiais.

Galimybė V. Š. susižaloti pačiam griūnant yra mažai tikėtina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir jų lokalizacija.

Tikėtina, kad nustatytų sužalojimų padarymo metu V. Š. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas.

Dėl kastinių žaizdų dešinėje ir kairėje blauzdose V. Š. sveikata sutrikdyta nesunkiai – ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Dėl muštinės žaizdos pakaušyje, poodinių kraujosruvų kaktoje, kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje V. Š. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 109-110).

Iš 2018 m. liepos 1 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos A. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. liepos 1 d. dirbant ekipaže „1171“ kartu su tyrėju T. J. apie 12.17 val. iš Panevėžio AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas nuvykti į (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen., Panevėžio r., kur pranešėjo seneliui šuo ką tik sukandžiojo koją, kraujuoja. Nuvykus minėtu adresu, pasitiko pranešėjas M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad greta gyvenantis A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), neseniai trenkė su mediniu pagaliu jo seneliui V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), per galvą, o jam praradus sąmonę, A. Š. šunys sukandžiojo veidą, kojas. Vietoje buvo GMP brigada, kurios automobilyje sėdėjo V. Š. ir nurodė, kad apie 12.10 val. nuėjo pas A. Š. paaiškinti, kad prisirištų savo agresyvius šunis, nulėkusius prie jo karvių. A. Š. nesutiko ir, pasiėmęs ąžuolinį pagalį, apie 1,5 m ilgio, trenkė jam į pakaušį, dėl to prarado sąmonę. Po kiek laiko V. Š. atsibudo ir pajuto, kaip jo veidą ir kojas drasko keli dideli šunys, o šiems pasitraukus, jis grįžo namo. A. Š. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), maždaug 2 metrų aukščio tvora aptvertoje teritorijoje, kurios viduje laksto 4-5 dideli ir agresyvūs šunys. V. Š. paaiškino, kad galimai A. Š. namuose jau nėra, nes jis gali slėptis miške. Priėjus prie A. Š. tvoros, prilėkė keli šunys, kurie garsiai lojo, pakvietus vardu A. Š., niekas neatėjo, kelis kartus paskambinus jam į mobilųjį ryšio telefoną, galimybės susisiekti nebuvo, tad esant šių aplinkybių visumai A. Š. nesulaikytas (1 t., b. l. 123).

Kaltinamasis A. Š. tvirtina, kad atėjęs neblaivus V. Š. išspyrė sodo namelio duris ir su šakėmis pirmas puolė jį (A. Š.), o jis (A. Š.), matydamas, kad bus blogai, pasiėmė pagalį ir su juo išstūmė V. Š. laukan, kuris stumiant nugriuvo ant užpakalio ir galėjo susižaloti pats. Be to, kai vienas iš pririštų šunų pripuolė prie V. Š., iš karto atitraukė savo šunį nuo nukentėjusiojo, bet šuo vis tiek spėjo įkąsti. Teismas tokius kaltinamojo parodymus atmeta kaip visiškai nepagrįstus.

Šiuo atveju ištyrus byloje esančius įrodymus nėra pagrindo daryti išvados, kad būtent kaltinamajam A. Š. reikėjo gintis nuo nukentėjusiojo V. Š., o ne atvirkščiai.

Nukentėjusysis V. Š. teisme parodė, kad 2018 m. liepos 1 d. atėjęs anūkas M. Š. pasakė, kad A. Š. šuo puola karvę. A. Š. namelis aptvertas tvora, bet šunys laksto laisvi. Į miško pusę yra dideli vartai. Pasiėmęs nuo krūvos šakes nuėjo ir nuvijo visus keturis šunis. Paskui nuėjo pas A. Š. ir pasakė, kad uždarytų savo šunis, nes šie puola karvę. A. Š. atsakė užsidaryti savo karvę ir šunys tada jos nebepuls. A. Š. buvo girtas. Pats taip pat buvo išgėręs alaus. Praėjus maždaug valandai vėl išgirdo bliaunant karvę. Nuėjo ir vėl nuvijo šunis, bet tada užpykęs nuėjo pas A. Š.. Šakes eidamas pasiėmė tam, kad galėtų atginti karvę nuo šunų. Į A. Š. teritoriją ėjo pasakyti, kad šis pririštų savo šunis. Tik įėjus į kaltinamojo kiemą ir pradėjus eiti link namo, atsidarė verandos durys ir visi šunys puolė ant jo (V. Š.). Į sodo namelio vidų įėjęs nebuvo ir jokių durų neišlaužė. Anūko M. Š. kartu nebuvo. Atstatęs šakes gynėsi nuo šunų, o A. Š. apėjo iš nugaros ir trenkė su pagaliu per galvą. Nuo kaltinamojo suduoto smūgio atsijungė ir atsipeikėjo tik tada, kai šunys pradėjo draskyti. Kai atsigavo, pamatė ant viršaus sėdintį ir jį (nukentėjusįjį) daužantį A. Š., o keturi šunys tuo metu draskė. Prašė kaltinamojo paimti šunis, bet šis nekreipė dėmesio ir toliau daužė. Sukaupęs visas jėgas nuvertė kaltinamąjį nuo savęs ir pabėgo. Iš 2018 m. rugpjūčio 17 d. akistatos protokolo taip pat matyti, kad nukentėjusysis V. Š. akistatos su A. Š. metu parodė, jog išgirdo, kad užpultos karvės. Su pagaliu nuėjo prie karvių ir nuvijo A. Š. šunis. Nuėjo pas A. Š. į namus ir jį perspėjo, kad jo šunys puola karves. A. Š. pažadėjo sutvarkyti šunis. Nepraėjus nei valandai išgirdo, kad šunys vėl puola karves. Nuvijo šunis ir vėl nuėjo pas A. Š.. Pats su savimi turėjo šakes, nes jomis nuvijo A. Š. šunis, kitaip jų bijo. Nuėjus į A. Š. kiemą, kiemo vidury, net nepriėjus iki namo užpuolė A. Š. šunys. A. Š. jo (nukentėjusiojo) jau laukė už namo. Besigindamas nuo šunų net nepajuto kaip kieme iš nugaros pusės priėjęs A. Š. su turėtu ąžuoliniu basliu trenkė per galvą. Nuo suduoto smūgio pasidarė silpna ir prarado sąmonę. Atsigavo nuo skausmo. Kai atgavo sąmonę, pamatė, kad A. Š. užsisėdęs ant jo (nukentėjusiojo) gulinčio ir daužo kumščiais. Smūgių buvo daug. Kumščiais smūgiavo į įvairias kūno vietas, daugiausiai kliuvo į galvą, nes A. Š. sėdėjo ant krūtinės. A. Š. mušant tuo pačiu metu jo šunys kandžiojo jį (nukentėjusįjį) (1 t., b. l. 45-48). Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytoja M. Š. teisme parodė, kad pati tuo metu nebuvo namuose, nes buvo pas draugę. Grįžusi namo po kokios pusantros valandos išsigando. Pamatė sėdinčius J. B., brolį J. Š. ir visą sudraskytą V. Š.. V. Š. buvo visas kruvinas, ant kojų didžiulės žaizdos, tiesiog mėsos atplyšusios, visas sudaužytas. V. Š. buvo apsirengęs šviesiai pilku megztiniu ir juodais džinsais. Matė kad viena kelnių klešnė išdrėksta iki pat užpakalio, kita mažiau. Megztinis buvo tik kruvinas. Anūkas M. Š. pasakojo tiek, kad V. Š. iš A. Š. atėjo baisiai sužalotas, kruvinas. Pats V. Š. sakė, kad karvę užpuolė keturi A. Š. šunys. Nuėjo vieną kartą perspėti A. Š., bet šunys vėl užpuolė karvę. Antrą kartą V. Š. nuėjo pasiaiškinti ir nusinešė šakes nuo šunų apsiginti, o ne A. Š. nubesti. Kai nuėjo į A. Š. kiemą, gavo basliu per galvą ir, kai V. Š. nugriuvo, jį užpuolė keturi šunys ir pradėjo draskyti, o A. Š. sėdėjo ant V. Š. ir daužė. A. Š. šunys nuolat palaidi laksto A. Š. namų teritorijoje, bet išlekia iš teritorijos ir laksto kur nori. Liudytojas J. Š. teisme parodė, kad su J. B. šventė, sėdėjo lauke ir pats pamatė ateinantį kruviną V. Š., kuris prieš tai buvo nuėjęs aiškintis santykių pas A. Š.. Neatsimena, dėl ko tiksliai ėjo aiškintis santykių. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad V. Š. pamatė, jog jo karves užpuolė A. Š. palaidi šunys, ir V. Š. nuėjo dėl to pas A. Š. aiškintis, tai taip ir buvo. Tada sakė teisybę ir geriau prisiminė. Tvirtina savo parodymus. V. Š., grįžęs iš A. Š., atrodė baisiai kaip iš siaubo filmo. V. Š. kojos buvo labai sužalotos, sukandžiotos ir visas veidas kruvinas. V. Š. sakė, kad jam galvą sužalojo A. Š. trenkęs su pagaliu, o paskui užsiundė šunis. Liudytojas J. B. teisme parodė, kad pats įvykio nematė. Sėdėjo su J. Š. kieme prie stalo, gėrė alų, nes šventė J. Š. vardadienį. Girdėjo mūkiant karves, bet jų būnant kieme nesimato, nes jos pririštos toliau. V. Š. karvė būna pririšta lauke netoli A. Š. namo. A. Š. piktybiškai paleido šunis ir tie pradėjo puldinėti karvę. A. Š. šunis matė tik per tvorą. Šunys kieme būna palaidi, bet gal tada pabėgo ir į lauką. V. Š. pasakė, kad A. Š. paleido šunis ir jie puola karves, todėl nuėjo pas A. Š. aiškintis. V. Š. iš A. Š. grįžo gal po 20 minučių visas kruvinas ir šunų sukandžiotas. Buvo visa kruvina V. Š. galva ir veidas su kraujosruvomis, kraujosruvos buvo po akimis. Kelnės suplėšytos ir daug žaizdų ant kojų, sukandžiotos šunų kojos buvo, atrodė baisiai. V. Š. pasakė, kad jam taip padarė A. Š.. Liudytojas M. Š. teisme parodė, kad tą dieną palaidi A. Š. šunys puldinėjo senelio V. Š. karves. Šunys labai agresyvūs, nes A. Š. juos taip auklėja. A. Š. namų teritorija aptverta, bet į miško pusę yra neužtverta vieta ir šunys gali išeiti pro ten. Senelis paprašė nueiti ir pažiūrėti, ar šunys vėl nepuola karvių, nes girdėjosi, kad karvės kažko mūkia. Nuėjęs pamatė, kad trys šunys ir vėl prie karvių ir apie tai pasakė seneliui, kuris tuo metu sėdėjo kieme kartu su J. Š. ir J. B.. Senelis buvo išgėręs, bet ne girtas. Pasakęs nuėjo į tualetą, kuris yra toliau, prie kito pastato. Grįžęs po kurio laiko pamatė iš A. Š. grįžtantį visą kruviną senelį. Buvo visa galva, veidas kruvinas ir labai baisios kojos, suplėšytos kelnės, kruvinos, sukandžiotos kojos. Paklausė, kas atsitiko. Senelis V. Š. pasakė, kad jį sumušė A. Š. ir dar šunimis užpjudė. Senelis sakė, kad A. Š. trenkė iš nugaros basliu į pakaušį ir jis (V. Š.) atsijungė, o kai atsimerkė pamatė, kad A. Š. sėdi ant jo ir daužo į veidą, o šunys drasko ir kandžioja kojas. Taigi kaip matyti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai iš esmės sutampa tarpusavyje. Be to, šiuos parodymus patvirtina ir rašytinai bylos įrodymai. Iš 2018 m. liepos 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 38. Įvykio objektas yra vidinis kiemas nuo pastato, pažymėto Nr. 38 vakarinėje dalyje. Įvykio vietą juosia apie 2 m aukščio medinė tvora, sukalta iš įvairaus dydžio medžio plokščių. Rytinėje teritorijos dalyje yra 2 metrų aukščio ir 2 segmentų mediniai vartai, ant kurių yra lentelė su vokiečių aviganio veislės šuns paveikslėliu. Už tvoros bėgioja nepririšti ir garsiai lojantys šunys (1 t., b. l. 71-76). Iš 2018 m. liepos 1 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos A. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. liepos 1 d. dirbant ekipaže „1171“ kartu su tyrėju T. J. apie 12.17 val. iš Panevėžio AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas nuvykti į (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., kur pranešėjo seneliui šuo ką tik sukandžiojo koją, kraujuoja. Nuvykus minėtu adresu, pasitiko pranešėjas M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) , kuris paaiškino, kad greta gyvenantis A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), neseniai trenkė su mediniu pagaliu jo seneliui V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), per galvą, o jam praradus sąmonę, A. Š. šunys sukandžiojo veidą, kojas. Vietoje buvo GMP brigada, kurios automobilyje sėdėjo V. Š. ir nurodė, kad apie 12.10 val. nuėjo pas A. Š. paaiškinti, kad prisirištų savo agresyvius šunis, nulėkusius prie jo karvių. A. Š. nesutiko ir, pasiėmęs ąžuolinį pagalį, apie 1,5 m ilgio, trenkė jam į pakaušį, dėl to prarado sąmonę. Po kiek laiko V. Š. atsibudo ir pajuto, kaip jo veidą ir kojas drasko keli dideli šunys, o šiems pasitraukus, jis grįžo namo. A. Š. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) g. 38, (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., maždaug 2 metrų aukščio tvora aptvertoje teritorijoje, kurios viduje laksto 4-5 dideli ir agresyvūs šunys. V. Š. paaiškino, kad galimai A. Š. namuose jau nėra, nes jis gali slėptis miške. Priėjus prie A. Š. tvoros, prilėkė keli šunys, kurie garsiai lojo, pakvietus vardu A. Š., niekas neatėjo, kelis kartus paskambinus jam į mobilųjį ryšio telefoną, galimybės susisiekti nebuvo, tad esant šių aplinkybių visumai A. Š. nesulaikytas (1 t., b. l. 123).

Tuo tarpu kaltinamojo parodymai, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats griūdamas, yra visiškai nelogiški. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis, kai jį išstūmė laukan, nugriuvo ant užpakalio, o 2018 m. liepos 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 822/2018 (05) aiškiai nurodyta, kad galimybė V. Š. susižaloti pačiam griūnant yra mažai tikėtina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir jų lokalizacija. Be to, iš tos pačios specialisto išvados matyti, kad muštinė žaizda pakaušyje padaryta vieno kieto buko daikto trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku smūgiuojant pagaliu ar panašiu daiktu. Svarbu pažymėti ir tai, kad V. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktoje, kairės akies vokuose, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje yra priekinėje kūno dalyje ir šie sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku smūgiuojant kumščiais (1 t., b. l. 109-110). Taigi akivaizdu, kad V. Š. sužalojo būtent A. Š., o ne nukentėjusysis susižalojo griūdamas. Atmestini ir kaltinamojo parodymai, kad jis iš karto atitraukė savo šunį nuo V. Š., kai šis pradėjo kąsti nukentėjusiajam. Tiek iš nukentėjusiojo, tiek iš liudytojų parodymų bei iš aptartos specialisto išvados akivaizdu, kad V. Š. buvo nustatytos daugybinės kastinės žaizdos dešinėje ir kairėje blauzdose, kas rodo, jog šunys nukentėjusiajam kando ne vieną kartą.

Nėra pagrindo sutikti ir su kaltinamojo bei jo gynėjo iškelta versija, kad kaltinamasis gynėsi nuo nukentėjusiojo. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, bei specialisto išvados, pirmiausia smūgis V. Š. buvo suduotas iš nugaros į pakaušį, kas rodo, kad nukentėjusysis buvo nusisukęs nuo kaltinamojo ir buvo užpultas būtent nukentėjusysis, o ne atvirkščiai. Be to, nors kaltinamasis A. Š. pateikė specialisto išvadą Nr. G 838/2018 (05), iš kurios matyti, kad jam buvo nustatyta odos nubrozdinimai pakaušyje, kairio užausio srityje ir dešinėje plaštakoje (1 t., b. l. 139), tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kas šiuos sužalojimus jam padarė.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. Š. 2018 m. liepos 1 d., apie 12 val., Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 38, kieme, rankoje laikytu pagaliu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam V. Š. į galvos sritį bei sudavė ne mažiau penkių smūgių kumščiais nukentėjusiajam į krūtinę ir veido sritį, tuo padarydamas muštinę žaizdą pakaušyje, poodines kraujosruvas kaktoje, kairės akies vokuose, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta V. Š. sveikata, o taip pat jis, kai nuo suduotų smūgių V. Š. nugriuvo ir prarado sąmonę, tyčia, suvokdamas pavojų nukentėjusiojo sveikatai, nesiėmė drausminimo priemonių jam priklausančių keturių šunų atžvilgiu bei juos užsiundė, dėl ko šunys apkandžiojo ir nagais apdraskė nukentėjusiojo abi kojas, padarydami V. Š. kastines žaizdas dešinėje ir kairėje blauzdose, taip nesunkiai sutrikdė V. Š. sveikatą. Kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas.

Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 147,74 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiojo V. Š. gydymu, atlyginti (1 t., b. l. 149-158). Pareikštą civilinį ieškinį pagrindžia pridėti rašytiniai duomenys. Įvertinus tai, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra tiesiogiai susiję su kaltinamojo tyčiniais veiksmais, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo A. Š. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nukentėjusysis V. Š. teisme pareiškė civilinį ieškinį 6000 Eur dydžio neturtinei žalai dėl patirtų sužalojimų atlyginti ir 4010 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 80-86).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012).Taip pat pripažįstama, kad sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Iš nukentėjusiojo į bylą pateikto civilinio ieškinio turinio ir medicininių dokumentų išrašų matyti, kad dėl 2018 m. balandžio 18 d. įvykio metu patirtų sužalojimų jai yra reikalingas gydymas, t. y. prarastų keturių dantų implantavimas. Toks gydymas yra būtinas, kadangi nukentėjusiajam buvo minėto įvykio metu buvo išmušti keturi nuosavi dantys. Nukentėjusysis V. Š. pateikė įrodymus, kad dėl dantų gydymo konsultavosi VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikoje bei implantologijos ir odontologijos klinikoje (duomenys neskelbtini). Pastarosios klinikos išduotoje pažymoje nurodyta numatoma bendra dantų gydymo kaina. Šios būsimosios gydymo išlaidos yra detaliai pagrįstos pateiktais medicininių dokumentų išrašais, nurodant kiekvienos iš procedūrų kainas (2 t., b. l. 82-86). Taigi iš šių dokumentų matyti, kad būsimo gydymo bendra numatoma suma yra 4010 Eur. Teismo vertinimu, šios kainos yra realios, protingos bei racionalios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios kainos buvo paskaičiuotos apžiūrėjus nukentėjusįjį ir gyvai įvertinus jam reikalingą gydymą bei procedūras. Teismui nekyla abejonių, kad 2018 m. lapkričio 12 d. sąmatoje nurodytų konkrečių procedūrų, reikalingų taikyti dėl dantų implantavimo, kaina yra pagrįsta ir įrodyta. Esant išdėstytoms aplinkybėms nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai iš kaltinamojo A. Š. nukentėjusiojo V. Š. naudai priteisiant 4010 Eur būsimo gydymo išlaidų, nes ši žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais.

Nukentėjusysis V. Š. iš kaltinamojo A. Š. taip pat prašo priteisti už abu įvykius po 3000 Eur, iš viso 6000 Eur, neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis nurodė, kad po pirmojo įvykio, kai neteko dantų, negalėjo valgyti, skaudėjo, buvo sutinę. Ir dabar negali valgyti nieko kieto. Antrojo įvykio metu buvo sužalotas veidas, sulaužytas šonkaulis, sutinusios nosis ir akis. Šonkaulio lūžis nebuvo niekur užfiksuotas, nes jį nustatė tik vėliau. Mėsa buvo vietomis išplėšta gabalais, 9 ar 10 siūlių buvo. Dėl patirtų sužalojimų patyrė didelę žalą. Mėnesį nemiegojo, koją skauda iki šiol, gal sausgyslė nutraukta. Pirko vaistus nuo skausmo ir žaizdoms gydyti. Traumos pasekmes jaučia iki šiol. Nukentėjusiojo žmona M. Š. teisme taip pat patvirtino, kad po pirmo įvykio V. Š. jautėsi blogai, ilgai negalėjo valgyti, nes skaudėjo. Vyras ypač pergyveno dėl to, kad su žmonėmis gėda bendrauti be dantų. Po antro įvykio pati kartu su V. Š. važiavo į ligoninę, matė tas baisias žaizdas ir kaip vyras ten kentėjo. Ligoninėje susiuvo, sutvarkė kojas. Tada po ligoninės policijoje V. Š. parašė pareiškimą, tai net ten liko kraujo klanas. V. Š. du mėnesius vaikščiojo su ramentais. Kasdien į perrišimus reikėjo važinėti, žaizdos buvo didžiulės, pūliuojančios.

Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Baudžiamoji byla Nr. 2K-244-942/2015). Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį, tuo tarpu tyčiniai, chuliganiškų paskatų sąlygoti smurtiniai veiksmai tokių prielaidų nesuponuoja.

Šioje byloje nustatyta, kad A. Š. pirmo įvykio metu tyčia sudavė nukentėjusiajam V. Š. stikliniu buteliu į veido sritį ir išmušė keturis dantis, o antro įvykio metu ne tik pats mušė nukentėjusįjį, bet dar ir nesiėmė drausminimo priemonių jam priklausančių keturių šunų atžvilgiu bei juos užsiundė, dėl ko šunys apkandžiojo ir nagais apdraskė nukentėjusiojo abi kojas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir nukentėjusiojo bei liudytojų paaiškinimų matyti, kad nukentėjusysis po pirmo įvykio negalėjo normaliai valgyti, kentė skausmą, jautė dvasinį diskomfortą bendraudamas su aplinkiniais žmonėmis, jam buvo išmušti keturi nuosavi dantys, kurie neturi savybės atsinaujinti ir nukentėjusysis likusį gyvenimą turės gyventi su protezuotais dantimis, taigi pasekmės yra rimtos ir iš dalies negrįžtamos, po antrojo įvykio nukentėjusysis taip pat ilgai gydėsi, nuolat turėdavo vykti į gydymo įstaigas dėl žaizdų perrišimo, jam buvo padaryti gana stiprūs sužalojimai, daug kastinių žaizdų, kurios sunkiai gijo ir pūliavo, nukentėjusysis iki šiol sunkiai vaikšto ir jaučia fizinį skausmą. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam V. Š. abiejų įvykių metu padarytų sužalojimų pobūdį ir dėl to jo patirtus bei iki šiol patiriamus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir nukentėjusiojo V. Š. naudai iš kaltinamojo A. Š. priteisti 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Toks neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Kaltinamasis A. Š. padarė tris nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Visos trys veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis yra teistas (1 t., b. l. 171-183), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 184-187), nedirba (1 t., b. l. 193), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 194), duomenų apie kaltinamojo priklausomybės ligas bei psichiatrinį gydymą byloje nėra (1 t., b. l. 190, 192). Atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad už ankstesnį nusikaltimą skirta laisvės apribojimo bausmė tikslų nepasiekė, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam A. Š. parenkant bausmės rūšį už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina arešto bausmė, o už nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas. Bausmių dydis, atsižvelgiant į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatytinas didesnis nei minimalus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 19 d., 16.50 val., iki 2018 m. balandžio 20 d., 14.05 val. (1 para).

Nagrinėjant bylą teisme paskyrus medicininę ekspertizę buvo gautas ekspertizės aktas Nr. EG 1368/2019 (05), iš kurio matyti, kad A. Š. nustatytas šis reikšmingas sveikatos sutrikimas – po persirgto sepsio išsivysčiusi dešinės pusės (rankos ir kojos) jutiminė ir motorinė polineuropatija ir hemiparezė. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatų 14 punktu „Infekcinės, demielinizuojančios centrinės nervų sistemos ligos su organiniu galvos smegenų ar nugaros smegenų pažeidimu ir giliais bei stabiliais funkcijos sutrikimais (paralyžiai ar gilios parezės, dubens organų funkcijos sutrikimai ir audinių trofikos sutrikimai, sunki ataksija)“ A. Š. serga sunkia ir nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Tiriamojo būklė – gili dešinės kojos ir dešinės rankos hemiparezė yra lėtinė būklė ir mažai tikėtina, kad tiriamasis galėtų visiškai pasveikti (2 t., b. l. 162-163).

Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku (BK 76 straipsnio 1 dalis). Sunkios nepagydomos ligos kriterijų nustatymas yra medicinos, o ne teisės klausimas. Pažymėtina, kad atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, taikant BK 76 straipsnį nepakanka nustatyti, jog nuteistojo liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtintą Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę per sunku, padaro vertindamas įrodymus ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Dėl to teismo medicinos eksperto išvada, kad nuteistajam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, bausmę atlikti būtų per sunku, teismui yra tik vienas iš duomenų šaltinių ir tik rekomendacinio pobūdžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221/2014, 2K-38-942/2017).

Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas kaltinamojo A. Š. atžvilgiu taikyti BK 76 straipsnio 1 dalį ir jį atleisti nuo paskirtos bausmės, nes pagal minėtą ekspertizės aktą šiuo metu kaltinamasis serga sunkia nepagydoma liga ir dėl jos paskirtą bausmę jam atlikti bus per sunku, taigi jis formaliai atitinka keliamus medicininės diagnozės reikalavimus minėtos įstatymo nuostatos taikymui. Pastebėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu tokį pasiūlymą teismui buvo išsakęs ir valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras.

A. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo A. Š. išieškotinos 22,90 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. spalio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. 2.4-(NTP-2)-18-T-2224-18184 nukentėjusiajam V. Š. buvo nuspręsta teikti 100 procentų antrinę teisinę pagalbą ir jam atstovauti paskirta advokatė L. B. (2 t., b. l. 70-71). Nukentėjusiajam suteiktų teisinio atstovavimo teisme paslaugų bendra kaina yra 528,58 Eur. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai (2 t., b. l. 103, 140). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismo vertinimu, proceso išlaidos nukentėjusiajam atstovavusios advokatės pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti nėra aiškiai per didelės ar akivaizdžiai neproporcingos paslaugoms bei atliktam darbui. Šios išlaidos yra pagrįstos, nėra aiškiai per didelės, atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus ir turi būti atlygintos visa apimti jas priteisiant iš kaltinamojo A. Š. valstybės naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-33128-18 medžiaga grąžintina šią medžiagą pateikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- BK 138 straipsnio 1 dalį (2018 m. balandžio 18 d. įvykis) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

- BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų areštą;

- BK 138 straipsnio 1 dalį (2018 m. liepos 1 d. įvykis) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 19 d., 16.50 val., iki 2018 m. balandžio 20 d., 14.05 val. (1 parą) ir laikyti, kad A. Š. yra atlikęs 1 (vieną) laisvės atėmimo bausmės dieną.

Vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalimi, A. Š. atleisti dėl ligos nuo paskirtos ir neatliktos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių 29 (dvidešimt devynių) dienų laisvės atėmimo bausmės.

A. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. Š. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 147,74 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus 74 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo V. Š. civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies iš A. Š. V. Š. naudai priteisiant 3500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 4010 Eur (keturis tūkstančius dešimt eurų) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. Š. 528,58 Eur (penkis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 58 ct) valstybės naudai V. Š. atstovavimo išlaidų.

Išieškoti iš A. Š. 22,90 Eur (dvidešimt du eurus 90 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-33128-18 medžiagą nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti šią medžiagą pateikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.