Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui J. G. dėl išlaikymo skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas – atsakovo J. G. ir R. B. sūnus. Pažyma apie šeimos sudėtį patvirtinama, kad ieškovo šeima – jo motina R. B.. 2023 m. birželio 1 d. pažyma apie A. A. mokymąsi patvirtinama, kad ieškovas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. mokėsi (duomenys neskelbtini).

Pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuojama CK 3.192¹ str. 1 d., kurioje, be kita ko, įtvirtina, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ir yra ne vyresni negu 24 m., ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ str. 3 d.).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kai jis mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad paramos pilnamečiam vaikui įsiskolinimas kaip toks iš esmės gali būti ir turi būti priteisiamas (LAT 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). CK 3.200 str., apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad, atsižvelgus į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą, be kurio negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 str. 3 d. įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjas siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo paramos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., iš viso 2 458,35 Eur (po 250 Eur už mėnesį). Ieškovas teismo posėdyje nedalyvavo, ieškinyje nurodė, kad 2021 m. lapkričio 6 d. tapo pilnamečiu, iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. mokėsi Švenčionių rajono Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje, besimokant didžioji laiko dalis skiriama mokslui, todėl dirbti ir gauti su darbo santykiais susijusių pajamų neįmanoma ir tai neatitinka išsilavinimo siekiančio asmens interesų. Jį iš dalies išlaiko motina.

Byloje nustatyta, kad ieškovo nurodomu laikotarpiu ieškovas mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą, taip pat nekyla ginčo dėl to, kad tuo laiku atsakovas ieškovui išlaikymo neteikė. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis besimokydamas gimnazijoje nedirbo, tačiau pagal Lietuvos teismų informacinėje sistemoje iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gautus duomenis, ieškovas nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2022 m. balandžio 11 d. iki 2022 m. balandžio 14 d. įregistruotas kaip asmuo, kuris verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą, nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. gavo atlyginimą už darbą. Ieškovas byloje nepateikė jokių duomenų apie bylai aktualiu laikotarpiu jo gautas pajamas iš individualios veiklos ar darbo santykių, arba iš kitų asmenų. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jį iš dalies išlaiko motina. Nagrinėjamoje byloje teismas nevertina ieškovo turtinės padėties, buvusios ieškinio pateikimo metu (ieškinys teismui pateiktas 2024 m. sausio 19 d.), tuo tarpu ieškovas ieškinyje nedetalizavo, ar bylai aktualiu laikotarpiu jam buvo teikiama ir, jei buvo, kokia apimtimi buvo teikiama parama, taip pat nepagrindė motinos galimybės teikti paramą.

Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje diferencijuojama padėtis tų pilnamečių vaikų, kurie dar mokosi vidurinėje mokykloje ir tų, kurie jau mokosi aukštojoje mokykloje – iki kol pilnametis vaikas mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, tėvai turi pareigą ir toliau materialiai išlaikyti vaiką, kad jis įgytų vidurinį išsilavinimą. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl reikalingumo ieškovui teikti lėšas išlaikymui jam mokantis gimnazijoje, atsižvelgiama į tai, kad ieškovas nei ieškinyje detaliai nenurodė, nei rašytiniais įrodymais nepagrindė savo turtinės padėties, iš kurios galima būtų spręsti, kad, besimokant gimnazijoje, ieškovui tapus pilnamečiu, jam buvo būtinas atsakovo išlaikymas. Byloje gautais duomenimis pagrindžiama, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. tam tikrais laikotarpiais galėjo gauti pajamų iš individualios veiklos, taip pat pajamų iš darbo santykių. Duomenimis apie tai, kad ieškovas vykdė individualią veiklą, vėliau dirbo, paneigiami ieškinyje nurodyti argumentai, kad besimokant neįmanoma dirbti ir gauti pajamų iš darbo santykių. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, nėra pagrindo preziumuoti, kad ieškovas, būdamas moksleiviu, neturėjo galimybės gauti pajamų. Be to, sprendžiant dėl pakankamumo įrodymų, būtinų aplinkybei, kad ieškovui nurodomu laikotarpiu buvo būtinas atsakovo išlaikymas, nustatyti, vertinama ir aplinkybė, kad ieškovas besimokydamas gimnazijoje išlaikymo iš atsakovo nereikalavo, nusprendė kreiptis dėl išlaikymo įsiskolinimo tik praėjus dvejiems metams nuo pilnametystės, todėl toks ieškovo elgesys leidžia daryti išvadą, kad atsakovo parama ieškinyje nurodomu laikotarpiu ieškovui nebuvo aktuali.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko tuo pagrindu, kad ieškovo nurodytu laikotarpiu negalėjo teikti išlaikymo ieškovui dėl savo sveikatos būklės ir tuo susijusios turtinės padėties, teigia, kad ieškovas būtent dėl šių priežasčių ir nesikreipė dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo.

Esminės CK 3.192¹ str. taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, tėvų pareiga išlaikyti pilnametystės sulaukusius savo vaikus nėra absoliuti ir priklauso nuo tėvų finansinių galimybių ir kitų CK 3.192¹ str. nurodytų sąlygų buvimo (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-123-479/2016). Kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (LAT 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kilus ginčui tarp tėvų ir vaikų dėl tokio išlaikymo poreikio ir (ar) jo dydžio, kai, be kita ko, konkrečiu atveju nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti bei sprendžiama dėl konkretaus išlaikymo dydžio priteisimo (LAT 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020).

Atsakovas į bylą pateikė savo sveikatos būklę ir finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus: pajamų mokesčio deklaraciją už 2021-2022 m.; AB „Lietuvos paštas“ kvitus“, iš kurių matyti, kad atsakovas kas mėnesį perveda 30 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo; 2023 m. birželio 9 d. Sprendimą dėl darbingumo lygio, iš kurio matyti, kad atsakovui iki 2024 m. gegužės 22 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis; medicininius dokumentus, kuriais patvirtina, kad atsakovui nuo 2015 m. nustatytos (duomenys neskelbtini); Darbo ieškančio žmogaus atmintinę, patvirtinančią, kad atsakovas nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. bedarbis; asmens su negalia pažymėjimą, iš kurio nustatyta, kad atsakovo dalyvumo lygis (duomenys neskelbtini) procentų; Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Išvadą dėl darbo pobūdžio santykių; Sodros pranešimą apie tai, kad atsakovui skiriama 197 Eur šalpos neįgalumo pensija bei 34,89 Eur vienišo asmens išmoka; Sprendimą dėl atsisakymo skirti šalpos neįgalumo pensiją atsakovui; Nekilnojamojo turto registro išrašą apie tai, kad atsakovas neturi nuosavybės teise nekilnojamojo turto. Atsakovo argumentai, kad negalėjo teikti paramos sūnui dėl sveikatos būklės ir su tuo susijusios finansinės padėties ir šiuo metu neturi galimybės sumokėti išlaikymo skolą, pagrindžiami minėtais rašytiniais duomenimis.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, vertinama, kad ieškovas neįrodė, jog bylai aktualiu laikotarpiu jam buvo būtinas atsakovo išlaikymas būtinų poreikių patenkinimui, todėl ieškinys atmetamas.

LR CPK 96 str. 2 d. numatyta, kad, ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl už ieškinį turi būti sumokėtas 56 Eur dydžio žyminis mokestis. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Atsižvelgus į tai, kad ieškovas byloje nevilkino proceso, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, ieškovas teikė teismui prašymą dėl nagrinėjimo jam nedalyvaujant, žyminio mokesčio išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos.

Byloje nenustatyta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 265, 268, 270, 496 str., CK 3.168, 3.192¹ str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.