Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-06-16 · Civilinė byla Nr. 2A-369-407/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-16
Bylos Nr.
2A-369-407/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02918-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas, Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano sauga“
Trečiasis asmuo
A. S., J. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2A-369-407/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02918-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano sauga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Trikampis žiedas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano sauga“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo; tretieji asmenys - A. S. (A. S.) ir J. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

2012-09-27 tarp ieškovės UAB ,,Trikampis žiedas“ (perleidėjos) ir atsakovės UAB ,,Mano sauga“ (perėmėjos) buvo sudarytas aukciono objekto perleidimo susitarimas (toliau – ir 2012-09-27 sutartis), pagal kurį ieškovė perleido atsakovei dalį verslo – pultinės apsaugos paslaugų teikimą – už 287 220 Lt kainą. Už aukciono objektą buvo atsiskaityta 2012-09-28 priepriešinių reikalavimų įskaitymo sutartimi, pagal kurią buvo įskaitytas atsakovės turimas 287 220 Lt dydžio reikalavimas į ieškovę. 2012-10-01 buvo sudaryta panaudos sutartis, pagal kurią ieškovė perleido atsakovei neatlygintinai naudotis pultinės apsaugos įrangą. 2013-02-08 susitarimu ieškovė perdavė atsakovei 76 682,58 Lt avansą, sumokėtą klientų.Vilniaus apygardos teismo 2013-03-22 nutartimi iškelta ieškovės bankroto byla, 2015-02-03 nutartimi įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu. Įmonės bankroto administratorius kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad 2012-09-27 sutartimi atsakovė perėmė ieškovės verslą, dėl ko ieškovė tapo nemoki ir netrukus jai buvo iškelta bankroto byla. Pažymėjo, kad ieškovės verslas atsakovei buvo perleistas už pernelyg mažą kainą (287 220 Lt), kai jo vertė yra mažiausiai 3 590 912 Lt. Be to, nepaisant nepagrįstai mažos kainos, atsakovė šių pinigų bendrovei net nesumokėjo, o atsiskaitė atlikdama įskaitymą. Ieškovė ir atsakovė yra per valdymo organus susijusios įmonės. Tai sudaro pagrindą pripažinti 2012-09-27 sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu. Be to, atsakovė ieškovei turėtų sumokėti jos negautas pajamas (grynąjį pelną) dėl neteisėto verslo perėmimo, kuris, ieškovės paskaičiavimais, sudaro 147 761,84 Eur. Pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovė prašė: 1) pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio 2012-09-27 sutartį, 2012-09-28 priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartį ir 2013-02-08 susitarimą; 2) taikant restituciją priteisti iš atsakovės ieškovei 83 184,66 Eur (287 220 Lt); 3) priteisti iš atsakovės 147 761,84 Eur dydžio negautas pajamas už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki ieškinio pateikimo dienos; 4) priteisti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento 2012-09-27 sutartį ir 2012-09-28 priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartį bei taikė restituciją – priteisė ieškovei iš atsakovės 83 184,66 Eur sumą, o atsakovei grąžino 83 184,33 Eur reikalavimo teisę į ieškovę. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės 58 180,51 Eur nuostolių atlyginimą, procesines palūkanas ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo dieną ieškovė turėjo neginčijamų skolų kreditoriams bendrai 3 726 117,44 Lt sumai. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti, kai ieškovė buvo faktinio nemokumo būsenos, turėjo pareigą atsiskaityti su darbuotojais pirmiau už kitus kreditorius. Bankrutuojanti įmonė išskyrė iš visų kreditorių tarpo atsakovę ir pardavusi jai dalį bendrovės veiklos, patenkino jos reikalavimą atlikusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Perleidusi verslo dalį bankrutuojanti ieškovė sumažino savo ūkinės veiklos apimtį, jos galimybė generuoti pajamas ir nukreipti juos atsiskaitymui su kreditoriais žymiai sumažėjo. Tokiu būdu buvo pažeisti ieškovės kreditorių interesai. Teismas nurodė, jog duomenų, kad ginčijamų sandorių sudarymas butų buvęs privalomas bankrutuojančiai bendrovei, byloje nėra.Teismas sprendė, kad abi sandorio šalys buvo nesąžiningos. Nustatė, kad atsakovės akcininke ir direktore iki 2012-03-06 buvo ieškovės vadovo A. S. motina J. S., nuo 2012-03-07 iki 2012-10-02 ieškovės vadovo A. S. gyvenimo draugė J. G.. Teismas pažymėjo, kad finansinius reikalavimus ieškovei, kurie buvo įskaityti atsiskaitant pagal 2012-09-27 sutartį, atsakovė įgijo 2012 m. rugsėjo 24-25 d. t. y. prieš kelias dienas iki sandorio sudarymo. Teismo vertinimu, tokios nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą taikyti šalių nesąžiningumo prezumpciją. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, jog šalių sąžiningumą patvirtina tai, kad verslo dalis buvo parduota aukciono būdu. Teismas nurodė, kad aukciono dalyko kaina visiškai sutapo su atsakovės įsigytų iš kitų kreditorių 2012 m. rugsėjo 24-25 d. kreditorinių reikalavimų suma, kas sudarė prielaidą atsiskaityti už įsigyjamą aukciono dalyką priepriešinių įskaitymu būdu; toks sutapimas negali būti atsitiktinis. Be to, ieškovės vadovas A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad prieš aukcioną aukciono dalyko vertinimas atliktas nebuvo. Taip pat, teismo vertinimu, faktiškai bankrutuojančios bendrovės verslo dalies perleidimas nepaaiškinamas jokia ekonomine logika. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos visos actio Pauliana sąlygos pripažinti ginčijamą 2012-09-27 sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento, atitinkamai ir 2012-09-28 priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartį bei taikyti restituciją.Ieškinio reikalavimą dėl 147 761,84 Eur negautų pajamų priteisimo teismas tenkino iš dalies, priteisdamas 58 180,51 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2012-10-01 (nuo verslo dalies perėmimo) iki 2013-03-29 (nutarties dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo įsiteisėjimo). Teismas sprendė, kad atsakovei kyla prievolė atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl jos neteisėtų veiksmų pagal CK 2.249 straipsnio 1 dalį. Teismas nurodė, jog ieškovė neprašo priteisti atsakovės pelno, gauto po aukciono objekto perleidimo sandorio sudarymo, bet reikalauja priteisti negautas pajamas, paskaičiuotas atsižvelgiant į prieš sandorį buvusio laikotarpio grynąjį pelną. Todėl, pasak teismo, aplinkybė, kad po sandorio sudarymo atsakovės perimta veikla buvo nuostolinga, neturi reikšmės. Teismas taip pat nesutiko su atsakovės teiginiu, kad ieškovė netinkamai į vieno mėnesio grynąjį pelną sudėjo atskirų pajamų paslaugas dėl to, kad „Montavimo“, „Reagavimo“, „Pavojaus mygtuko“ ir „Apsauginės signalizacijos eksploatacijos“ paslaugos yra teikiamos ne tik pultinės saugos, bet ir fizinės apsaugos klientams, bei kai kuriems kitiems klientams. Teismas nurodė, jog iš karto po ginčijamo aukciono dalyko perdavimo sandorio sudarymo atsakovei buvo perduota pultinės apsaugos įranga panaudos pagrindu, tai reiškia, kad ieškovė negalėjo realiai vykdyti atsakovės nurodytų paslaugų ir atitinkamai gauti iš jų pajamas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė UAB ,,Mano sauga“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:2012-09-27 sutartis nepažeidė ieškovės kreditorių teisių. Ieškovė keletą metų veikė nuostolingai, ginčo sutartimi perleista verslo dalis buvo nuostolinga ir pelno negeneravo. Ieškovės pateikti skaičiavimai yra klaidingi, į patiriamas sąnaudas ji įskaičiavo ne visas sumas. Ieškovė, apskaičiuodama pultinės veiklos pajamas, jas aiškino plečiamai ir įtraukė įvairias kitas veiklas (,,Montavimo“, ,,Reagavimo“, Pavojaus mygtuko“, ,,Apsauginės signalizacijos eksploatacijos paslaugų“ pajamas), tačiau skaičiuodama sąnaudas tokio paties išplėtimo netaikė. Ginčo sandoris, kuriuo perleista nuostolinga veikla, tik padidino ieškovės tolesnės veiklos perspektyvas ir pagerino mokumą. Teismas ne tik netyrė, ar ieškovė tinkamai apskaičiuoja pultinės veiklos sąnaudas, bet ir nesiekė išsiaiškinti bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. nereikalavo papildomų įrodymų, kurie leistų tiksliai apskaičiuoti pultinės veiklos sąnaudas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sandorio sudaryti šalys neprivalėjo. Atsakovė iš visų viešame aukcione dalyvavusių asmenų pasiūlė didžiausią kainą, todėl šalims kilo pareiga sudaryti sandorį. Be to, teismas turėjo atsižvelgti, kad viešas aukcionas buvo organizuojamas siekiant perleisti nuostolingą verslo dalį. Tai reiškia, kad ginčo susitarimas buvo privalomas. Teismas nepagrįstai sprendė dėl šalių nesąžiningumo. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ir po ginčo sandorio ieškovė toliau teikė kitas apsaugos paslaugas, o ginčo sandoriu buvo perleista maža ir nuostolinga ieškovės veikla. Be to, ginčo sandoris buvo sudarytas dalyvaujant viešame aukcione, kuriame galėjo dalyvauti visi suinteresuoti subjektai. Be atsakovo paraišką dar buvo padavęs vienas dalyvis – UAB ,,Dainavos būstas“, todėl teismo išvada, kad ieškovė siekė perleisti verslo dalį su ja susijusiai įmonei, yra nepagrįsta. Tai, kad atsakovės pasiūlyta kaina sutapo su jos turimu reikalavimu į ieškovę, negali būti vertinama kaip šalių nesąžiningumas, nes šalys laisvos susitarti dėl kainos. Vien tas faktas, kad ieškovės vadovas paaiškino, jog prieš aukcioną aukciono dalyko vertinimas nebuvo atliktas, negali būti laikomas pagrindu konstatuoti šalių nesąžiningumą. Tiesioginis ieškovės nuostolingos veiklos nutraukimas būtų dar labiau nuostolingas, nes ieškovei būtų tekę sumokėti darbuotojams išeitines išmokas ir patirti dar didesnius nuostolius. Negautos pajamos suprantamos kaip grynasis pelnas. Tačiau ieškovė, apskaičiuodama negautas pajamas, iš visų veiklos pajamų atskaičiavo tik dalį veiklos sąnaudų. Ieškovė neįtraukė tiesioginių montavimo darbų išlaidų ir ekipažų darbuotojų darbo užmokesčio, nors pajamas iš šių veiklų skaičiavo. Ieškovės pateikta ataskaita nėra išsami, joje nedetalizuojamos pirkimų sąnaudos, kurių dalis turėtų būti priskirta pultinės veiklos sąnaudoms. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti faktines aplinkybes, turėjo iš ieškovės išreikalauti papildomus įrodymus, pagrindžiančius pultinės veiklos sąnaudas. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė BUAB ,,Trikampis žiedas“ prašo atmesti apeliacinį skundą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apeliantė nutyli apie ypač reikšmingą aplinkybę, jog įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015-02-03 nutartimi įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu. Ginčo sutartis ieškovės kreditoriams padarė žalą. Dėl verslo perkėlimo ieškovė nebegalėjo toliau vykdyti veiklos, tai sąlygojo bankrotą, kuris vėliau pripažintas tyčiniu. Atsakovė teigė, kad įsigijo nuostolingą verslą, tačiau joks protingas verslo subjektas neinvestuotų savo lėšų į nuostolingą verslą ir toliau 4 m. po įsigijimo netęstų nuostolingos veiklos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovė pateikė prašymą bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka (7 t., b. l. 174-175). Tokį prašymą motyvuoja didele bylos apimtimi bei sudėtingomis faktinėmis aplinkybėmis. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), tačiau gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodytos priežastys nesudaro pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Šalys paaiškinimus žodžiu ir išsamius procesinius dokumentus pateikė pirmosios instancijos teisme, ginčas sprendžiamas remiantis rašytiniais bylos įrodymais, kurie gali būti ištirti rašytinio proceso tvarka. Be to, šioje byloje vyrauja teisinio, o ne faktinio pobūdžio klausimai. Teisėjų kolegija nenustatė, kaip žodinis bylos nagrinėjimas apeliaciniame teisme padės geriau atskleisti šios bylos esmę. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, kad poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra. Todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d., 322 str.). Pagal CK 6.66 straipsnį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad egzistuoja visos sąlygos pripažinti 2012-09-27 susitarimą negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. Nesutikdama su skundžiamu sprendimu atsakovė įrodinėja, kad nebuvo šių actio Pauliana sandorio sąlygų: ieškovės kreditorių teisių pažeidimo, sandorio šalių nesąžiningumo, o sandoris buvo privalomas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad argumentai dėl nurodytų actio Pauliana taikymo sąlygų nebuvimo yra nepagrįsti.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo neginčijamų skolų kreditoriams virš 3,7 mln. litų (iš jų – virš 1,1 mln. litų įsiskolinimą įmonės darbuotojams). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-01-08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-368-553/2013, kuria nutarta atsisakyti iškelti UAB „Trikampis žiedas“ restruktūrizavimo bylą, buvo konstatuota, kad bendrovė jau daugiau kaip du metus vėluoja atsiskaityti su savo darbuotojais ir įsiskolinimo suma viršija 1 mln. litų. Vilniaus apygardos teismui iškėlus bankroto bylą ir 2013-09-18 nutartimi patvirtinus bendrovės kreditorių sąrašą, vien pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai sudarė daugiau nei 2 mln. litų (CPK 179 str. 3 d.). Tai, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, įskaitant įmonės (ieškovės) darbuotojus, atsakovė apeliaciniame skunde neginčija. Savo poziciją, kad ginčo sandoris nepažeidė ieškovės kreditorių interesų, atsakovė argumentuoja tuo, kad ginčo sutartimi ieškovė atsakovei perleido nuostolingą veiklos (verslo) dalį. Tai, kad buvo perleista nuostolinga verslo dalis, atsakovės teigimu, patvirtina ieškovės pateikta pelno ataskaita už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2012-10-01 (7 t., b. l. 94-95; kuria ieškovė grindžia iš perleistos verslo dalies turėtą pelną ataskaitiniu laikotarpiu). Atsakovės teigimu, ieškovė netinkamai apskaičiavo iš ginčo sutartimi atsakovės įgytos verslo dalies gautą pelną, nes neteisingai nustatė tiek gautas pajamas iš perleistos verslo dalies, tiek sąnaudas, patirtas su šia perleista verslo dalimi. Atsakydama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo sutartimi buvo perleistas ne visas ieškovės verslas, bet jo dalis (dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra). Ieškovės atsakovei perleista verslo dalis apibrėžta 2012-09-27 sutarties 1 punkte - klientų valdymo sistemos modelis ir duomenų bazės veikimo principai, būtiniausių tiekėjų sąrašai, pultinės apsaugos paslaugų teikimo schema ir pagrindiniai įsipareigojimai klientams, teikiamų paslaugų kainodara, techninė paslaugų teikimo dalis. Iš taip apibrėžto sutarties dalyko objektyviai neįmanoma tiksliai nustatyti (išskaidyti), kokios pajamos gautos ir sąnaudos patirtos, susijusios su perduoto verslo dalimi, kadangi ieškovės pateiktoje pelno ataskaitoje (7 t., b. l. 94-95) nurodytų pajamų ir sąnaudų pobūdis lemia, kad dalis jų gali būti priskirta tiek prie atsakovei perleistos verslo dalies, tiek prie ieškovės likusios verslo dalies. Byloje nustatyta, kad ieškovė tiek 2012 m., tiek 2011 m. veikė nuostolingai (2013-01-01 UAB ,,Trikampis žiedas“ pelno (nuostolių) ataskaita), tačiau tai nepatvirtina atsakovės teiginio, kad atsakovei perleista verslo dalis buvo nuostolinga (CPK 185 str.). Ieškovė pateikė grynojo pelno skaičiavimus už perleistą verslo dalį (7 t., b. l. 89-93), iš kurio matyti, kad perleista verslo dalis buvo pelninga. Nors atsakovė ginčija šiuos paskaičiavimus, tačiau, kolegijos vertinimu, ekonomine logika būtų nepagrįstas atsakovės, kaip pelno siekiančio juridinio asmens, sprendimas pirkti nuostolingą verslo dalį (CPK 185 str.). Tai, kad ginčo susitarimas pažeidė ieškovės kreditorių teises patvirtina ir tas faktas, kad šio susitarimo sudarymas lėmė ieškovės bankroto pripažinimą tyčiniu (7 t., b. l. 13-24). Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo sandoriu su ieškove per valdymo organus susijusiai atsakovei buvo perleistos tos ieškovės verslo sritys, kurios teikė pelną, ką patvirtina ir tai, kad praėjus keletui mėnesių po ginčo sandorio sudarymo (2012-09-27), ieškovei buvo iškelta bankroto byla (2013-03-22). Pelningos verslo dalies perleidimas galėtų būti vertinamas kaip nepažeidžiantis ieškovės kreditorių interesų tik tuo atveju, jei už jį būtų adekvačiai atsiskaityta. Šiuo atveju visa pelninga ieškovės verslo dalis buvo perleista atsakovei už 287 220 Lt kainą, kuri padengta įskaitymo būdu. Kolegijos vertinimu, tiek ginčo sutarties kaina, tiek atsiskaitymo būdas vertintini kaip pažeidžiantys ieškovės kreditorių interesus. Kaip matyti iš UAB ,,Grifs AG“ pažymos, tokią verslo dalį ji būtų įsigijusi už 1,8 mln. litų (2 t., b. l. 116). Per akcininkus su atsakove susijusios UAB ,,Dainavos būstas“ (2 t., b. l. 117-121) pasiūlyta 201 000 Lt kaina nelaikytina kaip patvirtinti realią kainą. Be to, pats atsiskaitymo būdas (įskaitymas) yra vertintinas kaip pažeidžiantis ieškovės kreditorių teises, suteikiantis pirmenybę atsakovei prieš kitus įmonės kreditorius. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijamas susitarimas pažeidė ieškovės kreditorių teises. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas (CK 6.66 str.1 d.). Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-27 nutartis Nr. 3K-3-627-686/2015). Šiuo atveju atsakovė privalėjimą sudaryti ginčo sandorį grindžia tuo, kad sandoris buvo sudarytas atsakovei laimėjus viešą aukcioną. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nepagrindžia sandorio privalomumo, kadangi ieškovė neprivalėjo skelbti aukciono. Be to, pati viešo aukciono organizavimo tvarka (aukcionas paskelbtas likus savaitei iki ginčo sandorio sudarymo, aukciono skelbimo neinformatyvumas), kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, kad aukcionas buvo tariamas, realiai šalių valdymo organams susitarus, kad pelninga verslo dalis bus perleista atsakovei. Per akcininkus su atsakove susijusio asmens UAB ,,Dainavos būstas“ pateiktas pasiūlymas, priešingai nei įrodinėja atsakovė, nepatvirtina nei realaus aukciono organizavimo, nei šalių sąžiningumo. Kadangi atsakovė ir ieškovė yra per valdymo organus susiję asmenys. Ginčo sandorio sudarymo metu ieškovės vadovas ir akcininkas buvo A. S. (1 t., b. l. 42-54), o atsakovės akcininkė ir vadovė iki 2012-03-06 buvo A. S. motina J. S., o nuo 2012-03-06 A. S. gyvenimo draugė J. G. (1 t., b. l. 56-60, 2 t., b. l. 254). Todėl vadovaujantis CK 6.67 straipsniu šalių nesąžiningumas preziumuojamas. Šios prezumpcijos, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepaneigė. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, priteisė iš atsakovės ieškovei 58 180,51 Eur dydžio nuostolių atlyginimą. Šie nuostoliai paskaičiuoti kaip ieškovės negautas grynasis pelnas už laikotarpį nuo 2015-02-21 iki bankroto bylos įmonei iškėlimo.Teismas nuostolius, kaip ieškovės negautą grynąjį pelną, priteisė pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus (7 t., b. l. 89-95). Atsakovė nurodo, kad ieškovės paskaičiuotas grynasis pelnas yra nepagrįstas, kadangi neteisingai apskaičiuotos nei gautos pajamos, nei sąnaudos už tą veiklą, kuri buvo perleista ginčo sandoriu. Kaip matyti iš ieškovės paskaičiavimų, ji nustatė, kokią jos pajamų procentinę dalį sudarė pajamos iš pultinės apsaugos paslaugų (38,55 proc.), pagal šią procentinę dalį apskaičiavo ir patirtas veiklos sąnaudas, skirtas pultinės apsaugos paslaugoms, atėmė suteiktų paslaugų savikainą, skirtą pultinės apsaugos paslaugoms, iš gaunamų pajamų atskaičiavo pelno mokestį. Kaip minėta pirmiau šioje nutartyje, ieškovė atsakovei perleido klientų valdymo sistemos modelį ir duomenų bazės veikimo principus, būtiniausių tiekėjų sąrašus, pultinės apsaugos paslaugų teikimo schemą ir pagrindinius įsipareigojimus klientams, teikiamų paslaugų kainodarą, techninę paslaugų teikimo dalį (2012-09-27 sutarties 1 punktas). Atsižvelgiant į sutartyje apibrėžtą objektą, tiksliai išgryninti ieškovės atsakovei perleistos veiklos ir atitinkamai su ja gautų pajamų bei patirtų sąnaudų objektyviai neįmanoma (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į UAB ,,Grifs AG“ pažymoje nurodytą kainą (1,8 mln. litų; 2 t., b. l. 116), ginčo sutarties kainą (287 220 Lt), ieškovės pateiktą pelno ataskaitą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti nuostoliai atitinka realiai ieškovei padarytus nuostolius (CK 6.249 str.). Remiantis išdėstytu, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėVigintas VišinskisEgidijus Žironas