Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-04-18 · Civilinė byla Nr. 2VP-10803-845/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-18
Bylos Nr.
2VP-10803-845/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06100-2024-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lijana Le Huede
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. P., uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-10803-845/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06100-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės I. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio patvarkymo nevykdymą, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. P. ir uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Antstolė I. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama skirti uždarosios akcinės bendrovės (toliau –ir UAB) (duomenys neskelbtini)vadovui R. P. už antstolės teisėtų reikalavimų nevykdymą. Antstolė nurodė, kad 2023 m. vasario 8 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo UAB (duomenys neskelbtini)vadovą iš skolininko R. P. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolė taip pat nurodė, kad 2023 m. spalio 9 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl informacijos pateikimo. Antstolės teigimu, minėti patvarkymai nėra įvykdyti.

Prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Iš pareiškėjos pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomają bylą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 23,17 baudos išieškojimo iš skolininko R. P. pagal (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomkenys liudija, kad vykdant vykdymo veiksmus, skolininkui 2013 m. vasario 18 d. buvo išsiųstas pirmas primtas antstolės patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 5 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, ir kitą patvarkymą vykdomojoje byloje antstolė priėmė tik 2023 m. vasario 8 d. Taigi, vykdymo veiksmai nebuvo atliekami beveik 9 metus.

Antstolio reikalavimų vykdymo privalomumas yra nustatytas įstatymo, o už jų nevykdymą asmenims nustatytos sankcijos. CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009 m. spalio 12 d. nutartyje Nr. 3K-3-403/2009 nurodė, jog teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), o tai reiškia, kad teisės normas teismas turi taikyti ne statiškai, formaliai, o atsižvelgdamas į individualios situacijos teisinių santykių ypatybes ir nustatyto teisinio reglamentavimo tikslus.

Nagrinėjamu atveju antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)neatliko jokių veiksmų pakankamai ilgą laiką - beveik 9 metus dėl objektyviai nežinomų priežasčių. Nustatyta, kad skolininkui R. P. procesiniai dokumentai buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teismui patikrinus Gyventojų registro duomenis, matyti, kad registruota skolininko gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), bet minėtu adresu antstolė jokių procesinių dokumentų skolininkui nesiuntė.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad procesinių dokumentų siuntimas registruotu laišku yra papildoma garantija, jog asmuo bus laiku ir tinkamai informuotas apie procesinio dokumento turinį ir galės atitinkamomis teisinėmis priemonėmis į jį reaguoti; taip apsaugomas vykdymo proceso dalyvio interesas būti informuotam apie atliekamus vykdymo veiksmus. Kartu kasacinio teismo taip pat yra pažymėta, kad nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei per se (savaime), nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių; CPK reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio raštą ne registruotu laišku, o kitu būdu, jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus; turi būti nustatyta, ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu jis tą informaciją gavo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009).

Dėl nurodytų aplinkybių, UAB (duomenys neskelbtini)vadovui, kuris nagrinėjamu atveju yra tas pats asmuo kaip ir skolinkas, negali kilti atsakomybė už minėto antstolio reikalavimo nevykdymą. Akcentuotina, kad baudos skyrimas už antstolio reikalavimų nevykdymą negali būti formalaus pobūdžio, byloje turi būti duomenys, kuriais remiantis būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, jog atsakingam asmeniui buvo suteikta reali galimybė susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus ar realiai įgyvendinti šiuos antstolės reikalavimus. Pažymėtina, kad antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą, o antstolio nepateisinamai ilgą laiką neatliekami vykdymo veiksmai rodo, jog antstolis pažeidė savo pareigą atsižvelgti ne tik į išieškotojo, bet ir į skolininko teises ir teisėtus interesus.

Išdėstytų aplinkybių kontekste spręstina, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti antstolio prašymo dėl baudos skyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 585 straipsniu,

nutaria:

netenkinti antstolės I. K. prašymo dėl baudos skyrimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Le Huede