Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. N. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutarimo N. N. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas neatsižvelgė į pažeidimo pobūdį – nustatytas neblaivumas nežymiai viršija leistiną ribą, vairuojant eismo įvykis nesukeltas, žala nepadaryta, kiti KET reikalavimai nepažeisti. Be to, per didelį (18 metų) vairavimo stažą Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, neteistas. Tai patvirtina apelianto atsakingumą bei teigiamas nuostatas laikytis įstatymų ir nepadaryti žalos, o šis pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio.

Teismas visiškai nepasisakė ir neįvertino pažeidimo padarymo aplinkybių, būtent to, jog N. N. paprašytas žmonos, vežė jai vaistus į kaimą, kuriame nebuvo galimybės tokių vaistų įsigyti. Žmona jau daug metų serga sunkia astmos forma. Be to, alkoholį buvo vartojęs iš vakaro ir nesijautė apsvaigęs, manė, kad vairuoti gali. Teismas neatsižvelgė į tai, jog mažametį vaiką reikia vežioti į darželį, esantį Kaune, o iš buto persikėlė į Kauno r., nes 1 kambario būstas šeimai buvo per mažas, be to, reikėjo padėti senyvo amžiaus tėvams, kurie yra pensininkai. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog pensinis amžius pats savaime nereiškia išskirtinių tėvų poreikių. Pensinis amžius suponuoja, jog žmogui reikalinga priežiūra ir pagalba tiek buityje, tiek ir vežant į gydymo įstaigas. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, jog nepateikta įrodymų, kad laikinas teisės vairuoti netekimas savaime reiškia, kad apeliantas praras turimą darbą. Teismas tinkamai neįvertino darbdavio charakteristikos, kurioje jis apibūdinamas išimtinai teigiamai, neįvertinta, jog darbdavys nurodo ir prašo, kad apeliantui nebūtų paskirta nuobauda, susijusi su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, nes tai reikalinga atlikti tiesiogines darbo funkcijas. Teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantas žodžiu paaiškino, jog darbo funkcijos susijusios su klientų paieška ir važinėjimu darbo reikalais po Lietuvą ir į užsienį, nes firma užsiima automobilių prekyba. Be to, nemažą dalį iš gaunamų pajamų sudaro būtent lėšos komandiruotėms. Teismas neatsižvelgė į tai, kad žmonos R. N. atlygis sudaro apie 1300 Lt per mėnesį ir ji dėl sveikatos problemų negali vairuoti. Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, jog tai, kad jis dirba vadybininku, nepagrindžia aplinkybės, kad gali būti atleistas iš darbo. Kadangi teisė vairuoti būtina vykdant tiesiogines darbo pareigas, todėl tikėtina, jog praradus teisę vairuoti apeliantas neteks darbo, o tai reikštų, jog netektų pragyvenimo šaltinio bei nukentėtų šeimos interesai, o tai akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui. Apibendrindamas apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad nenustatyta išimtinių ir ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Visos paminėtos aplinkybės, apelianto manymu, patvirtina, jog paskirtoji 1 000 Lt dydžio bauda yra pakankama pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus nuobaudos tikslus.

Motyvuojamoji dalis

N. N. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ginčo dėl N. N. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., nėra ir nėra jokio pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. N. atžvilgiu netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų, sprendžia, kad šiuo atveju nuobauda paskirta teisingai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrodymų vertinimas yra išimtinai teismo prerogatyva. Teismas įrodymus vertina, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintomis taisyklėmis, ir tik teismas sprendžia dėl surinktų duomenų patikimumo, jų įrodomosios vertės ir pakankamumo, todėl vien tai, jog teismo pateiktas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu duomenų vertinimu nėra pagrindas išvadai, jog įrodymai įvertinti neteisingai. Apeliacinės instancijos teismui, išnagrinėjus skundą, nekyla abejonių, jog apylinkės teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, todėl skundo argumentai, jog buvo pažeisti ATPK 248 str., 257 str., 284 str. reikalavimai, atmetami, nes yra nepagrįsti.

Pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-25 nutartis administracinėje byloje Nr. N17-103/2007, 2007-08-02 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007, 2010-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010 ir kt.).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-8-2013, Nr. 2AT-7-3-2013).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių visuma šioje byloje nenustatyta pagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai N. N. atžvilgiu netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir už jo padarytą pažeidimą skyrė nuobaudą sankcijos ribose. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų taisyklių, kadangi tinkamai įvertino ir atsižvelgė tiek į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, jog N. N. padarytas pažeidimas vienas iš pavojingiausių, keliančių realią grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Į tai, kad pareiškėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgta bei įvertinta skiriant nuobaudą sankcijos ribose ir tai nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis nei vertinant atskirai, nei su kitomis aplinkybėmis. Teisingai įvertintas ir pažeidimo pobūdis bei pavojingumas. Vairavimo esant neblaiviam nepateisina galimai pablogėjusi žmonos sveikata, ypač atsižvelgiant į tai, jog nustatytas neblaivumas, priešingai nei skunde teigia apeliantas, nėra nežymiai viršijantis leistiną ribą. Nustatytas 0,79 prom. neblaivumas beveik 2 kartus viršija leistiną ribą, todėl nelaikytina nežymiai viršijančiu leistiną ribą. Be to, byloje neįrodyta, jog R. N. įvykio metu iš tiesų buvo pablogėjusi sveikata ir nebuvo jokios kitos galimybės jai suteikti pagalbą. Nors N. N. teigia, jog žmona buvo kaime, kuriame tokių vaistų nusipirkti nėra galimybės, tačiau šis jo teiginys neįrodytas, nėra duomenų kur, kokiame kaime buvo tuo metu R. N., nei duomenų, patvirtinančių, jog R. N. būklė iš tiesų buvo labai pablogėjusi ir jai kitu būdu skubiai suteikti pagalbos nebuvo įmanoma. Tai, kad nebuvo padaryti kiti KET pažeidimai, žala niekam nepadaryta padaryto pažeidimo pavojingumo nemažina taip, kad būtų galima teigti, jog sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas akivaizdžiai būtų neproporcingas padarytam pažeidimui, nes ATPK 126 str. 1 d. numatytas pažeidimas (vairavimas esant neblaiviam) jau pats savaime vertinamas kaip pavojingas. Įvertinus aptartus argumentus, paminėtos aplinkybės pagrįstai nelaikytinos bei nevertinos kaip išimtinės, ypatingai teigiamai bylojančios apelianto naudai.

Aukštesnysis teismas taip pat konstatuoja, jog išskirtinėmis pagrįstai nelaikytos ir apeliantą charakterizuojančios aplinkybės. Tai, kad N. N. neteistas, anksčiau nė karto nebaustas administracine tvarka, už kelių eismo taisyklių pažeidimus taip pat, nors turi 18 metų vairavimo stažą, neįrašytas į įskaitą priklausomybės ligų kabinete iš tiesų N. N. charakterizuoja teigiamai, tačiau tai nėra išimtinės aplinkybės ir jos įvertintinos individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose, nustatant jos dydį.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, pirmosios instancijos teismas be paminėtųjų aplinkybių įvertino ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl apelianto galimybių rūpintis bei padėti tėvams, o taip pat užtikrinti kitus šeimos interesus, skyrus papildomą nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Teismo išvados, priešingai nei skunde teigia apeliantas, yra motyvuotos ir pagrįstos surinktų duomenų visumos vertinimu, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jomis nesutikti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kad šios specialios teisės atėmimas galėtų kelti grėsmę tolimesnei apelianto galimybei dirbti, lemtų darbo netekimą, labai apsunkintų galimybę pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais pensininkais pagrįstai nelaikė išimtinėmis. Tai, kad N. N. skirta nuobauda sukels neigiamus padarinius dėl darbo, šeiminių aplinkybių, nesudaro pagrindo teigti, jog paskirtoji administracinė nuobauda akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui ir nuobauda siekiamiems tikslams. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti bei atsakingai įvertinti savo elgesį, galimas pasekmes, administracinės nuobaudos tikslas yra ir tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, N. N. dirba ne vairuotoju, tačiau vadybininku ir nepateikta jokių įrodymų, kad praradus teisę vairuoti transporto priemones, pareiškėjas prarastų darbą. Tokio atleidimo pagrindo nenumato ir įstatymas, todėl skundo teiginiai, jog apeliantas gali prarasti darbą ir pajamas, yra tik prielaidos. Apeliacinės instancijos teismas tai pat visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, jog neįrodyta, kad paskyrus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ypatingai nukentėtų pareiškėjo tėvų poreikiai ar tai pakenktų šeimos interesams, nes vien pensinis amžius nepatvirtina išskirtinių pareiškėjo tėvų poreikių, o skundo argumentas, jog pensinis amžius savaime suponuoja pagalbos poreikį buityje bei dažnesnius vizitus pas gydytojus, yra įrodymais nepatvirtintos prielaidos. Kaip jau minėta neigiami padariniai dėl nuobaudos yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė, apie kurią pažeidėjui žinoma iš anksto, todėl jis turi elgtis ypatingai atsakingai. Dėl šių aplinkybių galimybių pasirūpinti šeimos poreikiais laikinas apribojimas nelaikytinas išimtine aplinkybe. Byloje neįrodyta, jog žmona ar sūnus turėtų specialių ypatingų poreikių, todėl tai, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones N. N. atėmimo atsiras papildomų laikinų nepatogumų jo žmonai nuvykti į darbą ar nuvesti vaiką į darželį, naudojantis visuomeninio transporto pagalba ar kitomis priemonėmis, nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis, ypač atsižvelgiant į tai, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas nutarime, jog apeliantas Kauno mieste turi butą.

Teismo įsitikinimu, pažeidėjo nurodytos aplinkybės tinkamai įvertintos nuobaudos individualizavimo procese skiriant sankcijoje numatytą minimalų jos dydį ir paskirtoji administracinė nuobauda nėra per griežta siekiant nubausti bei auklėti nubaustą asmenį, pasiekti, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles bei nedarytų naujų teisės pažeidimų, o šia nuobauda taikytini apribojimai, jų trukmė, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį bei pavojingumą (neblaivumas leistiną ribą viršijo beveik du kartus) nelaikytini akivaizdžiai neproporcingais suvaržymais.

Įvertinęs visas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad N. N. už jo padarytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda tiek rūšimi, tiek dydžiu yra teisinga, atitinka ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl ją keisti pagrindo nėra. Pažymėtina, kad apelianto prašymas sustabdyti nutarimo vykdymą nenagrinėjamas, nes tokios galimybės ATPK nenumato.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir N. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.