Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. O. (I. O.), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos ir R. F. pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, tačiau 2019 m. liepos 10 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu, patvirtintu Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. O. sužalojo žmogų, kai dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, o būtent:

jis 2022 m. sausio 1 d., apie 00.10 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, ne mažiau kaip tris kartus smogė kumščiu V. Č. į veidą, šiam nukritus ant žemės, ne mažiau kaip dešimt kartų kojomis smogė į galvą, veidą, padarydamas nukentėjusiajam masyvią poodinę kraujosruvą veide, išsidėsčiusią abiejų antakių, tarpuakio, visos nosies, kairės akies abiejų vokų, kairio skruosto ir dešinio paakio srityse, muštinę žaizdą kairiame skruoste, įspaustinį kairės akiduobės viršutinės ir vidinės sienelės lūžį be intrasmegeninio sužalojimo, ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdydamas V. Č. sveikatą.

Kaltinamasis I. O. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, paaiškino, kad 2021 m. sausio 1 d. dėl žodinio konflikto V. Č. ir J., kurio pavardės neprisimena, jį sumušė. Jam liko randai galvoje, antakyje, klibėjo priekiniai dantys, skaudėjo šonkaulius. Pareiškimo nerašė, nes turėjo išvykti į N., jau buvo nupirkti bilietai. Jam išvažiavus, jie pradėjo jį pravardžiuoti socialiniuose tinkluose, sakydami, kad „žiurkės palieka laivą“. Kai grįžo iš N., jis paskambino V. Č., bet jis neišėjo, pasakė, kad negali ir jis po to jo nematė. Tai buvo kovo mėnesį. 2022 m. sausio 1 d. jis leido fejerverkus ir pamatė einantį V. Č.. Pribėgo prie jo ir paklausė, kodėl jis įžeidinėja „Facebook‘e“. V. Č. pradėjo viską neigti, sakė, kad nieko nerašė, nieko nežino. Po to jis jam sudavė smūgį į veidą, kai jis nukrito, tada sudavė dar porą smūgių ranka į veidą ir kojomis į kūno sritį, bet neskaičiavo, kiek kartų. Po to V. Č. atsikėlė, jis sudavė jam dar vieną smūgį ir V. Č., pusiau sėdėdamas, atsirėmė į medį. Nukentėjusiajam į veidą trenkė dešine ranka. V. Č. į jį buvo atsisukęs veidu. Po to jis atsisukęs pamatė, kad V. Č. atsistojo, įsijungė telefoną ir nuėjo, o jis nuėjo namo. Apšvietimo toje vietoje nebuvo, buvo medžių. Kartu buvo žmona ir kaimynas A. J., daugiau nebuvo nieko. Žmona ir kaimynas nuo pat pradžių konflikto nematė, matė gal tik praėjus pusei minutės. Kiti žiūrėjo fejerverkus ant tilto, apačioje nieko nebuvo. Vietoje, kur viskas įvyko, buvo geležinkelis, medžiai ir šiukšliadėžės. Mano, kad ten nebuvo vietos, iš kurios būtų buvę galima matyti konfliktą. Sutinka, kad padarė nukentėjusiajam tokius sužalojimus, kokie nurodyti kaltinamajame akte. Nukentėjusysis gyvena tame pačiame rajone kaip ir jis. Sumušė už tai, kad prieš metus sumušė jį, paskui rašinėjo „Facebook‘e“, tai buvo nenormalu. Spirdamas koja konkrečiai netaikė, tiesiog automatiškai, bet kai mušė, ranka taikė į veidą. Smūgių neskaičiavo. Viskas „užvirė“, jei būtų išsiaiškinę, viskas būtų buvę gerai, bet taip gavosi. Jei V. Č. būtų pasakęs „taip, aš rašiau, atsiprašau“, taip nebūtų buvę. Jis turi visus screenshot‘us, o V. Č. aiškina, kad nieko nerašė. Gaila, kad taip atsitiko, draugiškų jausmų nepuoselėja, bet ant jo nebepyksta. Dėl savo veiksmų gailisi. Galėtų sumokėti 2 000 Eur neturtinės ir 300 Eur – turtinės žalos.

Iš nukentėjusiojo V. Č. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų matyti, kad 2022 m. sausio 1 d., apie 00.10 val., jis vienas ėjo link (duomenys neskelbtini) tilto. Netoli (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prie šiukšlių konteinerių pajuto, kad kažkas už nugaros jį greitai pasivijo, sugriebė už striukės, atsuko į save ir smogė kumščiu į veidą. Jis pamatė, kad tai jo pažįstamas I. O., kuris jam smogė dar du smūgius kumščiu į veidą. Jis buvo nukritęs ant žemės. Jam bandant atsistoti, I. O. jį spardė. Kiek smūgių spyrė kojomis, tiksliai pasakyti negali. Pastarasis jam kojomis smogė ne mažiau kaip dešimt kartų. Daugiausiai smūgiavo į veidą, galvą. Jautė stiprų skausmą. Tuo metu I. O. jam kažką sakė, bet ką, negali pasakyti, nepamena. Ar jis buvo neblaivus, negali pasakyti, nesuprato. Viskas įvyko labai greitai, sąmonės praradęs nebuvo. Ta vieta, kur jį mušė, neapšviesta, buvo tamsu, arti žmonių nesimatė. Paskui pamatė, kad priėjo I. O. žmona T. O., kurią jis taip pat pažįsta, ji buvusi jo klasiokė, su kuria buvo jam nepažįstamas vyriškis. Po to I. O. kartu su jais nuėjo. Tada jis paskambino savo draugams, kurie iškvietė pagalbą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba nuvežė jį į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jam buvo atlikta operacija, buvo gydomas iki 2020 m. sausio 6 d. Jis anksčiau bendravo su T. O. ir I. O., tačiau beveik pusę metų nebendrauja, kadangi jis buvo išvykęs. Praeitais metais buvo konfliktas su I. O., bet po to jie bendravo, pykčių tarp jų nebuvo. Jam padaryta fizinė, moralinė žala. (1 t., 55-57 b. l.)

Iš liudytojo A. J. (A. I.) BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad I. O. yra jo kaimynas. Jį pažįsta nuo 2017-2018 metų. Tarp jų santykiai kaimyniški, pastoviai nebendrauja. Naujųjų metų naktį, po 24.00 val., išėjo prie netoli jų namų esančio (duomenys neskelbtini) pasižiūrėti fejerverkų. Buvo išgėręs tik taurę šampano, girtas nesijautė. Eidamas automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo matė kaimyną I. O., su kuriuo prieš tai kartu nebuvo. Jis pamatė, kad pro šalį ėjo nepažįstamas vyriškis, kuriam I. O. šūktelėjo. Tas vyriškis pradėjo bėgti, o I. O. nubėgo paskui jį. Jis buvo maždaug apie 25 metrus nuo jų, buvo tamsu. Kiek jis įžiūrėjo, I. O. tą vyrą pasivijo netoli šiukšlių konteinerių. Jis matė, kaip mosikavo rankomis, tačiau konkrečiai neįžiūrėjo ir negali pasakyti, ar buvo suduodami kokie smūgiai rankomis. Matė tik rankų mostus, tačiau kieno, negali pasakyti. Suprato, kad kažkas tarp jų vyksta ir nubėgo link jų. Kai jis atbėgo, tas nepažįstamas vyras jau gulėjo ant žemės. Kaip jis nukrito ant žemės, nematė. Tas vyras gulėjo ant nugaros, o I. O. stovėjo šalia jo ir kelis kartus jam spyrė. Kur konkrečiai, į kurią kūno dalį spyrė, tiksliai negali pasakyti. Kiek jis matė, I. O. tam vyrui spyrė ne mažiau kaip du kartus. Jis bėgdamas link jų negalėjo pastoviai žiūrėti, kas vyksta, nes bėgdamas žiūrėjo sau po kojomis, kad nepargriūtų, nes tuo metu lijo, o kelias ten duobėtas, nelygus. Pribėgęs I. O. atitraukė nuo to gulinčio žmogaus. Tas vyras dar gulėjo, bet jiems nuėjus į šoną, jis atsistojo ir nuėjo. Iš išvaizdos tas vyras atrodė neblaivus. Po to kartu su I. O. ėjo link namų. Jis klausė I. O., kodėl taip įvyko, tačiau pastarasis konkrečiai nepasakojo, bet paminėjo, kad tas žmogus su dar vienu žmogumi anksčiau buvo jį sumušę (1 t., 72-75 b. l.).

Iš liudytojos T. O. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2022 m. sausio 1 d., po 00.00 val., kartu su šeima išėjo į kiemą žiūrėti fejerverkų. Einant į namus, pamatė, kad jos vyras I. O., kuris buvo blaivus, nuėjo per (duomenys neskelbtini) tilto pusę. Prieš tai pamatė, kad pro juos praėjo kažkoks žmogus. Po to pamatė, kad į tą pusę nubėgo jų kaimynas A., pavardės nežino. Iki jų buvo apie 200 metrų atstumas. Kai ji priėjo, pamatė, kad ant žemės guli vyriškis, atpažino, kad tai jos buvęs klasiokas V. Č.. V. Č. gulėjo ant nugaros, o jos vyras jam porą kartų kumščiu sudavė į veidą. V. Č. vartėsi, mosikavo rankomis. Ji šaukė vyrui, kad baigtų, o kaimynas A. tempė jį nuo V. Č.. Po to V. Č. atsistojo, tada I. O. jį stumtelėjo. V. Č. atbulomis nukrito ant žemės. Šalia buvo medis ir krisdamas jis atsirėmė į medį. Ji ir A. nuvedė I. O. į šoną. Ji matė, kaip V. Č. atsistojo ir kažkam skambino telefonu. Po to jie nuėjo į namus. Kiek ji matė, I. O. V. Č. sudavė kumščiu du, gal tris smūgius, kojomis smūgių nesudavė. Ji su V. Č. anksčiau bendraudavo, susitikdavo, bet prieš metus V. Č. buvo sumušęs jos vyrą I. O. ir nuo to laiko jie nebendrauja. Vyras tuomet pareiškimo dėl sumušimo nerašė. V. Č. yra konfliktiškas, rašo įžeidžiančius komentarus feisbuke, provokuoja konfliktus (1 t., 78-79 b. l.).

Iš 2022 m. sausio 1 d. pareiškimo ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. Č. nurodė, jog 2021 m. gruodžio 31 d. vakare jis vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 23.30 val. išėjo į lauką žiūrėti fejerverkų. Jo draugai nuėjo prie netoli esančio (duomenys neskelbtini) tilto, o jis vienas trumpam grįžo iki savo namų. Vėliau jam vienam einant atgal pas draugus, 2022 m. sausio 1 d., apie 00.25 val., netoli namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pajuto smūgius į galvos sritį. Jam pargriuvus ant žemės pamatė, kad jį muša pažįstamas I. O., kuris nieko jam nesakydamas jį mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Įvykio metu patyrė stiprų fizinį skausmą. Įvykį matė I. O. žmona T. O. ir jam nepažįstamas vyras, kurio jis neįsidėmėjo. Minėti asmenys bandė raminti I. O., sakydami jam, kad nemuštų. Po įvykio I. O. su minėtais asmenimis nuėjo link savo namų, o jis paskambino draugui. Po to jis buvo pristatytas į K. U. ligoninę, kurioje jam diagnozavo kaktinio sinuso lūžį ir daugybines veido srities žaizdas. Anksčiau su I. O. turėjo konfliktą, dėl kurio į policiją nesikreipė. Nežino, kodėl I. O. jį užpuolė (1 t., 1-6 b. l.).

Iš 2022 m. sausio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, kurioje buvo sumuštas nukentėjusysis V. Č. (1 t., 21-26 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK 0122000000562 (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad GMP į Klaipėdos universitetinę ligoninę pristatė V. Č., kuris nurodė, kad jį prie tilto sumušė pažįstamas asmuo. Diagnozė: kaktinio sinuso, priekinės sienelės lūžimas kairėje su impresija ir kairės akiduobės vidinės sienelės lūžimas, daugybinės veido srities žaizdos (1 t., 27 b. l.).

Iš 2022 m. sausio 10 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. Č. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: masyvi poodinė kraujosruva veide, išsidėsčiusi abiejų antakių, tarpuakio, visos nosies, kairės akies abiejų vokų, kairio skruosto ir dešinio paakio srityse, muštinė žaizda kairiame skruoste, įspaustinis kairės akiduobės viršutinės ir vidinės sienelės lūžis be intrasmegeninio sužalojimo. Veido sužalojimų pasėkoje padarytas akiduobės sienelės lūžis sveikatą sutrikdė ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl V. Č. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 40-41 b. l.).

Iš 2022 m. kovo 22 d. akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. Č. ir I. O. pasiliko prie savo parodymų, duotų apklausos ir akistatos metu (1 t., 65-65 b. l.).

Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis I. O. 2022 m. sausio 1 d., apie 00.10 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, ne mažiau kaip tris kartus smogė kumščiu V. Č. į veidą, šiam nukritus ant žemės, ne mažiau kaip dešimt kartų kojomis smogė į galvą, veidą, padarydamas nukentėjusiajam masyvią poodinę kraujosruvą veide, išsidėsčiusią abiejų antakių, tarpuakio, visos nosies, kairės akies abiejų vokų, kairio skruosto ir dešinio paakio srityse, muštinę žaizdą kairiame skruoste, įspaustinį kairės akiduobės viršutinės ir vidinės sienelės lūžį be intrasmegeninio sužalojimo, ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdydamas V. Č. sveikatą. Taigi kaltinamojo I. O. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Dėl bausmės

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo I. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis I. O. padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, teisiamas pirmą kartą, turi šeimą, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, iš dalies atlygino nukentėjusiajam žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam I. O. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus švelniausią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant artimą sankcijos vidurkiui jo dydį, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Č. pateikė civilinį ieškinį dėl 6 000 Eur turtinės žalos, susidedančios iš negautų darbo pajamų, ir 6 500 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo I. O. (2 t., 3-22 b. l.).

Nukentėjusysis V. Č. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas dėl civiliniame ieškinyje nurodytos turtinės žalos nurodė, kad prašo priteisti 6 000 Eur turtinės žalos už 2022 m. sausio ir vasario mėnesius, kadangi po sumušimo buvo namuose ir negalėjo vykti į darbą. Į darbą galėjo išvažiuoti du kartus, nes šešias savaites dirba, dvi būna namuose. Skambino darbdavys, kvietė į darbą, turėjo važiuoti 14 d. ar 15 d. po Naujų metų. Už tuos mėnesius negavo po 3 000 Eur. Darbo sutarties neturėjo, nes pasakė, kad nevažiuos. Darbo sutartį su „A. M.“ sudarė 2021 m., bet kai važiuoja į komandiruotę, ateina į kompaniją ir sudaro dar vieną sutartį. Sutartį sudaro arba kompanijoje, arba kai atvažiuoja į darbo vietą. Viena sutartis yra bendra, o kitos daromos atskirai, vieną kartą dirbo Norvegijoje, kitą – Suomijoje, ten sutartys buvo sudarytos darbo vietoje. Kitą kartą jam jau nebeskambino, nes į jo vietą priėmė kitą žmogų. Jo darbo sutartis yra nutraukta. Jis ilgai laukti negalėjo, nes turi kreditus, todėl pasakė, kad išeina iš darbo, ieškojo kito. Už gruodžio mėnesį gavo tik 382 Eur, nes yra valandinis užmokestis, vieną mėnesį mažai valandų yra dirbęs. Per dieną gauna 110 Eur, tada, vadinasi dirbo tris dienas. Dabar neturi įrodymų, kad už sausį ir vasarį būtų gavęs 3 000 Eur. Pas visus kontraktai yra skirtingi. UAB „A. M.“ yra lietuviška įmonė. Iš komandiruotės grįžo 2021 m. gruodžio 7 d., po to nebevyko, 3,5 savaitės komandiruotėje nedirbo, nes atidirbo ir važiavo namo. Prieš tai dar dirbo nuo birželio 4 iki rugpjūčio 11 d. Buvo dvi komandiruotės. Nedarbingumo išmokos negavo, nes ligoninėje daktaras pasakė, kad jo kraujyje yra alkoholio, todėl negaus. Datos, kada išėjo iš darbo, neprisimena, bet galėjo būti prieš pavasarį, nes kitoje kompanijoje įsidarbino kovo 4 d. Dvi savaites buvo kursai ir paskui išvažiavo dirbti. Nežino, koks laiko tarpas praėjo tarp sutarties nutraukimo ir naujos sutarties sudarymo. Pareiškime dėl atleidimo iš darbo nurodė, kad išeina savo noru.

Civilinio ieškinio dalis dėl 6 000 Eur turtinės žalos atlyginimo netenkintina.

Civilinėje teisėje, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, jei nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, galioja visiško nuostolių atlyginimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.251 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginta tiek, kiek jis realiai prarado, ir užtikrina jam teisę grįžti į tokią turtinę padėtį, kokia buvo iki pažeidimo padarymo. Šis principas savo ruožtu reiškia ir tai, kad nukentėjęs asmuo neturi teisės gauti daugiau, negu jam padaryta nuostolių (turtinė žala). Gavimas daugiau, negu padaryta nuostolių, reiškia nepagrįstą praturtėjimą ir tokiam asmeniui atsiranda pareiga grąžinti viską, ką jis įgijo nesant teisinio pagrindo (CK 6.237 straispnis). Kasacinio teismo pabrėžiama, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).

Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ji gali būti padaroma turtui arba asmeniui. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui, papildomas rezultatas. Nuostoliai gali būti apskaičiuoti abstrakčiai arba konkrečiai. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto ir nuostolių dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Negautų pajamų dydis esant ginčui turi būti įrodytas, įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis).

Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. Č. nurodė, kad jam skambino darbdavys UAB „A. M.“, kvietė į darbą ir jis turėjo važiuoti 14 d. ar 15 d. po Naujų metų, tačiau jis nepateikė tai pagrindžiančių dokumentų, t. y. nepateikė jokių įrodymų, kad darbdavys jam siūlė 2022 m. sausio ir vasario mėnesiais vykti į darbą užsienyje, o jis atsisakė tai daryti būtent dėl kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryto sveikatos sutrikdymo. Iš nukentėjusiojo pateiktų duomenų matyti, kad jis anksčiau į užsienį buvo komandiruotas (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2021 m. rugpjūčio 11 d., o UAB „A. M.“ nuo 2021 m. rugsėjo 19 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d., ir už tą darbą užsienyje gaudavo ir 3 000 Eur per mėnesį, tačiau pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis užsienyje dirbdavo nepastoviai, atlyginimą gaudavo tik už tą laiką, kai dirbdavo užsienyje komandiruotėje, o kai nedirbdavo, atlyginimo negaudavo. Esant išdėstytam, civilinio ieškinio dalis dėl 6 000 Eur turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo atmetama, neįrodžius, kad nukentėjusysis V. Č. negavo darbinių pajamų dėl kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryto sveikatos sutrikdymo ir dėl to sukelto nedarbingumo.

Civilinio ieškinio dalis dėl 6 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies.

Nukentėjusysis V. Č. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas dėl civiliniame ieškinyje nurodytos neturtinės žalos parodė, kad prašo priteisti 6 500 Eur neturtinės žalos, nes ant nosies nėra gabaliuko odos ir jau niekada neužgis. Jam sulaužė kaulą (rodo ranka į veido sritį), ant veido visur buvo mėlynės, liko randas. Nuplėšė nosies gabaliuką. Žada darytis plastinę operaciją pašalinti randui, tačiau kainos nežino. Į prašomą sumą įeina ir plastinės operacijos darymas. Būna, kad kartais skauda galvą ir pykina. Nežino, kokios bus lūžio pasekmės, nes daktaras juokdamasis pasakė: „su šalmu geriau dabar vaikščiok“. Liko įdubimas prie rando, darė operaciją. Iš pradžių susiuvo, paskui po 4-5 dienų darė operaciją. Nežino, ar tą įdubimą bus įmanoma sutvarkyti. Ligoninėje gulėjo savaitę, visą laiką skaudėjo, dvi paras negalėjo valgyti. Paskui namuose skausmas tęsėsi kokią savaitę. Patyrė išgyvenimus dėl sužalojimų. Po paleidimo iš ligoninės, daugiau jokių procedūrų nebuvo. Siūlus išėmė po savaitės ar dviejų. Patvirtina, kad iš kaltinamojo gavo 300 Eur.

CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Be jau išdėstytų neturtinės žalos atlyginimui reikšmingų aplinkybių, iš kurių akivaizdu, kad nukentėjusysis V. Č. patyrė ne tik skausmą dėl fizinių sužalojimų (jam buvo diagnozuota masyvi poodinė kraujosruva veide, išsidėsčiusi abiejų antakių, tarpuakio, visos nosies, kairės akies abiejų vokų, kairio skruosto ir dešinio paakio srityse, muštinė žaizda kairiame skruoste, įspaustinis kairės akiduobės viršutinės ir vidinės sienelės lūžis be intrasmegeninio sužalojimo, dėl kurio jis buvo operuotas), nepatogumus, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – baimę, skausmą, nerimą, be to, neabejotinai jį slegia ir kelia nerimą galimos sužalojimų pasekmės ateityje, kita vertus, įvertintina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog V. Č. būtų nustatytas pastovus nedarbingumo netekimas, jam nesunkiai sutrikdyta sveikata, kuri jam nesukėlė ilgalaikių itin neigiamų pasekmių, liko tik įdubimas akiduobės srityje, kurį nukentėjusysis planuoja pašalinti darant plastinę operaciją. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, kaltinamojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, atlygintinas nukentėjusiojo V. Č. patirtos neturtinės žalos dydis yra 2 500 Eur. Kadangi kaltinamasis I. O. atlygino nukentėjusiajam 300 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiajam V. Č. iš kaltinamojo priteistina 2 200 Eur neturtinės žalos.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 029,63 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo V. Č., kurį sužalojo kaltinamasis I. O., gydymu, atlyginimo (1 t., 86-89 b. l.). Kadangi I. O. visiškai atlygino šiame civiliniame ieškinyje nurodytą žalą, o civilinė ieškovė atsisakė civilinio ieškinio (1 t., 190 b. l.), todėl procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Dėl išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti

Nukentėjusysis V. Č. civiliniame ieškinyje išdėstė prašymą priteisti jam iš kaltinamojo I. O. patirtas 700,00 Eur išlaidas advokato padėjėjo E. Ž. pagalbai (konsultavimas, susipažinimas su bylos dokumentais ir civilinio ieškinio parengimas, viso 7 val.) apmokėti (2 t., 8-11 b. l.). Teismo nuomone, šis nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas, šios išlaidos, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškotinos iš kaltinamojo I. O..

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. O. (I. O.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. O. (I. O.) paskirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

I. O. (I. O.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Č. (V. C.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. Č. (V. C.) iš nuteistojo I. O. (I. O.) 2 200,00 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. Č. (V. C.) iš nuteistojo I. O. (I. O.) 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) jo turėtų proceso išlaidų advokato padėjėjo pagalbai atlyginimo.

Procesą dėl civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinė ligonių kasos 1 029,63 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.