Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Ž. gynėjo advokato Ryčio Šimkaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. Ž. prašymas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio nuostatas ir atidėti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą.

Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad į nuteistąjį V. Ž. charakterizuojančias aplinkybes (neteistas, studijuoja universitete, vedęs) buvo atsižvelgta skiriant bausmę. Jam paskirta bausmė yra artima įstatymo sankcijoje numatytam minimumui. Skiriant bausmę taip pat buvo atsižvelgta į tai, jog byloje nenustatyta V. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupe). Teismas konstatavo, kad bausmės tikslai nebus pasiekti, nuteistajam V. Ž. taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant bausmės vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Ž. gynėjo skundas atmetamas.

2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, numatanti galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią.

Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu V. Ž. nuteistas už sunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams ir 6 mėnesiams. Taigi formaliai V. Ž. atitinka pakeisto BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį.

BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas – tai bausmės individualizavimo proceso dalis. Šio straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe (nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo), sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai konkrečiam nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje pažymima, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu. Be bausmės individualizavimui svarbių aplinkybių, teismas turi įvertinti ir tai, ar, atidėjus bausmės vykdymą, asmeniui bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-243-648/2015 ir kt.).

Aukštesnysis teismas sutinka su Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties išvada, kad nuteistajam V. Ž. nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti bausmės vykdymą. Šią išvadą žemesnysis teismas padarė, įvertinęs V. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą (nuteistasis, veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gamino psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, t. y. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą).

Gynėjas teisus, kad skirdamas bausmę teismas įvertino nusikaltimo sunkumą ir vien ši aplinkybė nėra kliūtis taikyti aptariamą įstatymo nuostatą, tačiau negalima sutikti su skundo argumentu, jog paskirtos bausmės dydis rodo nuteistojo grėsmės lygį visuomenei esant minimalų.

Nusikalstamos veikos, susijusios su psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, yra ne tik sunkus nusikaltimas įstatymo požiūriu. Jos kelia didelį pavojų visuomenei, nes ne tik žaloja jas įsigyjančių bei vartojančių asmenų, ypač jaunimo, sveikatą, bet tokias medžiagas vartojantys asmenys neretai patys daro sunkius nusikaltimus ir yra pavojingi aplinkiniams. Vadinasi, nėra pagrindo įvardinti nuteistojo V. Ž. padarytos veikos kaip keliančios minimalią grėsmę visuomenei.

V. Ž. anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu V. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44¹ straipsnį. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. Ž. 2012 m. lapkričio 21 d. neteisėtai vertėsi su vaistais susijusia veikla, kuriai reikalinga licencija, t. y. prekiavo potenciją skatinančiais vaistais. Taigi net vykstant baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesui V. Ž. užsiėmė kita įstatymo draudžiama veikla. Tai rodo jo nenorą laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų, polinkį pažeisti įstatymus ir tai, jog jis nesavikritiškas savo elgesiui.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, skirdamas V. Ž. bausmę, nuosprendyje teismas įvertino, jog nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupe. Tai, kad nuteistasis studijuoja universitete, yra vedęs, ir kitos nuteistąjį gerai charakterizuojančios aplinkybės taip pat buvo įvertintos skiriant bausmę ir jam paskirta bausmė, artima baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos minimumui.

Nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, kaltės nepripažinimas (V. Ž. viso proceso metu neigė savo kaltę), teismo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, aukštesniojo teismo vertinimu, leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog nėra pagrindo V. Ž. taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Duomenys apie tai, kad nuteistasis V. Ž. yra įtrauktas į asociacijos (duomenys neskelbtini) socialinei asmens reabilitacijai skirtas programas, 2014 m. rugpjūčio 24 d. sudaryta mokymo pagal kompiuterio operatoriaus profesinio mokymo programą sutartis, paleistas į laisvę jis būtų priimtas dirbti vadybininku MB (duomenys neskelbtini), nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam V. Ž. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Juo labiau kad byloje nėra duomenų, kaip bausmės atlikimo vietos administracija vertina V. Ž. elgesį bausmės atlikimo metu. Tokie duomenys teismui padėtų įvertinti, ar jau atlikta bausmės dalis padarė akivaizdų poveikį nuteistojo elgesiui ir tolesnės bausmės vykdymo atidėjimas atitiktų paties nuteistojo interesus bei būtų teisingas.

Apibendrindamas aukštesnysis teismas konstatuoja, kad gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. Ž. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.