Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016 m. kovo 21 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui J. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC ir pareiškėjas) 2015 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 45,85 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas taip pat prašo grąžinti sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį (b. l. 2, 20-21, 43-46).

Pareiškėjo atstovas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (paskelbta specialiame internetiniame teismų tinklapyje, b. l. 42). Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėjama iš esmės bylos šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis, 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251) (minėti aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu Nr. 50/12119 (b. l. 4) nustatyta kad atsakovui nuosavybės teise pagal 2015 m. birželio 29 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. BV83447 priklauso 31/200 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Aptariamas turto objektas priklausė K. R., kuri Gyventojų registro tarnybos duomenimis, 2013 m. gegužės 28 d. deklaravo išvykimą į užsienio valstybę Rusiją bei mirė 2014 m. spalio 10 d. (b. l. 6).

Vertintina tai, jog pagal savo prigimtį ir esmę teisiniai santykiai, kurie susiklosto vietinės rinkliavos mokėjimo srityje yra mokestiniai teisiniai santykiai, kuriuos atitinkamai reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Mokesčių administravimo įstatymas. Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnyje nustatyta, jog mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 2 punktas 5.3 straipsnio 1 dalis). Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, 2015 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-1682-575/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovui prievolė mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), apima ir laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.(pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-1785-575/2015 ir Nr. A-1682-575/2015).

Aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą ir pateikė mokėjimo pranešimą sumokėti vietinę rinkliavą. Pažyma apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-4436 (b. l. 3) patvirtina, kad įsiskolinimas už turto objektą – 31/200 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. yra 45,85 Eur.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. D1-950 patvirtintas Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) nustato savivaldybės ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus vykdomą komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarką. Tvarkos aprašo 6.1 punkte numatyta, kad vykdant komunalinių atliekų turėtojų registravimą privaloma tvarkyti šiuos fizinių asmenų duomenis: komunalinių atliekų turėtojo vardą, pavardę ir gimimo datą bei nekilnojamojo turto objekto adresą. Tvarkos aprašas komunalinių atliekų turėtojui numato pareigą raštu, žodžiu, elektroniniu paštu subjektui, tvarkančiam komunalinių atliekų turėtojų registro duomenis, pranešti apie duomenų pasikeitimą. Komunalinių atliekų turėtojų duomenys keičiami, gavus komunalinių atliekų turėtojo prašymą ar informaciją kitu būdu ir patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registre, Juridinių asmenų registre, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriuose, VĮ Registrų centre, Mokesčių mokėtojų registre (Tvarkos aprašo 8 ir 10 punktai). Bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas informavo pareiškėją apie paveldėtą turtą ir atsiradusią mokestinę pareigą. Atsakovui 2015 m. rugsėjo 2 d. turto buvimo vietos adresu buvo išsiųsta informacija apie skolą, susidariusią apmokestinant dalį aptarimo nekilnojamojo objekto (b. l. 48-53).

Duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo, nėra. Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objekto paskirtį.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis).

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimis administracinėse bylose Nr. A-2522-502/2015 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01861-2015-9); Nr.A-2523-442/2016 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01496-2015-3), Nr.A-2524-525/2016 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01821-2015-5), Nr. A-2526-146/2016 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01773-2015-1), 2016 m. sausio 12 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją sumokėti 28 Eur žyminį mokestį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-174-261/2016 pažymėjo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 2 dalis numato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir kiti viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4¹straipsnio 1 dalies 2 punktą bei Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija) Klaipėdos RATC yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su vietinių rinkliavų administravimu, t. y. jis iš esmės vykdo Klaipėdos miesto savivaldybės funkciją, susijusią su vietinių rinkliavų administravimu, todėl Klaipėdos RATC prašymai priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja žyminio mokesčio grąžinimą. Žyminis mokestis ar jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjas sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį, kurio šioje byloje neprivalėjo mokėti, todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. B., gim. (duomenys neskelbtini), (asmens kodas nežinomas) pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) 45,85 Eur (keturiasdešimt penkis eurus ir 85 centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą.

Įpareigoti Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) 2016 m. sausio 19 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 61 sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį, įskaitytą administracinėje byloje Nr. I-1022-162/2016.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.